Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-462/2012
Teisėja Rūta Laurinonienė (Proceso Nr. 1-85-1-01120-2010-2)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.;
1.2.14.1.2.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U
2012 m. birželio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
teisėjų Daliaus Jocio ir Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Aušrai Čybienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Rokanskienei,
nuteistajam T. A.,
gynėjui advokatui Jovitai Usonytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-03-22 nuosprendžio, kuriuo:
T. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl plėšimo būdu pagrobto R. N. turto) ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. M.) ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. A. nubaustas galutine laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir T. A. nubaustas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. S., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
T. A. ir G. S. nuteisti už tai, kad
2010 m. lapkričio 26 d., apie 13 val. 30 min., Tauragės mieste, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, prie parduotuvės „MAXIMA“, esančios S. Dariaus ir S. Girėno 34A, siekdami užvaldyti svetimą turtą, spyrė į koją R. N., kuris nuo smūgio nuvirto ant žemės ir pagrobė iš R. N. rankų mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2690“ ir taip plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam R. N. 235 Lt turtinę žalą.
Be to, T. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 23 d., apie 15 val., Tauragės miesto autobusų stoties teritorijoje, esančioje Dariaus ir Girėno 38A, paprašė A. M. duoti paskambinti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3“ ir paėmęs telefoną pabėgo su mobiliojo ryšio telefonu, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 400 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu T. A. prašo perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas pagal švelnesnius baudžiamojo įstatymo straipsnius ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutinka su paskirta bausme, nebuvo atsižvelgta į tai, jog dėl vienos savo veikos prisipažino visiškai ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti jo nusikalstamas veikas. Apeliantas sutinka su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais ir dėl jų pretenzijų neturi. Jis taip pat nuoširdžiai atsiprašė visų nukentėjusiųjų ir nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytų veikų.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo T. A. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo dėl Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-03-22 nuosprendžio G. S. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal T. A. apeliacinį skundą.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Apeliantas prašo perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas pagal švelnesnius baudžiamojo įstatymo straipsnius. Tačiau toks jo reikalavimas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje surinktus ir teisme išnagrinėtus įrodymus konstatuoja, kad T. A. padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal baudžiamąjį įstatymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Vagystės atveju nusikalstama veika yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2008). Kita vertus, kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002).
T. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 23 d., apie 15 val., Tauragės miesto autobusų stoties teritorijoje, esančioje Dariaus ir Girėno 38A, paprašė A. M. duoti paskambinti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3“ ir paėmęs telefoną pabėgo su mobiliojo ryšio telefonu, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 400 Lt turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamojo T. A. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., nes jis atvirosios vagystės būdu pagrobė svetimą turtą (b. l. 83, t. 2). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad nuteistojo veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra. Tai, kad apeliantas paėmęs nukentėjusiojo telefoną pabėgo su juo, leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistasis buvo užvaldęs turtą, galėjo savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą.
Be to, pirmosios instancijos teisme nuteistasis T. A. paaiškino, kad „2010-11-23 15 val. būdamas Tauragės autobusų stoties teritorijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g., paprašė D. M. duoti telefoną paskambinti. Paėmęs telefoną pabėgo, nukentėjusiajam padarė 420 Lt turtinę žalą...Telefoną pardavė nepažįstamam asmeniui už 100 Lt“ (b. l. 46, t. 2). Taigi šiuo atveju atvirai pagrobęs svetimą turtą apeliantas ne tik pasišalino iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu, bet ir jį vėliau realizavo, t. y. iš jo turėjo konkrečios turtinės naudos. Todėl nuteistojo veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Perkvalifikuoti šią nuteistojo veika nėra jokio teisinio pagrindo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas).
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamieji padarė plėšimą nukentėjusiojo R. N. atžvilgiu, nes prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas smurtas tikslu užgrobti nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną. Todėl nuteistojo T. A. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d (b. l. 82, t. 2).
Apeliantas kartu su kitu nuteistuoju, 2010 m. lapkričio 26 d., apie 13 val. 30 min., Tauragės mieste, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, prie parduotuvės „MAXIMA“, esančios S. Dariaus ir S. Girėno 34A, siekdami užvaldyti svetimą turtą, spyrė į koją R. N., kuris nuo smūgio nuvirto ant žemės ir pagrobė iš R. N. rankų mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2690“ ir taip plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam R. N. 235 Lt turtinę žalą. Taigi šiuo atveju nuteistųjų tikslas buvo iš nukentėjusiojo pagrobti materialinę vertę turintį daiktą – mobilaus ryšio telefoną. Siekdami įgyvendinti savo tikslą nuteistieji prieš nukentėjusįjį panaudojo smurtą – spyrė nukentėjusiajam, kuris nuo smūgio nuvirto ant žemės.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. N. parodė, kad 2010-11-26 apie 13 val. 30 min. prie parduotuvės „Maxima“, kuri yra netoli autobusų stoties Tauragėje, per telefoną klausėsi muzikos. Staiga pajuto smūgį per kojas, ko pasekoje jis nuvirto. Pamatė šalia du vaikinus. Vienas iš vaikinų atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną ir nubėgo. Viskas vyko greitai...“ (b. l. 8-9, 17-18, t. 1). Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. N. parodė, kad stovėjo prie stoties kampo, rūkė, klausėsi muzikos. Staiga pajuto, kad kažkas trinktelėjo jam ir iš rankų dingo telefonas.“ (b. l. 76, t. 2). Atsakydamas į prokuroro klausimus nukentėjusysis paaiškino, jog pargriuvo kai jam trinktelėjo per kaklą, buvo žiema paslydo. Jis iš karto pajuto, kad nebeturi telefono (b. l. 76, t. 2). Svarbu tai, kad pats apeliantas teismo posėdyje neneigė sudavęs smūgį, tik aiškino, jog iš tų spyrių nebuvo nieko ir tai, jog telefoną atėmė vienas be kito nuteistojo G. S. (b. l. 46).
Esant tokioms nustatytoms byloje aplinkybėms nuteistojo T. A. veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., tai yra jis pagrįstai nuteistas už plėšimą. Perkvalifikuoti šią nuteistojo veiką taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam T. A. (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimą 9 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 6 mėnesiams), tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (realiai prisipažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, t. y. prisipažino tik iš dalies), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (vieną nusikaltimą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe), todėl paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.
Nuteistasis T. A. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.).
Nuteistasis T. A. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę (nuteistasis bylos nagrinėjimo metu jau buvo nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu realia laisvės atėmimo bausme) (b. l. 1-6, 39-42, t. 2) ir juos charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo T. A. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis (už abi nusikalstam veikas) nuteistajam bus laisvės atėmimas.
Skirdamas bausmes apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytus apysunkius nusikaltimus skirdamas laisvės atėmimo bausmes (už vieną 9, už kitą 6 mėnesius), bausmių dydžius nustatė ženkliai mažesnius nei straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo T. A. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmės ar paskirti nusikalstamų veikų sankcijose numatytas kitas švelnesnes bausmės rūšis.
Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės apeliantui buvo subendrintos apeliantui palankiausiu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Taigi laikyti tiek paskirtas už atskirus nusikaltimus, tiek ir paskirtą subendrintą bausmę (1 metus) aiškiai per griežtomis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pakankamai pamatuoto pagrindo. Be to, galutinį subendrintos bausmės dydį lėmė paskirtos bausmės subendrinimas su bausme, paskirta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Remigijus Preikšaitis
Teisėjai Dalius Jocys
Linas Pauliukėnas