Byla Nr. 1S-252-487/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.16.1.2.1.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 10 d.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

1.1.                      2017 metų sausio – kovo mėn. (duomenys neskelbtini) G. B., taip pat N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 033,28 g kokaino, kurį prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.

1.2.                      G. B. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus: 2017 m. kovo – balandžio mėn. degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizacijos;

1.3.                      2017 m. pavasarį Lietuvoje G. B. ir N. M. labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos – kokaino – supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „CASO VC 300“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes bei sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „BLACK 16 mm BENCH DRILL, model ZJ 4116 12231“ ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje;

1.4.                      2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 konservų dėžutes su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai atgabeno į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo terminas nustatytas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. birželio 12 d. nutartimis G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3.       Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi kaltinamajam G. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4.       Kaltinamojo G. B. gynėja skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir G. B. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

4.1.                      Gynėja skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, nurodė tik formalaus pobūdžio motyvus, neparemtus byloje esančiais duomenimis, kurie leistų pagrįstai manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjos nuomone, teismas nepagrįstai G. B. išvykas pas tėvą į (duomenys neskelbtini) vertino kaip ryšių turėjimą užsienyje, be to, šių ryšių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Vien ta aplinkybė, kad G. B. vykdavo pas tėvą ilsėtis, nepatvirtina tikslo pasislėpti fakto. Gynėja pažymi, jog kaltinamojo tėvas (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas ir laikomas suimtas. Todėl vykti pas tėvą jis neturi jokių galimybių, tuo labiau, kad pasaulyje paskelbta pandemija ir judėjimas tarp valstybių yra ribojamas. Be to, gynėjos nuomone, asmens keliavimą į trečiąsias šalis galima visiškai užkardyti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą, areštą. Gynėja taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad G. B. keliavo, kai jo atžvilgiu nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, taip pat negali būti pagrindas manyti, kad jis turi ryšių užsienyje, dėl to gali bėgti ir slėptis nuo teismo. Gynėja atkreipia dėmesį, kad G. B. nebuvo žinoma, jog vykdoma jo tarptautinė paieška dėl tariamai (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos. Iš bylos duomenų matyti, kad G. B. tarptautinė paieška vyko nuo 2019 m. sausio mėnesio. 2019 m. kovo 27 d. G. B. savanoriškai atvyko į liudytojo apklausą. Gynėjos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad G. B. bendradarbiauja su pareigūnais, nuo jų nesislepia, todėl nėra pagrindo manyti, kad G. B., nebūdamas visiškai izoliuotas nuo visuomenės, bėgs ir slėpsis nuo teismo ar bausmės.

4.2.                      Gynėja taip pat teigia, jog apygardos teismas suabsoliutino aplinkybę, jog už galimai padarytą nusikalstamą veiką gresia griežta laisvės atėmimo bausmė ir nepagrįstai konstatavo, kad jos pakanka manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Gynėja pažymi, jog G. B. gyvena Lietuvoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs ir augina mažametį vaiką, palaiko glaudžius ryšius su seserimi bei kitais artimaisiais giminaičiais. Šiuo metu dėl paskelbto karantino įkalinimo įstaigoje socialinių ryšių palaikymas stipriai ribojamas ir G. B. negali bendrauti su visais artimaisiais. Gynėjos nuomone, kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai paneigia išvadą, kad dėl gresiančios laisvės atėmimo bausmės jis rizikuos ir atsisakys socialinių ryšių. Gynėja taip pat pažymi, kad kaltinamojo sutuoktinė dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir uždarytų darželių negalėjo grįžti į darbą ir privalėjo motinystės atostogas prasitęsti trejiems metams ir šiuo metu negauna jokių pajamų (išskyrus 50 Eur išmoką vaikui), yra socialiai remtinas asmuo, todėl akivaizdu, kad G. B. nebėgtų ir nesislėptų, o rūpintųsi savo šeima. Gynėjos nuomone, apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kaltinamojo artimųjų nurodymą, kad gali būti sumokėtas teismo nustatyto dydžio užstatas. G. B. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą (informatikos bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai), yra sveikas, pagal įgytą specialybę vykdė individualią veiklą, todėl galėtų iki baudžiamojo proceso pabaigos finansiškai prisidėti prie savo šeimos išlaikymo.

4.3.                      Gynėja taip pat pažymi, jog Europos arešto orderis buvo išduotas tikslu sugrąžinti Lenkijoje sulaikytą G. B. į Lietuvą, tačiau ne dėl to, kad jis slapstėsi. Gynėjos nuomone, G. B. buvo pripažintas įtariamuoju, pažeidus procesinės teisės normas ir jo teisę į teisingą procesą, dėl ko Lietuvai nepripažinus bei neištaisius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tikėtina, jog akivaizdžius pažeidimus turės konstatuoti Europos Žmogaus Teisių Teismas. Gynėjos nuomone, paskyrus G. B. švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, jis galėtų neišeidamas iš namų būti su šeima ir dirbti pagal specialybę. Ši kardomoji priemonė visiškai sukontroliuotų ir eliminuotų tariamą G. B. bėgimo (slėpimosi) galimybę.

4.4.                      Kaltinamojo gynėja taip pat atkreipia dėmesį, kad G. B. yra teigiamai charakterizuojamas, o būdamas suimtas elgiasi pavyzdingai, buvo skatintas, išklausė Šiaulių tardymo izoliatoriuje vedamus kursus, kurie teigiamai įtakoja jo asmenybę. Kaltinamojo G. B. elgesys yra pavyzdingas, todėl gynėja mano, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

4.5.                      Gynėja akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Stogmuller prieš Austriją, kuriame pažymėta, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien šiuo pagrindu yra nepateisinamas. Paskirtas tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Gynėjos nuomone, 10 000 – 15 000 eurų dydžio užstatas, atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, būtų pakankamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei eliminuotų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas.

4.6.                      Gynėja skunde taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių G. B. turi būti laikomas suimtas ilgą laiką. Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, turi šeimą, mažametį vaiką, dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Be to, šiuo metu įkalinimo įstaigoje nėra jokios veiklos, nevyksta socialinės programos, kursai ar mokymai, negalima sportuoti, turėti pasimatymus. Šios aplinkybės patvirtina, kad suėmimas G. B. yra per griežta, perteklinė kardomoji priemonė, nepagrįstai ir neproporcingai varžanti kaltinamojo laisvę.

4.7.                      Be to, skunde pažymima, jog G. B. laikomas suimtas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Iki 2019 m. lapkričio 8 d. jis buvo laikomas Lenkijoje, vėliau grąžintas į Lietuvą. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis teisės į laisvę suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename sprendime yra pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti, ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti, įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Gynėjos nuomone, apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, ši proporcingumo principą pažeidė. Akivaizdu, jog, atsižvelgus į G. B. asmenines savybes, charakteristiką ir socialinius ryšius, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, asmens dokumento paėmimą ir užstatą.

4.8.                      Gynėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 10 d. nutartyje paskirti G. B. kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui konstatavo, jog toks terminas pakankamas atlikti procesinius veiksmus su įtariamuoju ir surinkti įtarimą pagrindžiančius duomenis. Gynėja pažymi, jog skundžiamą nutartį priėmusiam teismui nebuvo pateikta jokia papildoma medžiaga, pagrindžianti G. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Gynėjos nuomone, teismas nutartyje formaliai išvardino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Gynėja teigia, jog nė vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad G. B. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūrų, pareigūnų tarnybiniuose protokoluose ir kitoje medžiagoje taip pat nėra užfiksuotas G. B. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro daugiau nei 28 tomai, tačiau joje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio G. B. kaltę. Gynėja taip pat pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. V. parodė, kad G. B., N. M. ir L. B. apkalbėjo, kadangi žinojo, kad pastarasis yra sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir sukūrė tokią istoriją. L. B. buvo jo (V. V.) ir N. M. bendras pažįstamas, pareigūnai nurodė, kad, jam (V. V.) duodant parodymus prieš kitus asmenis, jis (V. V.) bus paleistas iš suėmimo. V. V. buvo įtikintas, kad yra užfiksuotas jo bendravimas su N. M., todėl nusprendė juos įvardinti kaip bendrininkus, tačiau juos apkalbėjo. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų V. V. parodymų matyti, jog juose apie G. B. užfiksuotas tik vienas sakinys, kad, jo (V. V.) žiniomis, narkotines medžiagas su N. M. pakavo G. B.. Šių savo parodymų V. V. teisme nepatvirtino. Gynėjos nuomone, V. V. parodymai negali būti pakankamas pagrindas teigti, kad G. B. dalyvavo pakuojant narkotines medžiagas. V. V. pozicija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli, nuolat kito, pastarasis aktyviais veiksmais siekė išvengti atsakomybės, bandydamas kaltę perkelti kitam asmeniui, todėl gynėja mano, kad galimai apkalbėdamas G. B. V. V. siekia sušvelninti savo atsakomybę. Be to, V. V. neigia dalyvavęs narkotinių medžiagų pakavime, tai reiškia, kad jis negalėjo žinoti nurodytų aplinkybių. Todėl vien tik kito įtariamojo, turinčio tikslą apkalbėti kitus asmenis, siekiant sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti, parodymai negali būti laikomi objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais G. B. dalyvavimą organizuotoje grupėje ar nusikalstamoje veikoje. Kaltinimas, kuris grindžiamas vien tik prielaidomis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais faktais, nusikalstamos veikos pavojingumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo. Atsižvelgdama į kardomųjų priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, gynėja teigia, jog pabaigus ikiteisminį tyrimą ir pradėjus bylą nagrinėti teisme, apklausus V. V., pateikus papildomus duomenis apie paskelbtą tarptautinę G. B. paiešką ir jo dalyvavimą apklausoje, taip pat esant paskelbtai pandemijai, sunkiai kaltinamojo šeimos finansinei situacijai, kaltinamajam išbuvus suėmime ilgiau nei metus ir pavyzdingai elgiantis, išnyko griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas ir sąlygos, todėl G. B. ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

4.9.                      Gynėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas negali būti saistomas žiniasklaidos formuojamos nuomonės dėl asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ir aplinkybė, kad dėl prokuratūros paviešinto pranešimo byla susilaukė žurnalistų dėmesio, negali būti pagrindas laikyti asmenį suimtą ir formaliai tęsti suėmimo terminą.

5.       Teismo posėdyje kaltinamojo G. B. gynėja S. Balčiauskaitė nedalyvavo, pateikė prašymą skundą nagrinėti jai nedalyvaujant, prie skundo medžiagos pridėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos pateiktą G. B. charakteristiką. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės skundas atmetamas.

6.       Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi pratęsus kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų nenustatyta.

7.       Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo V. V. parodymuose, liudytojų E. K., V. B. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje teismas nenustatinėja atskirų kaltinamajam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybių, nusikaltimo sudėčių požymių ir pan. Gynėja, vardindama byloje surinktus duomenis ir analizuodama juose esančią informaciją, jos patikimumą, daro išvadas dėl įrodymų vertinimo, kas yra bylą išnagrinėjusio teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimą byloje, prerogatyva. Spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant kaltinamajam G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

8.       Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. G. B. kaltinamas galimai padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis) baudžiamajame įstatyme numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė yra dešimt metų, o maksimali – penkiolika metų. Tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai.

9.       Šiaulių apygardos teismas kaltinamajam G. B. kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

10.       G. B. kaltinamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas nustato itin griežtą ilgalaikio laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo galimybę. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali būti pripažįstama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta.

11.       Apygardos teismas tinkamai vertino tolesniam G. B. kardomajam kalinimui reikšmingų aplinkybių visumą – nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis yra vedęs, turi mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, iki sulaikymo dirbo, turi ryšių užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, glaudžių santykių su artimaisiais palaikymo, socialinių ryšių, taip pat argumentai dėl jo pavyzdingo elgesio tardymo izoliatoriuje, yra reikšmingos, tačiau nepaneigia tikimybės, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybės nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir uždaryto darželio, kaltinamojo sutuoktinė negalėjo grįžti į darbą ir privalėjo motinystės atostogas prasitęsti tretiems metams, dėl ko negauna jokių pajamų ir tapo socialiai remtinu asmeniu, todėl paleistas iš suėmimo kaltinamasis galėtų dirbti ir prisidėti prie šeimos gerovės. Visoms šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo, jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

12.       Apygardos teismas taip pat įvertino kaltinamojo ryšius užsienyje. Iš bylos duomenų matosi, kad kaltinamasis G. B. ne kartą lankėsi (duomenys neskelbtini) pas tėvą, taip pat kitose (duomenys neskelbtini) valstybėse. Kaltinamojo atžvilgiu buvo vykdoma tarptautinė paieška dėl (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos – narkotikų kontrabandos veikiant organizuotoje grupe, buvo išduotas Europos arešto orderis. Sutiktina su skundo teiginiu, kad Europos arešto orderis G. B. buvo išduotas, siekiant jį sugrąžinti iš Lenkijos Respublikos, kur jis buvo sulaikytas vykdant tarptautinę jo paiešką. Tačiau, kaip buvo minėta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, atsakant į analogiškus skundo argumentus, Europos arešto orderiu, siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti asmenį. Būtent šiuo pagrindu G. B. ir buvo suimtas užsienio valstybėje, vykdant jo tarptautinę paiešką dėl galimai (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. B. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Nurodytų duomenų dėl ryšių užsienyje nepaneigia ir faktas apie kaltinamojo tėvo sulaikymą (duomenys neskelbtini), ar faktas, kad dėl karantino G. B. galimybės išvykti į užsienio valstybes yra apribotos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad karantino sąlygos keičiasi ir laikinai taikyti judėjimo apribojimai nesudaro prielaidų išvadai, kad kaltinamasis neturės galimybės slėptis nuo teismo. Į bylą pateikti dokumentai dėl savanoriško G. B. atvykimo į liudytojo apklausą 2019 m. kovo 27 d. besąlygiškai nurodytų aplinkybių nepaneigia.

13.       Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl tolesnio kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, atsižvelgiama ne į vieną konkrečią aplinkybę, o jų visumą. Apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadiją, duomenis dėl kaltinamajam įkaltintos veikos, jos pobūdžio, patį G. B. charakterizuojančius duomenis ir kitas reikšmingas aplinkybes. Darytina išvada, kad suėmimo pagrindas, nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde išdėstyti patikinimai, jog kaltinamasis G. B. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas pagrindas taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

14.       Kaltinamasis G. B. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 8 d., o nuo 2019 m. lapkričio 10 d. jam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už G. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, tolesnis suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija laiko, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nevaržo jo teisių daugiau, nei būtina BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti (BPK 11 straipsnis). Paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl G. B. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Kaltinamajam G. B. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo ryšiais užsienyje, galimai jo padarytos veikos pobūdžiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.

15.       Gynėjos pagrįstai nurodoma, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, vietoj suėmimo taikyti kitą kardomąją priemonę. Prašydama pakeisti jos ginamajam taikomą kardomąją priemonę į švelnesnę – užstatą ar intensyviąją priežiūrą, dokumentų paėmimą ir pan., gynėja akcentavo, kad kaltinamojo artimieji yra pasirengę sumokėti 10 000–15 000 Eur dydžio užstatą. Vienok, nenustatyta, kad suėmimo terminas G. B. būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Nors G. B. yra suimtas jau pakankamai ilgą laiko tarpą, procesas nėra vilkinamas, byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafiką, o proceso trukmę lėmė objektyvios priežastys (kaip kad posėdžių atšaukimas dėl Covid-19 grėsmės šalyje paskelbus karantiną), kurioms išsisprendus, teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, skunde siūlomos švelnesnės kardomosios priemonės, nei šiuo metu taikoma, atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, nėra pakankamos šioje proceso stadijoje užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Nagrinėjamu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kitos aukščiau aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti G. B. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę, tarp jų ir užstatą bei intensyviąją priežiūrą, ir (ar) jų kompleksą. Be to, priešingai nei teigiama, ši išvada grindžiama ne vien kaltinimo sunkumu ir formaliu pagrindu, tačiau visumos konkrečių šios baudžiamosios bylos aplinkybių įvertinimu.

16.       Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, nevertino ir nepasisakė konkrečiai dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės, tačiau tai savaime neleidžia teigti, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o tai iš esmės eliminuoja bet kokios švelnesnės kardomosios priemonės, tarp jų ir užstato, intensyvios priežiūros ir / ar kitos švelnesnės kardomosios priemonės G. B. taikymo galimybę.

17.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas nėra saistomas žiniasklaidos formuojamos nuomonės dėl asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pagal paviešintą prokuratūros pareiškimą. Kaip minėta, suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės tolesnio taikymo klausimą sprendžia teismas, įvertinęs  visumą konkrečių baudžiamosios bylos aplinkybių.

18.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė nei Konvencijos, nei Konstitucijos, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT ir nacionalinių teismų suformuotos praktikos. Kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau G. B. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi kaltinamajam G. B. pratęstą suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Jolanta Čepukėnienė

                                                                                         Linas Šiukšta

Algimantas Valantinas