Administracinė byla Nr. I-535-394/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01653-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.1;
55.1.3; 57.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 17 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,
dalyvaujant pareiškėjams T. P. ir I. O.,
nedalyvaujant pareiškėjams A. D., E. F., G. P., N. B., R. V., S. D. (buv. K.), S. M., S. B.,
dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui E. S.,
dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A.,
nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. D. bei Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. P., N. B., S. B., S. D. (buv. K.), E. F., A. D., G. P., R. V., I. O. ir S. M. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo; tretieji suinteresuoti asmenys byloje G. A., S. D. bei Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjai T. P., N. B., S. B., S. D. (buv. K.), E. F., A. D., G. P., R. V., I. O. ir S. M., atstovaujami advokato Drąsučio Narmonto (toliau – ir Pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. SR-S-1732 (1103), 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. 62 ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Drąsutis Narmontas paaiškino, jog Šiaulių aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomajame nurodyme Nr. 62, įteiktame T. P., nurodė, kad vadovaujantis aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento“ 6-7 punktų reikalavimais, pareiškėjai turi nutraukti nevalytų buitinių atliekų patekimą į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo sistemos tinklus bei aplinką iš privačios namų valdos ir užtikrinti, kad namų valdoje susidarančios buitinės atliekos nepatektų į aplinką, reikalavimus įvykdyti iki 2017 m. spalio 29 d. Skundžiamas privalomas nurodymas priimtas nustačius, kad privačios namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav. susidariusias buitines nuotekas išleidžia į neeksploatuojamus nuotekų surinkimo tinklus, iš kurių nuotekos per nesandarų šulinį patenka į aplinką. Šis patikrinimas atliktas reaguojant į Aplinkos ministerijos 2017-08-09 raštą Nr. (19-2)-D8-5509. Pareiškėjai kreipėsi į Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių prašydami panaikinti minėtą privalomą nurodymą. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017-09-13 raštu (sprendimu) buvo atsakyta, kad privalomas nurodymas paliktas nepakeistas. Pareiškėjai nesutinka su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017-09-13 sprendimu bei 2017-08-29 privalomu nurodymu Nr. 62. Pareiškėjų gyvenamųjų namų kvartalas apima (duomenys neskelbtini) gatves ir yra Aukštelkės kaime, kuriame gyvena daugiau kaip 1200 gyventojų. Gyvenamųjų namų kvartale gyvena apie 80 gyventojų, daugiausia jaunos šeimos su mažamečiais vaikais. Šiaulių rajono savivaldybė išdavė visus reikalingus leidimus gyvenamųjų namų kvartalui statyti po to, kai bus įvykdytas pačios Šiaulių rajono savivaldybės tarybos reikalavimas įrengti inžinerinius tinklus – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, gatves, elektrą, dujas. Visa ši infrastruktūra, įskaitant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, buvo įrengta vykdant Šiaulių rajono savivaldybės tarybos įpareigojimus, o projektavimo sąlygų sąvadai gyvenamųjų namų statybai išduoti atsižvelgiant ir į inžinerinių tinklų tinkamumą. Pareiškėjai pirko iš fizinio asmens G. A. žemės sklypus individualių namų statybai su visomis komunikacijomis, tai yra elektros, dujų, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai neturėjo problemų dėl prisijungimo prie elektros ir dujų tinklų bei šių paslaugų gavimo. Tačiau paaiškėjo, kad įrengta nuotekų šalinimo sistema yra išjungta, o UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Kuršėnų vandenys“ atsisako tvarkyti nuotekas. Pareiškėjai dar 2014 m. spalio 5 d. prašyme dėl gatvių ir nuotekų tvarkymo, adresuotame Šiaulių rajono savivaldybės merui A. G., prašė organizuoti nuotekų tvarkymą. Šiaulių rajono savivaldybės meras 2014 m. spalio 30 d. raštu „Dėl gatvių ir nuotekų tvarkymo“ aiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo naują redakciją; įsigaliojus teisės aktams, reglamentuojantiems geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, Šiaulių rajono savivaldybė spręs G. A. įrengtų nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų tinklų išpirkimo ir / ar eksploatavimo klausimą. Pareiškėjai 2015 m. liepos 1 d. raštu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją, primindami, kad Šiaulių rajono Aukštelkės kaimo (duomenys neskelbtini) gyventojai 2014 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės merą su prašymu dėl nuotekų tvarkymo; priminė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“; prašė informuoti, kokių veiksmų ėmėsi Šiaulių rajono savivaldybė dėl G. A. įrengtų nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų tinklų išpirkimo ir / ar eksploatavimo. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-08-19 raštu „Dėl nuotekų tvarkymo“ informavo, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-13 įsakymu Nr. A-941 sudaryta komisija Aukštelkės k. (duomenys neskelbtini) gatvių buitinių nuotekų infrastruktūros būklei įvertinti ir pasiūlymams esamos situacijos sprendimui pateikti, apie komisijos išvadas ir pasiūlymus informuos papildomai, tačiau problema realiai toliau nebuvo sprendžiama. 2016-03-24 gyventojų susitikimo su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi G. K. metu administracijos direktorius informavo, kad yra sudaryta komisija spręsti susidariusią situaciją, kuri artimiausiu metu pradės derybas su G. A. dėl nuotekų valymo sistemų eksploatavimo (išpirkimo, nuomos ir pan.). Situacija ir toliau nesikeitė, gyventojams buvo tik žadama. Pareiškėjai su prašymu 2017-01-09 kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydami pagal tarnybos kompetenciją realios pagalbos dėl nepertraukiamo nuotekų tvarkymo bei geriamojo vandens tiekimo pareiškėjų gyvenamojoje teritorijoje. Pareiškėjai 2017-01-09 prašymu dėl viešųjų paslaugų (nuotekų tvarkymo) Šiaulių rajono Aukštelkės kaime teikimo kreipėsi į UAB „Kuršėnų vandenys“, prašydami sudaryti nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo sutartis, tačiau nuotekų tvarkymo sutartį su gyventojais buvo atsisakyta sudaryti. Pareiškėjai 2017-07-10 prašymu kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Prezidentę, tačiau problema liko neišspręsta. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017-08-10 rašte „Dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo užtikrinimo“ išaiškino, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkto nuostatas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Aplinkos ministerija taip pat nurodė, kad ji, gavusi gyventojų pranešimus dėl Šiaulių rajono savivaldybės neveikimo dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimo Aukštelkės kaime, 2016-04-26 ir 2016-12-30 raštais kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę, kad savivaldybė, būdama atsakinga už savarankiškųjų funkcijų atlikimą, įgyvendindama minėtus teisės aktus ir užtikrindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kaip viešojo intereso paslaugų, teikimo prieinamumą visiems gyventojams, priimtų konkrečius sprendimus dėl Aukštelkės kaimo privačiam asmeniui priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo, perdavimo ar sutarčių sudarymo dėl infrastruktūros naudojimo, kad gyventojams būtų užtikrintas nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad Šiaulių rajono savivaldybė 2017-01-25 ir 2017-03-25 raštais informavo Aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, Vyriausybės kanceliariją, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybą apie priimtus sprendimus ir veiksmų seką, tačiau situacija nesikeičia. Įstatymo 1 straipsnis nustato, jog šio įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad geriamojo vandens tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimą regione organizuoja savivaldybių institucijos. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis šio įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, savivaldybės tarybos patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano ir kitų teisės aktų reikalavimų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucija, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Šiaulių rajono savivaldybė, įsipareigojusi fiziniam asmeniui G. A. pastatyti šiai teritorijai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei lietaus šalinimo infrastruktūrą (tinklus), iš esmės pripažino, kad tokio objekto statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, nes trišalė sutartis pasirašyta nebuvo. Tai reiškia, kad gyventojai, įsigiję žemės sklypus iš fizinio asmens gyvenamųjų namų statybai, turėjo teisėtą lūkestį, jog šia infrastruktūra galės netrukdomai naudotis, ką garantuoja pačios savivaldybės prieš tai atlikti veiksmai, duoti leidimai bei įpareigojimai. Tačiau gyventojų teisėtas lūkestis buvo pažeistas Šiaulių rajono savivaldybei vis delsiant spręsti šios infrastruktūros naudojimo klausimą ir šis klausimas tiek metų neišspręstas. Įstatymo 16 straipsnis numato, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Šios įstatymo nuostatos taip pat nėra vykdomos. Taigi, ne gyventojai yra kalti dėl susidariusios situacijos, todėl privalomo nurodymo davimas gyventojams nėra sąžiningas veikimas, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, prieštarauja Konstitucijoje (5 straipsnis) įtvirtintam principui, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pareiškėjai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui skųsdami minėtą 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomą nurodymą, išdėstė visus nurodytus motyvus, tačiau 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendime į pareiškėjų keliamus klausimus, argumentus neatsakyta, neaišku, kodėl jie atmesti, kuo konkrečiai vadovaujantis pareiškėjų skundas buvo atmestas ir ką nustatė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius nagrinėdamas pareiškėjų skundą. Be to, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo 3 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų. Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad privalomojo nurodymo įvykdyti nėra įmanoma, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, privalomasis nurodymas ir sprendimas yra prieštaringi. Neaišku, kam privalomasis nurodymas yra surašytas, reikia spėlioti, nes nurodyti tik adresai. Gyventojai nesupranta, ką pagal tokį nurodymą turi padaryti – ar negali leisti nuotekų į tinklus, ar užtikrinti, kad nuotekos iš tinklų nepatektų į aplinką.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Šiaulių RAAD, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas) atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo Aplinkos ministerijos raštą Nr. (19-2)-D8-5509, kad yra gautas pranešimas dėl galimai gyventojų į aplinką leidžiamų nuotekų. Nurodyta atlikti patikrinimą ir imtis priemonių nustačius pažeidimus. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių RAAD Šiaulių agentūros pareigūnai atliko patikrinimą dėl galimo nuotekų išleidimo į aplinką ir nustatė, kad ties (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r. paviršinių, lietaus nuotekų nutekėjimo griovyje yra išsiliejusios buitinės nuotekos (jaučiamas specifinis kvapas). Buitinės nuotekos išsiliejusios iš piliečiui G. A. priklausančių nuotekų šalinimo tinklų. G. A. patikrinime dalyvauti atsisakė. Nurodė, kad nuotekų tinklai nėra eksploatuojami, aplinką teršia Aukštelkės gyventojai. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių RAAD Šiaulių agentūra raštu Nr. S-Š-332 prašė nedelsiant lokalizuoti taršą nuotekomis. 2017 m. rugpjūčio 25 d. gautas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. S-1795(3.24), kuriame pateikta informacija dėl nuotekų šalinimo minėtoje teritorijoje bei nurodyta, kad gyventojai neįgyvendino savivaldybės pasiūlytų priemonių nuotekų šalinimo problemai išspręsti. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių RAAD Šiaulių agentūros vedėjo pavaduotojas A. G., vyr. specialistė J. P., Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas E. K. ir vyr. specialistas S. R., dalyvaujant Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojai O. K., patikrino privačių namų valdas esančias adresu: (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r. sav. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad privačių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r. sav., susidariusias nuotekas išleidžia į neeksploatuojamus nuotekų surinkimo tinklus, iš kurių nuotekos per nesandarų šulinį patenka į aplinką, o ties (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k. privačių namų valdų savininkai turi įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privačių namų valdų savininkams palikti kvietimai-pranešimai atvykti į Šiaulių RAAD Šiaulių agentūrą dėl nuotekų išleidimo į aplinką sustabdymo. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių RAAD Šiaulių agentūros inspektorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktu, T. P., veikiančiam pagal įgaliojimą atstovauti kitiems gyventojams nuotekų šalinimo klausimais, vadovaudamasi aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento“ 6–7 punkto reikalavimais, nurodė nutraukti nevalytų buitinių nuotekų patekimą į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo sistemos tinklus bei aplinką iš privačios namų valdos ir užtikrinti, kad namų valdoje susidarančios buitinės nuotekos nepatektų į aplinką. 2017 m. rugsėjo 7 d. gyventojų įgaliotas atstovas T. P. kreipėsi į Šiaulių RAAD su pranešimu, informuodamas, jog gyventojai ištraukė nuotekas iš nuotekų surinkimo šulinių, taip pat prašymu dėl nuotekų šalinimo situacijos išaiškinimo bei skundu dėl privalomojo nurodymo Nr. 62 panaikinimo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjų atveju savivaldybė yra atsakinga už nuotekų ir geriamo vandens tiekimo organizavimą, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių situacijai išspręsti. Šiaulių RAAD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 7 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išnagrinėjęs T. P. 2017 m. rugsėjo 6 d. skunde nurodytas aplinkybes, priėmė sprendimą Šiaulių agentūros 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. 62 palikti nepakeistą, nes privačių namų valdų savininkai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r., privalo užtikrinti, kad susidariusios buitinės nuotekos nepatektų į aplinką per neeksploatuojamus privačius nuotekų surinkimo tinklus, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomajame nurodyme Nr. 62 nurodytos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu kaltinami privalomojo nurodymo adresatai, bei su minėtų teisės aktų pažeidimais susijusios faktinės aplinkybės. Surašytas privalomasis nurodymas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Privalomajame nurodyme taip pat nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis duodamas privalomasis nurodymas bei įpareigojimas tvarkyti nuotekas tinkamai. Privalomajame nurodyme yra aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos bei nurodyta apskundimo tvarka. Duotas privalomasis nurodymas bei sprendimas atitinka individualiems administraciniams teisės aktams taikomus reikalavimus, todėl naikinti juos skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. teismo posėdžio metu pareiškėjų patikslintą skundą palaikė.
Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Teismui pateiktame atsiliepime (I t., b. l. 129–130) pareiškėjų patikslinto skundo nepalaikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu.
Pareiškėjų patikslintas skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. 62, kuriuo T. P. ir pagal įgaliojimą adresai: (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r. įpareigoti nutraukti nevalytų buitinių nuotekų patekimą į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo sistemos tinklus bei aplinką iš privačios namų valdos bei užtikrinti, kad namų valdoje susidarančios buitinės nuotekos nepatektų į aplinką, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjai ginčija Šiaulių RAAD 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. SR-S-1732(1103), kuriuo jų skundas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo buvo atmestas, paliekant privalomąjį nurodymą nepakeistą.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. neplaninio patikrinimo dėl galimos taršos buitinėmis nuotekomis metu Šiaulių RAAD Šiaulių agentūros inspektoriai, patikrinę G. A. priklausančius nuotekų šalinimo sistemos tinklus bei paviršinių nuotekų nubėgimo griovį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ties (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r., kitoje gatvės pusėje, paviršinių lietaus nuotekų nutekėjimo griovyje yra išsiliejusios buitinės nuotekos, kurios taip pat yra išsiliejusios iš privačiam asmeniui G. A. priklausančių nuotekų šalinimo tinklų (I t., b. l. 175–176). 2017 m. rugpjūčio 28 d. neplaninio patikrinimo dėl nuotekų išleidimo į aplinką metu Šiaulių RAAD Šiaulių agentūros specialistai, patikrinę privačias namų valdas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r., nustatė, kad privačios namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r., susidariusias buitines nuotekas išleidžia į neeksploatuojamus nuotekų surinkimo tinklus, iš kurių nuotekos per nesandarų šulinį patenka į aplinką; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privačių namų valdų savininkams palikti kvietimai-pranešimai atvykti 2017 m. rugpjūčio 29 d. į Šiaulių RAAD Šiaulių agentūrą dėl nuotekų išleidimo į aplinką sustabdymo (I t., b. l. 177–178). Šiaulių RAAD agentūra 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomuoju nurodymu Nr. 62 (I t., b. l. 34–36) nurodė T. P. ir pagal įgaliojimą adresams: (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r., vadovaujantis aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento“ 6–7 punktų reikalavimais, nutraukti nevalytų buitinių nuotekų patekimą į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo sistemos tinklus bei aplinką iš privačios namų valdos, ir užtikrinti, kad namų valdoje susidarančios buitinės nuotekos nepatektų į aplinką. Šiaulių RAAD skundžiamu 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. SR-S-1732(1103) (I t., b. l. 37), išnagrinėjęs pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 6 d. skundą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo (I t., b. l. 141–147), paliko privalomąjį nurodymą nepakeistą, nurodydamas, kad privačių namų valdų savininkai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) gatvėse, Aukštelkės k., Šiaulių r., privalo užtikrinti, jog susidariusios buitinės nuotekos nepatektų į aplinką per neeksploatuojamus privačius nuotekų surinkimo tinklus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.), kurio 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims duoti privalomuosius nurodymus – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimus fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Privalomojo nurodymo davimo atvejai numatyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje, tai yra: kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti (1 punktas); kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti (2 punktas); kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (3 punktas); kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes (4 punktas); kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai (5 punktas).
Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje, kurio 1 dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, jog privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: kam duodamas privalomasis nurodymas – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (3 punktas); kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti (4 punktas). Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas <...> fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjai patikslintu skundu prašo panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. 62 bei 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. SR-S-1732(1103), nurodydami, kad tiek privalomasis nurodymas, tiek sprendimas yra nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant materialinės teisės normas bei pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, taip pat prieštaraujantys vienas kitam bei neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014). Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, tai yra, turi atitikti aukščiau paminėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012, 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822- 2460/2012; kt.).
Minėta, jog skundžiamame privalomajame nurodyme nurodyta, kad Šiaulių RAAD agentūros vyresnioji inspektorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktu („kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti“), nurodė T. P. ir pagal įgaliojimą adresams: (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r., vadovaujantis aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento“ 6–7 punktų reikalavimais, iki 2017 m. spalio 29 d. nutraukti nevalytų buitinių nuotekų patekimą į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo sistemos tinklus bei aplinką iš privačios namų valdos ir užtikrinti, kad namų valdoje susidarančios buitinės nuotekos nepatektų į aplinką.
Įvertinusi ginčijamo 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. 62 turinį, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, išdėstytą teisinį reglamentavimą, šalių atstovų pasisakymus teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas administracinis aktas aptartų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 ir 20 straipsnių bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinka.
Visų pirma pastebėtina tai, jog aptariamas privalomasis nurodymas surašytas netinkamiems adresatams. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus privalomojo nurodymo turiniui, be kitų imperatyvių privalomojo nurodymo turinio duomenų, nurodyta, jog jame turi būti fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, o būtent kam duodamas privalomasis nurodymas (1 dalies 3 punktas). Kaip matyti iš skundžiamo privalomojo nurodymo, jis surašytas T. P. ir pagal įgaliojimą adresams: (duomenys neskelbtini), Aukštelkės k., Šiaulių r., t. y., nenurodyti konkretūs fiziniai asmenys, kuriems šis privalomasis nurodymas duodamas. Be to, privalomasis nurodymas neatitinka ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimo privalomąjį nurodymą pateikti pasirašyti ir įteikti fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, įvertinus tai, kad su privalomuoju nurodymu pasirašytinai supažindintas tik T. P.. 2017 m. rugpjūčio 29 d. įgaliojimas, nurodytas privalomajame nurodyme, duotas įgaliotiniui T. P. atstovauti įgaliojimą pasirašiusiems Šiaulių rajono, Aukštelkės kaimo, (duomenys neskelbtini) gatvių kai kurių gyventojų interesams, susijusiems su nuotekų tvarkymu, visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose. Šiuo atveju įgaliojimas negali būti laikomas tinkamu atstovauti jį pasirašiusiems asmenims, vykdant atsakovo duotą privalomąjį nurodymą pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 20 straipsnio nuostatas.
Pažymėtina ir tai, kad įpareigojimas, nurodymas atlikti veiksmus, pašalinti pažeidimą (priežastis) negali būti nekonkretus, neapibrėžtas. Asmuo, dėl kurio yra priimamas privalomasis nurodymas, iš jo turinio turi aiškiai suprasti, kokį pažeidimą jis padarė bei kaip, kokia apimtimi jį pašalinti. Nagrinėjamu atveju atsakovas, duodamas privalomąjį nurodymą, remiasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktu („kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti“) bei Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas), 6–7 punktais. Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkte nustatyta, jog prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose; draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 7 punktą, nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi atitikti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas; turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą; paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriosiose nuotekų tvarkymo sistemose, įrengtose iki šio Reglamento įsigaliojimo; buitinės, komunalinės ir/arba gamybinės nuotekos po valymo (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitos ir taršos kontrolės gali būti nuvedamos į išleidimo į gamtinę aplinką vietą ir išleidžiamos kartu su išvalytomis (iki reikalavimų, nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitytomis ir taršos kontrolę (kontrolės vietą) praėjusiomis paviršinėmis nuotekomis (t. y. gali būti maišomos tik išvalytos, apskaitytos ir taršos kontrolę praėjusios nuotekos).
Ginčijamu privalomuoju nurodytu duotas įpareigojimas nutraukti nevalytų buitinių nuotekų patekimą į neeksploatuojamus nuotekų šalinimo sistemos tinklus bei aplinką ir užtikrinti, kad namų valdoje susidarančios buitinės nuotekos nepatektų į aplinką, tačiau šio nurodymo apimtis nekonkreti, neaiški, atsižvelgiant į pareiškėjų situaciją (nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų šalinimo infrastruktūra, jos įrengimo vieta priklauso privačiam asmeniui, nuotekų valymo įrenginiai yra neeksploatuojami, nuotekas tvarkančios įmonės atsisako su pareiškėjais pasirašyti nuotekų tvarkymo sutartis). Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamas privalomasis nurodymas yra iš dalies įvykdytas, tačiau taip pat negalėjo paaiškinti, kokia apimtimi, teigdamas, jog visiškas privalomojo nurodymo įvykdymas būtų arba pareiškėjų prisijungimas prie nuotekų tinklų (susitvarkius centralizuotai), arba pastovus nuotekų ištraukimas ir išvežimas, kad jos nepatektų į aplinką. Taigi, atsižvelgiant į aptartus privalomojo nurodymo trūkumus, atsakovui tinkamai – aiškiai ir išsamiai – privalomajame nurodyme nenurodžius pažeidimo apimties bei su jo pašalinimu susijusių konkrečių reikalavimų, skirtų konkretiems fiziniams asmenims, ginčijant tokio pobūdžio administracinį aktą, nėra aiškios administracinio ginčo ribos. Pabrėžtina, kad tokia situacija pažeidžia subjektų, kuriems duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą ir neturinčioms kompetencijos savarankiškai suformuluoti nei teisės aktų pažeidimų, kurie neįvardyti privalomajame nurodyme, nei priskirti konkrečių privalomojo nurodymo adresatų, kuriems pastarasis administracinis aktas galimai sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Be to, aptarti privalomojo nurodymo turinio trūkumai neleidžia spręsti apie jame nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, o jo neįvykdymo atveju, – apie konkretų asmenį (-is), kurį (-iuos), vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsniu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalėtų patraukti administracinėn atsakomybėn kaip neįvykdžiusį privalomojo nurodymo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatyti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. 62, kaip individualaus administracinio akto, trūkumai sudaro pagrindą šį ginčijamą aktą pripažinti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų turinio reikalavimų, šie akto trūkumai yra esminiai, sudarantys pagrindą privalomąjį nurodymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.
Byloje taip pat ginčijamas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. SR-S-1732(1103), kuriuo Agentūros 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomasis nurodymas Nr. 62 paliktas nepakeistas. Kadangi reikalavimas panaikinti minėtą sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. 62, teisėjų kolegija plačiau dėl šio sprendimo teisėtumo nepasisako, pažymėdama, jog, pripažinus 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. 4 neteisėtu ir todėl naikintinu, kartu naikintinas ir pareiškėjo skundžiamas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. SR-S-1732(1103).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad teismui yra pateikti tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą (30 Eur, I t., b. l. 11). Pareiškėjų atstovas advokatas Drąsutis Narmontas su pareiškėjais yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį (I t., b. l. 127), minėtas atstovas atstovavo pareiškėjams teismo posėdyje, tačiau pareiškėjai nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, pareiškėjų prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2017 m. rugpjūčio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. 62 bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. SR-S-1732(1103).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Jarūnė Sedalienė
Laisvutė Kartanaitė
Žanas Kubeckas