Civilinė byla Nr. e2YT-16383-820/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08689-2026-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.11; 3.5.12
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samogitia miestelis“ skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „KTD group“ ir antstolė Brigita Palavinskienė.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Samogitia miestelis“ (toliau ir – skolininkas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:
1.1. panaikinti antstolės (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. užbaigti vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini);
1.3. neišieškoti iš pareiškėjo vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini);
1.4. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti lėšų paskirstymą ir išmokėjimą ieškotojui UAB „KTD Group“ vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1732-1168/2025 ir užvedė vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini), kuria iš pareiškėjo išieškoma 56 302,62 EUR skola ir palūkanos išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „KTD group“. Pareiškėjas pateikė antstolei pranešimą ir duomenis, kad dar iki vykdomosios bylos užvedimo pareiškėjas tinkamai įvykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą, nes atliko priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą. Tačiau antstolė atsisakė užbaigti vykdomojo dokumento vykdymą, nes pareiškėjas neturėjo priešpriešinės prievolės, todėl neturėjo ką įskaityti. Teigia, kad kol įskaitymas nėra nuginčytas teismine tvarka, joks asmuo neturi teisinio pagrindo laikyti, kad toks įskaitymas nėra atliktas. Nurodo, kad įskaitomų priešpriešinių reikalavimų lygiavertiškumo kriterijus nėra nurodytas nei CK 6.131 straipsnyje, nei kasacinio teismo suformuotoje praktikoje, kurioje nurodytos būtinosios įskaitymo teisėtumo sąlygos. Pareiškėjo nuomone, antstolės veiksmai neteisėti, todėl pareiškėjas prašo panaikinti antstolės (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigti vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) ir neišieškoti iš pareiškėjo vykdymo išlaidų.
3. Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo. Nurodo, jog išieškotojas pateikė informaciją, kad priteista skola yra nepadengta jokia apimtimi ir skolininko prievolė įvykdyti teismo sprendimą nėra pasibaigusi. Pateikia savo poziciją, kad nepripažįsta skolininko atlikto įskaitymo, nes šis negalimas pagal CK 6.130 straipsnio normas, taip pat prieštarauja teismų praktikoje pateiktu išaiškinimu, kad į reikalavimą, dėl kurio priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kuris yra vykdomas proceso tvarka, negalima vienašališkai įskaityti reikalavimo, kurio vykdytinumas remiasi tik materialiosios teisės normomis.
4. Išieškotojas pateikė atsilepimą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų kaip neįrodytą ir nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas, kuris priklauso „EIKA“ grupei, piktnaudžiaudamas procesinėmis priemonėmis atlieka įvairius veiksmus, siekdamas kuo labiau pamokyti „EIKA“ grupės neteisėtiems nurodymas išdrįsusį nepaklusti rangovą. Teigia, kad profesionaliems teisininkams turi būti žinoma kasacinio teismo praktika, jog prievolė, kuri patvirtinta įsiteisėjusiu sprendimu, negali būti įskaityta teismo sprendimu nepatvirtinta prievole. Pareiškėjas neturėjo ir neturi jokių priešpriešinių piniginių prievolių išieškotojo atžvilgiu. Jei tokia prievolė būtų egzistavusi, atitinkamas įskaitymas būtų atliktas civilinės bylos nagrinėjimo metu ir atitinkamai teismas nebūtų tenkinęs išieškotojo ieškinio ir nepriteisęs atitinkamų antstolio išieškomų lėšų. Tačiau tiek teismo sprendimas, tiek ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas patvirtina, kad iki bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu jokios priešpriešinės prievolės neegzistavo. Kreditine PVM sąskaita faktūra įforminamas pirkėjo (atitinkamą sąskaitą gavusio asmens) prievolės pokytis (nuolaida, prekių grąžinimas, bet koks mokėtino atlygio pokytis), o ne ją išrašiusio asmens prievolė atitinkamą sąskaitą gavusiam asmeniui, todėl iš kreditinės PVM sąskaitos faktūros jokia išieškotojo prievolė skolininko atžvilgiu neatsirado.
5. Išieškotojas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. nurodė, jog patyrė 1 210 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti iš pareiškėjo.
Skundas atmestinas.
6. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
7. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
8. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis).
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) dėl 56 302,62 EUR skolos ir skaičiuojamų palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1732-1168/2025 (Failas 1 / p. 109-110). Pareiškėjas informavo antstolę, kad teismo sprendimas yra įvykdytas skolininko 64 678,51 EUR piniginę prievolę išieškotojui pagal teismo sprendimą įskaičius į išieškotojo 165 706,83 piniginę prievolę skolininkui pagal kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir pateikė dokumentą, kuriuo informavo apie įskaitymą išieškotoją bei PVM sąskaitą faktūrą (Failas 1 / p. 115-122).
10. Antstolė priėmė (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė, kad gavus iš išieškotojo atsakymą, kad įskaitymas nebuvo atliktas, pasibaigus raginimo terminui turės būti pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai (Failas 1 / p. 123-124).
11. Antstolio kontoroje gautas skundas dėl skolininko antstolės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolės (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigti vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini); neišieškoti iš pareiškėjo vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini); taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti lėšų paskirstymą ir išmokėjimą ieškotojui UAB „KTD Group“ vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini). Teigiama, kad antstolė neturėjo jokio pagrindo pareiškėjo atliktą įskaitymą vertinti kaip nesukeliantį teisinių pasekmių, kadangi ji nedisponavo jokiais duomenimis, kurie galėtų patvirtinti, kad įskaitymas galėjo neatitikti CK 6.130 ir 6.131 straipsnių nuostatų ir kasacinio teismo suformuluotų kriterijų dėl būtinųjų įskaitymo teisėtumo sąlygų, taip pat neturėjo duomenų apie tai, kad išieškotojas dėl šio įskaitymo teisėtumo patikrinimo inicijavo teisinį ginčą ar vertinti, kad teisminis ginčas dėl įskaitymo yra neišvengiamas (Failas 1 / p. 102-108).
12. Antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, jog išieškotojas pateikė informaciją, kad priteista skola yra nepadengta jokia apimtimi ir skolininko prievolė įvykdyti teismo sprendimą nėra pasibaigusi.
13. CPK 632 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada vykdomoji byla užbaigiama. Vienas iš tokių atvejų yra kai vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdomas. Vienas iš įvykdymų būdų yra CPK 687 straipsnyje numatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, jog nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 27 punktą). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdytini, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 19 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką vykdymo procese lygiaverčiais ir akivaizdžiais laikomi reikalavimai, dėl kurių yra išduoti vykdomieji raštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).
14. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo, kad dėl skolininko pateikto priešpriešinio reikalavimo vykdomasis raštas nėra išduotas, reikalavimas nėra nagrinėjamas teisme, o yra tik skolininko išrašyta sąskaita. Tai patvirtina ir paties skolininko raštas (failas 1 / p. 119-120) iš kurių matyti, kad skolininkas išrašė išieškotojui kreditinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir savo reikalavimą išieškotojui grindžia būtent šia sąskaita.
15. Pagal teismų praktiką, skolininko atliktas įskaitymas nėra laikomas teisėtu ir pagrįstu, įpareigojančiu antstolį vertinti įskaitymą kaip prievolės pagal vykdomąjį raštą pasibaigimą. Pavyzdžiui apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs: „nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės atliktas įskaitymas yra teisėtas, nes išieškotoja skolininkės įskaitymo nėra nuginčijusi teisme. Kaip jau minėta, apeliantės atliktas įskaitymas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, nes reikalavimai nebuvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, t. y. nebuvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Priešingas aiškinimas, t. y. jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą“ (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-362-924/2022, 23 punktas). „Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog į reikalavimą, dėl kurio priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kuris yra vykdomas proceso tvarka, negalima vienašališkai įskaityti reikalavimo, kurio vykdytinumas remiasi tik materialiosios teisės normomis ir dėl jo pagrįstumo nėra pasisakyta teismo tvarka. Nors antstolis (duomenys neskelbtini) priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkindamas pareiškėjos prašymo nutraukti vykdomąją bylą ir atsisakydamas (duomenys neskelbtini) patvarkymu tenkinti pareiškėjos skundą, rėmėsi CPK 687 straipsniu, kai tuo tarpu pareiškėja priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko remdamasi materialinės teisės norma (CK 6.130 straipsniu), tačiau teisinio rezultato aspektu pagrįstai nenutrauktas vykdymo procesas, pripažįstant, kad pareiškėjos prievolė suinteresuotiems asmenims (išieškotojams) yra pasibaigusi. Tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismui, jog antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra teisėti“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-296-603/2026, 28 punktas ir kt.).
16. Aukščiau minėta apeliacinės instancijos teismo praktika visiškai atitinka kasacinės instancijos teismo praktiką: „vykdymo proceso metu prievolės šalis negali pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį vienašališkai įskaityti teisme nepatikrintos skolos į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas ir kuri išieškoma vykdymo proceso metu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021, 31 punktas).
17. Taigi, byloje nustatyta, jog skolininkas, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) atliko įskaitymą teisme nepatikrintos skolos į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas ir kuri išieškoma vykdymo proceso metu, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai tokio įskaitymo nevertino tinkamu, pagrįstai neužbaigė vykdomosios bylos, pagrįstai ir teisėtai atmetęs skolininko prašymą, toliau tęsia vykdymo veiksmus.
18. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolė vykdymo procese veikė pagal jai suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją, vykdomojoje byloje veiksmai atlikti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, bei procedūrų, antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
19. Atmetus pareiškėjo skundą, išieškotojui priteistinos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1 210 EUR (failas 1 / p. 135-138; CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 510 - 513 straipsniais,
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samogitia miestelis“ (juridinio asmens kodas (305668921) 2026 m. kovo 23 d. skundą dėl antstolės veiksmų.
Priteisti išieškotojui suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „KTD group“ (juridinio asmens kodas 302530961) iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samogitia miestelis“ (juridinio asmens kodas (305668921) 1 210 (EUR (vieną tūkstantį du šimtus dešimt euro) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.
Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda