Baudžiamoji byla Nr. 1-289-963/2019

Proceso Nr. 1-01-1-31355-2018-1

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.;  

1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.15.3.3.2.

                                                (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Linai Dabulskienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,

kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Laimonui Straukui,

nukentėjusiajam R. T., jo įgaliotam atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

civilinio atsakovo  UAB „(duomenys neskelbtini)” įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

                viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Irkutske, Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis A. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y.:

2018 m. liepos 1 d. apie 23.16 val. Laivų krovos akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konteinerių terminale, po įvykusio gamybinio incidento prie konteinerių bloko 01A , kurio metu teritorijoje buvo sustabdytas eismas, po duoto leidimo pajudėti iš greta krovos aikštelės, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir darydamas posūkio manevrą, neįsitikinęs, kad judėjimo kryptimi yra pėsčiasis ir nestebėdamas, kad posūkio metu puspriekabė gali jį kliudyti, pažeidė:

Kelių eismo taisyklių 9, 27, 101, 107 punktų reikalavimus:

„9.Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos su ta, kurios būtų galima išvengti.“ 

„27. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...>“,

„101. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.“

„107. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.“

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus:

„Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“

Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo laivų krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje instrukcijos Nr. 6 punktų Nr.7, 30 reikalavimus:

„7. Eismo dalyviai Bendrovės teritorijoje privalo laikyti visų saugaus eismo reikalavimų, nekelti pavojaus Bendrovės darbuotojų, kitų eismo dalyvių ir asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.“

„30. Transporto priemonių eismas Bendrovės teritorijoje reguliuojamas kelio eismo ženklais, vertikaliaisiais ir horizontaliaisiais ženklinimais. Teritorijos viduje į tikslo vietą privaloma važiuoti trumpiausiu keliu, vadovaujantis Taisyklėmis, kelio ženklais bei pirmenybę suteikiant krovos technikai“,

dėl ko galine puspriekabės dalimi partrenkė aikštelėje stovėjusį LKAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos viršininką R. T., kuris tuo metu ruošėsi fotografuoti gamybinį įvykį, o pastarajam nukritus puspriekabės galiniu ratu pervažiavo jį, padarydamas R. T. abiejų šlaunų traiškytinius sužalojimus su odos atsisluoksniavimu, plėštinę dešinės šlaunies žaizdą, kairės pusės skeveldrinį raktikaulio lūžį ir I, II, III šonkaulių lūžius, kairio žasto odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus abiejų šlaunų, kelių sąnarių ir dešinės čiurnos srityse, dėl ko išsivystė potrauminė mažakraujystė, - t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis atvažiavo į aikštelę, sustojo ir laukė, kada galės važiuoti. Tuo metu visi vairuotojai laukė būdami lauke. Kai buvo pasakyta, kad galima važiuoti, visi vairuotojai sulipo į mašinas ir ėmė važiuoti. Pravažiavo trys mašinos, jis važiavo ketvirtas, už jo jau niekas nevažiavo. Sukdamas jis nieko nematė, nes darant manevrą reikia daug vietos, o kampas per veidrodėlį nesimato, žmogų pamatyti yra dar sunkiau. Darydamas manevrą jis žiūrėjo tik į priekį. Jokių žmonių daugiau nebuvo, jis nieko nepajuto, o kai išgirdo šūksmą ir triukšmą, iš karto sustojo ir iššoko iš mašinos pažiūrėti, kas nutiko. Nežino, kas kaltas dėl šio įvykio. Parodė, kad po įvykio jis buvo šoke. Po įvykio laukė tyrėjos. Po to bendravo su kitų vilkikų vairuotojais. Pažymėjo, kad jam žinoma, jog toje teritorijoje negalima niekam vaikščioti. Be to, teritorija buvo blogai apšviesta. Atvažiavus policijos pareigūnams papildomai teritorija nebuvo apšviesta. Po įvykio jis nedaug įmonėje laiko dirbo, nes susirgo, o šiuo metu jau nebedirba. Darbdaviui nebuvo parašęs jokių pastabų. Vilkikas buvo apie 13 metų senumo, jis buvo techniškai tvarkingas. Šiuo metu nedirba, jo pajamos yra trys šimtai eurų, papildomų pajamų neturi, gyvena kaime.

Nukentėjusysis R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju nėra pažįstami, kad po įvykio nebuvo susitikę. Parodė, kad 2018 m. liepos 1 d. dirbo naktinėje pamainoje, vykdė einamuosius darbus dispečerinėje, adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“. Jo funkcija yra krovos organizavimas, užsakymų priėmimas ir pan. Darbui vykdyti dispečerinėje turi monitorius, vaizdo stebėjimo įrangą. Kartu su juo dispečerinėje buvo stividorius P. P.. Įmonėje yra pareigybės skirstomos nuo žemiausios iki aukščiausios: stividorius, pamainos viršininkas, gamybos vadovas, direktorius. Pamainos metu tiesioginis vadovavimas yra stividoriaus, o jis vadovauja stividoriui. Jeigu stividorius kažko nepadaro, atsakomybė tenka jam. Pažymėjo, kad jo pareigybinės instrukcijos numato įvykių fiksavimą, pirminės informacijos surinkimą, pirminį darbuotojų apklausimą, medžiagos surinkimą. Informacinių priemonių pagalba jis duoda instrukcijas krovinio judėjimui, dispečerinės darbuotojas kompiuterio pagalba duoda nurodymus konteineriniams krautuvams, kurie krauna konteinerius, iš kokios pozicijos paduoti krovinį, instrukcijas mato privažiuojantys darbuotojai, kurie prie laivo veža konteinerius. Gamybos vadovas naktį nebūna, todėl naktį jis yra pagrindinis viršininkas. Jis dirba jau šešerius metus ir vienerius metus dirba su stividoriumi P. P., kuris yra dar pakankamai naujas darbuotojas. Paaiškino, kad įvairių gamybinių įvykių per mėnesį būna 3-4 ar daugiau, pavyzdžiui, sugadintas, pradurtas krovinys ir panašiai. Nurodė, kad visa terminalo sklaida, visa informacija perduodama per ryšio stoteles, stividorius turi radijo ryšio stotelę, bendrauja su darbuotojais. Per ryšio stotelę jis išgirdo, kad įvyko įvykis, kad bloke iš konteinerinio krautuvo nuslydo konteineris. Per vaizdo stebėjimo kameras nieko nematė, todėl stividorius su savo transportu išvyko į įvykio vietą stabdyti darbus, kad nebūtų didesnių padarinių ir kad nebūtų nuslepiamas įvykis. Pirmasis eismą sustabdė stividorius P. P., kuris vėliau ir davė leidimą važiuoti. Pažymėjo, kad transporto priemonė, kuri jį kliudė, tą informaciją gavo. Nurodė, kad jis davė nurodymą stabdyti darbus vietoje A ir duoti kitą vietą, nes toje vietoje, kur nukrito konteineris, fiziškai negalima buvo dirbti. Po to, jis užsivilko liemenę, užsidėjo šalmą, sėdo į transporto priemonę sidabrinės spalvos Volkswagen markės automobilį. Jam atvykus į vietą eismas nevyko. Įvykio vietoje, A bloke, kur buvo nukritęs konteineris, pastatė transporto priemonę, radęs laisvą „kišenę“, arčiau terminalo tvoros dešinėje. Priekyje jo stovėjo trys mašinos, vieną mašiną jis aplenkė važiuojančią, o dar viena - stovėjo, dar 3 priekyje, iš viso buvo 5 mašinos, tiek technikos dirbo prie linijos. Atvažiavęs savo transporto priemonę išlipęs paliko su įjungtais švyturėliais ir šviesomis, negesino transporto priemonės variklio, užsidėjo šalmą. Kairėje pusėje matė nukritusį konteinerį. Atvažiavo pagalba, buvo A. K., stovėjo technika su nukritusiu konteineriu, krautuvo operatorius buvo M. L.. Stividoriaus tuo momentu nematė. Prieš išlipdamas iš transporto priemonės, priekyje apie 25 m atstumu, matė stovinčias tris transporto priemones su įjungtomis šviesomis. Išlipęs iš transporto priemonės tiesia trajektorija kirto važiuojamą dalį, eidamas sekundei stabtelėjo, kad telefone įsijungti fotografavimo programą. Išsitraukė telefoną, kad fiksuoti pirmą nuotrauką ir išgirdo dešinėje pusėje ūžesį, atsisuko pažiūrėti, suprato, kad važiuoja didelė mašina, pajuto smūgį į nugarą ir nukrito. Krisdamas bandė rankomis virsti į šoną. Viskas įvyko labai greitai. Pajuto, kad per visą nugarą kažkas važiuoja. Tuo momentu sąmonės neprarado, pradėjo šaukti. Pamatė atbėgantį stividorių, išlipančius iš technikos darbuotojus. Pajuto, kad jo koja yra tarp dviejų ratų, kad koja yra prispausta galiniu ratu. Stividorius iškvietė greitąją medicininę pagalbą, pamainos mechaniką, kad prikeltų puspriekabę ir atlaisvintų jo koją. Jį išraukė pamainos mechanikas pakėlus puspriekabę, darbuotojai už drabužių per metrą patraukė į šoną. Atvykę medikai suteikė pirmąją pagalbą. Taip pat buvo atvykusi policija. Pažymėjo, kad įvykio vietoje apšvietimas yra geras. Dar pažymėjo, kad krovos zonoje griežtai draudžiama dalyvauti pėstiesiems, išskyrus darbų vadovus, o jis yra darbų vadovas ir pagal 2018 metų kovo mėnesio tvarką dėl pėsčiųjų judėjimo po teritoriją, jo pareigybei leidžiama vaikščioti po teritoriją. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad turtinę žalą 110 eurų sudaro jo patirtos išlaidos vaistams, įtvarams, be to, įvykio metu buvo sugadinti jo drabužiai, laikrodis. Neturtinę žalą jis patyrė dėl sveikatos sutrukdymo, ilgo gydymo, operacijų, žaizdų, keturis mėnesius buvo nedarbingas, prarasto galėjimo normaliai judėti, sportuoti, po įvykio jį kankina nemiga, skausmai, prisiminimai. Neturtinę žalą įvertino 10000 eurų. Pažymėjo, kad iš kaltinamojo atlygio negavo, nors iš kaltinamojo ir neprašė atlygio. Mano, kad jo civilinį ieškinį turi atlyginti kaltinamojo darbdavys.

Liudytojas T. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo vadovas, jo pareigos – gamybos vadovas. Tą vakarą jam paskambino stividorius P. P., pranešė, kad pamainos viršininką suvažinėjo. Kai jis atvyko į įvykio vietą, įvykio vietoje jau buvo greitoji medicininė pagalba. Jis perėmė visus darbus iki ryto. Nors įvykis buvo naktį, bet teritorija yra gerai apšviesta. Pažymėjo, kad būtent ta įvykio vieta nėra filmuojama, nes įmonės teritorija yra didelė. Atvykęs į įvykio vietą, jis fiksavo viską schemoje, kas kur stovėjo. Nurodė, kad nebuvo aišku, iš kur atvyko nukentėjusysis. Parodė, kad stividorius arba pamainos viršininkas privalo fiksuoti gamybinius įvykius ir įvykus įvykiui gali pateikti į krovos zoną. Atsakingų asmenų judėjimą numato pažymėti takai. Pamainos viršininkas atsakingas už darbų vykdymą įmonėje, krovos darbus, sandėlius, laivų švartavimą, visą krovą, skirsto darbus, užduotis, priima užsakymus. Pamainos viršininkas turi savo patalpas, per vaizdo kameras stebi teritoriją. Pamainos viršininkas ne tik stebi vaizdą per kameras, bet ir išvažiuoja į teritoriją, kontroliuoja, kaip laikomasi tvarkos, taisyklių. Stividorius atsakingas už krovos darbus, darbų saugą. Darbus atnaujinti gali stividorius. Atnaujinti eismą turi arba pamainos viršininkas, arba stividorius. Jie telefonu bendrauja, telefono ryšium. Jeigu pats stividorius sustabdė eismą, tai jis ir paleidžia. Jeigu pamainos viršininkas davė nurodymą sustabdyti eismą, tada jis duoda nurodymą atnaujinti eismą. Pėsčiųjų nėra krovos zonoje, yra tik dirbantys su krovos technika. Pamainos viršininkas ar stividorius jeigu yra būtinumas teritorijoje įvykus įvykiui gali išlipti iš transporto priemonės, kad užfiksuoti įvykį ar pagelbėti. Šiuo atveju pamainos viršininkas nespėjo ateiti į įvykio vietą, kai stividorius leido judėti transporto priemonėms.

Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba operatoriumi-dokininku, nukentėjusysis yra jo viršininkas. Parodė, kad jis buvo paskirtas pakrauti laivą. Jam dirbant atsikabino konteineris, nukrito konteinerio vienas galas ir pastūmė kitus konteinerius. Tada visi vilkikai automatiškai sustojo, tačiau jis negirdėjo, ar buvo stabdomas eismas. Buvo sustoję penki vilkikai. Išsikvietė stividorių. Nurodė, kad jis nežinojo, kad yra atvažiavęs pamainos viršininkas, nes nežinojo, ar jis buvo kviečiamas. Atvažiavo stividorius, išlipo iš automobilio, per 5 minutes aptarė planą, kaip nuleisti konteinerį. Tada jis grįžo į savo mašiną ir iš karto išgirdo šūksnius. Jis negirdėjo, kada buvo atnaujintas eismas. Tada jis pamatė, kad dešinėje kažkas guli po vilkiko galiniu dešiniu ratu. Kas konkrečiai gulėjo, jis nematė, nes jau visi bėgo prie nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo pusę kūno buvo po ratais. Paties įvykio jis nematė, nes nuo jo iki įvykio atstumas buvo apie 20 metrų. Tada jau planavo, kaip gelbėti nukentėjusįjį. Laukė mechaniko, kad pakeltų vilkiką. Jis važiavo pasitikti greitosios medicininės pagalbos automobilio. Parodė, kad apšvietimas teritorijoje buvo geras, nukentėjusysis buvo su darbine apranga, liemene, baltu šalmu. Tik viršininkai nešioja baltus šalmus. Pamainos viršininkas buvo atvykęs automobiliu su įjungtais oranžiniais švyturėliais, įjungtomis šviesomis, buvo užvestas automobilio variklis. Automobilis stovėjo priešais vilkikus. Po nelaimės jis perstatė viršininko automobilį į kitą vietą.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo mechaniku, krautuvu pakėlė vilkiką. Jis pats nematė žmogaus, jam stividorius pasakė, kur ką padaryti. Parodė, kad vilkikas stovėjo, jis privažiavo iš galo. Apšvietimas teritorijoje buvo kaip miesto gatvėse, žmonės matėsi. Jam pasakė, kad yra prispaustas žmogus, liepė pasiimti pakrautuvą, kad būtų galima pakelti priekabą.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis šiuo momentu dirba toje pačioje darbovietėje, kad nukentėjusysis yra jo vadovas. Jo darbinė funkcija yra doke, darbas ant pakrautuvo. Jis važiavo patraukti konteinerio, kad nesimaišytų nuleidžiant pakrypusius konteinerius. Stividorius tęsė darbą, liepė praleisti mašinas. Jis patraukė 2-3 konteinerius, kurie buvo nuslydę, tada stividorius liepė jam sustoti, nes nebuvo kur dėti konteinerių, mašinos užstojo kelią, laukė, kol pravažiuos mašinos. Nurodė, kad jis pats tuo metu stovėjo priešais konteinerius, stividorius stovėjo kažkur jam už nugaros, tarpusavyje bendravo per raciją. Stividorius liepė nejudėti, praleisti mašinas. Jis tuo metu buvo susikoncentravęs į konteinerius, bet matė, kad viena mašina tikrai pravažiavo. Tuo metu jis matė, kaip R. T. pastatė už konteinerio mašiną, išėjo su telefonu, išgirdo, kaip P. P. sušuko, kad R. T. po ratais. Paties įvykio jis nematė. Jis nematė kaip vilkikas atvažiavo. Įvykio vietoje apšvietimas buvo geras, nukentėjusysis buvo su liemene, su šalmu. Nurodė, kad su darbo instrukcija jis yra susipažinęs. Žino, kad pėstieji negali būti teritorijoje, nebent įvykio metu gali būti vadovas.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba saugos vadovu, o nukentėjusysis - pamainos viršininku. Nurodė, kad jis įvykio nematė, bet atliko du vidinius tyrimus, t. y. tyrimą dėl šio įvykio ir dėl nukritusio konteinerio. Matė du vaizdo įrašus iš apsaugos vaizdo kamerų. Viename vaizdo įraše matyti greitosios medicininės pagalbos automobilis. Antras vaizdo įrašas, kuris prie bylos nepridėtas, nes neišsaugotas, matyti centrinis terminalas, žmonių negalima atpažinti, tačiau matyti, kaip privažiuoja pamainos viršininkas, išlipa iš automobilio, eina skersai gatvę, praeina, tuo metu pajuda vilkikas ir pamainos viršininkas dingsta. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad buvo gamybinis incidentas, kai buvo dalinai nukritęs konteineris. Buvo sustabdytas eismas. Stividorius įvertino situaciją, sustabdė eismą. Sustabdžius eismą, vyko pasiruošimai pakelti konteinerį. Įvertinti situacijos taip pat atvyko pamainos viršininkas, kuris ėjo fotografuoti įvykį ir fotografuodamas gavo smūgį puspriekabe, nuvirto, kadangi vilkikas sukosi kita puse, svoris buvo lengvesnis, vilkikas viršininką pervažiavo ratu. Stividorius iš karto informavo greitąją pagalbą, iškvietė mechaniką, kad eitų ištraukti nukentėjusįjį. Mechanikas buvo vietoje, greitoji pagalba atvyko už 7 minučių. Mechanikas ir operatyviai pakėlė nukentėjusįjį, kuris buvo sąmoningas, pasakė, ką daryti stividoriui, paskambino dar nukentėjusiojo sutuoktinei, informavo apie nelaimę. Nurodė, kad pėsčiųjų eismo saugumas teritorijoje yra reguliuojamas, kiekvienas ženklas iškeltas ant plano, suderintas su saugaus eismo tarnyba ir policija, darbuotojai supažindinami pasirašytinai. Atvykstantys vairuotojai supažindinami pagal sutartį su taisyklėmis, pasiimdamas leidimą susipažįsta su reikalavimais. Taisyklių 29 ar 27 punktai numato, kad vadovams yra daroma išimtis. Šiuo atveju nukentėjusysis vadovavosi tuo punktų, nes jis atvyko vykdyti savo pareigų. Kiti asmenys neturi teisės vaikščioti po teritoriją, kitas asmuo būtų nubaustas. Krovėjams vadovauja tiesioginis vadovas stividorius, pamainos viršininkas - stividoriui, direktorius irgi turi teisę atvykti į teritoriją ir pažiūrėti, jeigu prireiktų  - nušalinti stividorį ir priimtų sprendimą. Pamainos viršininkas net neduodamas nurodymo yra atsakingas, o jeigu stividorius priima sprendimą, jam atsakomybė tenka. Pažymėjo, kad jų teritorija nėra filmuojama iš kitos bendrovės teritorijos. Vaizdo įrašas su įvykiu į kamerą papuolė atsitiktinai. Kitos bendrovės terminalo vadovas E. A. leido jam pasižiūrėti vaizdo įrašą.

Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau dvejus metus dirba konteinerių terminalo stividoriumi ir yra atsakingas už konteinerių krovimą. Tą dieną kalbėjo su pamainos viršininku, dispečerinėje buvo kartu su nukentėjusiuoju. Radijo ryšiu gavo pranešimą apie numestą konteinerį, todėl nuėjo į vietą pasižiūrėti. Prie konteinerio keli vairuotojai buvo sustoję, šnekučiavosi. Jis pasikvietė kitą operatorių į pagalbą, kad patraukti konteinerius, kurie kėlė grėsmę, nes vienas konteineris stovėjo labai pakibęs, trukdė. Tuo metu jis sustabdė visus vilkikų vairuotojus ir jie laukė, kol jis duos leidimą važiuoti. Tuo metu jis taip pat kalbėjo radijo ryšiu su operatoriumi. Jis nežino, ar kaltinamasis buvo išlipęs iš automobilio ir nematė, kada atvyko R. T., nes stovėjo prie technikos, kuri tvarkė nukritusį konteinerį. Pažymėjo, kad pėsčiųjų eismas yra draudžiamas šioje teritorijoje, nes teritorijoje dirba sunkioji technika, todėl pėstieji negali ten vaikščioti. Kaltinamasis pajudėjo trečias. Jis tik pamatė, kad R. T. jau krenta po vilkiko ratais, o kaip nukentėjusysis judėjo iki tol jis nematė. Po to jis iškvietė visas tarnybas. Jis buvo apklaustas policijos pareigūnų įvykio vietoje, sakė, kad nukentėjusysis buvo užkabintas priekabos ragu, nes vilkikas darė posūkį. Priekabos ragas nukentėjusiajam stuktelėjo į nugarą ir jis virto, o vilkikas užvažiavo ant jo. Taip pat nematė, kur sustojo automobilis. Pažymėjo, kad R. T. buvo su ryškia oranžine striuke. Įvykio metu vilkikai neapšvietė nukentėjusiojo. Kaltinamasis galėjo matyti per priekinį stiklą ir per veidrodėlius nukentėjusįjį. Jis pats tuo metu nuėjo apie 30 ar 40 metrų nuo nukritusio konteinerio, o kai leido vilkikams važiuoti, atsistojo nuo važiuojamosios dalies apie 25 ar 30 metrų atstumu. Transporto priemonės judėjo jam iš dešinės pusės, jis jokio pėsčiojo nematė. Nurodė, kad viso įvykio tyrimas buvo atliktas darbe.

Liudytoja, policijos pareigūnė A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad ji atvykusi į įvykio vietą užfiksuoja faktus ikiteisminio tyrimo pradžiai. Apie patį įvykį negali nieko papasakoti, nes pati tiesiogiai nieko nematė. Ji įvykio vietoje apklausė darbų vadovą (jauną, tamsių plaukų), surašė tarnybinį pranešimą iš liudytojų parodymų. Buvo tamsus paros metas, todėl nuotraukas darė su žibintuvėliu arba su blykste. Kai fotografavo, objektai matėsi.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įvykio vietoje matomi sukrauti jūriniai metaliniai konteineriai, taip pat matomas konteinerių krautuvas-keltuvas su pakeltu konteineriu. Iš šio keltuvo kairės pusės matomas įstrižai ant žemės nukritęs konteineris. Šalia šio krautuvo-keltuvo kairėje pusėje matomas baltos spalvos sunkvežimis su priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sunkvežimio variklis užvestas, o jo priekaba šiek tiek pakrypusi įstrižai kairėn. (t. 1, b. l. 27-31).

Liudytojo P. P. elektroniniu paštu pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas sunkvežimis su priekaba, prie kurios galinių ratų guli šonu vyriškis tamsios spalvos rūbais, liemene su atšvaitais bei baltos spalvos šalmu (t. 1, b.l. 33-36).

Specialisto išvadoje 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nr. G1379/2018(03) konstatuota, kad R. T. nustatyti sužalojimai: abiejų šlaunų traiškytiniai sužalojimai su odos atsluoksniavimu, plėštinė dešinės šlaunies žaizda, kairės pusės skeveldrinis raktikaulio lūžis ir I,II,III šonkaulių lūžiai, kairio žasto odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų šlaunų, kelių sąnarių ir dešinės čiurnos srityse. Dėl sužalojimų išsivystė potrauminė mažakraujystė. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., R. T. padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 47-48).

Vidaus reikalų ministerijos informacinės centrinės duomenų bazės 2018 m. gruodžio 20 d. išraše užfiksuota, kad transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 99).

Draudimo liudijime LT/AYB 2178098 užfiksuota, kad transporto priemonė MAN TGX, VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 11 d. drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje. (t. 1, b. l. 115).

Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale užfiksuota, kad A. S. supažindintas su LKAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija Nr.6 (LKAB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.STA-137 patvirtintomis „Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo laivo krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje taisyklėmis). (t. 2, b. l. 11-24).

Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose įvykio dalyvių ir liudytojų paaiškinimuose bei užfiksuotose fotonuotraukose nurodytos įvykio aplinkybės, vieta, aplinka. (t. 2, b. l. 30-47).

2010 m. birželio 1 d. darbo sutartyje Nr.6225 nurodyta, kad R. T. nuo 2014-04-01 LKAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pamainos viršininku. (t. 2, b. l. 48-49).

LKAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojų saugos instrukcijų registracijos žurnale nurodyta, kad generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.STA-137 patvirtintos „Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo laivo krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje taisyklės, keičiančios instrukciją Nr.6. (t. 2, b. l. 20-24, 62-66, 67-70).

2017 m. vasario 10 d. Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakyme Nr.STA-126 nurodyta, kad pamainos viršininkas skiriamas atsakingu už pamainoje naudojamų potencialiai pavojingų bei kitų darbo įrenginių saugaus naudojimo instrukcijų vykdymo kontrolę. (t. 2, b. l. 50-51).

Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 17 d. sutartyje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiks transporto priemonių tiekimo bei pervežimo paslaugas ir savo darbuotojus supažindins su Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus teisės aktais. (t. 2, b. l. 52-54).

         Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame teritorijos (duomenys neskelbtini), aikštelės Nr.1 apšvietimo matavimų rezultatai užfiksuoti teritorijos apšvieta (Lx) skirtinguose taškuose. (t. 2, b. l. 55-56).

2018 m. rugsėjo 20 d. reikalaujamų dokumentų protokolu iš  LKAB „(duomenys neskelbtini)“ paimta transporto ir pėsčiųjų judėjimo  schemos. (t. 2, b. l. 84-85).

Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.2, nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: eismo taisyklių pažeidimas bendrovės teritorijoje. Pažeidėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S., posūkyje nestebėjęs puspriekabės sukimosi ir užvažiavęs ant R. T.. Pažeistas KET 27p.: „Išvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kuriuo judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose-į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį“. Su transporto ir pėsčiųjų saugaus eismo laivų krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje taisyklėmis (instrukcija Nr.6). A. S. supažindintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. (t. 2, b. l. 88-89).

2010 m. balandžio 29 d. Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ įsakyme Nr.16 patvirtintoje „Pamainos viršininko pareigybės aprašyme“ 2 dalyje „Pareigybės darbo funkcijos“ 4, 5, 16 punktuose nurodytos pamainos viršininko pareigos tiesiogiai kontroliuoti darbų saugos reikalavimų laikymąsi, esant pažeidimams organizuoti jų įalinimą bei fiksavimą. (t. 2, b. l. 90-93).

2017 m. vasario 6 d. atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole Nr.689 nurodyta, kad R. T. atestuotas padalinių vadovu. (t. 2, b. l. 94).

2018 m. birželio 11 d. darbo sutartyje užfiksuota, kad A. S. nuo 2018-06-11 įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. (t. 2, b. l. 103-104).

                BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

                Kadangi BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

        Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad būtent kaltinamojo A. S. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 27, 101, 107 punktuose bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimai, t. y. jo veiksmai, kuriais jis po duoto leidimo pajudėti iš greta krovos esančios aikštelės, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir darydamas posūkio manevrą, neįsitikino, kad judėjimo kryptimi yra pėsčiasis ir nestebėjo, kad posūkio metu puspriekabė gali jį kliudyti ir važiuodamas galine puspriekabės dalimi partrenkė aikštelėje stovėjusį LKAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos viršininką R. T., o pastarajam nukritus puspriekabės galiniu ratu pervažiavo jį - yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais – nukentėjusiajam LKAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos viršininkui R. T. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis A. S., vairuodamas sunkiąją transporto priemonę, darydamas posūkio manevrą neapskaičiavo transporto priemonės sukimo kampo, dėl to transporto priemonės puspriekabės dalis įvažiavo į krovos teritoriją, kurioje tuo metu gamybinį įvykį fiksavo nukentėjusysis. Kaltinamasis A. S. turėjo įsitikinti, ar jo judėjimo kelyje nėra kliūčių, kurias jis galėtų kliudyti – to jis nepadarė. Tai patvirtino ir duodamas parodymus, nurodamas, kad jis prieš pajudėdamas nepasižiūrėjo pro dešinį šoninį veidrodėlį. Darytina išvada, kad kaltinamasis A. S. pasielgė nerūpestingai, nes neįsitikino, ar jo judėjimo kelyje nėra kliūčių, kurias jis galėtų kliudyti. Kaltinamasis A. S. nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes (vairuodamas sunkiąją transporto priemonę, darydamas posūkio manevrą neapskaičiavo transporto priemonės sukimo kampo, dėl to transporto priemonės puspriekabės dalis įvažiavo į krovos teritoriją, kurioje tuo metu gamybinį įvykį fiksavo nukentėjusysis, neįsitikino, ar jo judėjimo kelyje nėra kliūčių, kurias jis galėtų kliudyti) turėjo ir galėjo tai numatyti. Kaltinamasis A. S. nurodė, kad jis negalėjo matyti nukentėjusiojo, nes matomumas iš kabinos yra blogas, tačiau nustatyta, kad nukentėjusysis praėjo priešais kaltinamojo vairuojamą transporto priemonę, taigi kaltinamasis A. S. negalėjo nematyti nukentėjusiojo, kuris pagal savo pareigines funkcijas turėjo teisę ir galėjo vaikščioti po įmonės teritoriją. Kaltinamasis A. S. nurodė, kad įvykio vieta buvo blogai apšviesta, tačiau šis jo teiginys paneigiamas byloje esančiomis fotonuotraukomis iš įvykio vietos, iš kurių galima nustatyti, kad įvykio vieta buvo apšviesta pakankamai, be to, tai patvirtino teismo posėdžio metu liudytojai T. Š., M. L., V. S., A. K. bei byloje esantys Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini), aikštelės Nr.1 apšvietimo matavimų rezultatai  (t. 2, b. l. 55-56). Darytina išvada, kad kaltinamasis A. S. turėjo matyti nukentėjusįjį, nes nukentėjusysis dėvėjo ryškią striukę, liemenę su atšvaitais ir baltą šalmą. Jeigu kaltinamasis A. S. nebūtų pažeidęs KET 9, 27, 101, 107 punktų bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nebūtų kilusios tokios pasekmės. Pažymėtina, kad įvykio metu kaltinamasis A. S. dirbo krovininės transporto priemonės vairuotoju, taigi jo darbas buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl jam kaip profesionaliam vairuotojui keliami dar didesni reikalavimai ir toks nerūpestingas elgesys negali būti pateisinamas ar toleruojamas. Kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta liudytojų P. P., A. K., M. L., V. S., R. S., T. Š., nukentėjusiojo R. T. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, iš dalies ir paties kaltinamojo A. S. duotais parodymais  bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis (t 1, b.l. 27-36), 2018 m. rugpjūčio 13 d. Specialisto išvada Nr. G 1379/2018 (03), kurioje užfiksuota, kad R. T. padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą (t 1, b.l. 47-48), pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą (t. 1, b.l. 56), LKAB „(duomenys neskelbtini)“ Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo laivo krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje taisyklėmis (t. 2, b.l. 15-19, , 20, 21-24), LKAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykio tyrimo aktu su schema (t. 2, b.l. 33-35), įvykio vietos fotonuotraukos (t. 2, b.l. 40-47), LKAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl potencialiai pavojingų ir kitų darbo įrenginių saugaus naudojimo, jų priežiūros, pavojingų darbų saugaus atlikimo organizavimo“ (t. 2, b.l. 50-52), sutartis tarp LKAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b.l. 52-54), teritorijos (duomenys neskelbtini), aikštelės Nr. 1 apšvietimo matavimų rezultatai (t 2, b.l. 55), brėžinio kopija (t. 2, b.l. 56), Įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalas (t. 2, b.l. 67-70), LKAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto ir pėsčiųjų judėjimo schema, kuri yra suderinta su kelių policija (t. 2, b.l. 84-85); 2018 m. rugsėjo 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 2, kuriame konstatuota, kad teisės aktų pažeidimo R. T. veiksmuose nenustatyta; nelaimingo atsitikimo priežastis –eismo taisyklių pažeidimas bendrovės teritorijoje (t. 2, b.l. 88-89), pamainos viršininko pareigybės aprašymu (t. 2, b.l. 90-93), Atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolu (t. 2, b.l. 94) byloje esančiomis nukentėjusiojo R. T., liudytojų P. P., A. K., M. L. ir V. S. pateiktomis  eismo įvykio vietos schemomis, kurios nėra prieštaringos, bet kaip tik papildo viena kitą (t. 1, b.l. 67, 144, 150, 167, 189, t. 2, b.l. 30-31).

Kaltinamais nurodė, kad nukentėjusysis neturėjo teisės būti toje vietoje, nes pėsčiųjų eismas yra draudžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis R. T. yra pamainos viršininkas. Pagal LKAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.STA-137 patvirtintų „Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo laivo krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje taisyklių 23 punktą nustatyta, kad pėstiesiems draudžiama būti krovos technikos darbo zonoje, išskyrus dirbantiems, tiesiogiai vadovaujantiems darbuotojams (t. 2, b.l. 15-18). R. T. pareigybės aprašyme nurodyta, kad pamainos viršininkas kontroliuoja darbuotojų darbo drausmės, darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkos saugos reikalavimų laikymosi savo pamainos metu, esant pažeidimams organizuoja pažeidimų šalinimą bei jų užfiksavimą bendrovėje nustatyta tvarka (16 punktas, t. 2, b.l. 90-93). Taigi, R. T., būdamas pamainos viršininku ir esant gamybiniam įvykiui, turėjo teisę būti krovos technikos darbo zonoje, nes jis privalėjo užfiksuoti įvykį, kad būtų galima tinkamai atlikti gamybinio įvykio tyrimą.

        Kaltinamojo A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis A. S., veikdamas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant būtinajam priežastiniam ryšiui, lėmė baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių – nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo - kilimą, ir taip padarė nusikalstamą veiką.

                Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

                Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

                Kaltinamasis A. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kurio metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė vienas žmogus. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – jis yra vyresnio amžiaus, jam yra 61 metai, šiuo metu nedirba, turi neįgalumą, yra vedęs, gyvena kaime, yra vidurinio išsilavinimo, anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 98), baustas administracine tvarka vieną kartą iki įvykio ir vieną kartą po įvykio už KET pažeidimus (t. 2, b. l. 99-100), kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant minimalų jos dydį, numatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į kaltinamojo dabartinę finansinę padėtį – yra 61 metų amžiaus, niekur nedirba, turi neįgalumą, jo pajamas sudaro 300 Eur per mėnesį, skiriamos baudos sumokėjimas išdėstytinas per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

                Teismas, pasisakydamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo kaltinamajam A. S. vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, šioje byloje, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Kaltinamasis A. S. 2018 m. liepos 1 d. 23.16 val. įvykusio eismo įvykio metu buvo blaivus, jo anksčiau padarytas vienas KET pažeidimas, už kurį jis yra baustas administracine tvarka, nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių pasekmių, bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamasis šį neatsargų nusikaltimą padarė itin šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, kaltinamajam netaiko.

                A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (t. 2, b. l. 126-129).

                Nukentėjusysis R. T. šioje byloje pareiškė 10110,79 eurų ieškinį dėl 110,79 eurų turtinės ir 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 85-93). Nukentėjusysis R. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 110,79 eurų turtinę žalą sudaro jo patirtos išlaidos vaistams, įtvarams, be to, įvykio metu buvo sugadinti jo drabužiai, laikrodis. Neturtinę žalą jis patyrė dėl sveikatos sutrukdymo, ilgo gydymo, operacijų, žaizdų, keturis mėnesius buvo nedarbingas, prarasto galėjimo normaliai judėti, sportuoti, po įvykio jį kankina nemiga, skausmai, prisiminimai.

        BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nustatyta, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo A. S. neatsargių veiksmų darbo metu, todėl iš kaltinamojo A. S. ir jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti solidariai priteistinas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys, bet nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį tik kaltinamojo darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, įvykio metu A. S. vairuota transporto priemonė MAN TGX, VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 11 d. buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje byloje civiliniais atsakovais yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.        Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nukentėjusysis R. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 110,79 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į civilinį ieškinį nurodoma, kad su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo  jie sutinka iš dalies (t. 3, b. l. 66-69), civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisiamojo posėdžio metu dėl turtinės žalos atlyginimu nuomonės nepateikė. Susipažinus su pareikštu 110,79 eurų civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, spręstina, kad jis  yra logiškas ir pagrįstas. Pagrįstai manytina, kad dėl patirtos traumos nukentėjusysis patyrė jo nurodytas išlaidas dėl vaistų vartojimo, kurios pagrįstos kasos kvitais, todėl tenkintinas visiškai. Nukentėjusiajam R. T. iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 110,79 eurų turtinei žalai atlyginti. 

        Nukentėjusysis R. T. šioje byloje pareiškė 10 000,00 eurų civilinį ieškinį dėl 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 85-93). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl įvykio nukentėjusysis patyrė didžiulį fizinį skausmą, išgyveno dvasiškai, nes negalėjo ir dar iki šiol negali laisvai judėti, yra suvaržytas skausmo ir nepatogumo, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, didžiulis dvasinis sukrėtimas, negalėjimas naktimis miegoti, pastovus košmarų sapnavimas, vertė ir verčia kentėti , pergyventi, nerasti ramybės ir pusiausvyros, svarbiausia –pastovus skausmas –fizinis skausmas, prie kurio įmanoma priprasti, tačiau neįmanoma jo atsikratyti. Labai sunku rytais atsikelti, nes visi kaulai susitingsta, o ryte, kol išsijudina, skauda kaip ką tik patyrus traumą, tai tęsiasi jau daugiau kaip keturi mėnesiai ir neaišku ar kada baigsis, o skausmas didžiulis, negali apsieiti be nuskausminančių vaistų, kas vėl gi sukelia pašalinius poveikius. Šis skausmai ir išgyvenimai nesibaigiantys, todėl labai slegiantys (1 t., b.l. 85-86). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. T. parodė, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl sveikatos sutrukdymo, ilgo gydymo, operacijų, žaizdų, keturis mėnesius buvo nedarbingas, prarasto galėjimo normaliai judėti, sportuoti, po įvykio jį kankina nemiga, skausmai, prisiminimai. Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje civiliniais atsakovais yra kaltinamojo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovė, apdrausi transporto priemonę, su kuri buvo padaryta nusikalstama veika, ADB „(duomenys neskelbtini)“.

        Susipažinus su civiliniu ieškiniu ir bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis R. T. reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 10 000,00 Eur sumai. Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo sutiko iš dalies – sutiko atlyginti 2800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, su kita civilinio ieškinio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisiamojo posėdžio metu su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo sutiko iš dalies. Nurodė, kad  sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, sveikatos pablogėjimą bei jo patirtą moralinę žalą, bet ir į paties nukentėjusiojo veiksmus, kurie civilinio atsakovo atstovo nuomone, irgi turėjo įtakos įvykio kilimui, nes mano, kad pats nukentėjusysis šioje situacijoje iki galo nebuvo atidus, rūpestingas bei atsargus. Be to, prašė priteistiną neturtinę žalą priteisti iš ADB „(duomenys neskelbtini)“. 

        Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

        Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad po analizuojamo eismo įvykio nukentėjusiajam R. T. nustatyti abiejų šlaunų traiškytiniai sužalojimai su odos atsluoksniavimu, plėštinė dešinės šlaunies žaizda, kairės pusės skeveldrinis raktikaulio lūžis ir I,II,III šonkaulių lūžiai, kairio žasto odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų šlaunų, kelių sąnarių ir dešinės čiurnos srityse. Dėl sužalojimų išsivystė potrauminė mažakraujystė. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., R. T. padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 13 d. Specialisto išvada Nr. G1379/2018(03) (t. 1, b. l. 47-48)). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. T. paaiškino, kad gydymas truko ilgai, turėjo operacijas, žaizdas, keturis mėnesius buvo nedarbingas, prarado galimybę normaliai judėti, sportuoti, po įvykio jį kankina nemiga, skausmai, prisiminimai.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad be patirto fizinio skausmo R. T. dėl kaltinamojo A. S. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus - negalėjo kurį laiką dirbti, sumažėjo jo judėjimo laisvė, bendravimo galimybės. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jo darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad R. T. dėl 2018 m. liepos 1 d. patirtų sužalojimų lankėsi pas psichiatrus ar psichologus, jam diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir R. T. priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas. Priteisiant nukentėjusiajam 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp R. T. ir civilinių atsakovų teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (CK 1.5 straipsniai). Kadangi ši suma patenka į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl 3000,00 Eur neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

        Byloje yra pateikta informacija, kad nukentėjusiajam R. T. buvo išmokėta 3060,00 Eur draudimo išmoka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusiojo darbdavys Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ su draudimo kompanija AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbuotojų draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausti tam tikri įmonėje dirbantys darbuotojai, taip pat ir nukentėjusysis R. T.. Darbuotojai buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, nuo ligos arba darbingumo netekimo. Pagal šį draudimą, dėl 2018 m. liepos 1 d. įvykio, draudimo kompanija AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką už R. T. 2018 m. liepos 1 d. įvykį, bendroje 3060,00 Eur sumoje. Civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad ši suma turėtų būti išskaičiuotina iš priteisiamos neturtinės žalos dydžio. Teismas su šia nuomone nesutinka, nes R. T. draudimo kompanijos AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka yra susijusi su jo darbo metu patirtu nelaimingu atsitikimu ir jo metu patirtais sužalojimais, o ne dėl moralinės žalos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme patyrimo.

                Proceso išlaidų nėra.

                Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, (t. 3, b. l. 47) ir vokas su KAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto ir pėsčiųjų judėjimo schema, pridėtas prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

                A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 0 centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti, kad kiekvieną mėnesį turi būti sumokėta po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) baudos. Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas - 6801). Mokėjimo kvitus būtina pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

                A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

                Nukentėjusiojo R. T. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam R. T. 110,79 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 79 centus) turtinei žalai atlyginti ir         3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

                Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vieną kompaktinį diską su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, esantį byloje, ir voką su KAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto ir pėsčiųjų judėjimo schema, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

                Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja         Rasa Stonkuvienė