Administracinė byla Nr. ATP-255-616/2016
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00733-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.2.1.2; 3.26.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimo, kuriuo I. K. už padarytą administracinį pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 str. 1 d. paskirta 1736 Eur bauda ir
n u s t a t ė:
I. K. nubausta už tai, kad 2016 m. vasario 24 d., 9.30 val., jai priklausančiuose šiltnamiuose, (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, kur auginamos įvairios gėlės, dirbo dvi darbuotojos: V. L.-M. ir R. G., kurios maišė žemes ir į vazonus sodino gėlių sodinukus, tačiau su jomis nebuvo sudarytos darbo sutartys, ūkyje darbuotojos gėlių sodinimo darbus dirbo leidus ir susitarus su ūkininke I. K., t. y. realiai atliko darbdavio I. K. pavestą darbą, tačiau susiklostę teisiniai darbo santykiai nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka: nepranešta VSDFV apie V. L.-M. ir R. G. darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios bei nesudaryta rašytinė darbo sutartis.
Apeliaciniu skundu I. K. prašo, vadovaujantis ATPK 301 str., panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu jai paskirtą nuobaudą arba paskirti švelnesnę nuobaudą, arba neskirti nuobaudos.
Apeliantė skunde teigia, kad jai susirgus jos ūkyje dirbančiai dukrai talkino jų giminaitė ir ilgametė kaimynė, kuri iš jos šeimos gavo ir pagalbos, ir paguodos žuvus jos sūnui, kurio kapą puošia jos ūkyje užaugintos gėlės. Pažymi, kad tiek pirminiuose paaiškinimuose, tiek teisme liudytojos nuosekliai nurodė, kad jos (apeliantės) ir liudytojų (R. G., V. L.-M.) nesieja darbo santykiai, t. y. jos yra, tiesiog, to paties amžiaus moterys, viena kitą palaikančios įvairiais gyvenimo momentais, nesiekdamos ekonominės naudos.
Pažeidėjos nuomone, ta aplinkybė, kad mokesčių inspekcijos pareigūnai operatyvaus patikrinimo metu nurodė esant jos ūkyje „nelegalų“ yra klaidinanti, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principo. Apeliantė skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas, ir už administracinius teisės pažeidimus gali skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirti administracinė nuobaudos (ATPK 301 str.).
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Iš tiesų, jei nėra bent vieno iš šių požymių (pvz. nėra subjekto), nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 str. nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Pirmosios instancijos teismas minėtų nuostatų nepažeidė, savo sprendimą grindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų, tarp jų I. K., liudytojų V. L.-M. ir R. G., ir kt., visuma, todėl apeliacinės instancijos teismas vertino priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau atliktą įrodymų tyrimą, nes tirti kažką papildomai apeliantė ir neprašė.
ATPK 413 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 5 str. 1 d., be kita ko, numatyta, kad ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijamos apylinkės teismo nustatytos pažeidimo aplinkybės ir pažeidėjos veikos kvalifikacija, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jog I. K. ūkyje dirbusius asmenis – liudytojas V. L.-M. ir R. G., siūloma traktuoti kaip talkininkes, su kuriomis darbo sutarčių sudarinėti nereikia (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 5 str. 2 d.).
Iš byloje esančių pirminių I. K., liudytojų V. L.-M. ir R. G. paaiškinimų (5, 6, 7 b. l.), o taip pat ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame pažeidėja prisipažino dėl padaryto pažeidimo (2 b. l.) matyti, jog tiek darbus atlikę asmenys, tiek juos suteikusi ūkininkė I. K. suprato, jog gėlių sodinimo darbai, darbas I. K. šiltnamyje yra atliekami dėl atlygio natūra, t. y. pažadėto atlygio gėlėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog talka apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas. Talkininkams neturi būti mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, daiktais ir pan.), išskyrus kai kurias išimtis dėl maitinimo ir apgyvendinimo. Šioje byloje nustatyta, kad V. L.-M. ir R. G. ėjo dirbti pas I. K. į ūkį ne savo iniciatyva, o apeliantės sutuoktinio (pirmesniuose paaiškinimuose teigė, kad pačios I. K.) prašymu, nes už darbą joms buvo žadėta atsilyginti gėlėmis. Tiesa, teismo posėdyje liudytojos iš dalies pakeitė parodymus, susijusius su atsilyginimu už darbą, ir nurodė, kad dėl jokio atlygio nesitarė, geranoriškai talkino, nes turėjo laisvo laiko, niekur nedirba ir pan. Visgi šiuo atveju, teismo nuomone, objektyviąją tiesą atspindi pirminiai V. L.-M. ir R. G. ir pažeidėjos I. K. paaiškinimai, kurie sutampa su liudytojų S. P., G. S. – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais darbuotojais, parodymais. Liudytojų V. L.-M. ir R. G. parodymų pakeitimas apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinamas kaip noras padėti darbdaviui išvengti administracinės atsakomybės.
Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti visi būtini darbo sutarties požymiai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. L.-M. ir R. G. dirbo skirtingus darbus – viena apeliantės šiltnamyje maišė žemes, kita sodino gėles, kas rodo, jog darbuotojoms I. K. davė atitinkamus nurodymus. Nors ikiteisminėje proceso stadijoje ir bylos nagrinėjimo metu darbuotojos nurodė skirtingai apie atvykimą į I. K. ūkį, visgi, atkreiptinas dėmesys, kad V. L.-M. ir R. G. gyvenas visiškai kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini), skiringose gatvėse, vadinasi, kad ateitų dirbti į ūkį buvo būtina su kiekviena susitarti individualiai, organizuoti jų atvykimą arba nurodyti atvykti. Visos šios aplinkybės rodo, kad tarp ūkininkės I. K. ir V. L.-M. ir R. G. buvo susiklostę teisiniai darbo santykiai, o ne elementarūs gyvenimiški, kaimyniški santykiai, kurių pagrindu vyko talka.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, nebuvo oficialiai įforminti, todėl nurodytų asmenų darbas I. K. ūkyje pagrįstai vertintas kaip nelegalus.
Apeliaciniame skunde nesutinkama taip pat ir su I. K. paskirta administracine nuobauda, teigiant, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, turėjo taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, arba tokios išvis neskirti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda – 1736 Eur bauda, už du nelegalius darbuotojus per griežta nelaikytina. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Jokių išskirtinių aplinkybių I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, jos neįvardytos nei apeliaciniame skunde. Pažeidėja skunde nenurodė, į kokias nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes atsižvelgta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes atsižvelgė ir paskyrė minimalias baudas už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taip pat apylinkės teismas svarstė ir ATPK 301 str. nuostatų taikymo klausimą, tačiau, padaręs išvadą, jog nėra aplinkybių, ypatingai švelninančių I. K. atsakomybę.
Pažymėtina, kad nelegaliu darbu pažeidėjai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdami tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda. Bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad apeliantei skirta sankcijoje numatyta minimali bauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsirasiančius nepatogumus, finansinius sunkumus ir pan.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. K. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ATPK 413 str. 1 d. numatytą pažeidimą, administracinė nuobauda pažeidėjai individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. ir 302 str. reikalavimų ir yra adekvati padarytam administraciniam pažeidimui, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir I. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Ernesta Montvidienė