Civilinė byla Nr. e2A-325-254/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23772-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2;
(S)
2.2.2.3.1.10; 2.2.2.13; 3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m kovo 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-848/2019 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Valstybės įmonė Registrų centras, P. S., V. K., A. N., J. P., R. G., Ž. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Š. ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė:
1) pripažinti 2016-05-23 pakartotinį visuotinį narių susirinkimą neteisėtu;
2) panaikinti 2016-05-23 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus:
2.1. panaikinti 2016-05-23 susirinkimo metu išrinktų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių statusus (Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-23 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo 1 punktas) kaip neteisėtai suteiktus;
2.2 panaikinti 2016-05-23 susirinkimo metu išrinkto Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko įgalintą pareigybę (Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-23 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo 2 punktas) kaip neteisėtai suteiktą pareigybę;
2.3 panaikinti 2016-05-23 susirinkimo metu išrinktų papildomų revizijos komisijos narių suteiktus statusus (Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-23 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo 3 punktas) kaip neteisėtai suteiktus.
3) panaikinti VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis, susijusius su 2016-05-23 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimu, t. y.: panaikinti VĮ „Registrų centre“ įrašytus duomenis apie Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narius ir valdybos pirmininką ir pripažinti šiuos duomenis kaip neteisėtus;
4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-03-29 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė, Bendrija, GSEB „(duomenys neskelbtini)“) pirmininkas M. Š. skelbimų lentoje pakabino pranešimą, jog 2016-04-09 11 val. vyks Bendrijos įgaliotinių susirinkimas, kuris vyko. 2016-04-08 dienraštyje „Kauno diena“ bendrijos pirmininkas M. Š. patalpino skelbimą, jog 2016-05-07 11 val. (duomenys neskelbtini) šaukiamas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, kurio dienotvarkėje buvo pirmininko rinkimai, revizijos komisijos papildymas. 2016-05-07 GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas dėl kvorumo nebuvimo neįvyko, todėl buvo vienbalsiai pritarta, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas šaukiamas 2016-05-23 18.00 val. 2016-05-23 įvyko pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, kuris vyko ne pagal bendrijos pirmininko M. Š. sudarytą ir dienraštyje „Kauno diena“ paskelbtą dienotvarkę, o pagal susirinkimui pirmininkavusio P. S. pateiktą koreguotą dienotvarkę: valdybos narių rinkimai, valdybos pirmininko rinkimai ir revizijos komisijos papildymas. Nuo GSEB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo, bendriją atstovauja bendrijos įgaliotiniai bei pirmininkas. Kadangi valdyba bendrijoje nebuvo sudaryta, jos kompetencijai paskirtas funkcijas atlikdavo bendrijos pirmininkas. Visuotinio pakartotinio susirinkimo metu P. S. net nekėlė klausimo dėl revizijos komisijos papildymo, o tiesiog įrašė kandidatą Ž. V.. Taip pat ignoruodamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymo) 11 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į iš anksto raštu pareiškusių Bendrijos narių nuomonę balsuoti už naujai renkamą pirmininką R. G.. Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, jog iš viso bendrijoje yra 92 nariai, tačiau Bendrijos pirmininko M. Š. pateiktuose dokumentuose matyti, jog 2016-06-20 duomenimis narių skaičius bendrijoje – 96. Norint tapti Bendrijos nariu, privalu Bendrijos pirmininkui pateikti rašytinį prašymą dėl priėmimo į Bendriją. Pakartotinis susirinkimas negalėjo vykti, kadangi jame VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis dalyvavo 24 nariai, todėl mažiau kaip ketvirtadalis. VĮ „Registrų centras“ pateiktuose dokumentuose 2016-05-23 pakartotinio narių susirinkimo dalyvių sąraše priedas Nr. 1 yra asmenų, kurie nėra pateikę prašymų įstoti į Bendriją, t. y. V. K. (sąraše Nr. 1), Ž. V. (sąraše Nr. 2), J. P. (sąraše Nr. 11), D. Š. (sąraše Nr. 15), A. G. (sąraše Nr. 16), D. V. (sąraše Nr. 20), A. N. (sąraše Nr. 5) prašymą priimti į bendriją pateikė 2016-07-03, G. N. (sąraše Nr. 17) prašymą priimti į bendriją pateikė 2016-07-04, t. y. abu asmenys prašymus pateikė po 2016-05-23 pakartotinio susirinkimo. A. B. (sąraše Nr. 4) prašymo priimti į bendrijos narius taip pat nėra, bendrijos narė yra A. B. žmona, įgaliojimo A. B. veikti žmonos vardu pirmininkaujančiam susirinkimui P. S. pateikta nebuvo. Ieškovui kyla abejonių dėl pakartotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašo priedo Nr. 1 originalumo, dėl parašų originalumo. T. y. pateiktas sąrašas yra ne tokios formos, koks buvo pateiktas 2016-05-23 pakartotiniame visuotiniame susirinkime. Raštiškų kvietimų į susirinkimą Bendrijos nariai negavo.
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą dėl 2016-05-23 GSEB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pats ieškovas 2016-05-07 ėjęs bendrijos pirmininko pareigas, 2016-05-07 neįvykus visuotiniam susirinkimui, inicijavo ir pritarė, kad būtų surengtas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, pats buvo susirinkimo pirmininku, savo valią išreiškė pasirašydamas protokole. Taip pat ieškovas melagingai teigia, jog esą 2016-05-23 pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas vyko ne pagal tuo metu pirmininko pareigas ėjusio ieškovo sudarytą ir dienraštyje „Kauno diena“ paskelbtą dienotvarkę, o tariamai pagal P. S. koreguotą dienotvarkę, kurioje buvo numatyti valdybos narių rinkimai, valdybos pirmininko rinkimai ir revizijos komisijos papildymas. Neįvykus 2015-05-07 visuotiniam narių susirinkimui ir svarstant dėl pakartotinio susirinkimo sušaukimo, 2016-05-07 Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolo, kurį pasirašė ieškovas, 1 punkte buvo nurodyta ne tik numatoma pakartotinio susirinkimo data (2016-05-23), tačiau ir dienotvarkė: pirmininko ir valdybos narių rinkimai; revizijos komisijos papildymas. Todėl pats ieškovas tokiai darbotvarkei pritarė. 2016-05-23 įvyko pakartotinis Bendrijos visuotinis narių susirinkimas, iš kurio protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 24 nariai (iš viso bendrijoje 92 nariai). Pakartotiniame visuotiniame susirinkime buvo išrinktas bendrijos valdymo organas – valdyba, taip pat išrinktas šios valdybos pirmininkas. Renkamų narių į valdybą kandidatūrai pritarė 23 susirinkime dalyvavę Bendrijos nariai, o už valdybos pirmininką balsavo 21 narys, todėl valdymo organai buvo išrinkti teisėtai. Ieškovo pateiktas 2016-06-20 bendrijos narių sąrašas, kur nurodomas bendrijos narių skaičius yra 96, turėtų būti vertinamas kritiškai, jis surašytas paties ieškovo ranka, sąrašas sudarytas jau po pakartotinio susirinkimo (2016-06-20). Iš sąrašo neaišku kada nurodyti asmenys ir kokiu pagrindu tapo nariais, sąraše nurodyta, jog narių skaičius apytikris, t. y. pats ieškovas tiksliai nežino bendrijos narių skaičiaus, nors kaip buvęs bendrijos pirmininkas buvo atsakingas už visą bendrijos dokumentaciją ir buhalteriją, įskaitant ir pareiškimų dėl įstojimo į bendriją priėmimo. Sąraše narių skaičius yra pakoreguotas ranka, ištaisant skaičius. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindžia savo teiginių, jog dalis asmenų (V. K., Ž. V., J. P., D. Š., A. G., D. V.), nurodytų pakartotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašo priede Nr. 1, nėra pateikę prašymų įstoti į bendriją. J. P., V. K., Ž. V., A. N. yra pateikę prašymus būti bendrijos nariais bei mokėjo nario mokesčius. Be to, kaip matyti iš 2016-05-07 Bendrijos visuotinio narių susirinkimo (kuris buvo inicijuotas paties ieškovo bei jam pirmininkavo) protokolo, tiek V. K., tiek ir J. P., A. N. buvo pasiūlyti kaip kandidatai į pirmininko ir valdybos narius. Rašytinis įrodymas – 2016-05-01 D. B. įgaliojimas patvirtina aplinkybę, jog bendrijos narė D. B. įgaliojo savo sutuoktinį A. B. atstovauti ją Bendrijos susirinkimuose. Ieškovas dalyvavo 2016-05-23 GSEB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotiniame visuotinio narių susirinkime, todėl praleido įstatyme numatytą tokio pobūdžio ieškiniams nustatytą sutrumpintą 3 mėn. senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis), nes teismui pateikė praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo ginčijamų sprendimų priėmimo dienos, todėl jis atmestinas dar ir CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras) teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro įregistruotus duomenis apie Bendrijos valdybos narius ir valdybos pirmininką ir pripažinti šiuos duomenis kaip neteisėtus, dėl likusių ieškovo reikalavimų sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškinio 4 ir 4.1 punktuose keliamais reikalavimais ieškovas iš esmės ginčija Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2016-06-09 priimtą sprendimą, kuriuo buvo įregistruoti juridinio asmens valdymo organų pakeitimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d., skundas dėl šio sprendimo administraciniam teismui turėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo pranešimo apie veiksmą įteikimo dienos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-501-520/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1120-492/2016; 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Ieškovas yra praleidęs terminą skųsti minėtą Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad reikalavimai asmeniui, kuris nėra atsakovas, civilinėje ginčo byloje negali būti patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2004). Taigi, reikalavimas pareikštas trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui šiuo atveju negali būti tenkinamas (1 t., b. l. 82-90). Be to, ieškovas nenurodė nei vieno teisės akto, kurį pažeidė VĮ „Registrų centras“. Teismo sprendimas suteiktų pagrindą keisti Juridinių asmenų registro duomenis, nenaikinant anksčiau teisėtai įregistruotų duomenų.
5. Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje P. S., V. K. teismui pateiktuose atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti.
6. Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje A. N., J. P., R. G., Ž. V. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo M. Š. atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 650 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovo M. Š. priteisė 134,90 Eur išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Byloje nustatyta, kad 2016-04-08 Bendrijos pirmininkas M. Š. dienraštyje „Kauno diena“ patalpino skelbimą, jog 2016-05-07 šaukiamas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, dienotvarkėje – pirmininko rinkimai, revizijos komisijos papildymas. 2016-05-07 susirinkimo protokole užfiksuota, kad nėra kvorumo bei nutarta pakartotinį visuotinį narių susirinkimą šaukti po dviejų savaičių 2016-05-23.
1.2. Byloje pateiktame 2016-05-07 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokole numatyta dienotvarkė yra „pirmininko ir valdybos narių rinkimai, revizijos komisijos papildymas“. Registrų centro į bylą pateiktame 2016-05-07 skelbime nurodyta, jog 2016-05-23 šaukiamas pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas, darbotvarkėje numatyti šie klausimai: valdybos narių rinkimai, valdybos pirmininko rinkimai, revizijos komisijos papildymas (popierinės bylos 2 t., b. l. 76). Analogiška dienotvarkė yra įrašyta ir 2016-05-23 susirinkimo protokole. Iš byloje pateiktų 2016-05-07 susirinkimo protokolo, 2016-05-07 skelbimo, 2016-05-23 susirinkimo protokolo matyti, kad juose visuose numatyti pirmininko rinkimai, valdybos narių rinkimai, revizijos komisijos papildymas. Pažymėtina, kad dienraštyje „Kauno diena“ skelbime, 2016-05-07 susirinkimo protokole nėra nurodyta koks pirmininkas bus renkamas, 2016-05-07 ir 2016-05-23 susirinkimų protokolų dienotvarkėse yra numatyti valdybos narių rinkimai, todėl negalima teigti, jog susirinkimas buvo sušauktas ne pagal neįvykusio susirinkimo dienotvarkę. Teismas pažymėjo, jog 2016-05-07 susirinkimui pirmininkavo ieškovas, 2016-05-23 susirinkime ieškovas dalyvavo, tačiau dėl dienotvarkės neprieštaravo. Vertinant šalių pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, jog Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl pakartotinio susirinkimo sušaukimo termino bei dienotvarkės pažeistos nebuvo.
1.3. Į bylą pateiktame 2016-05-23 pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokole nurodyta, kad bendrijoje yra 92 nariai, iš protokolo turinio matyti, kad susirinkime dalyvavo 24 nariai. Pakartotiniame visuotiniame susirinkime buvo išrinktas Bendrijos valdymo organas – valdyba, taip pat išrinktas valdybos pirmininkas. Renkamų narių į valdybą kandidatūrai pritarė 23 susirinkime dalyvavę GSEB „(duomenys neskelbtini)“ nariai, o už valdybos pirmininką balsavo 21 narys. Taigi, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad valdymo organai buvo išrinkti laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų.
1.4. Iš Registrų centro pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 2016-05-23 buvo 101 garažo boksas, 90 garažo bokso savininkų, 16 garažo bokso savininkų nuosavybės teise valdė 35 garažo boksus. 7 garažo boksų teisinė registracija atlikta po 2016-05-23. Ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai atsakyti, kiek yra Bendrijos narių, į bylą teikė tik „apytikrį“ bylos narių sąrašą, kuriame nurodyta, jog 2016-06-20 garažo boksų yra 123, bendrijos narių 96 (popierinės bylos 2 t., b. l. 78-79), vėliau į bylą pateikė tos pačios dienos 2016-06-20 Bendrijos narių sąrašą, kuriame jau nurodyti 123 garažo boksai ir 97 Bendrijos nariai. Teismas darė išvadą, jog ieškovo pozicija visos bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, todėl teismas neturi pagrindo ja vadovautis.
1.5. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog V. K., Ž. V., J. P., D. Š., A. G., A. N. ir D. V. nebuvo Bendrijos nariai, todėl negalėjo susirinkime balsuoti. Šias aplinkybes paneigia byloje apklausti V. K., Ž. V., J. P., A. N., A. G., pateikti rašytiniai įrodymai apie mokėtus nario mokesčius, taip pat paties ieškovo pateikti Bendrijos narių sąrašai, kuriuose įtraukti nurodyti asmenys kaip Bendrijos nariai. Pažymėjo, jog ieškovas būdamas Bendrijos pirmininku bei pirmininkaudamas 2016-05-07 susirinkime neprieštaravo, jog dalis jo nurodytų asmenų būtų pasiūlyti kandidatais į pirmininko ir valdybos narių vietas. Byloje nėra duomenų, kad visi nurodyti asmenys yra pateikę prašymus įstoti į bendriją, tačiau teismui ieškovo pateikti bendrijos narių sąrašai, nario mokesčių kvitai patvirtina garažo boksų savininkų valios išraišką, kuri neprieštarauja įstatymams, todėl yra įrodymas, patvirtinantis narystę bendrijoje. Narystę Bendrijoje taip pat patvirtina jau minėta aplinkybė, jog ieškovo nurodomi asmenys buvo siūlomi kandidatais į pirmininko ir valdybos narių vietas. Ieškovas teigdamas, kad V. K., Ž. V., J. P., D. Š., A. G., A. N. ir D. V. nėra bendrijos nariai, įrodymų paneigiančių minėtų asmenų valią būti bendrijos nariais nepateikė (CPK 178 str.).
1.6. Taip pat atmetė ieškovo argumentus, jog A. B. negalėjo dalyvauti susirinkime, kadangi D. B. įgaliojimas nėra patvirtintas notariškai. Nurodė, jog pagal Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punktą butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį ir šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Šis įstatymas numato, kad išduoti įgaliojimai turi būti patvirtinti notaro, tačiau minėta įstatymo norma nustato tokią teisę butų ir kitų patalpų savininkams, bet ne bendrijos nariams. Pagal Bendrijos Įstatus bendrijos narys turi teisę įgalioti savo šeimos narį, kitą asmenį atstovauti jam bendrijoje (Bendrijos įstatų 14.3. punktas). Rašytiniam įgaliojimui dalyvauti bendrijos veikloje notarinė forma nėra privaloma (CK 2.138 straipsnis), todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad D. B. išduotas rašytinis įgaliojimas turėjo būti patvirtintas notaro. Byloje pateiktas D. B. įgaliojimas atitinka Bendrijos įstatuose numatytą tvarką.
1.7. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2016-05-23 visuotiniame pakartotiniame susirinkime buvo parengęs sąrašą asmenų, kurie iš anksto buvo pateikę raštu savo nuomonę dienotvarkės klausimais, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. Teismas sprendė, jog ieškovo nurodytų aplinkybių pateiktas sąrašas neįrodo – pateiktame sąraše yra nurodyta eilė asmenų, tik prie dalies jų yra parašai, kai kur nurodyti telefonų numeriai, todėl neaišku kokiu tikslu buvo sudarytas sąrašas. Sąrašo kampe padarytas prierašas „Balsavusių sąrašas už pirmininko M. Š. pasiūlytą R. G. kandidatą“ nėra pakankamas ieškovo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti (CPK 178 str.).
1.8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, vadovaujantis Registrų centro pateiktais duomenimis bei darant išvadą, net jeigu ir visi Registrų centro duomenimis garažo boksų savininkai buvo Bendrijos nariais, 2016-05-23 susirinkimo metu kvorumas buvo, todėl Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos. Netenkinus šio reikalavimo, atmestini kiti ieškinio reikalavimai.
1.9. Teismas nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas yra praleistas, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, nenustatė, praleisto ieškinio senaties termino neatnaujino, todėl teismas ieškinį atmetė taip pat ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovas 2016-05-23 susirinkime dalyvavo pats, žinojo kokie klausimai yra numatyti dienotvarkėje, pats balsavo, atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino neprašę, į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-11-18 praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo susirinkime priimtų nutarimų. Ieškovas ilgą laikotarpį buvo Bendrijos pirmininkas, rengė 1995-01-18 priimtus Bendrijos įstatus, todėl juose numatyta ginčų sprendimo tvarka jam buvo žinoma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą; atnaujinti ieškinio senaties terminą; patikslintą ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo iš atsakovės išreikalauti 2016 m. gegužės 7 d. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo originalą. Apeliaciniame skunde nurodoma:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netyrė esminių bylos aplinkybių, neteisingai vertino bylos nagrinėjimo metu liudytojų duotus parodymus.
1.2. 2016 m. balandžio 8 d. dienraštyje „Kauno diena", GSEB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas M. Š. patalpino skelbimą, jog 2016 m. gegužės 7 d. 11 val. „(duomenys neskelbtini)“ šaukiamas visuotinis garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas. Dienotvarkėje buvo numatyti svarstytini klausimai: pirmininko rinkimai, revizijos komisijos papildymas. 2016 m. gegužės 7 d. įvyko GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimo protokole buvo užfiksuota, jog kvorumo nėra ir vienbalsiai pritarta, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas šaukiamas 2016 m. gegužės 23 d., 18.00 val. 2016 m. gegužės 23 d. vyko pakartotinis visuotinis GSEB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas. Prasidėjus susirinkimui P. S. pareiškė, jog jis pirmininkaus susirinkimui. 2016 m. gegužės 23 d. pakartotinis visuotinis GSEB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas vyko ne pagal bendrijos pirmininko M. Š. sudarytą ir dienraštyje „Kauno diena" paskelbtą dienotvarkę, o pagal P. S. pateiktą koreguotą dienotvarkę. P. S. pakartotinio visuotinio susirinkimo dienotvarkėje numatyti klausimai buvo: valdybos narių rinkimai, valdybos pirmininko rinkimai ir revizijos komisijos papildymas.
1.3. Dienraštyje „Kauno diena" paskelbta dienotvarkė buvo: pirmininko rinkimai ir revizijos komisijos papildymas. Bendrijos nariai su šia informacija turėjo galimybę susipažinti, todėl buvo tinkamai informuoti apie būsimo susirinkimo klausimus. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime teigia, kad dienraštyje „Kauno diena" patalpintame skelbime, 2016-05-07 susirinkimo protokole nėra nurodyta koks pirmininkas bus renkamas, tačiau teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas.
1.4. Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas. GSEB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įregistravimo, steigiamajame susirinkime nutarė ir išrinko bendrijos įgaliotinius bei pirmininką, kurie atstovauja bendrijos narių interesus. Įgaliotinių susirinkimai vykdavo nuo pat bendrijos įsteigimo, o kadangi valdyba bendrijoje niekada nebuvo sudaryta, jos kompetencijai priskirtas funkcijas atlikdavo bendrijos pirmininkas. GSEB įstatų 26 punkte nurodoma, kad visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas vietoje valdybos gali išrinkti bendrijos pirmininką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo GSEB įsteigimo niekada nebuvo renkama valdyba, bei tai, kad „Kauno diena" buvo nurodytas klausimas dėl pirmininko rinkimų, akivaizdu, kad buvo planuojami bendrijos pirmininko, o ne valdybos pirmininko rinkimai. Be to, GSEB įstatų 25 punktas įtvirtinta, kad valdybos pirmininką renka valdyba, o ne visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta apeliantas teigia, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog nebuvo aišku, koks pirmininkas bus renkamas.
1.5. Nurodo, kad pakartotinio susirinkimo metu buvo svarstomi įstatams prieštaraujantys klausimai, be to, buvo pažeista pakartotinio susirinkimo organizavimo tvarka, kadangi buvo nagrinėjami klausimai, kurie nebuvo įtraukti į 2016 m. gegužės 7 d. visuotinio susirinkimo darbotvarkę, skelbtą dienraštyje „Kauno diena". Byloje apklausti liudytojai taip pat ieškovo pateikti notaro patvirtinti asmenų rašytiniai liudijimai patvirtina, jog bendrijos nariai nebuvo informuoti apie naują darbotvarkę, be to, nematė tariamai P. S. iškabintų ir už garažų boksų durų užkištų skelbimų.
1.6. Narystę bendrijoje apibrėžia GSEB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai bei Bendrijų įstatymo nuostatos. Aplinkybė, kad sprendime minimi asmenys save laikė GSEB nariais ar kad ieškovas M. Š. kažkurį asmenį traktavo kaip GSEB narį, nesukuria jokių teisinių pasekmių. Narystė GSEB gali būti konstatuojama tik esant visiems įstatuose ir įstatyme nurodytiems būtiniesiems kriterijams. Vadovaujantis bendrijos įstatų 5 punktu „bendrijos nariais laikomi patvirtinti bendrijos steigiamajame susirinkime, taip pat vėliau priimti šių Įstatų nustatyta tvarka asmenys". Iš pateikto pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, jog trečiasis asmuo P. S. nurodė, kad viso bendrijoje yra 92 nariai, tačiau jis netinkamai vadovavosi GSEB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais bei daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis. Asmuo, siekiantis tapti GSEB „(duomenys neskelbtini)“ nariu, privalėjo bendrijos pirmininkui pateikti rašytinį prašymą dėl priėmimo į bendriją, o priėmimo klausimą spręsdavo GSEB visuotinis narių susirinkimas (Įstatų 23.1 p.).
1.7. 2016 m. gegužės 23 d. pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime pagal VĮ „Registrų centras" pateiktus duomenis dalyvavo 24 asmenys, tačiau ne visi asmenys buvo bendrijos nariai arba garažų savininkai. Pakartotiniame susirinkime nedalyvavo daugiau kaip ketvirtadalis narių, vadinasi, kvorumo taip pat nebuvo. Pažymi, kad P. S. VĮ „Registrų centras" pateiktuose dokumentuose, 2016 m. gegužės 23 d. pakartotinio narių susirinkimo dalyvių sąraše priedas Nr. 1, yra asmenų, kurie nėra pateikę prašymų įstoti į bendriją arba juos pateikė po analizuojamo pakartotinio narių susirinkimo, t. y. V. K. (sąraše Nr. 1), Ž. V. (sąraše Nr. 2), J. S. (sąraše Nr. 9), J. P. (sąraše Nr. 11), D. Š. (sąraše Nr. 15), A. G. (sąraše Nr. 16), D. V. (sąraše Nr. 20). A. N. (sąraše Nr. 5) prašymą priimti į bendriją pateikė 2016 m. liepos 3 d., G. N. (sąraše Nr. 17), prašymą priimti į bendriją pateikė 2016 m. liepos 4 d., t. y. abu asmenys prašymus pateikė po 2016 m. gegužės 23 d. pakartotinio susirinkimo.
1.8. Nesant teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto – garažo bokso, jo faktinis turėtojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas, iš kurių šis boksas buvo sukurtas, tačiau nėra nekilnojamojo daikto savininkas. Jei asmuo nėra suformuoto ir Nekilnojamo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkas, jis negali būti daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos nariu.
1.9. Vadovaujantis VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis, adresu „(duomenys neskelbtini)“, yra registruoti 101 garažų boksai. Pakartotinio susirinkimo metu – 2016 m. gegužės 23 d. buvo suformuoti ir įregistruoti 94 garažo boksai. Iš 94 registruotų, kaip nekilnojamieji daiktai, boksų, savininkų, 13 savininkų valdė 34 boksus, taigi maksimalus teorinis bendrijos narių ir balsų skaičius tądien buvo 73. Balsuoti susirinkimuose gali ne bet koks asmuo, dalyvaujantis susirinkime, tačiau tik savininkas, kuris turi būti dar ir bendrijos narys. Tai reiškia, jog visi šie 73 asmenys turėtų būti bendrijos nariais, tačiau atsakovės įstatai ir civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad ne visi savininkai buvo bendrijos nariais. Iš susirinkime dalyvavusių 24 asmenų, 8 asmenys nebuvo nariai, o A. B., V. J., B. Š. neturėjo teisinio pagrindo dalyvauti susirinkime, nes nei jie, nei jų sutuoktinės neturėjo nuosavybės teise suformuoto ir VĮ Registrų centras įregistruoto nekilnojamojo turto vieneto, V. B. nebuvo tinkamai įgaliotas, M. Š. susirinkime nedalyvavo, nes jo viduryje išėjo ir nebalsavo. Maksimalus galimas bendrijos narių skaičius tądien buvo 64, kvorumas – 16 balsų. Iš dalyvavusių asmenų, įskaitant M. Š., savininkų ir narių buvo tik 12. Narystės teisę suteikia GSEB įstatai ir norminiai teisės aktai, o ne kitos subjektyvios aplinkybės. Nei įmokų mokėjimas, nei savęs laikymas GSEB nariu nesuteikia bendrijos nario statuso asmenims, kurie neturi nuosavybės teisės objekto, t. y. nėra savininkai, arba nėra įstoję į bendriją.
1.10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydamas, kad ieškovas teigdamas, jog V. K., Ž. V., J. P., D. Š., A. G., A. N. ir D. V. nėra bendrijos nariai, įrodymų paneigiančių minėtų asmenų valią būti bendrijos nariais nepateikė. Civiliniame procese įrodyti aplinkybes privalo tas, kas teigia jas esant. Reikalavimas ieškovui įrodyti, kad tam tikri jo nurodyti asmenys nėra bendrijos nariai reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Įvertinus civilinės bylos medžiagoje esančius įrodymus (M. Š. pateiktus narių stojimo prašymus, jų sąrašą), galima daryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog V. K., Ž. V., J. P., D. Š., A. G., D. V., A. N., G. N. buvo bendrijos nariai. Be kita ko, narių priėmimo klausimą sprendė visuotinis bendrijos narių susirinkimas, todėl minimų asmenų narystę atsakovė turėjo galimybę įrodinėti visuotinių bendrijos narių susirinkimų sprendimais bei protokolais, tačiau tokių dokumentų į bylą nepateikė. Šių aplinkybių neįrodė ir patys tretieji asmenys. Aplinkybės, kad dalis šių asmenų mokėjo įmokas, nepatvirtina jų narystės bendrijoje, kadangi įmokas mokėjo ir kiti asmenys, kurie nėra garažų savininkai bei bendrijos nariai. Įmokos buvo naudojamos bendroms reikmėms, infrastruktūros išlaikymui, o ja naudojosi ir ne bendrijos nariai.
1.11. A. B. (sąraše Nr. 4) prašymo priimti į bendrijos narius taip pat nėra, jie su žmona neturi suformuoto ir įregistruoto registre turto – garažo bokso, todėl negali būti bendrijos nariais. Teismo išvada, kad A. B. galėjo atstovauti žmoną rašytinio įgaliojimo pagrindu, prieštarauja Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatoms. Pagal Bendrijos įstatus bendrijos narys turi teisę įgalioti savo šeimos narį, kitą asmenį atstovauti jam bendrijoje (Bendrijos įstatų 14.3. punktas ). Kompleksiškai aiškinant CK ir Bendrijų įstatymo nuostatas, be to, įvertinus, jog dalyvavimas savininkų bendrijoje yra viena iš nuosavybės teisės turinio realizavimo formų, darytina išvada, kad fizinio asmens įgaliojimas atstovauti bendrijos narį ar savininką visais atvejais turi būti notarinis. Todėl A. B. neturėjo teisės balsuoti susirinkime, priimti sprendimus bendrijos vardu.
1.12. Ieškovas tik gavęs teismo sprendimą sužinojo, jog jo atstovas advokatas į teismą kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 18 d. Ieškovui M. Š. jo atstovas 2016 m. liepos 19 d. pateikė ieškinio dėl pakartotinio GSEB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo pripažinimo neteisėtu kopiją ir informavo klientą, kad ieškinys pateiktas teismui.
1.13. Ieškovo atstovas advokatas ieškinį teismui pateikė 2016 m. liepos 19 d. (civilinė byla Nr. e2-19744-451/2016), tačiau Kauno apylinkės teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartį apskundus, atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. e2S-2155-259/2016 buvo atmestas. Ieškovui buvo nustatytas papildomas terminas iki 2016 m. lapkričio 2 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, tačiau ieškovo atstovas apie šį procesą neinformavo savo kliento M. Š., nepašalino ieškinio trūkumų, neprašė teismo pratęsti termino trūkumams pašalinti ir civilinė byla Nr. e2-19744-451/2016 buvo užbaigta, laikant, kad ieškinys nebuvo paduotas. Advokatas neinformavo savo kliento M. Š. apie susiklosčiusią situaciją ir nutylėdamas esmines aplinkybes, ieškinį pateikė pakartotinai jau suėjus ieškinio senaties terminui.
1.14. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas kreipėsi į profesionalų atstovą – advokatą, su kuriuo atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. birželio 6 d. Ieškovas siekė aktyviai ginti savo ir bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių teises ir nedelsdamas ėmėsi visų su tuo susijusių ir nuo jo priklausiusių veiksmų. Ieškovas nėra profesionalus teisininkas, todėl jis pasitikėjo savo atstovu. Ieškovo atstovas kreipėsi dėl informacijos pateikimo į VĮ Registrų centrą, pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, ėmėsi aktyvių veiksmų pažeistoms ieškovo teisėms ginti, pateikė ieškovui 2019 m. liepos 19 d. ieškinio egzempliorių, tačiau nuo ieškovo nuslėpė aplinkybes, kurių M. Š. negalėjo tikėtis, kai kreipėsi pagalbos į profesionalą. Ieškovas, nebūdamas profesionaliu teisininku, 2016 m. birželio 6 d. sudaręs teisinių paslaugų sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad jį atstovaujantis advokatas atliks savo darbą kokybiškai ir laiku. Atstovo padarytos procesinės klaidos negali užkirsti kelio ieškovui ginti savo pažeistas teises, juo labiau, kad ieškovas visus savo veiksmus atliko operatyviai ir tinkamai. Ieškovo teisės gali būti apgintos tik atnaujinus ieškinio senaties terminą, kuris buvo praleistas dėl svarbių ir nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių.
1.15. Civilinės bylos medžiagoje yra pateiktas 2016 m. gegužės 7 d. GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolas, kuris parengtas P. S. ir V. K., bei M. Š. sudarytas 2016 m. gegužės 7 d. GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolas. Šie dokumentai skiriasi savo turiniu, tačiau teismas sprendime rėmėsi pakartotinio narių susirinkimo protokolu, kurio kopiją pateikė atsakovės atstovas. Ieškovas šio dokumento nėra pasirašęs ir abejoja jo autentiškumu, todėl tikslinga šio dokumento originalą išreikalauti iš atsakovės.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ginčo klausimas išnagrinėtas teisingai ir ištirti visi šalių pateikti įrodymai, pašalinti bet kokie byloje esantys prieštaravimai. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė ieškinyje bei baigiamosiose kalbose, kuriuos pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs ir dėl jų pasisakęs sprendime, kuris yra motyvuotas, pagrįstas tinkamu įrodymų ir teisiniu vertinimu.
2.2. Kaip nustatyta byloje, 2016-04-08 tuo metu Bendrijos pirmininkas M. Š. dienraštyje „Kauno diena“ patalpino skelbimą, jog 2016-05-07 šaukiamas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, dienotvarkėje – pirmininko rinkimai, revizijos komisijos papildymas. 2016-05-07 susirinkimo protokole užfiksuota, kad nėra kvorumo bei nutarta pakartotinį visuotinį narių susirinkimą šaukti po dviejų savaičių 2016-05-23. Priešingai nei nurodo ir teigia ieškovas, 2016-05-07 pakartotinis visuotinis GSEB susirinkimas ir jo protokolas atitinka visus įstatymo ir bendrijos įstatų reikalavimus ir jo naikinti nėra pagrindo. Pakartotinis bendrijos susirinkimas buvo sušauktas ir pravestas laikantis teisės aktų ir bendrijos įstatų reikalavimų, tinkamai informuojant bendrijos narius, laikantis visų įstatyme nustatytų terminų, reikalavimų susirinkimo darbotvarkei, susirinkimo vedimui, balsų skaičiavimui ir protokolo surašymui.
2.3. Ieškovo teiginiai, kad jis nežinojo apie 2016-05-23 GSEB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę, o būtent apie tai, kad bus renkama valdyba, prieštarauja byloje patikrintų ir nustatytų aplinkybių, pagrįstų rašytiniais byloje esančiais įrodymais, visetui. Neįvykus 2015-05-07 visuotiniam narių susirinkimui dėl kvorumo nebuvimo, buvo nuspręsta dėl pakartotinio susirinkimo dienotvarkės. Iš ieškovo pasirašyto 2016-05-07 GSEB „(duomenys neskelbtini)“ Visuotinio narių susirinkimo protokolo, jo 1 punkto matyti, kad pakartotiniame susirinkime bus sprendžiamas klausimas dėl pirmininko ir valdybos narių rinkimų; revizijos komisijos papildymo. Tai tik paneigia ieškovo teiginius, jog pakartotinis visuotinis narių susirinkimas tariamai vyko pagal trečiojo asmens P. S. pakoreguotą dienotvarkę. Iš protokolo matyti, kad ieškovas, pirmininkaudamas ir pasirašydamas po 2016-05-07 GSEB „(duomenys neskelbtini)“ Visuotinio narių susirinkimo protokolu, pritarė pakeistai pakartotinio visuotinio narių susirinkimo dienotvarkei.
2.4. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl netinkamo bendrijos narių skaičiaus nustatymo ir kvorumo nebuvimo. Kaip matyti iš byloje esančio rašytinio įrodymo – 2016-05-23 pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolo, bendrijoje yra 92 nariai, susirinkime dalyvavo 24 nariai. Pakartotiniame visuotiniame susirinkime buvo išrinktas Bendrijos valdymo organas – valdyba, taip pat išrinktas valdybos pirmininkas. Renkamų narių į valdybą kandidatūrai pritarė 23 susirinkime dalyvavę GSEB „(duomenys neskelbtini)“ nariai, o už valdybos pirmininką balsavo 21 narys. Nei vienas bendrijos narys nenurodė į savo teisių pažeidimą dėl nepranešimo apie susirinkimą, jei jiems apie susirinkimą buvo paskelbta ne raštu, o paskelbiant skelbimą jį užkišant už garažų boksų durų. Todėl spręsti, kad susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimas, jei jis ir buvo, turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui, nėra pagrindo. O pats ieškovas apie bendrijos susirinkimą žinojo, pats jame dalyvavo, reiškė savo nuomonę visais jame svarstomais klausimais, turėjo galimybę susipažinti su svarstomais dokumentais.
2.5. Byloje nebuvo ginčijamos nuosavybės teisės į garažus ir konkrečių narių narystė bendrijoje. Dėl visų įtrauktų į bylą trečiųjų asmenų buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jie yra bendrijos nariai, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovo teiginius apie tai, kad nurodyti asmenys nebuvo bendrijos nariais paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai apie mokėtus nario mokesčius, taip pat paties ieškovo pateikti bendrijos narių sąrašai, kuriuose šie asmenys įtraukti ir nurodyti kaip bendrijos nariai.
2.6. J. P. prašymą dėl įstojimo į bendriją pateikė dar 2002 m., kuomet įsigijo garažą – boksą su rūsiu. Jis yra sumokėjęs bendrijos nario mokestį už 2015 m. Pinigų priėmimo grafoje pasirašęs yra pats ieškovas M. Š., kaip tuometis bendrijos pirmininkas. Kaip matyti iš GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių 2011-10-08 susirinkimo dalyvių sąrašo, jame yra įrašytas ir J. P..
2.7. V. K. prašymą įstoti į bendriją pateikė tuomečiam bendrijos pirmininkui, ieškovui M. Š. maždaug prieš trejus metus, įsigijęs garažą – boksą, esantį adresu „(duomenys neskelbtini)“.
2.8. Kaip matyti iš 2016-05-07 GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo (kuris buvo inicijuotas paties ieškovo bei jam pirmininkavo) protokolo, tiek V. K., tiek ir J. P. buvo pasiūlyti kaip kandidatai į pirmininko vietą ir valdybos narius.
2.9. Ž. V. bendrijos nariu tapo (pateikė prašymą įstoti į bendriją) 2014 m., įsigijęs garažą – boksą.
2.10. Ieškovo teiginys, jog A. N. tapo bendrijos nariu 2016-07-03, t. y. po pakartotinio visuotinio susirinkimo, yra klaidinantis. Ieškovo pateiktas A. N. 2016-07-03 prašymas priimti į bendrijos narius turėtų būti įvertintas kritiškai, kadangi galimai buvo gautas apgaulės būdu. Pažymėtina, jog praėjus maždaug mėnesiui po įvykusio 2016 m. gegužės 23 d. pakartotinio visuotinio GSEB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo, M. Š. atvyko į namus pas A. N. teigdamas, jog naujai išrinktam bendrijos pirmininkui ir valdybai reikia perduoti visą dokumentaciją, susijusią su bendrija, o kadangi esą A. N. anksčiau rašytas prašymas dėl jo įstojimo į bendriją yra tariamai pasimetęs, todėl paprašė pasirašyti ant naujo prašymo dėl įstojimo į bendriją.
2.11. Aplinkybę, jog A. N. jau anksčiau tapo bendrijos nariu, patvirtina į bylą pateiktas 2015-09-12 Pinigų priėmimo kvitas iš kurio matyti, jog A. N. yra sumokėjęs bendrijos nario mokestį už 2015 m. Pinigų priėmimo grafoje pasirašęs yra pats ieškovas M. Š., kaip tuometis bendrijos pirmininkas. Be to, kaip matyti iš 2016-05-07 GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo (kuris buvo inicijuotas paties ieškovo bei jam pirmininkavo) protokolo, A. N. taip pat buvo pasiūlytas kandidatu į pirmininko vietą ir valdybos narius. Taigi, akivaizdu, jog A. N. teisėtai dalyvavo pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime, būdamas bendrijos nariu.
2.12. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentais dėl A. B. teisės atstovauti kitą asmenį. 2016-05-01 įgaliojimu bendrijos narė D. B. įgaliojo savo sutuoktinį A. B. atstovauti ją garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimuose. Įgaliojimas galioja iki 2016-06-01. GSEB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 14.3 punkte numatyta, jog bendrijos narys turi teisę įgalioti savo šeimos narį, kitą asmenį atstovauti jam bendrijoje. Bendrijos įstatuose nėra įtvirtintas reikalavimas, jog įgaliojimas būtų notarinės formos. Atstovavimas yra sandoris, kurio šalys yra atstovas ir atstovaujamasis. Kadangi ieškovas nėra šio sandorio šalis, jis šio sandorio ginčyti negali. Taigi, aplinkybė, kad A. B. 2016 m. gegužės 23 d. pakartotinio visuotinio GSEB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo metu neturėjo sutuoktinės, bendrijos narės D. B. notariškai patvirtinto įgaliojimo, suteikiančio teisę balsuoti susirinkime, nesudaro pagrindo konstatuoti 2016-05-23 susirinkimą buvus neteisėtą.
2.13. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nustatyta, jog ieškovui apie 2016-05-23 vykusiame susirinkime priimtus sprendimus buvo žinoma, tačiau į teismą ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo ginčijamų sprendimų priėmimo tvarkos. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui jau ginčijamo susirinkimo metu tapo žinoma apie šiame susirinkime priimtus nutarimus. Pažymi, kad nei ieškovas, nei jo atstovas nagrinėjant bylą prašymo dėl senaties termino atnaujinimo, kaip praleistą dėl svarbių ir nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių nereiškė. Apeliaciniame skunde nurodomos senaties termino praleidimo priežastys yra deklaratyvios ir nelogiškos.
2.14. Apeliantas prašo iš atsakovės išreikalauti 2016 m. gegužės 7 d. GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo originalą ir prijungti prie civilinės bylos medžiagos. Šis reikalavimas nepagrįstas ir perteklinis. Tokio reikalavimo ieškovas nereiškė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu, nors teisminis procesas truko net trejus metus. Be to, ieškovui abejojant minimo 2016-05-07 GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo autentiškumu, jis turėjo galimybę savalaikiai reikšti pretenzijas, prašant paskirti teismo rašysenos ekspertizę pirmosios instancijos teisme. Taip pat ieškovui nebuvo jokių kliūčių susipažinti su minimo dokumento originalu teisme. Ieškovas 2016 m. gegužės 7 d. GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo neprašo pripažinti negaliojančiu, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl jo išreikalavimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
11. Byloje kilo ginčas dėl 2016-05-23 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo ir jo priimtų sprendimų teisėtumo.
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą, atnaujinti ieškinio senaties terminą ir patikslintą ieškinį patenkinti – pripažinti 2016-05-23 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinį visuotinį narių susirinkimą neteisėtu ir panaikinti jo sprendimus dėl valdybos narių, valdybos pirmininko ir revizijos komisijos išrinkimo bei panaikinti apie tai VĮ „Registrų centre“ įrašytus duomenis.
13. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai teikia pagrindą sutikti su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose dėl Bendrijos susirinkimų dienotvarkės, narių skaičiaus ir prašo juos pakartotinai įvertinti. Apeliantas nenurodė apeliaciniame skunde aplinkybių, teisiškai reikšmingų sprendžiant ginčą, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs, tik nesutinka su jų vertinimu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ginčo iš naujo kaip pirmosios instancijos teisme, tai ieškovo prašymas išreikalauti 2016 m. gegužės 7 d. GSEB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo originalą ir prijungti prie civilinės bylos medžiagos netenkinamas. Pastebėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme jau kėlė abejones dėl 2016 m. gegužės 23 d. įvykusiame pakartotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių parašų tikrumo, pateikdamas į bylą ieškovo atstovo 2016 m. liepos 13 d. pareiškimą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo P. S. (susirinkimo pirmininkui) ir V. K. (susirinkimo sekretoriui) pradėjimo.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veiklą, kai Kauno miesto mero 1995 m. sausio 18 d. potvarkiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo reorganizuotas „(duomenys neskelbtini)“-asis garažų statybos kooperatyvas ir įregistruoti Bendrijos įstatai. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad Bendrija įregistruota 1995 m. sausio 18 d., taigi iki Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirtis pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) įsigaliojimo (nuo 1995-03-08). Įregistruojant Bendrijos įstatus galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinti Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai. Pagal šių įstatų 1 punktą, garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais garažais ir šiuos garažus eksploatuoti. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Bendrijos įstatatų 1 punkte. Pavyzdinių įstatų 5 punkte reglamentuota, kad bendrijos nariais laikomi patvirtinti bendrijos steigiamajame susirinkime, taip pat vėliau priimti šių įstatų nustatyta tvarka asmenys. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Bendrijos įstatų 5 punkte. Pavyzdinių įstatų 14.6 punkte nurodyta, kad Bendrijos narys turi teisę, išmokėjęs pajų, įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą (stovėjimo vietą) garaže, o į bendrojo naudojimo patalpas, konstrukcijas ir inžinerinę įrangą garaže – bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Šis įstatyminis reglamentavimas sudaro pagrindą atmesti ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad Bendrijos nariais gali būti tik garažų savininkai – turintys įregistruotą nuosavybės teisę į garažo boksą ir dėl šios priežasties A. B., V. J., B. Š. neturėjo teisinio pagrindo dalyvauti susirinkime.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra D. B. 1998 m. kovo 12 d. prašymas priimti ją į bendrijos narius. Taip pat yra 2016 m. gegužės 1 d. įgaliojimas A. B. atstovauti ją Bendrijos susirinkimuose. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl tokio įgaliojimo išdavimo atitikimo įstatymui ir Bendrijos įstatams, nes jiems pritaria. Ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl V. J. nebuvimo Bendrijos nariu paneigia 2016 m. gegužės 7 d. Bendrijos susirinkimo protokolo priedas Nr. 1, kuriame šis asmuo įtrauktas į susirinkimo dalyvių sąrašą, protokolą pasirašė pats ieškovas. Ieškovo 2016-06-20 Bendrijos narių sąraše įtrauktas ir B. Š., kuris taip pat įrašytas dalyvavusiu ir 2011-10-08 Bendrijos susirinkime. Todėl vertintina, kad nesant ginčo teisme ieškovas pripažino Bendrijos nariu tiek V. J., tiek ir B. Š., o jam kilus – tik pagal užimtą poziciją byloje neigia šių asmenų narystę.
17. Apeliantas nurodo, kad D. V. nebuvo bendrijos narys ir mokesčius galėjo mokėti ne kaip bendrijos narys. Tačiau atsakovės su 2017-05-23 įregistruotu prašymu (Nr. DOK-18121) pateiktų 2011-10-29, 2013-04-13, 2016-01-31 kasos pajamų orderio kvitų turinys paneigia šiuos ieškovo argumentus. Kvituose aiškiai nurodyta, jog pinigai mokami už narystę bendrijoje – mokamas bendrijos nario mokestis. Byloje ieškovo atstovas 2017-06-06 pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo (Nr. DOK-20161), kuriuo pateikė 2014-01-11 ir 2014-10-11 pinigų priėmimo kvitus, kurie patvirtina, kad bendrijos nario mokestį už 2014 m. mokėjo J. P., A. N. ir šiuos mokesčius priėmė pats ieškovas. Todėl aplinkybė, kad A. N. prašymą įstoti į bendriją pateikė tik 2016 m. liepos 3 d., nepaneigia šio asmens narystės iki ginčo susirinkimo.
18. Byloje yra pateiktas ieškovo pasirašytas 2016-04-09 Bendrijos įgaliotinių (narių) susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, jog susirinkime dalyvavo ir jam sekretoriavo V. K., šis įgaliotinis net buvo atleistas nuo mokesčių už 1 boksą ir dalyvavo bei sekretoriavo ir 2016-05-07 Bendrijos susirinkime. A. G. ieškovo įtrauktas į sąrašą balsavusių už jo pasiūlytą kandidatą R. G.. Ieškovo 2016-06-20 Bendrijos narių sąraše įtraukti ir V. K., A. G., Ž. V., B. Š., G. N.. Pastebėtina, kad 2011-10-08 Bendrijos susirinkime dalyvavusių asmenų sąraše yra įrašyti nariais V. K., J. P., B. Š.. Apeliantas, kilus ginčui teisme, neigdamas šių asmenų narystę, teikia sau prieštaringus argumentus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais remtis neturėjo pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su apelianto išvadomis, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė jo nurodomų asmenų narystės Bendrijoje pažeidimų.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais susirinkimo priimtus nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2002). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar asmenų, ginčijančių susirinkimo nutarimą, dalyvavimas susirinkime būtų pakeitęs balsavimo rezultatus, ar ne, taip pat susirinkime dalyvavusių asmenų skaičių ir kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Bendrijos pakartotinio susirinkimo sušaukimą ir jo priimtus sprendimus ginčija tik ieškovas, todėl nėra pagrindo spręsti apie kitų asmenų teisių pažeidimus, kurie nereiškė savarankiškų reikalaimų.
20. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. gegužės 23 d. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinis visuotinis narių susirinkimas pripažintinas neteisėtu todėl, kad jis neturėjo kvorumo, todėl negalėjo priimti sprendimų dienotvarkės klausimais. Be to, dienotvarkėje buvo numatyti svarstyti klausimai, kurie buvo nenumatyti svarstyti neįvykusiame 2016 m. gegužės 7 d. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus darė išvadą, jog Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies (red. nuo 2015-01-01) nuostatos dėl pakartotinio susirinkimo sušaukimo termino bei dienotvarkės pažeistos nebuvo, taip pat susirinkimas galėjo priimti sprendimus, nes kvorumas buvo. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
21. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, kaip ir nagrinėjamu atveju, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kuomet buvo numatyta rinkti Bendrijos valdymo organą, apie neįvykusį 2016 m. gegužės 7 d. visuotinį susirinkimą turėjo būti pranešama Bendrijos nariams raštu. Apeliantas nurodo, kad visi Bendrijos nariai galėjo susipažinti su šio susirinkimo darbotvarke, nes apie kviečiamą susirinkimą 2016 m. balandžio 8 d. buvo paskelbta laikraštyje „Kauno diena“. Šio susirinkimo sušaukimo teisėtumas nebuvo ginčo objektu, tačiau 21 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo neatitinkantis skelbimas spaudoje negali patvirtinti 2016 m. gegužės 7 d. Bendrijos susirinkimo dienotvarkės. Apie ją spręstina pagal šio susirinkimo protokolą ir jame nurodytą pakartotinio susirinkimo dienotvarkę. Bendrijos pirmininkui turėjo būti žinoma, kad pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį pakartotinis visuotinis susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. 2016 m. gegužės 7 d. visuotinio susirinkimo protokole, kurį pasirašė pats ieškovas, nurodyta pakartotinio susirinkimo dienotvarkė – pirmininko ir valdybos narių rinkimai; revizijos komisijos papildymas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad 2016 m. gegužės 23 d. šaukiamo pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo dienotvarkė buvo tokia pati, kaip ir neįvykusio 2016 m. gegužės 7 d. susirinkimo.
23. Byloje yra rašytiniai pranešimai apie 2016 m. gegužės 23 d. šaukiamą pakartotinį Bendrijos narių susirinkimą, taip pat VĮ Registrų centrui pateikta 2016 m. gegužės 23 d. pažyma apie tai, kad raštiški kvietimai buvo užkišti už kiekvienų garažo bokso durų. Į pakartotinį susirinkimą atvyko ir jame dalyvavo 24 nariai, tame tarpe, ir ieškovas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apie susirinkimą nebuvo pranešta. Byloje buvo teikiami atsiliepimai į ieškinį, kurie iš esmės visi buvo tik dėl vienos ieškinyje nurodomos aplinkybės – juose nurodoma apie raštiško kvietimo į pakartotinį susirinkimą negavimą ir tai, kad buvo pažeistos atsiliepimą surašiusių asmenų teisės. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad 2017 m. sausio 23 d. nutartimi atsiliepimai buvo atsisakyti priimti, nes juos padavę asmenys 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų ir neįstojo į bylą su savarankišku reikalavimu ieškovo pusėje.
24. Pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2016-05-23 pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokole nurodyta, jog bendrijoje yra 92 nariai, susirinkime dalyvavo 24 nariai. Dėl susirinkime dalyvavusių asmenų narystės jau pasisakyta pirmiau. Pakartotiniame visuotiniame susirinkime buvo išrinktas Bendrijos valdymo organas – valdyba, taip pat išrinktas valdybos pirmininkas. Renkamų narių į valdybą kandidatūrai pritarė 23 susirinkime dalyvavę GSEB „(duomenys neskelbtini)“ nariai, o už valdybos pirmininką balsavo 21 narys. Taigi, pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, visuotinio susirinkimo sprendimai dėl Bendrijos valdymo organo narių rinkimo yra teisėti, nes už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.
Dėl ieškinio senaties
25. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ginčyti 2016 m. gegužės 23 d. Bendrijos susirinkimą ir jame priimtus sprendimus.
26. Kasacinis teismas išaiškino, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, o 4 dalyje nurodyta, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu ieškinys ieškovui grąžinamas per teismo nustatytą terminą nepašalinus jo trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis), tokio ieškinio pateikimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukia (CK 1.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007).
28. Ieškovas nurodo, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas todėl, kad jis su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2016 m. liepos 19 d., buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-19744-451/2016. Nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2155-259/2016 ir atmestas, nustatytas naujas terminas iki 2016 m. lapkričio 2 d. pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovo atstovui nepašalinus ieškinio trūkumų ir apie bylos eigą neinformavo savo kliento, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19744-451/2016 ieškovo ieškinys buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pastebėtina, kad šioje civilinėje byloje buvo priimtos net dvi nutartys dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartyje buvo konstatuota, kad šiuo atveju neaiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas (dalykas) laikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis ieškinio priėmimui.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nenutraukė ieškinio senaties termino, nes jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Taip pat ieškovo nurodomų aplinkybių dėl ieškinio senaties termino praleidimo teisėjų kolegija nevertina kaip nepriklausančių nuo ieškovo valios. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas ilgą laikotarpį buvo Bendrijos pirmininkas, rengė 1995-01-18 priimtus Bendrijos įstatus, kuriuose numatyta ginčų sprendimo tvarka. Todėl inicijavęs teisminį procesą jis turėjo domėtis Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-19744-451/2016 eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl ieškovo neatidumo ir nerūpestingumo. Taip vertinti teikia pagrindą ir apeliaciniame skunde nurodyti ieškovo argumentai, kad jis tik gavęs skundžiamą teismo sprendimą sužinojo, jog jo atstovas advokatas į teismą kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 18 d. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ieškovo ieškinį atmetė taikydamas CK 1.131straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
30. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galbūt pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ieškovo pažeistų teisių ir interesų, todėl ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo išsprendimas neturi įtakos galutiniam ginčo rezultatui.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad jį panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Atsakovė atsiliepime į ieškinį suformulavo prašymą priteisti 800 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė 2019 m. gruodžio 17 d. pinigų priėmimo kvitą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių (maksimalus dydis – 1675,70 Eur (1289 Eur x 1,3)), todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
33. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 18,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), kurios priteisiamos iš ieškovo valstybei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, buveinė „(duomenys neskelbtini)“, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,20 Eur (aštuoniolika eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Dalė Burdulienė
Raimondas Buzelis
Arvydas Žibas