Baudžiamoji byla Nr. 1-753-914/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19151-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.;

1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 2.3.4.3.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,

sekretoriaujant G. Š.,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

kaltinamajam E. T.,

nukentėjusiajam G. K., atstovui advokato padėjėjui Valdui Mėžiniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-06-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį galutine 4 MGL dydžio (150,64 Eur) bauda;

2) 2015-06-16 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal  BK 284 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta 8 MGL dydžio (301,28 Eur) bauda,

baudos nesumokėtos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

E. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų: 2017-04-21 apie 14.40 val. prekybos ir laisvalaikio centro „Akropolis“, esančio Aido g. 8, Šiauliuose, trečiajame aukšte esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė rankos kumščiu du smūgius G. K. į kairę veido pusę, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. balandžio 21 d. važinėjo su draugais M. J. ir R. L.. Jie nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ant PC „Akropolis“ stogo, Šiauliuose. Galėjo būti apie 14.40 val. R. L. išlipo iš automobilio ir nuėjo į tualetą, M. J. parkavo automobilį. Jau įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę, jis (E. T.) pamatė nukentėjusįjį su jo (E. T.) draugo E. B. mergina G. Ž.. Nukentėjusysis ir G. Ž. stovėjo už maždaug 20 m, prie merginos automobilio „Opel Vectra“. Nežinojo, kad E. B. ir G. Ž. yra išsiskyrę. Nuėjo ir sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veidą. Nukentėjusysis dėl pirmo smūgio užsiėmė už veido, įsėdo į automobilį. Tada sudavė jam antrą kartą. Tuo metu R. L. grįžo iš tualeto ir jie išvažiavo. Nežino, kodėl taip pasielgė, tiesiog taip „susišvietė“. Buvo išgėręs. Jei būtų buvęs blaivus, gal būtų paskambinęs draugui ir pasakęs, ką matė, būtų leidęs draugui ir merginai aiškintis patiems. Jokių asmeninių paskatų nebuvo. Vėliau paaiškėjo, kad nukentėjusįjį pažįsta nuo vaikystės, bet įvykio metu nežinojo, kas jis toks. Atsiprašo nukentėjusiojo, gailisi dėl savo tokio poelgio.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-21 apie 15 val., tiksliai laiko neprisimena, jis kartu su savo drauge G. Ž. jos vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ atvyko į PC „Akropolis“. Užvažiavo į trečiame aukšte esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilį pasistatė tiesiai priešais Tilžės gatvę. Jie abu išlipo parūkyti, išlipę sustojo prie automobilio galo. Kai tik atvažiavo, jis matė, kad netoliese stovi „Mazda Sport 6“ markės automobilis. Prie šio automobilio stovėjo jo pažįstamas E. T., kuris augo kartu su juo vaikystėje viename kieme. Kartu su E. T. buvo jam (nukentėjusiajam) nepažįstamas vaikinas, kaip suprato, automobilio savininkas, nes po to matė, kad jis vairavo automobilį. G. Ž. pirma parūkė ir įsėdo į automobilį, į vairuotojo pusę. Jis baigė rūkyti ir norėjo sėsti į automobilio priekį, į keleivio vietą. Pamatė, kaip E. T. priėjo prie jų automobilio ir pasisveikino su G. Ž.. Tada jis ir E. T. galvos linktelėjimais pasisveikino ir abu nuėjo prie automobilio galo. Manė, kad eina paspausti vienas kitam ranką. Abu tiesė pasisveikinimui rankas, tačiau E. T. nepadavė rankos, nieko nesakęs trenkė vieną kartą kumščiu jam į kairę veido pusę. Po smūgio jis atsirėmė į automobilio bagažinę. Nesuprato, kodėl E. T. jam trenkė. Anksčiau nebuvo susipykę, susitikę visada pasisveikindavo ir viskas. Jis E. T. paklausė, už ką jam trenkė, o pastarasis jo paklausė, ar skauda, ir nurodė sėstis į automobilį. Įsėdęs į automobilį dar kartą paklausė E. T., už ką šis jam trenkė, tačiau jam nieko nepaaiškino, o tik vėl paklausė, ar skauda“. Jis atsakė, kad skauda. Tada E. T. paklausė, ar jis nori, kad būtų dar skaudžiau. Po šių žodžių E. T. vėl trenkė vieną smūgį kumščiu. Jam atrodo, kad E. T. vėl pataikė į tą pačią vietą, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes buvo šoke ir labai skaudėjo, burnoje jautė kraujo skonį, pajuto, kad viduje iškilo guzas. Po antro smūgio G. Ž. priėjo prie E. T. ir jį nuo jo patraukė. E. T. G. Ž. pasakė nešokinėti prieš jį ir nuėjo link „Mazda“ automobilio, įsėdo ir su draugu išvažiavo. E. T. nesudavė smūgių G. Ž.. Negali pasakyti, kur smūgių metu buvo E. T. draugas. Daugiau pašalinių asmenų tuo metu aikštelėje nebuvo. G. Ž. nuvežė jį į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Ligoninėje jam diagnozavo žandikaulio lūžimą, smegenų sukrėtimą, nervų trūkimą, išrašė siuntimą į Kauno klinikas, į kurias išvyko tą pačią dieną su tėvais. Kauno klinikose jam penkis kartus laužė žandikaulį, kad atstatyti jį į vietą. Ligoninėje pragulėjo savaitę, tačiau gydymas tęsiamas iki šiol. Tik po mėnesio ar daugiau bus nuimtas žandikaulio įtvaras (1 t., b. l. 40-41).

Liudytoja G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-21 apie 15 val., tiksliai laiko pasakyti negali, ji kartu su savo draugu G. K. atvažiavo automobiliu „Opel Vectra“ į PC „Akropolis“ trečiame aukšte esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Pasistatė automobilį. Matė, kad netoliese stovi „Mazda Sport 6“, prie jo stovėjo jai iš matymo pažįstamas E. T. su jai nepažįstamu vaikinu, jie abu rūkė. Ji ir G. K. išlipo iš automobilio, nes norėjo parūkyti. Abu stovėjo prie savo automobilio galo. Ji parūkiusi įsėdo į savo automobilį, o G. K. dar liko rūkyti. Tuo metu prie jos automobilio priėjo E. T., atidarė jos dureles ir pasisveikino, po to nuėjo prie G. K.. Tada E. T. pradarė automobilio priekines keleivio dureles ir liepė G. K. sėsti į automobilį. Ji išgirdo, kaip G. K. E. T. paklausė, už ką jis jam trenkė. G. K. tuo metu buvo užsidengęs veidą ranka, todėl ji nematė, ar G. K. bėgo kraujas. Tada E. T. klausė G. K., ar jam skauda, ar G. K. nori, kad padarytų dar skaudžiau. Po šių žodžių E. T. trenkė kumščiu G. K. į veidą. Ji išlipo iš automobilio ir priėjusi prie E. T. jį nutempė nuo savo automobilio, kad daugiau jis nebemuštų G. K.. E. T. tik pasakė: „nešokinėk prieš mane“, nuėjo link „Mazda“ automobilio, įsėdo ir išvažiavo (1 t., b. l. 75-76).

Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandį, apie 12-13 val., datos ir laiko tiksliai neprisimena, susitiko su savo draugu R., pavardės nežino, ir E. T.. Jie važinėjosi po Šiaulius jo automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. norėjo į tualetą, todėl nuvažiavo į PC „Akropolis“, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje ant stogo. R. ir E. T. išlipo. Nematė, kur nuėjo E. T., pamanė, kad nuėjo kartu su R.. Nematė, kad E. T. būtų nuėjęs prie kokio automobilio ar su kuo nors konfliktuotų arba susimuštų. Jis liko parkuoti automobilį. Netrukus R. ir E. T. grįžo kartu, ir jie visi išvažiavo (1 t., b. l. 89-90).

Iš policijos pareigūno M. Neimano tarnybinio pranešimo matyti, kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus telefonu informuota, jog G. K. 2017-04-21 apie 14.40 val. kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių dėl apatinio žandikaulio lūžimo, galvos smegenų sukrėtimo (1 t., b. l. 14).

Iš 2017-08-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – PC „Akropolis“, esančio Aido g. 8, Šiauliuose, 3 aukšto automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., b. l. 31-36).

Iš specialisto išvados matyti, kad G. K. padarytas sužalojimas – apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus kairę veido pusę. G. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 51).

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti, kad 2017-04-27 16.35 val. E. T. nustatytas 2,34 promilių girtumas (1 t., b. l. 93).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, neginčija faktinių bylos aplinkybių, jo duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Kaltinamojo agresija buvo neišprovokuota, jis kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį – tai, kad pamatė nukentėjusįjį su draugo mergina. Todėl laikoma, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus padarė dėl chuliganiškų paskatų ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

Padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. E. T. anksčiau teistas du kartus (1 t., b. l. 144-152), iš jų vieną kartą – už smurtinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nesumokėjo už ankstesnius nusikaltimus paskirtų baudų, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 162-172), dirba (2 t., b. l. 50). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymą atidedant, nes yra pagrindas manyti, jog ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str. 1, 2 d.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-04-21 iki 2017-04-22 (1 t., b. l. 99-100, 105) - viena para (BK 65, 66 str.).

Paskirtos kardomosios priemonės, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos (1 t., b. l. 129-130, 134-135).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 301,72 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 61-63). Šiaulių teritorinė ligonių kasa ir kaltinamasis E. T. 2017-09-07 pasirašė susitarimą dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo E. T. įsipareigojo per 10 mėnesių nuo 2017-09-07 sumokėti 301,72 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pirmą mėnesį sumokėdamas 31,72 Eur, kiekvieną kitą mėnesį – 30 Eur (2 t., b. l. 48-49). Susitarimas tvirtintinas.

Nukentėjusysis G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 376,24 Eur turtinės bei 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, be to, prašo išlaidas advokato darbui apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo E. T. (2 t., b. l. 52-59). Pridedami dokumentai, patvirtinantys išlaidas medikamentams, kelionėms ir teisinėms paslaugoms (2 t., b. l. 60-61, 66-69). Nurodo, kad dėl įvykio metu patirto sužalojimo ir operacijų jam buvo įdėti metaliniai antdantiniai įtvarai, jis negalėjo išsižioti ir kramtyti, negalėjo pilnavertiškai maitintis, galėjo valgyti tik skystą maistą per šiaudelį, turėjo dažnai skalauti burną antiseptiniais skysčiais. Todėl pirko įvairius medikamentus. 2017-04-28 buvo išleistas iš Kauno klinikų, kelionėje patyrė 30 Eur išlaidų degalams. Be to, jis 2017-08-15, 2017-08-16 ir 2017-08-22 patyrė kelionių išlaidų dėl proceso veiksmų atlikimo. Neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jis kentė didelį skausmą, jam buvo atliktos kelios operacijos. Patyrė dvasinį sukrėtimą, buvo apribotos jo galimybės bendrauti, jautė diskomfortą prieš draugus ir mokytojus. Įvykis įvyko pasiruošimo baigiamiesiems egzaminams laikotarpiu. Net į egzaminus ėjo su burnoje esančiais įtvarais, skaudančiu veidu. Dėl sužalojimo negalėjo dalyvauti „Paskutinio skambučio“ šventėje. Dėl netinkamo maitinimosi jo svoris nukrito 12 kg. Dėl žandikaulio lūžio jam buvo pašalintas visiškai sveikas 38 dantis, dėl to turės papildomų nepatogų, išlaidų, vėl kęs skausmą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis G. K. parodė, kad įvykio metu skausmas buvo didžiulis. Po įvykio vežamas į Respublikinę Šiaulių ligoninę netekdavo sąmonės. Jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis. Važiuojant į Kauno klinikas irgi labai skaudėjo. Kauno klinikose darė kelias operacijas. Medikai jam 5 kartus laužė žandikaulį, kol sutvarkė. Ligoninėje gulėjo mažiau nei 10 dienų, bet po to gydėsi ambulatoriškai. Jis berods 3 mėnesius buvo su įtvaru, dantys buvo suklijuoti, negalėjo pajudinti žandikaulio. Buvo sunku kalbėti. Galėjo valgyti tik skystą maistą per šiaudelį. Jei maiste būdavo kietesnių gabaliukų, burna užsikimšdavo, nuolat reikėjo skalauti burną. Jautė diskomfortą, negalėjo daryti to, ką anksčiau galėdavo daryti kasdien. Buvo sunku bendrauti, draugai žiūrėjo keistai. Trauma pakenkė mokslams. Įvykis įvyko prieš pat baigiamuosius egzaminus. Dėl prasto maitinimosi, narkozės buvo nusilpęs, blogiau mąstė. Egzaminų rezultatai buvo nekokie. Patyrė ir turtinę žalą, nes reikėjo vykti ir grįžti iš gydymo įstaigos Kaune. Šiuo metu gyvena, dirba ir mokosi Klaipėdoje, reikėjo vykti į Šiaulius proceso veiksmams atlikti. Draudimo įmonė sumokėjo jam 301 Eur už draudiminį įvykį.

Kaltinamasis E. T. teismo posėdyje pripažino padaręs nukentėjusiajam žalą, nesutiko su neturtinės žalos dydžiu, mano, kad jis yra per didelis, dėl kitos ieškinio sumos sutinka.

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymas numato, kad nukentėjusiajam gali būti atlyginamos tik faktiškai turėtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-181/2010).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas 55,64 Eur sumai, kurią sudaro 25,64 Eur išlaidos medikamentams bei 30 Eur nukentėjusiojo 2017-04-28 kelionės iš Kauno klinikų į Šiaulius išlaidos. Šis turtinės žalos dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais (2 t., b. l. 60-61).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nevertinami atskirai piniginėmis sumomis, nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos paprastai svyruoja nuo mažiau nei 300 Eur iki daugiau nei 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys Nr. 2K-15/2013, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017, 2K–497/2011, 2K-252/2012). Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo sumažėja nukentėjusiojo darbingumas, yra žymių liekamųjų reiškinių, bloginančių nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, gali būti priteisiama ir ženkliai daugiau neturtinės žalos atlyginimo, pavyzdžiui, 40000 Lt arba 11584,80 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-509-489/2015).

Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų G. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam padarytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, dėl ko jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė skausmą, patyrė kelias operacijas, gydėsi tiek ligoninėje, tiek namuose, jam buvo sunku valgyti ir bendrauti, patyrė emocinius išgyvenimus, sužalojimas neabejotinai apsunkino jo pasiruošimą ir dalyvavimą brandos egzaminuose, kituose renginiuose. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio neteko danties, todėl ateityje gali vėl patirti skausmą dėl danties implantacijos procedūros. Kita vertus, nėra duomenų, kad padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių negrįžtamų padarinių, trukdo jam ateityje gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, mokymosi ar bendravimo galimybės ir pan.). Nenustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, žalos padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, teismų praktiką, konstatuoja, kad G. K. ieškinys dalyje dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau mažintinas iki 2500 eurų.

Iš sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad advokato padėjėjas teikė teisines paslaugas nukentėjusiajam, susipažino su bylos medžiaga, analizavo dokumentus, parengė civilinį ieškinį ir jo priedus, atstovavo teismo posėdyje. Už šias paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 300 Eur (2 t., b. l. 68-69). Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje į prašomą atlyginti turtinės žalos sumą įtraukia 2017-08-15 kelionės iš Klaipėdos į Šiaulius, 2017-08-16 kelionės iš Šiaulių į Klaipėdą, 2017-08-22 kelionės iš Klaipėdos į Šiaulius išlaidas, nurodo, kad į Šiaulius vyko atlikti proceso veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017-08-16 nukentėjusysis dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, o 2017-08-23 įgyvendino savo teisę susipažinti su bylos medžiaga (1 t., b. l. 31; 2 t., b. l. 11). Nukentėjusysis pateikė kelionės bilietų kopijas, iš kurių matyti, kad jis šioms kelionėms išleido 25,66 Eur (6,48 Eur + 6,48 Eur + 12,70 Eur) (2 t., b. l. 66-67).

Nukentėjusiojo kelionių išlaidos (25,66 Eur) bei išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (300 Eur) pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėjas parengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesams teismo posėdyje, 300 Eur suma jo paslaugoms apmokėti nelaikytina aiškiai per didelė. Nukentėjusiojo G. K. naudai iš kaltinamojo E. T. priteistina 325,66 Eur proceso išlaidų.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. T. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2017-07-24 nutarimu (1 t., b. l. 139-140), paliktinas galioti iki visiško ieškinių atlyginimo šioje byloje.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-02 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 4 MGL dydžio bauda ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-16 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 8 MGL dydžio bauda ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus keturis mėnesius laisvės atėmimo ir 12 MGL dydžio (451,92 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant E. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-04-21 iki 2017-04-22 - vieną parą.

Kardomąsias priemones, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Patvirtinti 2017-09-17 susitarimą dėl žalos atlyginimo tarp E. T. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos, kuriuo E. T. įsipareigojo per 10 mėnesių nuo 2017-09-07 sumokėti 301,72 eurų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pirmą mėnesį sumokėdamas 31,72 eurų, kiekvieną kitą mėnesį – 30 eurų.

G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti G. K. 55,64 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš E. T.. Pripažinti G. K. 25,66 eurų kelionių išlaidas ir 300 eurų išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir priteisti 325,66 eurų proceso išlaidų sumą iš E. T. G. K..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. T. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško ieškinių atlyginimo šioje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                        Marius Steponaitis