Byla Nr. TS-78-932/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 59-160 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
nuteistasis J. S. pateikė teismui skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 59-160 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, Komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nuteistojo manymu, Komisija, nurodydama, jog asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals pažeidė nekaltumo prezumpciją. Skunde pabrėžiama, jog ankstesni teistumai nereiškia nuteistojo kėsinimosi vėl nusikalsti. Nors Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis nepilnai įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau apie tokias priemones nuteistasis nurodė nebuvęs informuotas, todėl nežino, ką dar turėjo padaryti. Nuteistojo įsitikinimu, jis turėtų būti paleistas asis mano, jog turėtų būti paleistas lygtinai.
Komisija 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 59-160 nutarė netaikyti nuteistajam J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Priimtame nutarime nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), J. S. paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2018-02-16, bausmės pabaiga – 2018-12-17, 1/3 bausmės nuteistasis atliko 2017-05-26, neatliktos bausmės dalis 2018-08-23 – 3 mėnesiai 24 dienos.
J. S. pristatomas 1 kartą. Jis ankščiau teistas 9 kartus, amžius pirmo teistumo metu – 15 metų. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta ir gailisi. Nuteistasis praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka vienas iš veiksnių, susijusių su nusikalstamumu. Periodiškai užsiimdavo veikla, susijusia su nusikalstamumu. Nuteistasis nusikaltimą padarė kartu su kitu asmeniu. Nuo buvusių draugų atsiribojęs, nebendrauja. Bendrauja su vienu draugu, kuris neturi kriminalinės praeities. Pataisos namuose dirba, daug skaito. Nuteistasis pasakoja apie vienkartinį bandymą pavartoti narkotinių medžiagų iš kanapių, reguliarų narkotinių medžiagų vartojimą neigia, jo asmens byloje nerasta duomenų apie nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimą, taip pat šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namuose metu nefiksuota nuteistojo narkotikų vartojimo atvejų. Pats nuteistasis alkoholio vartojimą vertina kaip žalingą, išgėrus jam tampa sunku kontroliuoti savo elgesį, impulsus, pratrūkstančią agresiją. Dauguma nuteistojo nusikalstamų veiklų, taip pat ir smurtinių, įvykdytos jam apsvaigus nuo alkoholio. Vilniaus PN nuteistasis baigė „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programą, buvo pradėjęs psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, tačiau dėl objektyvių priežasčių, t. y. jo perkėlimo į būrį, kuriame suteikiama teisė dirbti be sargybos priežiūros, nutrūko jos lankymas. Nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų. Buvęs žalingas alkoholio vartojimas glaudžiai sietinas su nusikalstamu elgesiu, tolesnis alkoholio vartojimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, geba susirasti draugų, palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse bendravimo situacijose, jo savęs vertinimas pažemintas, prastas saviveiksmingumas, jam kyla sunkumų prosocialiai tenkinti savo poreikius, norus, brandžiai pasirūpinti savimi, palaikyti savo galios jausmą. Linkęs neigti problemas, slopinti dėl jų kylančius jausmus, juos išveikti asocialiu, pratrūkstančiu elgesiu. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, sunkumų neigimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla) siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
Laisvės atėmimo laikotarpiu nestebėta nuteistojo emocinės kontrolės, savitvardos praradimų, agresyvus elgesio, tačiau jo nusikalstamai elgsenai būdingi impulsyvaus, pratrūkstančiai agresyvaus elgesio požymiai. Nuteistojo nusikalstama veika glaudžiai sietina su psichotropinių medžiagų vartojimu. Apsvaigimo būsena žymiai apsunkina nuteistojo veiksmų svarstymą, planavimą ir ypatingai savo elgesio pasekmių numatymą ir atsižvelgimą į jas. Nuteistasis pradeda suvokti savo nusikalstamo elgesio priežastis, keisti rigidišką elgseną, tačiau jam dar sunku identifikuoti kitas savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę, numatyti galimą korekciją. Nuteistasis turi problemų sprendimų sunkumų, linkęs kartoti tas pačias klaidas ir kol kas jam sunkiai sekasi mokytis iš savo patirties. Deklaruoja tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, sietinas su prosocialiu, akademiniu, šeimyniniu gyvenimo būdu.
Nuteistasis neigia palaikantis ir besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Savo nusikalstamą elgesį teisina atsakomybe už jį perkeldamas aplinkiniams ir aplinkai, neigdamas jo pasekmes aukai. Su priežiūros sąlygomis taikosi - šiame laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpyje nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, nefiksuota konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais ar tvarkos pažeidimų atvejų. Nuo 2018 m. birželio mėn. jam suteikta teisė dirbti be sargybos palydos, pradėjo dirbti Vilniaus PN administracijos tvarkiniu. Supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi privalumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar sunku šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Savo nusikalstamo elgesio pateisinimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, nuostatų nekeitimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Šiuo metu stebima nuteistojo motyvacija, siekiant išvengti pakartotinos nusikalstamos veiklos galimybės, yra ganėtina.
Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų J. S. neišreiškia. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2018-02-26. Skatintas nebuvo. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuo 2018-05-30 nuteistajam suteiktas leidimas išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis nuo 2018-06-05 dirba įstaigos administracijos darbininku. Nuteistasis 2018 balandžio 10-30 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“.
2018-08-22 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu nuteistajam J. S. už pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą skirta nuobauda - 10 parų KTP. Šiuo metu nuteistasis turi 1 galiojančią nuobaudą.
J. S. yra įgijęs 9 klasių išsilavinimą. Iki suėmimo apie 4 mėnesius dirbo skolų išieškojimo inspekcijoje, taip pat dirbo taksi firmoje. Pataisos įstaigoje nesimoko. Nuo 2018-06-05 Vilniaus pataisos namuose dirba pagalbiniu darbininku, 0,5 etato. Gautas teigiamas atsakymas iš UAB „E.“ dėl nuteistojo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju. J. S. šiuo metu pagal patvarkymus skolingas 180,88 Eur. Iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išskaičiuota 17,50 Eur, iš darbo užmokesčio - 29,56 Eur.
Nuteistasis turi nepilnametę dukrą (11 metų). Jis palaiko artimus ryšius su motina ir žmona. 2018-05-03 Pataisos namuose sudarė santuoką. Yra lankomas, bendrauja telefonu su seserimi, gyvenančia Vokietijoje. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini) (pas motiną O. S.). Minėtu adresu gyvena nuteistojo sutuoktinė su dukra. Gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo.
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad J. S. priklauso vidutinei rizikos grupei - 77 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 35 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai - 42 balus (yra galimybė mažinti).
Skundžiamame Komisijos nutarime nurodyta, jog, atsižvelgiant į ganėtinai aukštą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 77 balus, iš kurių 42 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali ir privalo koreguoti, tokiu būdu parodydamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos, nuteistojo teistumų skaičių (anksčiau teistas 9 kartus), į tai, jog nuteistasis nepasimokė iš ankstesnių nusikalstamų veikų ir vėl nusikalto, daromų nusikalstamų veikų sistemingumą, ganėtinai ilgą laiką (amžius pirmojo teistumo metu 15 metų), gyvenimo stilių ir draugus - praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, periodiškai užsiimdavo veikla, susijusia su jo nusikalstamumu, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis - narkotinių medžiagų vartojimo tendencijos praeityje, dauguma nusikalstamų veikų, tame tarpe ir smurtinių, padarytos apsvaigus nuo alkoholio, emocinės gerovės problemas - jausmų slopinimą, sunkumų neigimą, galios jausmo palaikymas asocialia veikla, savęs vertinimą pažemintai, prastą saviveiksmingumą, kylančių sunkumų prosocialiai tenkinti savo poreikius, norus, brandžiai pasirūpinti savimi, mąstymą ir elgesį - mąstymo, problemų sprendimo lankstumo stoką, sunkumus atpažįstant kylančias problemas, impulsyvius problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, polinkį kartoti tas pačias klaidas, nuostatas - savo nusikalstamą elgesį teisina atsakomybę už jį perkeldamas aplinkiniams ir aplinkai, neigdamas jo pasekmes aukai, turimą 1 galiojančią nuobaudą, neskatintas, išsilavinimo stoką (įgytas 9 klasių išsilavinimas), pataisos įstaigoje nesimoko, vertinimo metu nuteistasis stengėsi sudaryti palankų įspūdį apie save, nuslėpdamas kai kuriuos, jį neigiamai charakterizuojančius faktus bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis J. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 59-160 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.
Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad visų pirma kyla abejonės net ir dėl formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvimo – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistasis nepadarė. Nuteistojo J. S. nusikalstamo elgesio rizika vertinama 77 balais, iš jų statiniai veiksniai sudaro 35 balus, dinaminiai - net 42 balus. Akivaizdu, jog nuteistojo rizikos vertinimas yra artimesnis ribai, skiriančiai žemą ir vidutinę ribas ir, įvertinus tai, kad net 42 balai iš 77 yra dinaminiai, laikytina, jog nuteistasis turi ženklias galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad J. S. dėl lygtinio paleidimo svarstomas pirmą kartą, asmuo tvirtina nutraukęs visus ryšius su draugais, kurie jam darydavo blogą įtaką, šiuo metu socialinius ryšius palaiko su motina, žmona bei Vokietijoje gyvenančia seserimi, turi išsikėlęs ateities tikslus, susijusius su darbine veikla. J. S. pataisos namuose dirba, daug skaito, baigė „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programą, buvo pradėjęs psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, kurios lankymą nutraukė dėl objektyvių priežasčių. Nuo 2018-05-30 jam suteiktas leidimas išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis nuo 2018-06-05 dirba įstaigos administracijos darbininku.
Šias anksčiau nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog J. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Be to, kaip nurodyta anksčiau, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra kur kas didesnis nei įstatymo numatytas taikant lygtinį paleidimą, teismas vertina ir tai, jog iš socialinio tyrimo išvados bei kitos medžiagos taip pat nustatyta, kad J. S. sunkiai identifikuoja kylančias problemas, sunkiai numato neigiamas pasekmes, jo mąstymui būdingas problemų sprendimo įgūdžių nelankstumas, J. S. kyla sunkumų prosocialiai tenkinti savo poreikius bei brandžiai pasirūpinti savimi. Nuteistasis yra linkęs neigti problemas, slopinti dėl jų kylančius jausmus, juos išveikti asocialiu, pratrūkstančiu elgesiu. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, sunkumų neigimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla) siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Sveikintina, kad nuteistasis pradeda suvokti savo nusikalstamo elgesio priežastis, keisti rigidišką elgseną, tačiau jam dar sunku identifikuoti kitas savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę, numatyti galimą korekciją. Nuteistasis turi sunkumų sprendžiant problemas, yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, negeba tinkamai įvertinti neigiamą patirtį, be to, J. S. savo nusikalstamą elgesį teisina, atsakomybę už jį perkeldamas aplinkiniams ir aplinkai, neigdamas jo pasekmes aukai.
Negalima nepaminėti ir to, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nei karto neskatintas, o už pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą turi galiojančią nuobaudą.
Tos aplinkybės, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, planuoja dirbti, nėra nereikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos, anaiptol, nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Šiuo atveju pažymėtina, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek jo ankstesnes nusikalstamas veikas, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas (šiuo atveju nutarimas) netenkina nuteistojo, dar nereiškia, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį J. S. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti dar labiau sumažinta, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, J. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės, paskirtos už 23 nesunkius bei 15 apysunkių nusikaltimus, tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, dėl ko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas Nr. 59-160 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. S. yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo J. S. skundą dėl Komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 59-160, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė