Civilinė byla Nr. 2 -69 -179/2013

                                                                                                    (Proceso Nr. 2-13-3-03594-2011-4)

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 41;116.4.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                         S P R E N D I M A S

                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                    2013 -03-22

                                                                         Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas,

sekretoriaujant  Audronei Liudvinavičienei

dalyvaujant ieškovui, pareiškėjui (-ams) prokurorui M. Š.

ieškovo (-ų), pareiškėjo (-jų) atstovui (-ams)

atsakovui (-ams), suinteresuotam (-iems) asmeniui (ims) J. M.

atsakovo (-ų), suinteresuoto asmens (-ų) atstovui (-ams) adv. V. K., adv. S. Č.

trečiajam (-iesiems) asmeniui (-ims) ieškovo pusėje V. J.

trečiojo (-ųjų) asmens (-ų) atstovui (-ams) ieškovo pusėje D. Š.

valstybės (savivaldybės) institucijos atstovui (-ams)  

vertėjui (-jai)

ekspertui (-ams)  

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro M. Š. ginant viešą interesą ieškinį atsakovams M. K., J. R., UAB „Stamanta“ dėl sudarytų sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir   

          n u s t a t ė :

              Prokuroras M. Š. nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra 2011-07-11 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus raštą dėl galimai pažeisto viešo intereso. Pareiškėjai nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises M. K. (duomenys neskelbtini) buvo galimai pažeistos imperatyvios nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančios įstatymo nuostatos. Pateikus M. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) LDT Vykdomojo komiteto 1989 m. rugpjūčio 3d. sprendimu Nr. 25 „Dėl pasodybinio sklypo išskyrimo J. V., Felikso dirbtuvių kūrybiniam darbui dirbti statybos“ nuspręsta patvirtinti V. J. 0,10 ha pasodybinį sklypą (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, dirbtuvių statybai kūrybiniam darbui dirbti. 1989 m. rugsėjo 22 d. V. J. buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą.

              1999 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apskrities viršininkas, atstovaujamas Alytaus žemėtvarkos skyriaus specialistės J. P., sudarė minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P33/99-3295 „Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo“ su  V. J.. Trečiasis asmuo V. J. savo žemės sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre 1999 m. rugsėjo 30 dieną, tačiau žemės sklypo ribos nebuvo pažymėtos kadastro žemėlapyje.

              2010 m. VĮ Registrų centro Alytaus filialo kadastro tvarkytojui buvo pateikta V. J. žemės sklypo kadastro duomenų byla išankstinei patikrai, tačiau buvo atmesta, kadangi ginčo žemės sklypas dengiasi su žemės sklypu Nr. 409-4A (1,27 ha priklausančiu atsakovui J. R. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijusiu iš atsakovės M. K..

              M. K. Alytaus rajono tarybos 1994 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 37, eil. Nr. 940, asmeniniam ūkiui suteikta 2,70 ha žemės ūkio naudmenų. Alytaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 30d. sprendimu Nr. 33-14305 atsakovei M. K. atkurtos nuosavybės teisės į J. N. valdytą ir jai tenkančią 5,09 ha žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam sklypui. Ženklinant M. K. sklypus, nebuvo pakviestas V. J.. Tokiu būdu buvo pažeistas Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos.

              Kauno apygardos administracinis teismas 2012-11-26 d. sprendimu panaikino Alytaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 33-14305 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K. į 0,10 ha dalį žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 5d. įsakymo Nr. Ž-2372-(1.3) 1.3 punktą dalyje dėl 0,10 ha žemės ploto nustatymo, keičiant kadastro duomenis ir nustatant sklypo Nr. 409-4A plotą 1,2700ha.

              Atkuriant nuosavybės teises į žemę neteisėti administraciniai aktai yra sukėlę materialinius teisinius padarinius. M. K. atkurtos nuosavybės teisės į J. N. valdytą žemę, ginčijamos dalys priimtos akivaizdžiai pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Tokia teisinė situacija yra ne tik  nesuderinama su protingumo bei sąžiningumo principais bet kartu ir pažeidžia viešą interesą, kadangi pakertamas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis priimančiomis sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Siekiant tinkamo viešo intereso apgynimo, naikintinos ir minėtų administracinių aktų sukeltos materialinės teisinės pasekmės, t.y. 2009-08-13 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1916 ir tos pačios dienos perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1917 dalys, kuriomis M. K. jai priklausančio žemės sklypo dalį persidengiančio su V. J. žemės sklypu pardavė J. R. bei 2010-05-24 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1369 ir tos pačios dienos perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1370 dalys, kuriomis ginčo sklypo dalį J. R. pardavė UAB „Stamanta“.

              Prokuroras prašo ginant viešą interesą pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 13d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1916 ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo akto Nr. 1917 dalį dėl M. K. priklausančios žemės sklypo kadastrinis Nr. 3355/0003:598 0,1 ha dalies, persidengiančios su žemės sklypu kadastrinis Nr. 3355/0003:173 priklausančio V. J., pardavimo J. R. bei pripažinti negaliojančia 2010-05-24 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1369 ir tos pačios dienos perdavimo – priėmimo akto Nr. 1370 dalį dėl J. R. priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. 3355/0003:598 0,1 ha dalies, persidengiančios su žemės sklypu kadastrinis Nr. 3355/0003:173 priklausančio V. J. , pardavimo UAB „Stamanta“.

              Taikyti restituciją – ginčijamų sandorių šalims grąžinti už žemės sklypo dalį sumokėtas pinigines sumas.

              Trečiasis asmuo V. J. ieškovo pusėje ieškovo ieškinį palaiko ir nurodė, kad atsakovė M. K. be jo sutikimo privatizavo jam priklausantį 10 arų žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) ir pardavė atsakovui J. R., o atsakovas J. R. jo priklausantį 10 arų žemės sklypą pardavė UAB „Stamanta“. Ginčijamos pirkimo – pardavimo sutartys yra neteisėtos prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms.

              Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus atstovė ieškovo pusėje ieškinį palaiko pilnai ir nurodė, kad V. J. skirtas 10 arų žemės sklypas dengiasi su atsakovų parduotais žemės sklypais ir atsakovų padaryti sandoriai yra neteisėti prieštarauja imperatyviom įstatymo normoms pažeidžia V. J. nuosavybės teises į jo turėtą 10 arų sklypą esantį (duomenys neskelbtini).  M. K. 2009 m. atliko kadastrinius matavimus UAB „RDR korporacija“, kurios savininkas yra atsakovo J. R. sūnus D. R.. Atsakovė M. K. jam buvo išdavusi įgaliojimą atlikti jos žemės sklypuose kadastrinius matavimus ir tvarkyti jos žemės pardavimo klausimus. Vienas didelis sklypas buvo atidalintas į tris atskirus sklypus. Atitinkamai ginčo sklypas padidėjo 6 arais 50 kv. m. plotu. Parduodamas sklypas padidėjo tuo plotu, dėl to, kad buvo į tai įskaičiuotas V. J. priklausantis 10 arų žemės sklypas.

              Atsakovė M. K. į teismo posėdį neatvyko dėl nežinomų priežasčių ir savo nuomonės nepareiškė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovei paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

              Atsakovo J. R. atstovas adv. V. K. ieškinio nepripažįsta ir nesutinka, kad būtų panaikinta ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovui buvo paaiškinta, kad ginčo žemės sklype esamas apgriuvęs vagonėlis yra buvusių restauratorių ir juo niekas nesinaudoja. Jokių įrodymą, kad V. J. yra išsipirkęs 10 arų žemės sklypą nebuvo ir niekas nežinojo. Valstybinė institucija atkurdama M. K. nuosavybės teises į J. N. valdytą žemę neišsiaiškino, kam nuosavybės teise priklausė ant ginčo žemės esantis vagonėlis ir elektros pastotė. J. R. žemės sklypą iš M. K. įsigijo teisėtai, nesant jokių suvaržymų ar apribojimų ir jis yra sąžiningas sklypo įgijėjas. Kadangi šis sandoris atlygintinis, tai nupirktas turtas negali būti atimtas iš sąžiningo įgijėjo. Sandoriui nuginčyti turi būti taikomas LR CK 4.96 str. 2d. norma.

              Atsakovo UAB „Stamanta“ atstovas J. M. ir atstovė adv. S. Č. su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo prokuroro ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Turtas buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įsigijusio asmens, išskyrus šio civilinio kodekso 4.96 str. 1-3 dalyse numatytus atvejus. J. R. perleido visa tai, kas buvo registruota nekilnojamojo turto registre. Viskas kas yra registruota Nekilnojamojo turto registre yra teisėta ir teisinga. Pirkėjui UAB „Stamanta“ buvo pasakyta, kad visas nekilnojamas turtas esantis ginčo sklype yra M. K.. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba atkurdama nuosavybės teises į ginčo žemę pridarė klaidų, tai tegul ir prisiima atsakomybę už savo klaidas ir atlygina V. J. patirtus nuostolius.

              Trečiasis asmuo Alytaus miesto 5 – ojo notarų biuro notarė I. B. be savarankiškų reikalavimų į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir savo nuomonės nepareiškė. Apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai. Byla nagrinėtina nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

                Ieškinys tenkintinas pilnai.

              Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad 2009-08-13 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 1916 ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1917 atsakovė M. K. jai priklausantį žemės sklypą 1,2700 ha, kad. Nr. 3355/0003:598, esantį (duomenys neskelbtini) pardavė J. R.. Sklypas buvo parduotas už 6000 Lt.

              2010-05-24 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1369 ir tos pačios dienos perdavimo priėmimo aktu Nr. 1370 atsakovas J. R. žemės sklypą 1,2700 ha, kad Nr. 3355/0003:598, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „Stamanta“. Sklypas buvo parduotas už 6000 Lt. Iškilus ginčui dėl įsiterpusio V. J. žemės sklypo, minėta sutartis Nekilnojamojo turto registre iki šiol neįregistruota.

Administraciniai aktai – Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 5d. įsakymas Nr. Ž-2373-(1.3) ir Alytaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 33-14305, kuriais M. K. atkurtos nuosavybės teisės į J. N. valdytą ir jai tenkančią dalyje dėl 0,10 ha dalies žemės sklypo kadastrinis Nr. 3355/0003:598 (sklyp. Nr. 409-4A), persidengiančio su V. J. priklausančiu žemės sklypu kadastrinis Nr. 3355/0003:173, yra Kauno Apygardos administracinio teismo 2012m. lapkričio 26 d. sprendimu panaikinti (b. l. 76-82, t.2).

Administraciniai aktai, kuriais M. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę buvo priimtos akivaizdžiai pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Neteisėti administraciniai aktai yra sukėlę materialinius teisinius padarinius.

              LR CK 4.48 str. pasakyta, kad perduodant nuosavybės teises, naujas savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu atveju, minėtų administracinių aktų dalys yra teismo pripažintos neteisėtos, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ir ginčijamos pirkimo –pardavimo sutarčių dalys yra  neteisėtos. Nepanaikinus iš neteisėtos nuosavybės teisių atkūrimo atsiradusių materialinių teisinių pasekmių, t. y. ginčijamų sandorių, būtų pažeistas visuotinai pripažįstamas principas, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė (ex iniuria ins non oritur).

              Įvertinus ir išanalizavus surinktus byloje įrodymus darytina išvada, kad ginčo žemės sklypo dalis kuri persidengia su priklausančia teisėtam žemės savininkui V. J. parduota atsakovams pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, nepatikrinus pardavėjams kam nuosavybės teise priklauso laikinas pastatas ir elektros pastotė ant ginčo žemės sklypo dalies. Atsakovų veiksmai dėl žemės sklypo perleidimo leidžia daryti išvadą, kad jų įgyjamas žemės sklypas jiems nebuvo reikalingas, ir jų veiksmai po sutarties sudarymo nepaneigia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės tvirtinimo, kad šie veiksmai buvo atliekami turint tikslą išvengti restitucijos taikymo per sąžiningo įgijėjo institutą. Atsakovai būdami apdairūs pirkėjai, kurie norėjo sudaryti teisėtus sandorius, turėjo galimybę bent jau iš gretimų sklypų kaimynų gauti informaciją apie V. J. priklausantį 10 arų žemės sklypą ir jame esantį laikiną namelį su elektros pastote. Atsakovai nevykdė savo kaip sąžiningo sklypo įgijėjo pareigų prieš sudarant sandorį imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar į perkamą turtą teisių neturi kiti asmenys ir ar sudaromas sandoris nepažeis trečiųjų asmenų teisių.

Dėl padarytų imperatyvių įstatymo normų pažeidimų naikintina iš dalies 2009 m. rugpjūčio 13d.  žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, notaro registro Nr. 1916 ir tos pačios dienos  žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 1917, sudarytas tarp M. K. ir J. R., 2010 m. gegužės 24 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1369 ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1370, sudarytas tarp J. R. ir UAB „Stamanta“.

              Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo dienos (LR CK 1.80 str. 1d.).

              Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (LR CK 1.80 str.2d.). LR CK 6.145 str. nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Taigi šioje situacijoje taikytina abišalė restitucija.

              Teismas pažymi, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkūrimo procese, kurių pažeidimas reikštų, kad pažeisti ir privataus asmens V. J. privatūs interesai. Konstatuotina, kad viešo intereso gynimas, atskleidžiantis ginčijant valdžios institucijų veiksmus, nuosavybės atkūrimo procese dėl tokių veiksmų atlikimo imperatyvioms įstatymo normoms, turėtų būti reikšmingas visuomenei ar jos grupėms ir kartu gali nulemti privačių asmenų subjektines teises, jų apimtį. Kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, kartu pažeidžiamas ir viešas interesas. Todėl šioje byloje prokuroro pareikštas ieškinys laikytinas viešo intereso gynimu (LR CPK 49 str. 1d.). Dėl viešo intereso gynimo yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, civ. byla Nr. 3K-3-141/2010, 2010-03-30 LAT nutartis.

              Ryšium su bylos nagrinėjimu bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškotinos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. ,96 str.).

           Vadovaudamasis LR CPK 260str. - 270str., teismas

n u s p r e n d ė:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pripažinti iš dalies negaliojančia 2009-08-13d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.1916, sudarytą tarp atsakovų M. K. ir J. R. dėl 0,10 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3355/0003:598, esančio Alytaus (duomenys neskelbtini) persidengiančios su žemės sklypu kadastrinis Nr. 3355/0003:173, priklausančiu V. J. ir tos pačios dienos  žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1917.

Pripažinti iš dalies negaliojančia 2010-05-24 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1369, sudarytą tarp atsakovų J. R. ir UAB „Stamanta“ dėl 0,10 ha ploto dalies, žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3355/0003:598, esančio (duomenys neskelbtini) persidengiančios su žemės sklypu kadastrinis Nr. 3355/0003:173, priklausančios V. J. ir tos pačios dienos žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1370.

Taikyti restituciją ir šalis grąžinti į pirmykštę padėtį, įpareigojant UAB „Stamanta“ grąžinti 10 arų perduotą žemės sklypą J. R., o J. R. grąžinti įmokėtą už 10 arų ginčo sklypo dalį 472 litus 40 centų pinigų sumą, J. R. grąžinti 10 arų perduotą žemės sklypą M. K., o M. K. grąžinti J. R. įmokėtą už 10 arų ginčo dalį sklypą 472 litus 40 centų pinigų sumą.

Sprendimui įsiteisėjus, 2011 m. rugsėjo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones ginčo žemės sklypui 1.2700 ha, unikalus Nr. 4400-1956-7923, esančiam (duomenys neskelbtini) – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre panaikinti.

Priteisti iš M. K. ir J. R., tai yra iš kiekvieno valstybei po 72 Lt žyminio mokesčio ir po 30,00 Lt   turėtų pašto išlaidų, ryšium su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                          …………………..                                                        Jonas Čirvinskas

                                                                      (parašas)