Administracinė byla Nr.
I-97-331/2010
Proceso Nr. 3-61-3-01531-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija: 12.3.3, 74.
(S)
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos
Paulauskienės, sekretoriaujant Jūratei Gedaminskienei ir Jovitai Jasionytei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Serneta“ atstovui advokatui Antanui Lenkučiui, viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Serneta“
skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam
asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau −
Vilniaus AVMI) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n
u s t a t ė :
VĮ Registrų centras 2009-08-24 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė
netikslinti nekilnojamojo turto: Prekybos centro su vaistinės, kavinės ir
kirpyklos patalpomis Kaune, (duomenys
neskelbtini) g. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos centro Kaune, (duomenys
neskelbtini) g. 142 a, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); prekybos centro patalpos Kaune,
(duomenys
neskelbtini) g. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); parduotuvės su vaistinės,
kavinės ir lošimų automatų patalpomis Kaune, (duomenys neskelbtini) pl.
127, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); parduotuvės
Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); prekybos centro su vaistinės
patalpomis Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); parduotuvės Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 20/ (duomenys neskelbtini) g. 2, Vilnius, unikalus
Nr. (duomenys
neskelbtini);
prekybos centro Šiauliuose, (duomenys
neskelbtini) g. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
parduotuvės Mažeikiuose, (duomenys
neskelbtini) g. l7B-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) −
mokestinės vertės pagal A. C. TŪB „Audito ir turto
vertinimo biuras“ parengtą turto individualaus vertinimo ataskaitą (I t., b. l.
7−9).
Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja UAB „Serneta“ skundu (I t., b.
l. 3−5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama
panaikinti VĮ Registrų centro 2009-08-24 sprendimą ir įpareigoti atsakovą UAB
„Serneta“ priklausančio nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 31,
unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
Kaune, (duomenys
neskelbtini) g. 142 a, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 1,
unikalus Nr.
(duomenys neskelbtini); Kaune, (duomenys neskelbtini) pl.
127, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g.
15, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 20/
(duomenys
neskelbtini) g. 2, Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. 5,
unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) g.
17B-1, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini) mokestinę bazę nustatyti pagal A.
C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ atliktas turto vertinimo
ataskaitas. Skunde paaiškino, kad sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o
pareiškėjai priklausančio turto mokestinė vertė turi būti nustatyta pagal VĮ
Registrų centrui pateiktą turto vertinimo ataskaitą.
Atsakovas pakartotinai nagrinėdamas prašymą dėl mokestinės vertės
koregavimo visiškai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo
2007-02-19 sprendime nurodytus argumentus. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad
jokia papildoma pareiškėjos ar jos atstovų apklausa nėra reikalinga, nes
nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme jokie papildomi įrodymai ar paaiškinimai,
ar apklausos nėra numatyti. Tačiau atsakovas privalėjo vadovautis Viešojo
administravimo įstatymo normomis (22 str. 1 d., 24 str. 1 d., 2 d.),
reglamentuojančiomis administracinių sprendimų priėmimo tvarką. Skundžiamame
sprendime atsakovas vėl kaip ir anksčiau priimtame sprendime nepateikė jokių
argumentų, pagrindžiančių, kad pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta
nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nepagrįsta. Sprendime vėl apsiribota konstatavimu,
kad pateikta ataskaita prieštarauja tam tikrų teisės aktų reikalavimams. Visi
neaiškumai ar netikslumai galėjo būti pašalinti, jei atsakovas iš naujo
svarstydamas pateiktą turto vertinimo ataskaitą būtų atsižvelgęs į Vilniaus
apygardos administracinis teismo 2007-02-19 sprendime nurodytus argumentus ir
sprendimą būtų priiminėjęs vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 22
str. l d., 24 str. 1 d., 2 d. įtvirtintomis nuostatomis.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas advokatas Antanas Lenkutis prašė
skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjos skundu
nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 31−33)
paaiškino, kad vadovaujantis LVAT konstatavimu (aprobuotu teigimu)
administracinėje byloje A-556-174-07, kurioje ginčo pagrindas buvo būtent to
paties individualaus vertintojo − A. C. TŪB „Audito ir
vertinimo biuras“ parengta Turto vertinimo ataskaita, „individualaus turto
vertinimo dokumente turi atsispindėti lyginamųjų objektų paskirtys, sandorių
datos bei kiti elementai, neabejotinai turintys įtakos lyginamųjų objektų
vertės nustatymui ir vertinamo nekilnojamojo turto vertės nustatymui.
Lyginamųjų objektų analizė turi būti
visapusiška, neapsiribojanti vien tik tų objektų kvadratinio metro kainos
nurodymu ar panašiai, lyginamųjų objektų patalpų stovio įvertinimu
bendrinėmis sąvokomis, dažniausiai vartojamomis įprastinėje socialinėje
aplinkoje. Individualus vertinimas turi atitikti Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymą bei jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus“.
Registrų centras, priimdamas naują 2009-08-24 sprendimą dėl mokestinių
verčių ir atsisakydamas patikslinti devynių nekilnojamojo turto objektų
mokestinę vertę pagal pateiktas individualaus vertinimo ataskaitas, įvykdė
Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusį 2007-02-19 sprendimą
administracinėje byloje Nr. I-2700-1/2007, vadovavosi Nekilnojamojo turto
mokesčio įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Savo
sprendime Registrų centras plačiai ir argumentuotai nurodė savo sprendimo
motyvus, pagrindė juos teisės aktų normomis. Visiškai nesuprantama ir nelogiška
pareiškėjos skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nuoroda į
Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 d. nuostatas, kurios nustato
administracinės procedūros pradžią, bei to paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2
dalis, kurios nustato viešojo administravimo
subjektui skundų ir prašymų priėmimo laiką. Pareiškėja ir jos atstovai
nesivadovauja nauja galiojančia nuo 2007 m. sausio 1 d. Viešojo administravimo
įstatymo redakcija. Jeigu pareiškėja norėjo nurodyti apklausos būtinumą, tai
apklausą dabar reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo ne 24, o 28
straipsnis, kurio trys dalys nustato kiek kitokią apklausos ir sprendimo
priėmimo tvarką ir santykį. Pareiškėja, kaip administracinės procedūros šalis
buvo laisva teikti bet kokius paaiškinimus savo iniciatyva, tačiau pagrindinis
sprendimo dėl mokestinės vertės priėmimui dokumentas atstojantis apklausą ir taktinių
duomenų fiksavimą (30 straipsnis), yra nustatytas Nekilnojamojo turto mokesčio
įstatyme, ir tai yra individuali turto vertinimo ataskaita. Jos išsamumas ir
atitikimas teisės aktų reikalavimams yra pagrindinis kriterijus, priimant
sprendimą dėl mokestinės vertės tikslinimo pagal individualų vertinimą.
Pateiktų turto vertinimo ataskaitų trūkumai ir neatitikimai teisės
aktais nustatytiems reikalavimams bei aplinkybės ir motyvai, kodėl atsisakoma
patikslinti masiniu vertinimu nustatytas mokestines vertes, išdėstyti Registrų
centro 2009-08-24 sprendimo tekste.
Atsakovo atstovas teismo
posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku
ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78
str.).
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjos skundu
nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 28)
paaiškino, kad palaiko VĮ Registrų centro atsiliepime išdėstytus argumentus.
Taip pat prašė administracinėje byloje netraukti inspekcijos trečiuoju
suinteresuotu asmeniu, nes ji nedalyvavo teisiniuose santykiuose tarp UAB
„Serneta“ ir VĮ Registrų centro.
Trečiojo suinteresuoto
asmens Vilniaus AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos
nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai
nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s.
Ginčas tarp šalių vyksta dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio
nekilnojamojo turto: Prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos
patalpomis Kaune, (duomenys
neskelbtini) g. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos centro Kaune, (duomenys
neskelbtini) g. 142 a, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); prekybos centro patalpos Kaune,
(duomenys
neskelbtini) g. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); parduotuvės su vaistinės,
kavinės ir lošimų automatų patalpomis Kaune, (duomenys neskelbtini) pl.
127, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
parduotuvės Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); prekybos centro su vaistinės
patalpomis Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); parduotuvės Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 20/ (duomenys neskelbtini) g. 2, Vilnius, unikalus
Nr. (duomenys
neskelbtini);
prekybos centro Šiauliuose, (duomenys
neskelbtini) g. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); parduotuvės Mažeikiuose, (duomenys
neskelbtini) g. l7B-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas,
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas,
Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244
(toliau − Metodika) ir Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės (LR Vyriausybės
2005-09-29 nutarimas Nr. 1049; toliau – Taisyklės), LR viešojo administravimo
įstatymas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja
2006 m. sausio 31 d. kreipėsi į Registrų centrą ir pateikė skundą dėl
nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto Kaune, Vilniuje,
Mažeikiuose ir Šiauliuose mokestinių verčių (Vilniaus apygardos
administracinio teismo byla Nr. I-3101-15/2006, b. l. 29−31). 2006 m. vasario
24 d. pateikė dar vieną skundą dėl atskiro nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys
neskelbtini) g. 31 mokestinės vertės (administracinė byla Nr.
I-3101-15/2006, b. l. 32), o 2006 m. kovo 6 d. dviem lydraščiais pateikė A. C. TŪB „Audito ir vertinimo biuras“ parengtas devynias
Turto vertinimo ataskaitas, pagal kurias, pareiškėjos nuomone, turėjo būti
tikslinamos prekybos paskirties nekilnojamojo turto mokestinės vertės
(administracinė byla Nr. I-3101-15/2006, b. l. 33, 34). Atsakovas 2006-03-23
sprendimu Nr. (1.31./1133)s-2122 vertinimo ataskaitų nepriėmė, kadangi jose
turtas buvo įvertintas ne lyginamosios, o atkuriamosios vertės metodu
(administracinė byla Nr. I-3101-15/2006, b. l. 8−9, 51−177). Registrų centrui
priėmus sprendimą netikslinti mokestinės vertės, pareiškėja apskundė tokį
sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (byla Nr. I-3101-15/06).
Šioje administracinėje byloje 2006-10-09 buvo priimtas sprendimas atmesti
pareiškėjos skundą (administracinė byla Nr. I-3101-15/2006, b. l. 186−187).
2006 m. gegužės 16 d. pareiškėja pateikė Registrų centrui naujus skundus
dėl aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto mokestinės vertės bei individualaus
vertintojo patikslintas devynias nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas
(administracinė byla Nr. I-2700-1/2007, b. l. 28, 29−30, 38−153). Tačiau
ataskaitos dokumentuose kai kurios datos (ataskaitos surašymo) nurodomos ne
tos, kada buvo ataskaita surašyta lyginamosios vertės metodu, o pakartotos
ankstesnės ataskaitos datos. VĮ Registrų centras tokius netikslumus laikė
esminiais, dėl kurių ataskaita negali būti priimta turto vertei koreguoti ir
priėmė 2006-09-05 sprendimą. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja kreipėsi
į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2007-02-19 sprendimu UAB
„Serneta“ skundą patenkino iš dalies: panaikino VĮ Registrų centras 2006-09-05
sprendimą ir grąžino A. C. TŪB Audito ir turto vertinimo
biuro parengtas patikslintas nekilnojamojo turto individualaus vertinimo
ataskaitas Valstybės įmonei Registrų centras svarstyti iš naujo, sudarant UAB
„Serneta“ ir A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“
galimybę pateikti paaiškinimus ir pašalinti ataskaitų formalius trūkumus
(administracinė byla Nr. I-2700-1/2007, b. l. 180−182). VĮ Registrų centras
vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusį 2007-02-19
sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2700-1/2007, 2009-08-24 priėmė
sprendimą, kuriuo nusprendė netikslinti pareiškėjos nekilnojamojo turto mokestinės
vertės pagal A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“
parengtą turto individualaus vertinimo ataskaitą (I t., b. l. 7−9). Nesutikdama
su tokiu sprendimu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį
teismą.
Pareiškėja ginčija statinių vertę, nustatytą masinio nekilnojamojo turto
vertinimo būdu ir prašo vadovautis verte, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto
individualų vertinimą (A. C. TŪB „Audito ir turto
vertinimo biuras“). Pareiškėja savo reikalavimus grindžia nurodydama tokius
argumentus: 1) VĮ Registrų centras nesilaikė Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2007-02-19 sprendimo nurodymų dėl papildomos informacijos pateikimo
(rinkimo); 2) skundžiamas VĮ Registrų centro 2009-08-24 sprendimas yra
nepagrįstas.
Nesant specialaus teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta nekilnojamojo
turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarka, taikytinos Viešojo
administravimo įstatymo nuostatos, nustatančios viešojo administravimo subjekto
veiklos principus bei pagrindus, nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-09 nutartis Nr. A4-237/2007,
2007-02-15 nutartis Nr. A17-174/2007 ir kt.).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja
individualus administracinio akto turinį ir formą, t. y. individualus
sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų
normomis. Taigi sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar VĮ Registrų centro
2009-08-24 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ne tik formos, bet ir turinio prasme,
nes šis ginčas tarp bendrovės ir atsakovo tęsiasi pakankamai ilgai.
Vilniaus apygardos administracinio teismas 2007-02-19 sprendime
(administracinė byla Nr. I-2700-1/2007) nurodė, jog naujai nagrinėjant
ataskaitas, VĮ „Registrų centras“ turėtų pareikalauti turto savininko ir turto
vertintojo pateikti papildomus paaiškinimus dėl vertinimo ataskaitų ir tik
tuomet priimti sprendimą. VĮ Registrų centras 2010-02-26 raštu Nr.
(1.1.39.)s-903 paaiškino, kad daugiau jokių paaiškinimų, papildymų ar ataskaitų
patikslinimų, kuriuose atsispindėtų vertinamų objektų ir palyginamųjų objektų
charakteristikos ir skirtumai, objektų aiškus apibūdinimas ir būtų atskleisti
vertės skaičiavimai bei turto pagrindimai pareiškėja nepateikė ir VĮ Registrų
centras priimdamas naują 2009-08-24 sprendimą jų nenagrinėjo (I t., b. l. 60).
Taigi atsakovas pripažįsta faktą, kad naują 2009-08-24 sprendimą priėmė
remdamasis tomis pačiomis vertinimo ataskaitomis. Byloje taip pat nėra duomenų,
kad iš bendrovės būtų pareikalauta papildomos informacijos ar komentarų,
siekiant išsiaiškinti vertinimo ataskaitų trūkumus, taip pat nei UAB „Serneta“,
nei ataskaitą rengęs turto vertintojas nebuvo informuoti apie tai, kada
pakartotinai bus nagrinėjamas prašymas. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą bei
nustatytas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas pakartotinai
nagrinėdamas UAB „Serneta“ prašymą dėl mokestinės vertės koregavimo visiškai
neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-19 sprendime
nurodytus argumentus.
Iš ginčo sprendimo matyti, kad A. C. TŪB “Audito
ir turto vertinimo biuras” sudarytos ir bendrovės pateiktos nekilnojamojo turto
vertinimo ataskaitos nepripažintos turinčiomis juridinę galią dėl šių
ataskaitos neatitikimo Metodikos 20.1, 20.3, 20.5, 26-33, 60, 61, 70 p.
reikalavimams, o taip pat nustačius, jog atliekant vertinimą buvo pažeistos Turto
ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies 10
punkto nuostatos. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalys
numato, kad nekilnojamojo turto vertinimą atlieka turto vertintojas. Komercinio
naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas lyginamosios vertės (pardavimo kainų
analogų) bei naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų
diskonto) metodais, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Bendrovės
pateiktose ataskaitose, nustatant turto rinkos (mokestinę) vertę, naudojami abu
vertinimo metodai.
Metodikos 21.1 p., nurodo, kad palyginamosios vertės (pardavimo kainos
analogų) metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertės nustatomos
palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius
vertinamo turto bei jo analogo skirtumus, o 21.3. p. taikant naudojimo pajamų
vertės metodą, turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo
objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimų grynųjų pinigų srautų
prognozės ir jų dabartinė vertė. Metodikos 26 punkte nurodoma, kad
palyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t.y. nustatant turto vertę
rinkoje, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į
vertinamo objekto ir analogų skirtumus, o 33 p. sakoma, kad vertinamo objekto
ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir
suprantamai apibūdinti. Taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai
parodomi turto įvertinimo ataskaitoje. Turto vertinimo ataskaitoje, be kita ko,
turi būti nurodomos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto
vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; vertinimo prielaidos, ypatybės ir
metodai; vertinamo turto aprašymas; turto vertės nustatymo pagrindimas ( LR
turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d.).
A. C. TŪB “Audito ir turto vertinimo biuras”
sudarytose turto vertinimo ataskaitose palyginimui parinkti objektai nėra
tinkamai apibūdinami – nenurodytas sandorių laikas, nepateikiamas taikomų
pataisos reikšmių pagrindimas. Taigi, skundžiamo VĮ Registrų centro sprendimo
išvada, jog nėra aišku ar palyginimui parinkti objektai yra tinkami lyginamieji
analogai Metodikos 27 p. prasme, yra pagrįsta. Iš ataskaitų taip pat matyti,
kad turto vertę nustatant naudojimo pajamų vertės metodu, nesilaikyta Metodikos
20.1, 20.3, 20.5 p. reikalavimų – neaptariamos vietovės nuomos rinkos sąlygos,
konjunktūros, nepateikta mokamų nuomos kainų analizė.
Teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą ir įvertinęs teisės aktų normas
reguliuojančias ginčo teisinius santykius, daro išvadą, kad šios vertinimo
ataskaitos turėjo formalių trūkumų, tačiau šie nurodyti trūkumai nepaneigia
ataskaitomis nustatytosios turto vertės, jie gali būti taisomi.
Teismo posėdyje dalyvavęs nekilnojamojo turto vertinimo srities
specialistas D. G. patvirtino, kad A.
C. TŪB “Audito ir turto vertinimo biuras” sudarytose turto vertinimo
ataskaitose buvo padaryta nedidelių techninių klaidų, ginčo sprendimas nėra
tikslus, nes nekilnojamojo turto vertinimus atsakovas atlieka masiniu būdu,
pagal zonas, net nematydamas konkrečių objektų. Nurodyti trūkumai, jog
vertinimo ataskaitose neatsispindi vertinamų ir palyginamų objektų
charakteristikos ir skirtumai, nėra visiškai teisingi, ataskaitose turėtų būti
paaiškinta ir pakomentuota aiškiau, plačiau bei išsamiau.
Teisminio nagrinėjimo metu specialistas pateikė naujas išsamias aukščiau
paminėto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose plačiai, išsamiai pagrįstos
kainos, paaiškintos skaičiavimo formulės, rodikliai (II t., b. l. 3−194, III
t., b. l. 1−198, IV t., b. l. 1−55). D. G. teismo
posėdžio metu paaiškino, kad nekilnojamasis turtas buvo apžiūrėtas 2010-03-19.
Apžiūrėtas turtas buvo vertinamas retrospektyvia data, taip pat remiantis sena
dokumentacija. Vertinimas buvo atliktas lyginamuoju būdu, naudojimo pajamų
vertės metodu. Pajamų kapitalizacijos metodas nėra toks tikslus, kaip
lyginamasis metodas. Vertinant nekilnojamąjį turtą reikia naudotis vienu
metodu, bet jis naudojo du metodus, kaip patikslinimą gautiems rezultatams.
Atlikdamas nekilnojamojo turto vertinimą, turto vertintojas D.
G. atsižvelgė į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad A. C. TŪB “Audito ir turto vertinimo biuras” atliktos
vertinimo ataskaitos atspindėjo realią rinkos kainą, praktikoje yra normalu,
kai nekilnojamojo turto objekto vertė gali skirtis 10 procentų tarp nustatytų
vertės sumų. A. C. TŪB “Audito ir turto vertinimo biuras”
ataskaitos turi nedidelių, formalių metodinių neatitikimų, tačiau nekilnojamojo
turto vertei didelės įtakos neturi. Individualios turto vertinimo ataskaitos
yra tikslesnės, objektyvesnės, nes nekilnojamojo turto objektai apžiūrimi bei
vertinami natūroje. Masiniu būdu objektų vertinimas nėra tikslus ir išsamus,
asmenys turi teisę atlikti individualų vertinimą teisės aktų nustatyta tvarka
ir pateikti atsakovui.
Teismas išanalizavęs tiek A. C. TŪB “Audito ir turto
vertinimo biuras” sudarytose turto vertinimo ataskaitose nustatytas
nekilnojamojo turto vertes, tiek UAB „Junesta“ turto vertintojo D. G. turto vertinimo ataskaitose nustatytas nekilnojamojo
turto vertes daro išvadą, kad nekilnojamųjų daiktų įkainojimas skiriasi nežymiai
(pagal A. C. TŪB “Audito ir turto vertinimo biuras”
vertinimo ataskaitas bendra nekilnojamųjų daiktų vertė − 43 947 000 Lt, o pagal
UAB „Junesta“ − 45 049 000 Lt). Tačiau A. C. TŪB “Audito
ir turto vertinimo biuras” pateiktose atskaitose yra tam tikrų formalių
neatitikimų, kurie turėjo įtakos nekilnojamųjų turto objektų vertei, todėl
teismas remiasi bendrovės „Junesta“ pateiktomis turto vertės nustatymo
atskaitomis. Minėtose turto vertės nustatymo ataskaitose atsispindi lyginamųjų
objektų paskirtys, sandorių datos bei kiti elementai, turintys įtakos
lyginamųjų objektų vertės nustatymui ir vertinamo nekilnojamojo turto vertės
nustatymui. Atlikta lyginamųjų objektų analizė
atitinka lyginamųjų objektų patalpų stovio įvertinimo bendrinėmis
sąvokoms, individualus vertinimas atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatymą bei jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus, jos yra išsamios, atitinka
teisės aktų reikalavimus dėl mokestinės vertės tikslinimo pagal individualų
vertinimą. Individualus vertinimas yra tikslesnis, nei masiniu būdu atliktas
vertinimas.
Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, naujai pateiktas ataskaitas, remiantis
specialisto išvadomis, jo paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas daro
išvadą, kad atsakovas priimdamas ginčo sprendimą vertino A.
C. TŪB “Audito ir turto vertinimo biuras” pateiktas ataskaitas formaliąja,
o ne turinio prasme, nesilaikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-19
sprendimo nurodymų dėl papildomos informacijos pateikimo (rinkimo), todėl
2009-08-24 priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti
panaikintas. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos visiškai naujos,
patikslintos aukščiau paminėtų nekilnojamųjų daiktų vertinimo ataskaitos,
kurios buvo parengtos atsižvelgiant į atsakovo nustatytus formalius trūkumus, nekilnojamojo
turto objektai apžiūrėti natūroje, įvertinti objektų individualūs požymiai,
ataskaitos pagrįstos skaičiavimais atspindi realią rinkos vertę, todėl pagal
jas turi būti skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis. Atsakovas priimdamas
naują sprendimą įpareigotinas UAB „Serneta“ priklausančio nekilnojamojo turto
Kaune, (duomenys
neskelbtini) g. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 142
a, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
Kaune, (duomenys
neskelbtini) g. 1, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); Kaune, (duomenys neskelbtini) pl.
127, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 20,
unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 20/ (duomenys neskelbtini) g. 2, Vilnius, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini); Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. 5,
unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
Mažeikiuose, (duomenys
neskelbtini) g. 17B-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinę
bazę nustatyti pagal UAB „Junesta“ turto vertintojo D. G. atliktas
turto vertinimo ataskaitas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 85−87 str., 88 str. 1 d. 4 p. 127 str., 129 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos UAB
„Serneta“ skundą patenkinti iš dalies.
panaikinti VĮ
Registrų centro 2009-08-24 sprendimą.
Įpareigoti VĮ
Registrų centrą UAB „Serneta“ priklausančio nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys
neskelbtini) g. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 142
a, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
Kaune, (duomenys
neskelbtini) g. 1, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); Kaune, (duomenys neskelbtini) pl.
127, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 15,
unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 20/
(duomenys
neskelbtini) g. 2, Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. 5,
unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
Mažeikiuose, (duomenys
neskelbtini) g. 17B-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinę
bazę nustatyti pagal UAB „Junesta“ turto vertintojo D. G. atliktas
turto vertinimo ataskaitas.
Kitoje dalyje
skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine
tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Kolegijos
pirmininkas Henrikas
Sadauskas
Teisėjai
Rūta Miliuvienė
Irena
Paulauskienė