Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [II-199-426-2007].doc
Bylos nr.: II-199-426/2007
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

ATP byla 11-1993-19/05

 

         ATP byla Nr. II-199-04/2006

                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija – 26.1, 32

 



 

 

 

 

N U T A R T I S

(S)

2007 m. vasario 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

sekretoriaujant Eglei Pajarskienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. K., nukentėjusiam asmeniui T. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal P. K. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo panaikinimo (nukentėjusioji T. G.).

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus m. VPK VP EPT įgaliotas pareigūnas P. K. 2006 m. spalio 27 d. surašė ATP protokolą už tai, kad jis kad 2006 m. spalio 9 d. 17 val. Vrublevskio g., Vilniuje, vairuodamas a/m VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) prieš persirikiuodamas, neįsitikino, kad tai bus saugu, nedavė kelio a/m „Honda Civic”, važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, jį kliudė ir apgadino kairės pusės priekinį sparną virš bamperio ir priekinį bamperį iš kairio šono prie rato. Šia veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 148, 271 p. reikalavimus (b. l. 10). 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. E471965 už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą skyrė 3500 Lt baudą (b. 11-12).

P. K. skundu (b. l. 2-4) prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad nutarimas neteisėtas, nes pagrįstas spėliojimais ir prielaidomis, iškraipant faktines aplinkybes bei nepaisant liudytojų parodymų; bylą tyręs pareigūnas nesurinko pakankamai jo kaltės įrodymų, patvirtinančių padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Paaiškino, kad 2006 m. spalio 9 d. apie 17 val. Vilniuje, Vrublevskio gatvės atkarpoje tarp išvažiavimo iš Tilto gatvės ir pėsčiųjų perėjos prie Mokslų akademijos bibliotekos jokio eismo įvykio tarp jo vairuojamo a/m „VW Passat” ir T. G. vairuojamo a/m „Honda Civic” nebuvo. Tai patvirtina šie įrodymai:

1) „VW Passat” spalio 27 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad ant a/m galinės dalies nėra jokių akivaizdžiai matomų pažeidimų;

2) pareiškėjo teiginiai, kad tariamo eismo įvykio metu nejuto jokio a/m susidūrimo smūgio bei ant savo a/m galinio bamperio nerado jokių pažeidimų;

3) liudytojo V. V. parodymai. Jis teigia, kad tariamą a/m susidūrimą pajautė tik T. G.;

4) T. G. elgesys. Ji į tariamo eismo įvykio vietą nekvietė policijos pareigūnų, nors primygtinai jai siūlė tai padaryti, o vėliau iš įvykio vietos pasišalino, t. y. ji elgėsi taip, kaip elgiasi vairuotojas, kuris pripažįsta, kad eismo įvykio nebuvo;

5) jo vairuojamo a/m persirikiavimą mačiusio liudininko P.G.K. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad tarp a/m nebuvo jokio kontakto. Jis taip pat patvirtino, kad ant pareiškėjo vairuojamo a/m galinės dalies po persirikiavimo nebuvo jokių pažeidimų.

T. G. teiginys, kad ji pajautė a/m susidūrimą, P. K. nuomone, turėtų būti vertinamas kritiškai dėl šių aplinkybių:

1) jis prieštarauja anksčiau išdėstytoms aplinkybėms;

2) ant T. G. vairuojamo a/m priekinės kairės dalies yra gausu mechaninių pažeidimų, kurie, akivaizdu, jog buvo padaryti ne kontaktuojant su pareiškėjo a/m, o ankstesnių eismo įvykių, o gal ir ne eismo įvykių metu; be to, dalis pažeidimų galėjo atsirasti ir vėliau - po to momento, kai T. G. pasišalino iš tariamo eismo įvykio iki ji atvyko į Vilniaus m. VPK EPT, t. y. - nuo 2006 m. spalio 9 d. 17 val. iki 2006 m. spalio 9 d. 21 val. Tai patvirtina T. G. teiginys, kad papildomus įbrėžimus ant a/m sparno pastebėjo tik jos vyras, kai ji atvyko į namus;

3) T. G., pareikšdama kaltinimus dėl tariamo eismo įvykio, paprasčiausiai siekia pareiškėjo arba draudimo bendrovės sąskaita susiremontuoti ankstesnių eismo įvykių metu padarytus „Honda Civic” priekinės kairės dalies detalių pažeidimus;

4) tikėtina, kad T. G. sąmoningai siekė, kad įvyktų eismo įvykis; pareiškėjui persirikiuojant, padidino savo vairuojamo a/m greitį, po to tikėjosi visą kaltę dėl įvykio suversti jam.

Taip pat kritiškai turėtų būti vertinamas T. G. teiginys, kad kiti jos a/m priekinio bamperio pažeidimai, dėl kurių ji neturi pretenzijų, buvo ant a/m prieš jį įsigyjant (Eismo priežiūros tarnyboje žodinio bylos nagrinėjimo metu T. G. į pareiškėjo užduotą klausimą dėl gausių pažeidimų ant jos a/m priekinės kairės dalies kilmės, paaiškino, kad su tokiais pažeidimais a/m į Lietuvą buvo atgabentas iš užsienio ir jos įsigytas 2005 m. rudenį), dėl šių aplinkybių:

- atsižvelgiant į techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms ir techninės būklės vertinimo kriterijus, patvirtintus Susisiekimo ministro 2005 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3-190 „Dėl 2003 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 3-241 „Dėl techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms” pakeitimo, esant blogai automobilio estetinei išvaizdai (Kodas 901), T. G. a/m negalėtų praeiti techninės apžiūros.

- skundžiamame nutarime yra minima, kad „Honda Civic” 2006 m. balandžio 27 d. dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo pažeista galinė jo dalis. Šiuo metu minėto a/m galinė dalis yra tvarkinga - suremontuota. Todėl keista, kad nebuvo suremontuota jo priekinė dalis - bamperis. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad „Honda Civic” priekinė dalis buvo pažeista per pastarąjį pusmetį įvykusį eismo įvykį, apie kurį nebuvo pranešta policijai.

Tvirtina, kad V. V. a/m kontakto nejautė, o tik nurodė, kad tokį kontaktą pajautė T. G.. Jis iš „Honda Civic” nebuvo išlipęs, neapžiūrėjo nei vieno a/m ir negali duoti jokių paaiškinimų dėl jų stovio. Be to, V. V. yra T. G. pusbrolis, todėl jo duoti parodymai yra šališki.

Nutarimą priėmęs pareigūnas padarė prielaidą, kad liudininkas fiziškai negalėjo matyti, ar tarp a/m buvo kontaktas, nes jam matomumą užstojo „VW Passat”, kuris rikiavosi iš trečios eismo juostos į antrą ir buvo arčiau liudininko atžvilgiu, kairiąja puse, o dešinės pusės jis negalėjo matyti. Tokia pareigūno prielaida, gal būt ir būtų teisinga, jei tariamai „VW Passat” būtų kliudęs „Honda Civic” bamperį savo priekiniu bamperiu, priekiniu dešiniu sparnu arba dešinės pusės durelėmis ir nedarytų persirikiavimo - posūkio į dešinę. Tačiau, turint omenyje, kad a/m tuo metu darė posūkį į dešinę (persirikiavo iš trečios juostos į antrą), liudininko atžvilgiu jis galėjo būti išsidėstęs tokiu kampu, kad liudininkas puikiai galėjo matyti visą a/m dešinę dalį (nors ir aštriu kampu) ir įžvelgti ar a/m kontaktavo, tuo labiau įžvelgti ar „VW Passat” savo galinio bamperio dešine dalimi kliudė ar nekliudė „Honda Civic” priekinę kairę dalį.

Ta aplinkybė, kad „VW Passat” galinio bamperio aukštis ir ant „Honda Civic” esančių tam tikrų apgadinimų aukštis yra daugiau mažiau vienodas, nepatvirtina, kad pažeidimai atsirado nuo kontakto būtent su jo vairuojamu „VW Passat”. Tokia prielaida prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, “VW Passat” yra vienas iš populiariausių a/m, važinėjančių Vilniaus miesto gatvėmis. Taigi, minėti pažeidimai galėjo atsirasti ir nuo kontakto su bet kuriuo kitu tokio pačio modelio ar kitokio modelio a/m, turinčiu panašų galinį bamperį. Kontaktuojant dviem plastmasiniams bamperiams, mechaniniai pažeidimai negalėjo likti tik ant vieno iš kontaktuojančių a/m bamperio - jie turėtų likti ant abiejų bamperių, juo labiau - pareiškėjo a/m bamperio pažeidimai būtų dar akivaizdesni, jei jis kontaktuotų su „Honda Civic” metaliniu sparnu.

Mano, kad tiek administracinės bylos tyrimo metu, tiek ir jos nagrinėjimo metu policijos pareigūnai buvo šališki. Jų šališkumas pasireiškė tuo, kad padarę išvadą, jog eismo įvykis buvo, jie iki šiol T. G. atžvilgiu nesurašė teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad primygtinai prašė T. G. kviesti į įvykio vietą policiją. Pirmas pasitraukė iš įvykio vietos. Liudytojas ėjo Vrublevskio gatvės kaire puse. Jis priėjo, kai buvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos – degė raudonas šviesoforo signalas. Liudytojas davė lapelį su savo telefono numeriu.

Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu prašė P. K. skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjo a/m kliudė jos a/m bamperį ir kairįjį sparną. Išlipusi pamatė, kad priekinis bamperis apibraižytas, sparno įlenkimo nepastebėjo. Pareiškėjas apžiūrėjo transporto priemones, nuo savo a/m bamperio nuvalė žalios spalvos dažus, tvirtino, kad jokių apgadinimų nėra. Matė, kad P. K. vairuotas a/m buvo sustojęs prie šviesoforo, bet nematė, kad prie jo kažkas būtų priėjęs. Pagalvojo, kam kviesti policiją, jei kitas vairuotojas išvažiavo iš įvykio vietos. Vėliau, po kelių valandų iškvietė policiją. Paaiškino, kad jos a/m bamperis yra metalinis.

Skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina įrodyti jo kaltę.

Nagrinėjamu atveju P. K. pareikšti kaltinimai pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Su jam inkriminuojamais pažeidimais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka.

Kaip matyti transporto priemonės apžiūros akto (b. l. 29), ant „VW Passat“ nebuvo rasta jokių akivaizdžių apgadinimų. T. G. teisminio nagrinėjimo nepatvirtino, kad tariamo eismo įvykio vietoje matė „VW Passat“ bamperio ar kitų vietų apgadinimus. Jos iškelta versija, kad P. K. po transporto priemonių susidūrimo nuvalė nuo „VW Passat“ bamperio žalios spalvos dažus nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad T. G. į policiją kreipėsi tik 2006 m. spalio 9 d. apie 21 val., gi pasak jos, tariamas eismo įvykis įvyko 2006 m. spalio 9 d. 17 val. Per tą laiko tarpą „Honda Civic“ galėjo kontaktuoti su kitomis transporto priemonėmis, ko pasekoje ir galėjo atsirasti apgadinimų. Juo labiau, pati T. G. teisminio nagrinėjimo metu (teismo posėdžio protokolas, b. l. 81) patvirtino, kad tariamo eismo įvykio vietoje „Honda Civic“ sparno įlenkimo nepastebėjo.

T. G. pozicija nėra nuosekli: paaiškinime policijai iš pradžių ji nurodė, kad „VW Passat“ kliudė jos kairįjį posūkio signalą, priekinį bamperį kairėje pusėje ir sparną, tačiau, pasak jos, išlipusi iš a/m pastebėjo, kad apgadintas tik bamperis (pasak nukentėjusios – „nubraižytas“). Gi jos sutuoktinis, po kelių valandų apžiūrėjęs transporto priemonę, pasakė, kad yra „ne tik įbrėžimai“.

Liudytojas P. G. K. teismo posėdyje parodė, kad ėjo iš Mokslų akademijos bibliotekos Vrublevskio gatvės kaire puse. Pastebėjo, kad pirma pravažiavo „Honda Civic“, šio a/m šonas buvo nubrozdintas. Buvo nubrozdinta nuo durelių link žibinto. Vėliau pravažiavo „VW Passat”; jis persirikiavo iš trečios eismo juostos į antrąją. Abi transporto priemonės sustojo. Matė, kad kontakto tarp a/m nebuvo. Stovėjo 7 m atstumu nuo sustojusių a/m. Kišenėje turėjo lapelį su savo telefono numeriu, kurį ir padavė pareiškėjui.

Taigi, P. G. K. aiškiai patvirtino, jog nematė, kad „VW Pasat“ ir „Honda Civic“ kontaktuotų. Byloje nėra duomenų, kad šis liudytojas galėtų būtu šališkas nukentėjusios atžvilgiu ir siektų padėti P. K. išvengti administracinės atsakomybės.

Tokiu būdu P. K. teiginiai, kad jokio kontakto tarp transporto priemonių nebuvo, nėra paneigti jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Todėl byloje yra abejonių dėl to, ar tikrai „Honda Civic“ apgadinimai atsirado dėl P. K. veiksmų. Byloje esamos abejonės vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, todėl teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad P. K. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Todėl administracinė nuobauda naikinama.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d.  2 p., 128 str.,

 

n u t a r ė :

 

P. K. skundą patenkinti.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. E471965, kuriuo P. K. (a/k (duomenys neskelbtini) paskirta 3500 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                                                     Rūta Miliuvienė