Civilinė byla Nr. e2YT-19534-845/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14210-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.2.9.1.; 3.4.5.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas  

n u s t a t ė:        

pareiškėja D. J. C. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis V. J. (taip pat žinomas kaip V. J. ir V. J.), gim. (duomenys neskelbtini), buvo lietuvis.

Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2019 m. liepos 17 d. per Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Čikagoje pateikė prašymą išduoti jai lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą ir prie jo pridėtus dokumentus. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė neišduoti pareiškėjai lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtino, kad pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo (pateiktuose dokumentuose niekur konkrečiai nėra įrašyta pareiškėjos senelių ir tėvų tautybė), ir padarė išvadą, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Be to, pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė rašytinio pareiškimo, kad ji laiko save lietuve.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad tai, kad jos senelis buvo lietuvis, liudija šie duomenys ir dokumentai: 1) V. J. gimė dabartinėje Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) Sapiegiškių kaime, A. J. ir M. (mergautinė pavardė – K.) šeimoje. Jis pakrikštytas Nedzingės Romos katalikų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina pridedama 2018 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (P1 - 5363) P2 - 8755)); 2) 1920 m. sausio 30 d. vykdytame 14-ajame JAV (Čikagos miesto) gyventojų surašyme 69 eilutėje nurodoma, kad V. J. (V. J.) gimtoji kalba – lietuvių k. (20 eilutė), jo tėvo gimtoji kalba – lietuvių k. (22 eilutė), jo motinos gimtoji kalba – lietuvių k. (24 eilutė); 3) 1930 m. balandžio 19-21 d. vykdytame 15-ajame JAV gyventojų surašyme nurodyta, kad V. J. gimimo vieta yra „Lietuva“, kad jo gimtoji kalba („kalba, kuria kalbėjo šeimoje prieš atvykdamas į Jungtines valstijas“) yra „lietuvių kalba“, kad jo tėvo ir motinos gimimo vieta yra „Lietuva“. Pasak pareiškėjos, jos senelis V. J. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) ir su šeima gyveno Čikagoje, Ilinojuje. Pareiškėja pažymėjo, kad amerikietiškuose dokumentuose jo vardas ir pavardė pagal čia paplitusį įprotį „suamerikietinti“ – V. J. JAV dokumentuose įvardijamas kaip V. J., kadangi angliškajame alfabete nėra raidės „č“. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos senelis vedė pareiškėjos senelę M. S. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymu, Čikagos arkivyskupija 2018 m. spalio 26 d. jai išdavė raštą, kuriame nurodoma, jog Čikagos (Ilinojaus valstijoje) Šv. Jurgio parapijos (Lituanica) santuokų registre užfiksuota V. J. (V. J.) ir M. S. (M. S.) santuoka, įvykusi 1895 m. vasario 25 dieną, taip pat nurodyta, kad V. tėvai yra A. J. ir M. W. (A. J. ir M. K.), o M. tėvai yra V. S. ir A. S. (V. S. ir A. S.).  Pareiškėja taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) V. J. ir jo žmonai M. gimė sūnus (pareiškėjos tėvas) L. J. (Juskevic), kurio gimimo liudijime jo tėvo V. J. gimtoji šalis nurodyta „Lietuva“ .

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus dėl minėto juridinio fakto nustatymo, jei teismas nustatys, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis V. J. buvo lietuvis arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis buvo lietuvis. Taip pat prašė bylą nagrinėti Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009 ir 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010). 

CPK 445 straipsnyje yra nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. 

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Remiantis nurodyta nuostata, lietuvių kilmei įrodyti reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis.

 Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja D. J. C. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu siekia gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jai šį pažymėjimą ir prie jo pridėtus dokumentus. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė turimus dokumentus, tačiau Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjos prašymą, 2020 m. balandžio 10 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjos pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo (pateiktuose dokumentuose niekur konkrečiai nėra įrašyta pareiškėjos senelių ir tėvų tautybė), taip pat pareiškėja nepateikė rašytinio pareiškimo, kad ji laiko save lietuve, todėl departamentas nusprendė neišduoti pareiškėjai lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo. Remiantis minėtu Migracijos Departamento sprendimu, pareiškėjai galės būti išduotas lietuvių kilmę liudijantis pažymėjimas tik tuo atveju, jei faktas, kad jos senelis buvo lietuvis, bus nustatytas teismo tvarka. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog pareiškėja visus turimus tai liudijančius dokumentus pateikė Migracijos Departamentui, o šis juos įvertino ir nusprendė lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo neišduoti, nurodydamas, kad nei viename iš pareiškėjos pateiktų dokumentų tiesiogiai pareiškėjos senelių ir tėvų tautybė „lietuvis“ nenurodyta.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

Remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugsėjo 5 d. pažyma apie gimimą Nr. (P1 - 5363) P2 - 8755 nustatyta, kad V. J. gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) Sapiegiškių kaime, A. J. ir M. (mergautinė pavardė – K.) šeimoje, pakrikštytas Nedzingės Romos katalikų bažnyčioje (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų duomenų galima daryti išvadą, kad V. J. gimė Lietuvos teritorijoje gyvenusioje šeimoje. Tai, kad V. J. (V. J.) bei jo tėvų gimtoji kalba – lietuvių k. bei jų gimimo vieta yra Lietuva, matyti iš duomenų, nurodytų 1920 m. sausio 30 d. ir 1930 m. balandžio 19-21 d. vykdytuose JAV gyventojų surašymuose.

Pareiškėja pareiškime atkreipė dėmesį į tai, kad JAV, kur gyvena pareiškėja ir į kurią emigravo jos senelis, nei į vieną asmens dokumentą nėra įrašoma asmens tautybė, todėl neįmanoma pristatyti tokio dokumento, kurio reikalauja Migracijos Departamentas. JAV gyventojų surašymo biuras, surašydamas gyventojus, fiksuoja tik jų rasę ir etninę grupę, todėl nėra galimybės Lietuvos valstybinėms institucijoms pristatyti dokumentą, kuriame būtų nurodyta pareiškėjos senelio tautybė – „lietuvis“. Tačiau byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas (tai, jog pareiškėjos senelis gimė dabartinėje Lietuvoje, jo tėvų ir jo paties gimtoji kalba buvo lietuvių kalba, jis tuokėsi lietuviškoje bažnyčioje JAV Čikagos mieste bei didžiąją gyvenimo dalį gyveno Čikagos lietuvių rajone) pagrindžia tai, kad yra labiau tikėtina, jog pareiškėjos senelis V. J. buvo lietuvis, o jo pavardė tikėtina buvo supaprastinta dėl anglų kalboje nesančios priebalsės „č“ ir pakeista į V. J.. Iš teismui pateikto pareiškimo akivaizdu, kad pareiškėja laiko save lietuve ir siekia gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi. Priešingai, pareiškėjos pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę.

Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos senelis V. J. (taip pat žinomas kaip V. J. ir V. J.), gim. (duomenys neskelbtini), buvo lietuvis.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai D. J. C. yra reikalingas, siekiant gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), senelis V. J. (taip pat žinomas kaip V. J. ir V. J.), gim. (duomenys neskelbtini)., buvo lietuvis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos D. J. C. lietuvių kilmę patvirtinančiam pažymėjimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Lijana Visokavičienė