Civilinė byla Nr. 2-665/2011

           Procesinio sprendimo kategorija 99.4.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai už priešieškinį sumokėti civilinėje byloje Nr. 2-5997-560/2010 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui S. N. dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nasi“, Č. A. N.), ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 Byloje kilo ginčas, ar priešieškinio reikalavimas pripažinti neįvykdytą laidavimo sutartį negaliojančia yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu kaip neturtinis reikalavimas, taip pat ar atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) dėl sunkios materialinės padėties ir dėl to, kad teismo nutartimi nutarta areštuoti jo turtą 1 282 999,40 Lt sumai, atleistinas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

          Atsakovas S. N. pateikė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašo pripažinti 2007 m. lapkričio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą laidavimo sutartį Nr. 141007181 negaliojančia nuo sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant priešieškinį. Nurodo, jog ieškinys turėtų būti apmokėtas 16 830 Lt dydžio žyminiu mokesčio, tačiau tiek ieškovo, tiek ieškovo sutuoktinės turtinė padėtis yra sunki, be to, Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo visą atsakovo turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

           Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatė atsakovui S. N. terminą iki 2010 m. lapkričio 20 d. sumokėti 1 000 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį banko dokumento originalą. Likusios dalies žyminio mokesčio, t.y. 14 830 Lt sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo byloje.

Teismas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas S. N. ir jo žmona Č. A. N. dirba, atsakovas S. N. laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. spalio 31 d. gavo 19 264,99 Lt darbo užmokesčio. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė 1 282 999,40 Lt sumai areštuoti atsakovui S. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai teismas nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias banko sąskaitose, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Atsakovas teigdamas, jog žyminio mokesčio negali sumokėti dėl to jog yra areštuotas visas jo turtas, nepateikė teismui šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, t.y. įrodymų apie jam nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių bankuose areštą (CPK 675 str. 3 d., 677 str.), bei kitų jo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Dėl šių priežasčių teismas neturi galimybės realiai įvertinti ir konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu objektyviai sudaro pagrindą atleisti jį nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau, įvertinus tai, jog priešieškinio suma yra didelė ir mokėtinas žyminis mokestis būtų 16 830 Lt, o tokią sumą fiziniam asmeniui iš karto sumokėti yra gana sunku, taip pat į tai, jog atsakovas, paduodamas priešieškinį, jau yra sumokėjęs 1 000 Lt dydžio žyminį mokestį, teismas atsakovui išdėsto mokėtino žyminio mokesčio sumą, nustatant atsakovui  terminą šiuo metu sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies sumokėjimą atidedant iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje (CPK 84 str.).

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Atskiruoju skundu S. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismui buvo pateikti įrodymai, iš kurių matėsi, kad atsakovo ir jo žmonos pajamos yra mažos, o atsakovo turtui ir sąskaitoms banke yra pritaikytas areštas 1 282 999,40 Lt sumai. Neatleisdamas atsakovo nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį teismas apribojo atsakovo teisę kreiptis į teismą.

2. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismui pritrūko įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, pateikia papildomus įrodymus: bankų sąskaitų išrašus apie turimas lėšas ir išrašus iš Nekilnojamojo turto registro apie turimą turtą.

3. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5997-560/10 areštavo atsakovo turtą  bei pinigines lėšas 1 282 999,40 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau ši nutartis neperduota vykdyti. Taigi nei turtas, nei sąskaitos nėra areštuotos, tačiau, atsakovo nuomone, tai nesuteikia teisės laisvai disponuoti lėšomis ar turtu. Be to, net jeigu turtas ir lėšos būtų areštuotos, jų nepakaktų, kad areštas būtų uždėtas pilna apimtimi.

4. Laidavimo sutartis pagal savo esmę yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė ir reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu. Turtiniu ginčas būtų tik tuomet, jeigu sandorio negaliojimas lemtų restitucijos taikymą. Byloje nagrinėjamu atveju laidavimo sutartis nebuvo įvykdyta, todėl reikalavimas ją pripažinti negaliojančia nelemtų restitucijos taikymo ir nelaikytinas turtiniu.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

 

Dėl už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio

 

Nagrinėjamoje byloje ieškovas apeliantui pateikė turtinius reikalavimus dėl skolos priteisimo ir šie reikalavimai kildinami iš priešieškiniu ginčijamos laidavimo sutarties. Tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjus iš esmės būtų visiškai ar iš dalies patenkinti priešieškinio reikalavimai, tai sąlygotų turtinių pasekmių laiduotojams atsiradimą, nes dėl to nebūtų galima visiškai ar iš dalies patenkinti ieškovo jiems pareikšto ieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad, reikalavimas, kuriuo prašoma laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, yra neturtinio pobūdžio. Tokios pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės yra panašios į nagrinėjimą bylą, laikosi Lietuvos Aukščiausiasis ir Lietuvos apeliacinis teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-31/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1523/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114/2011).

 

Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio

 

Atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalis, o žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą – CPK 84 straipsnis. Jeigu asmens turtinė padėtis pakankamai sunki ir nėra priežasčių manyti, kad ji ateityje turėtų pagerėti, asmuo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleistinas. Tačiau, jeigu pagal bylos duomenis asmens turtinė padėtis yra sunki, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš nuolatinių pajamų šaltinių arba dėl kitų aplinkybių), žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimas gali būti atidėtas.

Į bylą yra pateiktos UAB „Seifuva“ pažymos, iš kurios matyti, kad S. N. per laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki birželio (įskaitytinai) gavo 12 930,2 Lt pajamas, o laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės iki spalio (įskaitytinai) – 19 264, 99 Lt pajamas. Pagal centralizuotos finansų ir turto tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos pažymas Č. A. N. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki birželio (įskaitytinai) gavo 12 379,87 Lt pajamas, o laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės iki spalio (įskaitytinai) 12 055,55 Lt.

Pagal  bylos  duomenis Vilniaus  apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė 1 282 999,4 Lt sumai areštuoti atsakovui S. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o šio turto nepakankant areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises.

Kartu su atskiruoju skundu S. N. pateikė sąskaitų bankuose išrašus ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus.

Iš AB SEB banke esančios sąskaitos išrašo matyti, kad 2010 m. lapkričio 8-24 d. laikotarpyje sąskaitose  šiame banke buvo 0,69 Lt., 5,24 Lt, 0 72 USD. Banke SNORAS apelianto sąskaitoje 2010 m. lapkričio 12 d. buvo skola (-922 Lt), o lapkričio 24 d. - 43,32 Lt. Iš DnB NORD banke esančios sąskaitos išrašo už laikotarpį 2010 m. lapkričio 8 - 24 d. matyti, kad iš šios sąskaitos apeliantas  atsiskaitydavo  už įvairias paslaugas, o laikotarpio pabaigoje šioje sąskaitoje buvo 222,99 Lt.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų matyti, kad apeliantas turi nekilnojamojo turto, kurio vertė mažesnė nei Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto) mastas.

Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, jog jis negalėtų sumokėti dalies už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio, o kartu nėra tokia gera, kad būtų pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad apelianto turtinė padėtis iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo tiek pagerės, jog apeliantas bus pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį. Šiuo metu liko nesumokėta žyminio mokesčio dalis, lygi 15 830 Lt. Tokia suma apeliantui fiziniam asmeniui, nors ir gaunančiam nuolatines pajamas, yra gana didelė. Dėl šių priežasčių apeliantas atleistinas nuo žyminio mokesčio dalies,  kurios  sumokėjimas  skundžiama  nutartimi  jam  buvo atidėtas, sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

          n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria nutarta likusios dalies žyminio mokesčio, t.y. 14 830 Lt sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo byloje. Šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atleisti S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo žyminio mokesčio dalies, lygios 14 830 litų (keturiolika tūkstančių aštuoni šimtai trisdešimt litų) sumokėjimo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                          Algirdas Gailiūnas

 

         Audronė Jarackaitė

 

          Vigintas Višinskis