Civilinė byla Nr. e2YT-13062-904/2018
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01698-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.20.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 3 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,
sekretoriaujant Neringai Dužinienei,
dalyvaujant pareiškėjui R. M., jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Lukauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., V. M., J. M..
Teismas
n u s t a t ė :
pagal pareiškėjo pareiškimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2018 m. spalio 3 d. iškelta civilinė byla. Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad jis (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo Petro matučio palikimą priėmė. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad mirus tėvui nei jis, nei kiti paveldėtojai į notaro biurą nesikreipė, visu likusiu turtu pradėjo rūpintis pareiškėjas. Nurodė, kad tėvo palikimą sudaro žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), vieną iš jų, pareiškėjo tėvas buvo perleidęs panaudos sutarties pagrindu kitam asmeniui, panaudos sutartis baigiasi 2021 m. gruodžio 31 d., kitais sklypais pats pareiškėjas naudojosi kaip savo, t. y. rūpindamasi, valdydamas ir prižiūrėdamas faktiškai priėmė palikimą.
Suinteresuoti asmenys V. M., V. M. ir J. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuos teismas priėmė. Atsiliepimuose suinteresuoti asmenys nurodė, kad su pareiškimu sutinka. V. M. ir V. M. nurodė, kad pareiškėjas žemės naudojasi, ją prižiūri.
Pareiškėjas R. M. posėdžio metu paaiškino, kad tėvas gyveno kitoje gatvės pusėje, paveldėjimo susitvarkyti nesuspėjo. Nurodė, kad jo mama neįgali. Paaiškino, kad žemę ankščiau dirdavo kartu su tėčiu, gautą derlių dalindavosi su juo, jam mirus derlių pasiimdavo pats. Paaiškino, kad šiuo metu žemę yra išnuomojęs. Po tėčio mirties, kai kuriuos jo namų apyvokos daiktus pasiėmė.
Pareiškėjo R. M. atstovė advokato padėjėja Daiva Lukauskienė posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad P. M. ir J. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini).
Iš gimimo įrašo nustatyta, kad R. M. gimė (duomenys neskelbtini), mama – J. M., tėvas – P. M..
Iš pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad P. M. nuo 1974 m. balandžio 7 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Iš 2016 m. gegužės 1 d. panaudos sutarties nustatyta, kad panaudos gavėjui panaudos davėjas P. M. perdavė naudotis ir valdyti žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti P. M. vardu.
Iš mirties liudijimo nustatyta, kad P. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po P. M. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2018 m. spalio 1 d. rašto nustatyta, kad R. M. po tėvo P. M. mirties žemės sklypą 4,00 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūri, nuomoja.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas po P. M. mirties ir toliau rūpinosi žemės sklypais, kuriuos anksčiau prižiūrėdavo kartu su tėvu, šiuos žemės sklypus prižiūri, naudoja, valdo ir po tėvo mirties. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas palikimą priėmė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėčio P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Mantas Ūsas