Pranešėjas Arūnas Paštuolis                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-493/2011

Teisėjas Algis Vieraitis                                           (Proceso Nr. 1-56-2-00032-2010-2)

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo D. V. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-04-14 nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas 5 (penkeriems) metams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-10-20 ir bausmė skaičiuojama nuo 2010 m. spalio 20 d.

Minėtu nuosprendžiu taip pat yra nuteista O. P., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad nuo 2010-08-12 iki 2010-10-12 Vilkaviškio mieste, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 8 kartus po 3-4 gramus psichotropinės medžiagos metamfetamino, ją kiekvieną kartą parsigabendavo ir toliau neteisėtai laikė, padedamas sugyventinės O. P. jų naudojamose gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilkaviškyje, slėptuvėse, šias medžiagas neteisėtai platino, duodamas po 0,5 gr. kas savaitę vartoti sugyventinei O. P. ir perduodamas, padedant ir O. P., vartoti kitiems nenustatytiems asmenims jų prašymu, bei likusią 0,630 gr. jos dalį toliau tuo pačiu platinimo tikslu laikė iki 2010-10-12, kol kratos metu policijos pareigūnų šis medžiagos kiekis buvo rastas ir paimtas.

Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-04-14 nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti. Apeliantas nurodė, jog jo atlikti veiksmai neatitinka paskirtosios bausmės, jis prisipažįsta, kad platino duodamas, vaišindamas, bet niekada nėra pardavęs. Pardavimo nepatvirtina jokie duomenys. Nuteistojo teigimu, tyrėjas jo atžvilgiu yra priešiškai nusiteikęs, teisėjas jį teisia jau nebe pirmą kartą, todėl jis šališkas. Kaltę pripažino pilnai, kad platino tik vaišindamas, rastas narkotinių medžiagų kiekis gana mažas, todėl paskirtoji  5 metų laisvės atėmimo bausmė už tokius niekus, nuteistojo nuomone, yra per griežta.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis D. V. ginčija paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nuteistasis D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė įgijęs ir laikęs psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, tačiau, teigė, jog jų neparduodavo, o jomis „vaišindavo“.

Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., numato alternatyvias veikas - neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nagrinėjamu atveju tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas negali būti įrodinėjamas remiantis tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet privalu remtis ir objektyviais bylos duomenimis. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. V. pirmosios instancijos teisme prisipažino neteisėtai įgijęs bei laikęs kaltinime jam nurodytas psichotropines medžiagas, jų platinimo taip pat neneigė.

Jo kaltė įrodyta objektyviais bylos duomenimis. Nuteistojo sugyventinė O. P. teisme parodė, jog ji pati 1 kartą per savaitę prašydavo sugyventinį duoti jai dozę šios medžiagos, kartais kartu su ja vartodavo ir pats D. V.. Kad sugyventinis kam nors šios medžiagos parduotų, nemačiusi, tačiau pripažįsta stebėjusi, kad kartais šių miltelių sugyventinis išeidamas išsinešdavo iš namų, be to, veltui, apytiksliai 1 kartą kas 2 savaites duodavo jų vartoti ir dviem jų draugams. Ji ir pati epizodiškai žinodavo konkrečias slėptuves, kur sugyventinis minimą medžiagą saugoja. Ją yra prašę gal iki 10 kartų ir kiti pažįstami asmenys duoti jiems metamfetamino, tokiais atvejais ji apie tai pasakydavo D. V..

Liudytojas Ž. G. teisme parodė, kad dirbdamas Vilkaviškio r. policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėju, pradėjo tyrimą pagal gautą operatyvinę informaciją, kad kaltinamasis D. V., žinant ir jo sugyventinei O. P., laiko jų namuose ir platina narkotines, psichotropines medžiagas. Kratos vakarą sekė D. V., nes šis turėjęs susitikti su pirkėju, tačiau bandomas sulaikyti D. V. pabėgo, todėl tuojau pat nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti neatidėliotiną kratą kaltinamųjų namuose, kad surasti draudžiamas medžiagas. Atliekant kratą, specialiai apmokytas šuo rodė ženklus, jog patalpose yra narkotinių, psichotropinių medžiagų pėdsakų vaikų ir svetainės kambariuose. Šiame svetainės kambaryje sekcijoje rado pakuotę užspaudžiamų polietileninių maišelių, paprastai narkotikų platintojų naudojamų tokių medžiagų rūšiavimui, normavimui ir platinimui. Kadangi tuo pat metu buvo atliekama abiejų kaltinamųjų telefoninių pokalbių kontrolė, tapo žinoma, kad telefonu D. V. liepė sugyventinei išmesti į kanalizaciją namuose turimus narkotikus ar pan. medžiagas. Tuomet pareigūnai kieme esančiame nuotekų šulinyje rado polietileninį maišelį, jo viduje buvo trys nepažeisti užspaudžiami maišeliai su milteliais, panašiais į amfetaminą ar metamfetaminą.

Kaltę taip pat patvirtina ir kita raštinė baudžiamosios bylos medžiaga 2010-12-15 Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, 2010-10-12 kratos protokolas, 2010-10-13 Šakių r. policijos komisariato specialistės-kinologės tarnybinis pranešimas, 2010-10-19 cheminio tyrimo specialisto išvada Nr. 140-(7541)-IS1-7564, 2010-10-19 teismo medicinos specialisto išvada Nr. T-N 1474/10(01), 2010-10-13 asmens apžiūros protokolas.

Tai, kad nuteistasis padarytą ir nuosprendžiu pagrįstai įrodytą nusikalstamą veiką vertina, kaip mažmožį, nereikšmingus veiksmus, o skundu deklaruoja ikiteisminio tyrimo tyrėjo priešišką nusistatymą ir teisėjo neobjektyvumą ar šališkumą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jo baudžiamosios atsakomybės nešvelnina, bet tik parodo, kad nuteistasis adekvačiai nevertina padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo, o visais būdais siekia išvengti griežtos atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad skirdamas bausmę, teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik tada, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų (tiek D. V., tiek O. P.) veiką vienodai kvalifikavo pagal 260 str. 1 d., todėl jokių duomenų, patvirtinančių teismo šališkumą nėra.

Bausmė D. V. paskirta, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teisinga, buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jis nedirbo, teisiamas jau 9-ąjį kartą, pastarąjį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, nepraėjus nei metams po paskutinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tai suponavo pagrįstą išvadą, kad tai jau susiformavusi kriminalinė asmenybė.

Pirmosios instancijos teismo 2011-04-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti šį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Arūnas Paštuolis

Teisėjai                                                                      Regina Majauskienė                                                                                   

Romualdas Lincevičius