Civilinė
byla Nr. A2-192-264/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Danutė Giačaitė
Procesinio sprendimo kategorijos: 124.3; 122.2; 122.4;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės
Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Arvydo Žibo,
sekretoriaujant Nomedai Sereikytei, dalyvaujant apeliantei L.
M. ir jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, suinteresuotam asmeniui
R. J. ir jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei, viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010
m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L.
M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009,
suinteresuotas asmuo R. J.,
n u s t a t ė :
Pareiškėja L.
M. kreipėsi
į teismą su prašymu (b.l.3-8): 1. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.
2-704-584/2009 dėl ieškovės reikalavimų: pakeisti 1988-04-20 Kauno m. Požėlos
r. liaudies teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą 0,0475 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
naudojimosi tvarką bei garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi
tvarką bei atsakovės reikalavimo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką; 2.
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario mėn. 2 d. sprendimo
dalį: „Pakeisti 1) 1988-04-20 Kauno m. Požėlos r. liaudies teismo nutartimi
patvirtinta taikos sutartimi nustatytą 0,0475 ha žemės sklypo,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
naudojimosi tvarką pagal 2007-05-24 parengtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą,
paskiriant naudotis: ieškovei R. J. sklypo dalimi, plane
pažymėta raide B (plotas 81 kv.m), atsakovei L. M. sklypo
dalimis, plane pažymėtos raidėmis C1 (plotas 5 kv.m), C2 (plotas 54 kv.m) ir C3
(plotas 183 kv.m); abiems šalims ieškovei R. J. ir
atsakovei L. M. bendrai žemės sklypo dalimi, plane
pažymėta raide A (plotas 152 kv.m.). 2) Pakeisti 1988-04-20 Kauno m. Požėlos r.
liaudies teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą naudojimosi
garažu tvarką, nustatant, kad mūriniu garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), plane pažymėtu 5Gl/p, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovė R. J. ir atsakovė L. M. naudosis
bendrai" bei sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės L.
M. reikalavimas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal
pateiktą atsakovės projektą ir priimti naują sprendimą: ieškovės reikalavimus:
pakeisti 1988-04-20 Kauno m. Požėlos r. liaudies teismo nutarties dalį, kuria
patvirtinta taikos sutartimi nustatyta garažu bei žemės sklypo naudojimosi
tvarka bei nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą
projektą atmesti ir tenkinti atsakovės
L. M. priešieškinio reikalavimą iš dalies pakeisti 1988-04-20 Kauno miesto
Požėlos rajono liaudies teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą
tarp E. K. ir J. K. su L.
M., dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir žemės
sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), pagal pateikiamą
planą, nustatant, kad: šalys - ieškovė R. J. ir atsakovė L. M., bendrai naudosis 91 m2 ploto žemės sklypo dalimi, plane pažyma raide „A“, užstatyta gyventuoju namu,
pagal realiai naudojamą gyvenamojo namo plotą - L. M. - 65 m2, R. J. - 26 m2; atsakovė L. M. naudosis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), 315 m2 ploto dalimi, plane pažjmėta raide „B1" ir 7 m2 ploto dalimi, pažymėta raide „B2"; ieškovė R. J. naudosis žemės sklypo,
unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), 62 m2 ploto dalimi, plane pažymėta raide „C"; 3. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad bylos
nagrinėjimo metu nebuvo žinoma aplinkybė, kad Kauno miesto Požėlos rajono
liaudies teismo 1988 m.balandžio 20 d. nutartis yra įregistruota viešame
registre 1988 m. liepos 14 d. Nes tai nurodyta LAT civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m.gruodžio 21 d. nutartyje. Tai, kad minėta taikos
sutartis buvo įregistruota viešame registre patvirtina 2010 m. vasario 1 d. VĮ
Registrų centro Kauno filialo raštas. Tai yra pagrindas atnaujinti procesą ir
įvertinti visas aplinkybes.
Kauno miesto apylinkės
teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje
byloje Nr. 2-704-584/2009; priteisė iš pareiškėjos L. M. 2420
Lt atstovavimo išlaidų suinteresuotam asmeniui R. J. bei
15 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos
prašymą, išklausęs atstovų pasisakymus, suinteresuoto asmens paaiškinimus,
įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, jog civilinė byla Nr. 2-704-584/2009
buvo išnagrinėta, 2009-02-02 buvo priimtas teismo sprendimas, kuris vėliau buvo
peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka (t.2.b.l. 94-104, 138-145,185-196).
Teismas nurodė, kad pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe, lėmusia tokią LAT
civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
gruodžio mėn. 21 d. nutartį, nurodo VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymą
išduotą 2010-02-01. Todėl buvo svarbu nustatyti aplinkybę ar
bylos nagrinėjimo metu buvo tiek šalims tiek teismui žinoma, jog 1988 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta
taikos sutartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, buvo atžymėta RTIB Kauno
tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure 1988 m. liepos 14 d. Teismo
posėdžio metu pareiškėja ir suinteresuoto asmens atstovė patvirtino, jog
nutarties nuorašas buvo civilinėje byloje. Iš civilinės bylos Nr.2-704-584/2009
medžiagos teismas nustatė, jog ta pati sutartis su inventorizacijos biuro
atžymėjimu 1988-07-14 buvo pateikta teismui kartu su ieškiniu. Su jomis tiek
šalys, tiek bylą nagrinėję teismai ne tik susipažino, bet šį dokumentą vertino
kaip įrodymą. VĮ Registrų centro Kauno filialo pateikta pažyma tik atkartoja tą
pačią informaciją, kuri yra ir buvo bylos nagrinėjimo metu, kad dokumentas
atžymėtas RTIB Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure 1988 m.
liepos 14 d. Todėl teismas konstatavo, kad 1988 m. balandžio 20 d. teismo
nutartis su jos atžymėjimu RTIB Kauno tarpmiestiniame techninės
inventorizacijos biure 1988 m. liepos 14 d., nėra ir negali būti pripažinta
naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes šis dokumentas su atžyma buvo byloje ją
nagrinėjant tiek iš esmės, tiek apeliacine ir kasacine tvarka. LAT nutartyje
yra pasisakęs dėl šio įrodymo (kaip ir žemesnių instancijų teismai) ir pateikęs
vertinimą. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens atstovės išsakyta pozicija,
jog ši aplinkybė byloje nėra esminė, nes šalys neprašė pripažinti teismo
patvirtintą nutartį negaliojančia, ar niekine, o prašė pakeisti šia nutartimi
nustatytą naudojimosi tvarką.
Pareiškėja L. M. atskiruoju skundu (b. l. 51-54) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m.
liepos mėn. 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą
civilinėje byloje dėl ieškovės reikalavimų: pakeisti
1988-04-20 Kauno m. Požėlos r. liaudies
teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą 0,0475 ha žemės
sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką bei garažo,
kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini) naudojimosi tvarką bei atsakovės reikalavimo nustatyti
žemės sklypo naudojimosi tvarką. Apeliantė nurodo, kad teismo nutartis yra
nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, kadangi priimta pažeidžiant procesines
teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos kasacine tvarka
išnagrinėtose byloje dėl proceso atnaujinimo. Su teismo nutartimi nesutinka dėl
sekančių priežasčių:
1.
Nepagrįsti nutarties argumentai, kad pateiktos pažymos
iš VĮ „Registrų centras“, kurioje nurodyta, kad 1988 metų balandžio 20 d. Kauno miesto
Požėlos rajono nutartis buvo atžymėta
inventorizacijos biure negalima laikyti naujai paaiškėjusią aplinkybe, kadangi
minėta nutartis buvo žinoma teismui ir buvo vertinama. Šie pirmosios
instancijos teismo argumentai prieštarauja LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 21 dienos nutarčiai, joje išdėstytiems kolegijos argumentams. Iš nutarties
argumentų aiškiai matyti, kad Lietuvos
Aukščiausias teismas nagrinėdamas bylą kasacine tvarka ir priimdamas
sprendimą priėjo išvados, kad 1988 balandžio 20 dienos nutartis buvo
įregistruota tik 2007 m. spalio mėn. 1 d., tai patvirtina, kad kolegija nevertino
teisiškai byloje esančios nutarties ir joje esančio spaudo, jog minėta nutartis
atžymėta inventorizacijos biure 1988 m. liepos 14 d.
2.
Nepagrįsti teismo argumentai, kad
paaiškėjusi aplinkybė, kad 1988 balandžio 20 d.
nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, neturi reikšmės. Ši teismo išvada
prieštarauja nurodytos Aukščiausiojo teismo kolegijos argumentams ir
motyvams iš kurių aiškiai matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. liepos
mėn. 1 d. sprendimo dalį dėl naudojimosi garažu, todėl, kad
suinteresuotam asmeniui ieškovei R. J. taikos sutartis dėl
garažo neprivaloma, kadangi nutartis, kuria patvirtina taikos sutartis, esant
gyvai ieškovės motinai nebuvo įregistruota. Kolegija nebūtų panaikinusi
sprendimo dalies dėl garažo naudojimosi tvarkos, jei būtų žinoma, kad nutartis
įregistruota, nes tik ta išvada, kad nutartis nebuvo registruota lėmė šioje dalyje sprendimo panaikinimą. Be to, nustačius
garažo naudojimosi tvarką, buvo pakeista ir žemės sklypo naudojimosi tvarka.
3.
Pirmosios
instancijos nutartis naikintina, nes prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. gegužės mėn. 8 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr.
3k-3-l98/2007, kurioje
nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės
yra analogiškos, kadangi abejose bylose buvo
nagrinėjant bylą kasacine tvarka buvo panaikinti apeliacinės instancijos
sprendimai, nes nagrinėjant bylą kasacine tvarka nebuvo įvertintos visos
aplinkybės.
Suinteresuotas
asmuo R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 59-63)
prašo atskirąjį
skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-10 nutartį civilinėje
byloje palikti nepakeistą, prijungti prie bylos VĮ Registrų centro Kauno filialo
2010-09-06 raštą Nr. (3.7.2) S-1845-721
su priedu, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, su
skundu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
Juridiniai faktai pradėti
įregistruoti tik įsigaliojus 2000 m. LR
Civiliniam kodeksui. Kauno miesto
Požėlos rajono liaudies teismo 1988-04-20 nutartis buvo atžymėta 1988-07-14, tačiau kaip juridinis faktas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo buvo įregistruotas tik 2007-10-01 ir tai patvirtina byloje esantys registro išrašai bei prie
šio atsiliepimo pateikiamas VĮ
Registrų centro Kauno filialo 2010-09-06 raštas Nr. (3.7.2) S-1
84572 su priedais. VĮ Registrų
centro Kauno filialo kartu su raštu pateiktame
2010-09-03 registro išraše 7 punkte „Juridiniai faktai“ teismo 1988-04-20 civilinėje byloje Nr. 2-156/88 nutarties įregistravimo data
nurodyta 2007-10-01.
Pareiškėjos nurodyta
aplinkybė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo įregistravimo pagrįstai teismo nebuvo
pripažinta esmine, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė prašė pakeisti minėtą
1988-04-20 nutartimi nustatytą naudojimosi tvarką ir nustatyti naują
naudojimosi tvarką pagal kiekvienos šalies pateiktą projektą. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, naikindamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą,
nurodė argumentus, kurie visiškai nesusiję su 1988-04-20 teismo nutartimi.
Apeliantė vadovaujasi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.
3K-3-198/2007, tačiau išnagrinėtoje byloje ir šioje byloje yra skirtingos
aplinkybės.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo
apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas
bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties
negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių
bei teisinių pagrindų.
Proceso atnaujinimas
civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų
sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl
proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į
teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos
preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip
bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės
viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis
šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant
proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Europos
Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu
v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).
Pareiškėja procesą
civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2
punkte (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir
negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), numatytais
pagrindais.
Nagrinėjant proceso
atnaujinimo klausimą svarbu išsiaiškinti du dalykus: ar yra bent vienas iš CPK
366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; jeigu toks
pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo
teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuota praktika, naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis,
kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu,
pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus šiuos požymius: buvo
nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti
žinomos dėl objektyvių priežasčių; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus
teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios
žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai
paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi esminę reikšmę bylai tuomet, kai
jie turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo
sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, ir
tai nulemia tokio sprendimo ydingumą.
Apeliantė esmine naujai
paaiškėjusia aplinkybe nurodo tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009,
kurioje prašoma atnaujinti procesą, bylos nagrinėjimo
metu jai nebuvo žinoma aplinkybė, kad Kauno miesto Požėlos rajono liaudies
teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartis buvo įregistruota viešame registre 1988
m. liepos 14 d., nes tai nurodyta LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje. Nurodo, kad minėta taikos sutartis buvo
įregistruota viešame registre patvirtina 2010 m. vasario 1 d. VĮ Registrų
centro Kauno filialo raštas. Todėl pareiškėjai gavus šį raštą ir įvertinus šią
aplinkybę, mano, kad Kolegija
nebūtų panaikinusi sprendimo dalies dėl garažo ir žemės sklypo naudojimosi
tvarkos.
Tiek iš apeliantės prašymo atnaujinti procesą
turinio, tiek iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėja nesutinka su
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gruodžio
21 d. nutartimi, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo
2009 m. liepos 1 d. nutarties dalis,
kuria atmestas ieškovės reikalavimas pakeisti Kauno miesto Požėlos rajono
liaudies teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytą naudojimosi garažu, plane pažymėtu indeksu 5G1/p, esančiu
(duomenys neskelbtini), tvarką, ir kuria naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka nustatyta pagal
atsakovės pateiktą UAB „ Bauprojekt“ 2004 m. rugsėjo 27 d. parengtą planą, ir
dėl šių ieškovės reikalavimų paliktas galioti Kauno miesto apylinkės teismo
2009 m. vasario 2 d. sprendimas.
Apeliantė motyvuoja tuo, kad Lietuvos
Aukščiausias teismas nagrinėdamas bylą kasacine tvarka ir priimdamas
sprendimą priėjo išvados, kad 1988 balandžio 20 dienos nutartis buvo
įregistruota tik 2007 m. spalio mėn. 1 d., tai patvirtina, kad kolegija
nevertino teisiškai byloje esančios 1988 m.balandžio 20 d. nutarties ir joje
esančio spaudo, jog minėta nutartis atžymėta inventorizacijos biure 1988 m.
liepos 14 d.. Iš civ. bylos Nr. 2-704-584/2009 medžiagos, matyti, kad ieškovė
ieškiniu ir atsakovė priešieškiniu siekė pakeisti 1988-04-20 teismo nutartimi
patvirtintą taikos sutartyje nustatytą žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimosi
tvarką, kuri ir buvo pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2
d. sprendimu, vėliau pakeistu Kauno apygardos teismo bei Lietuvos aukščiausiojo
teismo nutartimis.
Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą
suinteresuotas asmens R. J. pateikė VĮ Registrų centro
Kauno filialo 2010-09-06 duomenis (b. l. 65-70) iš kurių matyti, kad juridinis
faktas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal 1988-04-20 teismo nutartį c.b.
Nr.2/156/88 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007-10-01, todėl ši
aplinkybė buvo nustatyta ir įvertinta bylą nagrinėjusių teismų, ji nepasikeitė,
todėl apeliantės pateiktoje VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymoje pateikti
duomenys (b.l. 4), neleidžia daryti priešingos išvados. LR Nekilnojamojo turto
registro įstatymo 4 str. numato, kad visi nekilnojamojo turto registre ir
kadastre esantys duomenys nuo jų surašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol
jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 5 str. 2
p. nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad nekilnojamojo
turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie
duomenys buvo įrašyti.
Kiti atskirojo skundo
argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir
pagrįstumui.
Pirmosios instancijos
teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, neįrodžius proceso
atnaujinimo pagrindų pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto
apylinkės teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias CPK
normas ir jas taikydamas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo
klausimu suformuotos praktikos, todėl 2010 m. liepos
10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl
naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Atmetus
atskirąjį skundą, iš apeliantės L. M. priteistinos suinteresuotam
asmeniui R. J., jos turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės
instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė
kvitus (b. l. 64, 81) apie jos turėtas 1512, 50 Lt advokato pagalbos išlaidas
apeliacinės instancijos teisme. Kompensuotinos išlaidos atsižvelgiant į
Rekomendacijose nustatytus kriterijus, į ginčo pobūdį, į bylos apimtį ir rengtų
procesinių dokumentų skaičių, į atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką,
neviršijant Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Už atsiliepimo į
atskirąjį skundo surašymą (0, 5 MMA - 400 Lt –Rekomendacijų 8.15 p., 10 p.)
bei už dalyvavimą teismo posėdyje 1 val. ( 0, 15 MMA už vieną atstovavimo val.)
iš apeliantės priteistinos 520 Lt advokato pagalbos
išlaidos apeliacinės instancijos teisme suinteresuotam asmeniui (CPK 88 str.
1d. 6 p., 93 str. 1 d.) bei išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų
įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 92, 96 str.2 d.)
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1
punktu,
n
u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo
2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
iš L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 520 Lt bylinėjimosi išlaidas
apeliacinės instancijos teisme R. J., a. k. (duomenys
neskelbtini).
Priteisti iš L. M. 10,80 Lt bylinėjimosi
išlaidas valstybei į surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas
„Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5660.
Kolegijos
pirmininkė Aušra
Baubienė
Teisėjai Dalė
Burdulienė
Arvydas
Žibas