VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d.

Vilnius

sekretoriaujant M. R.,

dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei J. M.,

atsakovės likviduojamos dėl bankroto KU „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei S. D.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto KU „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti likviduojamą dėl bankroto KU „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir atsakovė, unija) įregistruoti ieškovę atsakovės nariu 672 336,62 Eur pajaus sumai, priteisti ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. spalio mėn. sudarė pajų pirkimo-pardavimo sutartis (toliau ir pajų pirkimo-pardavimo sutartys, sutartys) ir nusipirko iš atsakovės narių pajus 672 336,62 Eur sumai (Kredito unijų  įstatymo 11 straipsnio 1 dalis 9 punktas).

3.       Teigė, jog kadangi atsakovei iškelta bankroto byla, o Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 1, 2 dalis numato, kad valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, šias funkcijas vykdo nemokumo administratorius. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. vasario 20 d. prašymais kreipėsi į atsakovės bankroto administratorių dėl ieškovės įrašymo į atsakovės narius, tačiau bankroto administratorius prašomų veiksmų neatlieka.

4.       Anot ieškovės, jos teisės tokiu atveju yra akivaizdžiai pažeistos, kadangi atsakovė neįregistruoja įmonės atsakovės nariu, nors ieškovė yra atsakovei pateikusi visus dokumentus, pagrindžiančius narystės pagrindą, ir turi teisę būti įregistruota unijos pajininke bei naudotis visomis narystės suteikiamomis teisėmis. Ieškovės teigimu, atsakovė atlieka ieškovės teisės būti pripažinta unijos pajininke ir naudotis unijos pajininkui suteikiamomis teisėmis, įtvirtintomis tiek Kredito unijų įstatymo 11 straipsnyje, tiek Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 93  straipsnio 3 dalyje ir kt., suteikiančiomis teises juridinio asmens dalyviams nemokumo procese, pažeidimus. Ieškovės nuomone, tokiais veiksmais unija iš esmės pažeidžia ir ieškovės teisę į nuosavybę, kadangi neteisėtai ir nepagrįstai neįrašydama ieškovės į unijos pajininkų sąrašą, unija neteisėtai apriboja ieškovės teisę tiek naudotis savo kaip pajininko teisėmis unijos bankroto procese, tiek gauti unijos turtą, jei tokio liks po nemokumo procedūrų.

5.       Nurodė, jog ieškovė pilnai atitinka unijos įstatų 4.4.2 punkte nustatytus reikalavimus, keliamus asocijuotam nariui. Pažymėjo, kad unija net neprašė pateikti jokių papildomų dokumentų – unija tiesiog ignoravo jai ne kartą pateiktą narystės prašymą.

6.       Anot ieškovės, atsakovė netinkamai aiškina Kredito unijų įstatymo 12 straipsnio 7 punktą ir atsakovės įstatų 4.18.6 punktą, numatančius, kad narystė kredito unijoje pasibaigia, kai kredito unija likviduojama, teigdama, kad neva ši nuostata jau taikoma nuo teisinio statuso „likviduojamas dėl bankroto“, o ne nuo teisinio statuso „likviduotas“. Paaiškino, kad likviduojamos dėl bankroto įmonės statusas įgyjamas praėjus vos 3 mėnesiams nuo nutarties patvirtinti kreditorinius reikalavimus; didžiąją nemokumo proceso dalį įmonė būtent ir turi likviduojamos įmonės statusą, tačiau su šiuo statusu yra ir pardavinėjamas įmonės turtas, ir tęsiama ūkinė veikla, ir tenkinami kreditoriniai reikalavimai, ir dengiami įmonės dalyvių (akcininkų, savininkų) reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, „likviduojamos dėl bankroto“ statusas nėra ir negali būti sulyginamas su „likviduotas“ statusu, kai įmonė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro ir baigiasi visos jos prievolės.

7.       Paaiškino, kad tiek unijai, tiek šioje byloje su ieškiniu buvo pateiktos pajų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurių 3.1. punktą, nuosavybės teisė į pajus ieškovei perėjo nuo šių sutarčių pasirašymo momento. Nurodė, jog aplinkybę, kad asmenys, kurių pajus įsigijo unija, buvo unijos pajininkais ir galėjo unijai perleisti turtines teises į šiuos pajus, patvirtina unijos pajininkų sąrašas, kuriuo disponuoja pati unija.

8.       Teigė, kad unija atsiliepimo 40 punkte pati pripažįsta, jog ieškovė įsigijo 672 336,62 Eur dydžio reikalavimo teises į unijos pajų, tačiau šių sumų visiškai nepagrįstai nenori pripažinti pajumi, o ieškovę – unijos nariu. Toks nenoras ir vengimas pripažinti ieškovės reikalavimo teises pajumi, anot ieškovės, galėtų būti paremtas unijos pozicijos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) formavimu, t. y. unija visais įmanomais būdais bandė suklaidinti pirmosios instancijos teismą neva ieškovė nėra unijos pajininkė ir gauti palankų unijai sprendimą.

9.       Anot ieškovės, visi su unijos nemokumo administratoriaus nurodomu neva reikalingo leidimo išdavimo klausimai gali būti išspręsti nagrinėjamoje byloje, sprendžiant įmonės reikalavimą – įpareigoti uniją, atstovaujamą nemokumo administratoriaus, įregistruoti ieškovę asocijuotu unijos nariu 672 336,62 Eur pajaus sumai. Paaiškino, kad valdyba neduoda sutikimo perleisti pajų, jeigu jį įgyjantis asmuo pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar neatitinka narystės kriterijaus. Nagrinėjamu atveju unijai esant nemokiai (bankroto procese) tokį sutikimą gali duoti unijos nemokumo administratorius. Teigė, kad Kredito unijų įstatymas nustato vieną pagrindą, kada sutikimas perleisti pajų gali būti neduodamas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonė atitinka visus reikalavimus būti unijos nariu, dėl ko neegzistuoja (ir nebūtų egzistavę) Kredito unijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyti sutikimo perleisti pajų neišdavimo pagrindai.

10.       Pažymėjo, kad sistemiškai vertinant Kredito unijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir unijos įstatus, išankstinis pajininko kreipimasis dėl sutikimo pajaus perleidimui yra ne unijos ar jos pirminio pajininko, bet iš esmės naujojo pajininko teisių ir teisėtų interesų apsauga. Anot ieškovės, nurodyta nuostata siekiama apsaugoti naująjį pajininką, kad iki pajaus perleidimo sutarties sudarymo būtų parengti visi dokumentai, užtikrinantys, jog sudarius pajaus perleidimo sutartį, naujajam pajininkui bus leista įsiregistruoti nariu ar asocijuotu nariu, kadangi dar iki pajaus perleidimo sutarties unijos valdyba patikrintų naujojo pajininko atitiktį ir išduotų sutikimą (pasirengimas sutarties sudarymui). Ieškovės nuomone, neabejotina, kad jei pirminiai pajininkai ir būtų kreipęsi į unijos nemokumo administratorių iki sandorių sudarymo, šis kreipimasis būtų arba ignoruotas, arba atmestas ir galiausiai šis klausimas dėl įmonės teisės tapti unijos asocijuota nare, kaip ir dabar, būtų nagrinėjamas teisme.

11.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atsakovė likviduojama dėl bankroto KU „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir atsakovė, unija) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13.       Nurodė, kad ieškovės teisės nėra pažeistos; ieškovė nenurodo, kokią konkrečiai pažeistą subjektinę teisę bei kokiu pagrindu prašo teismo apginti; nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę įregistruoti ieškovę atsakovės nariu 672 336,62 Eur sumai.

14.       Paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 27 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu ieškovę pripažinti atsakovės nariu ir įtraukti ieškovę į atsakovės narių registrą; kartu su prašymu ieškovė pateikė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. spalio 28 d. pasirašytas atsakovės pajų pirkimo-pardavimo sutartis. Teigė, jog 2020 m. vasario 20 d. ieškovė pateikė analogišką prašymą, nurodydama, jog pakartotinai prašo pripažinti ieškovę atsakovės nariu ir įtraukti ieškovę į atsakovės narių registrą.

15.       Anot atsakovės, kadangi ieškinyje nėra detalizuota, kokius veiksmus ir kokiu pagrindu atsakovė turėjo atlikti, bei nenurodyta, kokios konkrečiai ieškovės civilinės teisės ir kaip atsakovės buvo pažeistos bei kokiu kitu įstatymų numatytu būdu ieškovė jas prašo apginti, vien tai yra savarankiškas pagrindas ieškovės ieškinį atmesti.

16.       Paaiškino, kad ieškovės reikalavimas pareikštas visiškai neatsižvelgiant į specifinį kredito unijų veiklos reguliavimą, taip pat į tai, kad vienintelis galimas asmens priėmimo į kredito unijos narius pagrindas – kredito unijos sprendimas dėl naujo nario priėmimo. Pažymėjo, kad tik esant tokiam sprendimui, asmuo gali būti įregistruotas į kredito unijos registrą. Nurodė, jog, savo ruožtu, teisė priimti asmenį į kredito unijos narius yra išimtinai kredito unijos organų prerogatyva.

17.       Teigė, jog vien kredito unijos pajaus įsigijimas ar asmens pageidavimas tapti kredito unijos nariu nėra pakankami šio statuso įgijimo pagrindui. Paaiškino, kad pajai yra nuosavybės vertybiniai popieriai ir turtinės teisės į kredito unijos pajus (nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jos įgytos) savaime arba automatiškai nesukuria ir narystės kredito unijoje teisinių santykių bei neįpareigoja kredito unijos jos pajus įsigijusio asmens priimti į savo narius bei įtraukti į narių registrą. Nurodė, kad pajų įgijusio asmens narystė kredito unijoje automatiškai neprasideda, nes toks tapimo kredito unijos nariu pagrindas nei Kredito unijų įstatyme, nei kituose įstatymuose, nei atsakovės įstatuose nėra nustatytas.

18.       Atkreipė dėmesį, jog kokiu konkrečiai atsakovės įstatuose numatytu pagrindu ieškovė turėtų būti įregistruota atsakovės narių registre ieškovė nei savo prašymuose, nei ieškinyje nenurodė. Anot atsakovės, ieškiniu siekiama sudaryti įspūdį, jog ieškovės įrašymas į atsakovės narių registrą tėra formalus registravimo veiksmas, kurį atsakovė tiesiog be ginčo turėtų atlikti.

19.       Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kodėl ji turėtų būti registruotina atsakovės nariu, o ne asocijuotu nariu. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė taip pat nenurodė bei nepagrindė ir to, kad ji apskritai atitinka Kredito unijų įstatymo ir atsakovės įstatuose nustatytas privalomas narystės sąlygas (kriterijus), o pajų pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove pasirašę atsakovės nariai turėjo sutikimus perleisti savo pajus ieškovei, kaip tai yra privaloma pagal pačios ieškovės nurodomą Kredito unijų įstatymo 11  straipsnio 1 dalies 9 punktą, ir kaip nustatyta atsakovės įstatų 4.14.9 ir 5.52.12 punktuose.

20.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, jog turi teisę tapti atsakovės nariu ir būti įregistruota atsakovės narių registre, bei kad ši teisė kaip nors buvo pažeista.

21.       Atkreipė dėmesį, jog Kredito unijų įstatymo 12 straipsnio 7 punktas ir atsakovės įstatų 4.18.6 punktas aiškiai numato, kad narystė kredito unijoje pasibaigia, kai kredito unija likviduojama. Paaiškino, kad atsakovė šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto, todėl ieškovės reikalavimas ją įregistruoti likviduojamos atsakovės narių registre yra nesuderinamas ir su paminėtomis Kredito unijų įstatymo bei atsakovės įstatų nuostatomis. Anot atsakovės, pastarajai esant likviduojamai, asmenų, įskaitant ieškovės, prašymams, susijusiems su nauja naryste, paprasčiausiai nebėra teisinio pagrindo – narystė likviduojamoje unijoje yra beprasmė ir nebeįmanoma. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ši aplinkybė taip pat yra savarankiškas pagrindas ieškovės ieškinį atmesti.

22.       Pažymėjo, kad ieškovė pajų pirkimo-pardavimo sutartis pateikė be jų priedų, kuriuose, kaip matyti iš sutarčių 2.1 punktų, yra numatytos esminės šių sutarčių sąlygos – pajų pirkimo kaina bei atsiskaitymo tvarka, taip pat kad šios sutartys buvo realiai vykdomos. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės nurodytos sutartys yra pasirašytos be atsakovės žinios ir sutikimo; taip pat nei vienas iš atsakovės narių nepranešė apie pajų perleidimą ieškovei ir savo narystės unijoje pagrindo išnykimą. Anot atsakovės, ieškovės pateiktos pajų pirkimo-pardavimo sutartys neįrodo, kad pajus pagal jas perleidę asmenys turėjo sutartyse nurodomų verčių pajų. Pažymėjo, kad sutarčių preambulėse tik deklaratyviai tvirtinama, kad pajus perleidžiantiems asmenims nuosavybės teise priklauso bankrutavusios atsakovės pajai, tačiau jokie tokias nuosavybės teises pagrindžiantys dokumentai nepridedami.

23.       Atsakovės nuomone, kartu su ieškiniu ieškovės pateiktos pasirašytos pajų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis ieškovė siekia registracijos unijos narių registre, yra ir fiktyvios, o šiuo ieškiniu iš tikrųjų ieškovės yra siekiama ne narystės unijoje, o galbūt dirbtinai modeliuoti Vilniaus apygardos teismo 2020  m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtumą ir pagrįstumą. Nurodė, kad tokį įsitikinimą dar labiau sustiprina ir tai, jog ieškinys šioje byloje buvo pateiktas būtent po ieškovei nepalankaus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovė taip pat įrodinėjo neva turinti unijos pajų 672 336,62 Eur sumai.

24.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniame dokumente išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė byloje neprašo pripažinti ieškovės nariu, o tik įregistruoti registre. Teigė, kad sutikimas šiuo atveju ir negalėtų būti duotas, nes juridinis asmuo neatitinka įstatuose nurodytų kriterijų.

        Ieškinys atmestinas.

25.       Byloje yra pateikta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo iškelta atsakovei bankroto byla, administratoriumi paskiriant R. J.; nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2017  m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 16 d.

26.       Byloje yra ieškovės pateiktos šešios pajaus pirkimo-pardavimo sutartys bei susitarimas, kuriais ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą, t. y. 2018 m. rugsėjo 20 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp L. K. kaip pirkėjo ir J. K. kaip pardavėjo dėl 13 028,96 Eur pajaus pirkimo- pardavimo; 2018 m. rugsėjo 20 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp L. K. kaip pirkėjo ir V. K. kaip pardavėjo dėl 13 028,96 Eur pajaus pirkimo-pardavimo; 2019 m. spalio 28 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės kaip pirkėjo ir L. K. kaip pardavėjo dėl 26 057,92 Eur dydžio pajaus pirkimo-pardavimo; 2019  m.  spalio 24 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės kaip pirkėjo ir UAB  C. M. kaip pardavėjo dėl 24 128 Eur dydžio pajaus pirkimo-pardavimo; 2019 m. vasario 1 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės kaip pirkėjo ir A. K. kaip pardavėjo dėl 315,65 Eur dydžio pajaus pirkimo-pardavimo; 2019 m. vasario 1 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės kaip pirkėjo ir L. K. kaip pardavėjo dėl 621 835,05 Eur dydžio pajaus pirkimo-pardavimo; 2019 m. vasario 1 d. susitarimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2016  m.  lapkričio  24  d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartį nevykdymo ir sutarties nutraukimo.

27.       Bylos duomenimis, ieškovė 2019 m. gruodžio 27 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama pripažinti ieškovę unijos nariu ir įtraukti ieškovę į unijos narių registrą, pateikiant atsakovei sutartis dėl 672 336,62 Eur dydžio pajų įsigijimo; 2020 m. vasario 20 d. pakartotiniu prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovę pakartotinai, prašydama pripažinti ieškovę unijos nariu ir įtraukti ieškovę į unijos narių registrą. Atsakovė šias aplinkybes pripažįsta bei jų neginčija.

28.       Nustatyta, jog atsakovė tokių ieškovės prašymų nėra tenkinusi, t. y. šiuo metu ieškovė nėra pripažinta unijos nariu ir įtraukta į unijos narių sąrašą. Atsakovė pateikė byloje įrodymus (išrašus iš unijos pajininkų sąskaitų), kurie patvirtina, jog šiuo metu unijos pajininkais yra – A. K. (315,65 Eur privalomojo pajaus vertė), UAB C. M. (privalomojo pajaus vertė - 30 Eur, papildomo pajaus vertė – 24 128 Eur), J. K. (13 028,96 Eur privalomojo pajaus vertė), V. K. (13 028,96 Eur privalomojo pajaus vertė), L. K. (14 028,96 Eur privalomojo pajaus vertė), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (privalomojo pajaus vertė – 30 Eur, papildomo pajaus vertė - 11 661,69 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (400 392,30 Eur privalomojo pajaus vertė), L. K. (201 062,46 Eur privalomojo pajaus vertė ir 8 688,60 Eur papildomo pajaus vertė).

29.       Atsižvelgdama į tai, ieškovė šiuo metu kreipiasi į teismą, prašydama teismo įpareigoti atsakovę atlikti atitinkamus veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovę įregistruoti ieškovę atsakovės nariu 672 336,62 Eur pajaus sumai.

30.       Taigi, byloje spręstini klausimai, ar atsakovė (ne)pagrįstai atsisako tenkinti ieškovės prašymą pripažinti ieškovę unijos nariu ir registruoti ieškovę atsakovės nariu 672 336,62 Eur pajaus sumai, ir, atitinkamai, ar (ne)egzistuoja teisinis pagrindas įpareigoti atsakovę atlikti ieškovės ieškiniu prašomą veiksmą - įregistruoti ieškovę atsakovės nariu 672 336,62 Eur pajaus sumai.

31.       Ieškovė byloje nurodo, jog šiuo metu ji yra 2019 m. spalio 28 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės kaip pirkėjo ir L. K. kaip pardavėjo dėl 26 057,92 Eur dydžio pajaus pirkimo-pardavimo, 2019 m. spalio 24 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės kaip pirkėjo ir UAB C. M. kaip pardavėjo dėl 24 128 Eur dydžio pajaus pirkimo-pardavimo, 2019  m.  vasario  1 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės kaip pirkėjo ir A. K. kaip pardavėjo dėl 315,65 Eur dydžio pajaus pirkimo-pardavimo bei 2019 m. vasario 1 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės kaip pirkėjo ir L. K. kaip pardavėjo dėl 621 835,05 Eur dydžio pajaus pirkimo-pardavimo, pagrindu įgijusi 672 336,62 Eur unijos pajaus, dėl ko ji turi būti registruota atsakovės nariu 672 336,62 Eur sumai. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė pagrindu ją laikyti unijos nariu bei atitinkamai registruoti atsakovės nariu 672 336,62 Eur sumai nurodo būtent šiame punkte nurodytas pajaus pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą, svarbu byloje nustatyti, ar ieškovės pateiktos pajų pirkimo-pardavimo sutartys yra pagrindu ieškovę registruoti atsakovės nariu 672 336,62 Eur sumai.

32.       Kredito unija – kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę (Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė (Kredito unijų įstatymo 3 straipsnio 2  dalis).

33.       Remiantis Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis ieškovės 2019 m. gruodžio 27 d. prašymo atsakovei teikimo momentu (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019  m. gruodžio 31 d.), kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų: 1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose arba 2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba 3) priklauso atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui (1 dalis). Kredito unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus (2 dalis). Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį (3 dalis). Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys: 1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai); 2) kredito unijos narių – fizinių asmenų – individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį (4 dalis). Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų (5 dalis). Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose (12 dalis).

34.       Atitinkamai, kas gali būti unijos nariais, narių teisės bei pareigos, narių priėmimo į uniją ir registravimo tvarka nurodyta atsakovės įstatų (Juridinių asmenų registre registruotų 2015 m. rugsėjo 10 d.) 4.1.- 4.13.  punktuose. Unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, kurie atitinka vieną iš šių kriterijų: 1)  gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių šių savivaldybių teritorijose (Vilniaus rajono savivaldybės, Trakų  rajono savivaldybės); 2) priklauso Vilniaus verslo darbdavių konfederacijai (4.1., 4.1.1., 4.1.2. punktai). Unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šių įstatų 4.1. punkte nurodytus kriterijus (4.2. punktas). Unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis šiuose įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šių įstatų 4.2. dalyje nustatytą atvejį. Asmuo unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme ir šiuose įstatuose (4.3.  punktas). Unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos  Respublikos Vilniaus  miesto savivaldybės teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų šių įstatų 4.1.1. punkte nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys: 1)  asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės (4.4.1. punktas); 2) unijos narių - fizinių asmenų individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti unijos asocijuotais nariais, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį (4.4.2.  punktas).

35.       Taigi, aukščiau nurodytos tiek Kredito unijų įstatymo, tiek ir atsakovės įstatų nuostatos patvirtina, jog unijos nariu gali būti tik visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus Kredito unijų įstatyme ir atsakovės įstatuose, atitinkantis asmuo. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, jog ji visiškai atitinka unijos įstatų 4.4.2. punkte nustatytus reikalavimus, keliamus asocijuotam nariui, kadangi įmonės buveinė yra Vilniuje, įmonės vienintelė akcininkė yra unijos narė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė atitinka labai mažos įmonės sąvoką, apibrėžtą Smulkiojo ir vidutiniojo verslo plėtros įstatymo 3  straipsnyje. Smulkiojo ir vidutiniojo verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų. Pagal ieškovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019  m. laikotarpį, sutiktina su ieškovės teiginiu, jog ji atitinka labai mažos įmonės sąvoką (įmonės turtas sudarė 654 801 Eur sumą; pagal viešais skelbtinus duomenis įmonėje 2019 m. sausio 6 d. buvo vienas apdraustasis asmuo). Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jos buveinė Vilniuje, įmonės vienintelė akcininkė yra unijos narė, įmonė atitinka labai mažos įmonės sąvoką, teismo vertinimu, patvirtina, jog ieškovė galėtų atitikti atsakovės įstatuose nustatytus asocijuotam unijos nariui keliamus reikalavimus. Šiame kontekste, be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog nors pagal pateiktus byloje duomenis ieškovė galimai galėtų atitikti atsakovės įstatuose numatytus asocijuotam unijos nariui keliamus reikalavimus, tačiau pagal ieškovės byloje pateiktą poziciją (t. y. jog ieškovė yra įgijusi iš L. K. kaip pardavėjo 621 835,05 Eur dydžio pajų, kurio dalį – 400 392,30 Eur - pastarasis yra įgijęs būtent iš A. K., o A. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), akivaizdu, jog tokiu atveju ši ieškovės pozicija dėl 621 835,05 Eur dydžio pajaus įgijimo ir ieškovės pozicija, jog ji atitinka asocijuotam unijos nariui keliamus reikalavimus tuo aspektu, kad įmonės vienintelė akcininkė yra unijos narė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieštarauja viena kitai.

36.       Savo ruožtu, nors ir įžvelgtinas akivaizdus pačios ieškovės pozicijų prieštaringumas, vertinant faktą, ar ieškovė galėtų atitikti asocijuotam unijos nariui keliamus reikalavimus, tačiau net ir nesant nustatyto byloje ieškovės pozicijos prieštaringumo, vis vien tik atitikimas keliamus asocijuotam unijos nariui reikalavimus savaime nėra pagrindu asmeniui būti unijos nariu bei atitinkamai jį registruoti kredito unijos narių registre dėl toliau nurodytų aplinkybių.

37.       Remiantis Kredito unijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punktu (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2019  m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), būtent kredito unijos valdyba priima naujus narius į kredito uniją, sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus dėl nario pašalinimo. Atitinkamai, ir atsakovės įstatų 5.52.1. punkte įtvirtinta analogiška nuostata, t. y. jog unijos valdyba priima naujus narius į uniją, sprendžia narystės unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus dėl nario pašalinimo. Taigi, akivaizdu, jog vien atitikimas visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus Kredito unijų įstatyme ir atsakovės įstatuose, nelemia savaime pagrindo narystei unijoje atsirasti, kadangi dar turi būti dėl unijos nario priėmimo priimtas unijos valdybos sprendimas (Kredito  unijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punktas, įstatų 5.52.1. punktas).

38.       Be to, pažymėtina, jog unijos valdyba taip pat sprendžia ir klausimą dėl unijos narių turimų pajų perleidimo. Kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 5 dalis numato, jog pajų perleidimo tvarką nustato ir detalizuoja kredito unijos įstatai. Išanalizavus atsakovės įstatų 4.1.-4.13., 4.14.9. ir 5.52.12. punktus, darytina išvada, jog unijos narys perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn gali tik unijos valdybos sutikimu (įstatų 4.14.9. punktas) ir tik šių įstatų 5.52.12. punkte nustatyta tvarka, t. y. kai unijos valdyba, apsvarsčiusi unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo, ne vėliau kaip per l mėnesį nuo prašymo gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar neleidimą nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui. Taigi, šios atsakovės įstatų nuostatos liudija, jog ir unijos narys negali perleisti savo pajaus kitam asmeniui be unijos valdybos žinios ir sutikimo, kadangi pajų perleidimo kitam asmeniui atveju tik unijos valdybai suteikta taip pat diskrecijos teisė spręsti, ar leisti (ar neleisti) nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui.

39.       Atsižvelgiant į Kredito unijų įstatymo bei atsakovės įstatų nuostatas, reglamentuojančias tiek naujų narių priėmimo į uniją tvarką, tiek ir esamų narių turimų pajų perleidimo kitam asmeniui tvarką, darytina išvada, jog narystės unijoje atsiradimas galimas pačiai unijai nusprendus, t. y. priėmus sprendimą konkretų asmenį priimti į uniją, arba priėmus sprendimą leisti nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau pateiktas tiek įstatymo, tiek ir atsakovės įstatų nuostatas, laikytina kaip nepagrįsta ieškovės byloje pateikta pozicija, kad išankstinis pajininko kreipimasis dėl sutikimo pajaus perleidimui yra ne unijos ar jos pirminio pajininko, bet iš esmės naujojo pajininko teisių ir teisėtų interesų apsauga, nes, anot ieškovės, nurodyta nuostata siekiama apsaugoti naująjį pajininką, kad iki pajaus perleidimo sutarties sudarymo būtų parengti visi dokumentai, užtikrinantys, jog sudarius pajaus perleidimo sutartį, naujajam pajininkui bus leista įsiregistruoti nariu ar asocijuotu nariu, kadangi dar iki pajaus perleidimo sutarties unijos valdyba patikrintų naujojo pajininko atitiktį ir išduotų sutikimą (pasirengimas sutarties sudarymui). Toks ieškovės unijos valdybos sutikimo (nesutikimo) dėl pajų perleidimo vertinimas yra grindžiamas tik pačios ieškovės samprotavimais bei aukščiau nurodytų nuostatų subjektyvia analize, ir, teismas sprendžia, jog tokiu vertinimu nepagrįstai susiaurinama unijos valdybos kompetencija iki iš esmės formalaus veiksmo, sprendžiant dėl (ne)leidimo perleisti pajų išdavimo, o toks kompetencijos siaurinimas neatitinka nei kredito unijų įstatymo, bei atsakovės įstatų nuostatų, kuriose būtent ir įtvirtinta, jog asmens narystės unijoje atsiradimas yra išimtinai kredito unijos organų prerogatyva.

40.       Atsakovė byloje patvirtino, jog nei L. K., nei UAB C. M., nei A. K., nei L. K. (t. y. asmenys, su kuriais ieškovė pasirašė pajų pirkimo-pardavimo sutartis) nesikreipė į uniją su prašymu dėl turimų pajų perleidimo; atitinkamai, atsakovė patvirtino, jog šiems asmenims unija nėra davusi jokio sutikimo pajų perleidimui. Ieškovė šių faktinių bylos aplinkybių neginčijo. Pažymėtina, jog pajaus pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašytos jau tuo metu, kai atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Remiantis atsakovės bankroto bylos iškėlimo momentu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7  dalies nuostatomis, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog tokiu atveju dėl pajų perleidimo sutikimo gavimo unijos nariai galėjo kreiptis ir į bankroto administratorių, tačiau duomenų apie kreipimąsi bei atitinkamai apie sutikimo gavimą byloje nepateikta. Taigi, darytina išvada, jog pajaus pirkimo-pardavimo sutartys tarp ieškovės ir L. K., UAB C. M., A. K. bei L. K. buvo sudarytos be atsakovės žinios, neturint bankroto administratoriaus sutikimo, t. y. nesilaikant nustatytos atsakovės įstatuose pajų perleidimo tvarkos.

41.       Šios aplinkybės suponuota tai, jog sudarant pajų pirkimo-pardavimo sutartis be atsakovės žinios ir sutikimo paneigiama (ignoruojama) atsakovės įstatuose įtvirtinta tik unijos valdybai suteikta diskrecijos teisė spręsti (ne)leisti unijos nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, tokios pajų pirkimo-pardavimo sutartys, kurios sudarytos pažeidžiant atsakovės įstatuose nustatytą pajų perleidimo tvarką, t. y. nesikreipiant dėl sutikimo perleisti pajų gavimo bei atitinkamai negavus atsakovės sutikimo dėl pajų perleidimo, nėra pagrindu nei perleidusių ieškovei pajų narių narystei unijoje pasibaigti, nei ieškovės narystei unijoje atsirasti.

42.       Be to, remiantis 2019 m. vasario 1 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės kaip pirkėjo ir L. K. kaip pardavėjo nustatyta, jog šia sutartimi buvo susitarta dėl 621 835,05 Eur dydžio pajaus pirkimo-pardavimo. Šios sutarties preambulėje, be kita ko, įtvirtinta, jog „Pardavėjui nuosavybės teise priklauso bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Unija) pajai, kuriuos jis 2016-08-02 dienos sutartimi įsigijo iš A. K. (A. K. šiuos pajus įsigijo iš įmonės UAB  „(duomenys neskelbtini)“), kurių vertė 400’392,30 EUR“. Atsakovė pateikė byloje įrodymą – 2016 m.  rugpjūčio 2 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. kaip pirkėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pardavėjo, kurioje nurodoma, kad A. K. įsigyja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 392,30 Eur vertės pajų. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, šioje sutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į pajų automatiškai pereina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. nuo unijos valdybos ar kito atsakingo asmens ar organo (pavyzdžiui, laikinojo administratoriaus, bankroto administratoriaus ir pan.) pritarimo (sutikimo) pagal šią sutartį parduodamo pajaus perleidimui (sutarties 1.5. punktas); A. K. įsipareigoja kreiptis į Unijos valdybą ar kitą atsakingą asmenį ar organą (pavyzdžiui, laikinąjį administratorių, bankroto administratorių ir pan.) dėl tokio pritarimo gavimo ir unijos nustatyta tvarka įregistruoti nuosavybės teisės į parduodamą pajų perėjimą iš pardavėjo pirkėjui pagal šios sutarties nuostatas. Jei dėl bet kokių priežasčių parduodamo pajaus perleidimas pagal šią sutartį nebūtų įregistruotas unijoje iki unijos bankroto proceso pradžios (jei toks procesas būtų pradėtas) ar unija atsisakytų pripažinti parduodamo pajaus perleidimą pagal šią sutartį, nuo unijos bankroto pradžios (jei toks procesas būtų pradėtas) ši sutartis be jokio atskiro šalių susitarimo bus laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo pajaus dydžio kreditorinio reikalavimo į uniją perleidimu A. K. už 1.3 punkte nurodytą sumą (sutarties 1.6 punktas). Atsakovė byloje patvirtino, kad dėl pritarimo (sutikimo) 2016 m. rugpjūčio 2 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutarties tarp A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ į uniją ar jos organus, taip pat į bankroto administratorių kreiptasi nebuvo, unija pajaus perleidimo pagal šią sutartį taip pat nėra pripažinusi, šio pajaus perleidimas unijoje nei iki unijos bankroto proceso pradžios, nei vėliau įregistruotas unijoje taip pat nebuvo. Šiuos atsakovės teiginius patvirtina ir byloje pateiktas sąskaitos išrašas (klientas A. K.) už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuriame nurodyta, jog A. K. pajaus dydis sudaro 315,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog 2019 m. vasario 1 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu L. K. 400 392,30 Eur vertės pajaus net neturėjo. Be to, remiantis pateiktais atsakovės įrodymais (išrašais iš unijos pajininkų sąskaitų), akivaizdu, jog kita dalis ieškovės nurodomo pajaus – 11 691,69 Eur - iš esmės taip pat negalėjo būti įgyta iš L. K., kuris šį pajų, kaip nurodoma sutartyje, įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pagal atsakovės pateiktus sąskaitų išrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol yra unijos pajininkas, turintis 11 691,69 Eur dydžio pajų. Atitinkamai, ir ieškovė negalėjo įsigyti 26 057,92 Eur dydžio pajaus iš L. K., kurį pagal ieškovės pateiktus įrodymus L. K. yra įsigijusi iš J. K. ir V. K., kadangi pagal atsakovės duomenis apie šiuo metu esančius unijos pajininkus tiek V. K. (13 028,96 Eur privalomojo pajaus vertė), tiek ir J. K. (13  028,96 Eur privalomojo pajaus vertė) yra unijos pajininkai, o L. K. pajaus dydis sudaro tik 14 028,96 Eur.

43.       Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, jog asmens narystės unijoje atsiradimas yra išimtinai kredito unijos organų prerogatyva, pajaus pirkimo-pardavimo sutartys dėl pajų perleidimo ieškovei buvo sudarytos pažeidžiant atsakovės įstatuose nustatytą pajų perleidimo tvarką, t. y. negavus sutikimo pajų perleidimui, ieškovei kai kuriomis pajaus pirkimo-pardavimo sutartimis buvo perleidžiami net neturimi asmens unijoje pajai, suponuoja išvadą, jog ieškovė nėra tapusi unijos nariu pajų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, dėl ko atsakovė pagrįstai netenkino ieškovės 2019 m. gruodžio 27 d. bei 2020 m. vasario 20 d. teiktų prašymų ir teismas byloje nenustatė jokių teisinių pagrindų, sąlygojančių būtinumą įpareigoti atsakovę įregistruoti ieškovę atsakovės nariu 672 336,62 Eur pajaus sumai. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

44.       Be to, teismas pažymi, jog tiek Kredito unijų įstatymo 12 straipsnio 7 punktas, tiek ir unijos įstatų 4.18.6.  punktas numato, kad narystė kredito unijoje pasibaigia, kai kredito unija likviduojama. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikosi pozicijos, jog statusas „likviduojama“ šiuo atveju nėra tapatus „likviduojamas dėl bankroto“ statusui, teismas iš esmės tokiai pozicijai nepritaria. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai įmonė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, egzistuoja statusas įmonės „likviduota“, o statusas „likviduojama dėl bankroto“ įgyjamas nuo nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo momento. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra likviduojama nuo 2017 m. gegužės 16 d., darytina išvada, jog tokiu atveju, įvertinus Kredito unijų įstatymo 12 straipsnio 7  punkto bei atsakovės įstatų 4.18.6. punkto nuostatas, šiame etape asmens narystė unijoje nėra iš viso galima. Taigi, ši aplinkybė taip pat sudaro savarankišką pagrindą spręsti, jog ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio  proceso  kodekso 93 straipsnis).

46.       Ieškinio netenkinus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog turėjo iš viso 2 456,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių dydžių, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina iš viso 2 456,30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės likviduojamos dėl bankroto KU „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2 456,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.