Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-162-875/2021

Teisminio proceso Nr.4-29-3-00058-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10;                      21.19.18

(S)

ŠIAIULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUT A R T I S

2021 m. spalio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. S. atstovo advokato Mindaugo Klemenio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties panaikinimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu I. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta nuobauda – 600 Eur bauda už tai, kad 2021 m. kovo 13 d. 10.04 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatau Nr. 20, vairuodamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš dešinės pusės ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

2.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patraukto administracinėn atsakomybėn I. S. skundas dėl 2021 m. balandžio 14 d. nutarimo panaikinimo atmestas. Nutartyje nurodyta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina I. S. kaltę pasitraukus iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, todėl tai, kad policijos pareigūnų jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog šie duomenis buvo ištirti ir įvertinti neobjektyviai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto I. S. atstovas advokatas M. Klemenis prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo nutartį, 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną I. S. atžvilgiu, nes nepadaryta veika turinti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, požymių.

3.1       Skunde nurodo, kad I. S. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, teismas ją nustatė prielaidomis. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai neatskleidžia ir nepagrindžia kaltės, neanalizuoja įrodymų, neaišku kaip I. S. kaltė grindžiama administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, eismo įvykio schema ar kita rašytine bylos medžiaga ir būtent kuria.

3.2       Skundžiamoje nutartyje minimas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, galimai yra 2021 m. kovo 13 d. vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybinis pranešimas, kuris I. S. kaltės, padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą niekaip nepatvirtina. Be to, jis paneigtas Body kamerų vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, jog policijos pareigūnai tvirtina, jog jie eismo įvykio vietoje nebuvo, ten buvo kiti. Kai tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytojas M. K. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, jog vyko į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), paskui prie I. S. buto, bet niekas nedarė durų. Tiek M. K. parodymai, tiek Body kameros vaizdo įrašai patvirtina, jog I. S. nuo pat pradžių teigė, jog nieko nežino apie eismo įvykį, sakė, jei vaikas kliudė, jis sumokės, nėra jokių problemų, sakė nekaltinti dukterėčios, ir kad jis prisiims kaltę (vaizdo įrašas Nr. 2021_0313_110329_052). Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog I. S. nesuvokė ir nežinojo, jog jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš jo sąmoningai pasišalino.

3.3       Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, jog I. S. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pasistatė automobilį ir išlipęs iš savo automobilio apžiūrėjo jį, t. y. tikėtina apžiūrėjo kontakto padarinius, o juos įvertinęs tikėjosi išvengti jam kilsiančios atsakomybės, pasiskambino dukterėčiai ir prašė jos vairuoti jo automobilį. Šie teismo argumentai taip pat niekuo nepagrįsti, o paremti prielaidomis. I. S. aiškiai paaiškino išlipimo ir automobilio apžiūrėjimo priežastis, t. y. per šoninio vaizdo veidrodėlį pasirodė, lyg būtų atšokęs bamperis. Tai matyti ir iš apžiūrėto automobilio foto lentelės Nr. 1, 8 lapo, nuotraukos Nr. 14, kurioje matyti, jog bamperio kampas truputį atšokęs, tačiau tai nematyti foto lentelės lape Nr. 7, nuotraukose Nr. 12 ir Nr. 13, iš kurių neaišku, ar ant bamperio yra purvas ar nubrėžimai. Be to, I. S. jau anksčiau buvo susitaręs, jog automobilį duos dukterėčiai, o ne po eismo įvykio, kas paneigia teismo argumentus.

3.4       Atkeipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog I. S. įvykio metu galimai buvo neblaivus, tačiau teismas visiškai nevertino to, jog neblaivumo patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką. I. S. nebuvo kaltinamas tuo, jog vairavo automobilį neblaivus, tačiau teismas išplėtė kaltinimo ribas ir pasisakė apie I. S. neblaivumą (Body kamerų vaizdo įrašai patvirtina, jog nebuvo klausimo, kada vartojo alkoholį, o pats I. S. tvirtino, kad gėrė, jam tik buvo pasakyta pūsti tris sekundes). Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, o būtent vaizdo įrašo, iš kurio matyti jog automobilis nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pajuda 10:11:16, alkotesterio šaknelės 2021 m. kovo 13 d. 11.16 val. 2,06 prom. ir 11.27 val. 1,81 prom. Akivaizdu, jog I. S. ką tik išgėrus alkoholio jo girtumas buvo didesnis dėl iškvepiamame ore esančio alkoholio. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog policijos pareigūnai paaiškino jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Pačios medicininės apžiūros akto taip pat nėra. Girtumą I. S. neatsisakė nusistatyti, nes jam buvo paaiškinta, kad tai daro kaip mašinos savininkas, jog tokia tvarka, kad po 15 min. duoda antrą kartą pūsti, o koks automobilis buvo apgadintas jam iš pradžių pareigūnai nepasakė, nes patys nežinojo, kadangi ten jie patys dar nebuvo (vaizdo įrašas Nr. 2021_0313_111328_054). Tai paneigia teismo argumentą, jog I. S. turėjo tikslą išvengti atsakomybės, nes norėdamas ar siekdamas išvengti atsakomybės jis net nebūtų atėjęs pas policijos pareigūnus, nes jis nesuvokė ir nežinojo sukėlęs eismo įvykį, todėl geranoriškai vykdė policijos pareigūnų reikalavimus.

3.5       Objektyvus liudytojo V. V. suvokimas, jog jis girdėjo įbrėžimo garsą yra subjektyvus ir niekuo nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas juo remiasi. Nors liudytojas girdėjo tik kažkokį garsą kaip kažkas, kažkur kliuvo, paties kliuvimo momento nematė, o automobilis, važiavęs atbulas išsisuko ir nuvažiavo nesustojęs, kas tik patvirtina, jog I. S. nejuto, kad kliudė kitą automobilį.

3.6       Nurodo ir tai, kad I. S. nesislėpė nei pats, nei neslėpė automobilio, kas apsunkintų nustatyti eismo įvykio buvimą. Nagrinėjamu atveju I. S. važiuodamas atbuline eiga nepamatė ir nepajuto, kad kliudė stovintį automobilį, toks susidūrimo pobūdis ir nežymus apgadinimo mastas leidžia konstatuoti, jog jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, todėl ir nuvažiavo prie parduotuvės. Kadangi automobilis jam ne kartą buvo apibraižytas paliktas nesaugomose aikštelėse, ką patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti, jog automobilio priekinėje dalyje ant bamperio yra matomas apgadinimas (30 b. l.), bei yra buvęs išleistas oras iš padangos, todėl jis prie parduotuvės laukdamas ateinančios dukterėčios išlipęs apžiūrėjo savo automobilį ir vis tiek nesuvokė, jog jis pats būtų sukėlęs eismo įvykį, o dėl jo automobilio apgadinimų pretenzijų niekam neketino reikšti. Pažymi, kad po eismo įvykio I. S. nesustojo ir neapsižvalgė, ką patvirtino ir liudytojas V. V. ir visai nebuvo sustojęs ir išlipęs iš automobilio, kas patvirtintų, jog jis juto sukėlęs eismo įvykį. Automobilyje parkavimo sistemos nėra, automobilio kliudymas buvo momentinis ir trumpas ir jis jo nepastebėjo, galimai tuo metu pažiūrėjęs per kitą veidrodėlį į kitą pusę, ar pro langą į šoną, siekiant įsitikinti ar neatvažiuoja kiti automobiliai ir ar jiems nesutrukdys. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šiuos I. S. argumentus, todėl esant abejonėms dėl to, kad I. S. suprato, kad jo vairuojamas automobilis kontaktavo su automobiliu „BMW“, kyla abejonių ir dėl jo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Kontakto pobūdis, nežymus automobilio apgadinimas, esant prastoms oro sąlygoms, lyjant ir esant šaltam orui, bei tai, jog net patys policijos pareigūnai iš pradžių nematė kur apgadintas automobilis (ką patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja G. M.) leidžia pagrįstai teigti, jog I. S. veiksmuose nėra tyčios ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl teismas nepagrįstai konstatavo jo kaltę ir priėmė nepagrįstą sprendimą palikdamas galioti institucijos nutarimą.

3.7       Pažymi, kad institucija, priėmusi nutarimą, kurios atstovas teismo posėdyje net nebuvo apklaustas, o kituose posėdžiuose nedalyvavo, nepatvirtino ir nenurodė kokiais veiksmais I. S. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nenustatinėjo ir nenurodė, kuo pasireiškė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymas. Institucijos nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas I. S. pažeidė KET 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl (duomenys neskelbtini) punkto, kas leidžia manyti, jog kitų KET punktų I. S. tikrai nepažeidė, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje to nepatvirtino.

3.8       Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalis 4 punktu, todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

4.       Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

III.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

        Apeliacinis atmetamas.

5.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundo turinio, jame neginčijamas faktas, kad apeliantas vairavo, tačiau teigiama, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o sąžiningai suklydęs.

6.       ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip matyti iš nustatyto teisinio reguliavimo, straipsnio dispozicija numato, jog atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos traukiamas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas. 

7.       Ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent I. S. byloje nėra (administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad 2021 m. kovo 13 apie 10.00 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kiemo, tačiau kad apgadino kitą automobilį nepajuto, todėl nuvažiavo. Dėl pažeidimo gailisi), tačiau atstovo skunde įrodinėjama pozicija, kad I. S. nejuto, kad kliudė automobilį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuo aukštesnysis teismas negali sutikti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai paneigiami byloje esančiais duomenimis ir laikytini siekiu švelninti savo atsakomybę. Apygardos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė administracinės atsakomybėn patraukto asmens kaltę (tyčią) dėl jam inkriminuoto pažeidimo.

8.       Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, net du pašaliniai asmenys skambino dėl to paties įvykio: BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. kovo 13 d. 9.59 val. pranešėjas pranešė, kad per langą pastebėjo, kad iš namo išėjo svirduliuodamas vyras, įsėdo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Pravažiuodamas kliudė stovintį BMW automobilį. Kitoje BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. kovo 13 d. 10.00 val. pranešėja pranešė, kad iš kiemo išvažiavo neblaivus vairuotojas, kuris atsitrenkė į stovėjusį BMW automobilį ir nuvažiavo.

9.       Liudytojas M. G. parodė, kad pro langą pastebėjo, kaip neblaivus vyriškis įlipo į automobilio Passat vairuotojo vietą ir išvažiuodamas atbuline eiga dešinės pusės galiniu bamperiu kliudė kitą BMW markės automobilio priekinio bamperio pusę. Taip pat pašalinis asmuo matė eismo įvykį ir ant apgadinto automobilio BMW paliko raštelį. Liudytojas V. V. parodė, kad stovint aikštelėje išgirdo automobilio plastmasės trynimo – brūžinimo garsą. Pamatė, kaip automobilis Passat stumiasi atbuline eiga ir kliudė šalia jo lygiagrečiai stovintį BMW automobilį. Jei automobilio apibraižymo momentą girdėjo būdamas už 5-7 metrų, tai vairuotojas tuo labiau turėjo girdėti ir pajusti. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad būtų grojusi garsiai muzika, negirdėjo. Iš fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio BMW dešinės priekinės pusės sparno padaryti akivaizdūs įbrėžimai. Ant automobilio Passat dešinės pusės galinio bamperio ir sparno dalyje taip pat matosi apgadinimai. Pagal eismo įvykio matavimo liniuotę, sutampa apgadinimų aukščiai. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš pranešėjų įvykį matė žiūrėdamas pro langą, kitas, stovėdamas toliau nuo automobilių, kas patvirtina faktą, kad susilietimas tarp automobilių nebuvo jau toks nežymus, kad I. S. būtų galėjęs nepastebėti.

10.       Dar daugiau, analizuojant byloje esančią medžiagą, kuri patvirtina įvykio aplinkybes ir pagal pranešėjų nurodytus automobilius ir jų apgadinimus, bei laiką, nuo įvykio iki I. S. atvažiavimo į parduotuvės aikštelę, visos aplinkybės patvirtina, kad I. S. juto kliudęs automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Tą patvirtina vaizdo įrašo duomenys iš kurių matyti, kad 10.01 val. į aikštelę atvažiuoja sidabrinės spalvos Passat automobilis. Iš jo išlipa vairuotojas (vyriškis) ir eina prie automobilio galo dešinės pusės, apžiūri ir pavalo automobilio galinį bamperį, šalia dešiniojo galinio rato ir vėl nueina atsisėsti į automobilį. Po kurio laiko išlipa iš automobilio, nueina ir grįžta su galimai pažeidėjo nurodyta dukterėčia - liudytoja G. M., kuri sėdasi į vairuotojo vietą ir išvažiuoja. 2021 m. kovo 13 d. vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus pas I. S. į namus, jis nurodė, kad jo automobilis pas dukterėčią, vėliau, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad po įvykio automobilį perdavė dukterėčiai ir liepė parsivaryti į namus. Šioje vietoje atmetamas skundo argumentas, kad I. S. išlipo iš automobilio, nes jam pasirodė lyg būtų atšokęs bamperis, kadangi atšokusį bamperį I. S. būtų bandęs prispausti, bet nevalyti, kas buvo daroma šiuo atveju. Akivaizdu, kad I. S. bandė pašalinti ant automobilio po įvykio likusius įbrėžimus ir suvokė, kad sukėlęs eismo įvykį, pasišalino nepranešęs policijai. 

11.       Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas atmeta atstovo skundo argumentus, kad I. S. veiksmuose nebuvo tyčios. Bylos duomenų analizė patvirtina, kad apeliantas suvokė, jog eismo įvykis buvo ir, kad jo metu buvo apgadinti automobiliai, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 426 straipsnio 1 dalį.

12.       Dėl skundo argumento, kad pirmosios instancijos netinkamai įsigilino į I. S. neblaivumo nustatymo tvarką aukštesnysis teismas pažymi, kad I. S. neblaivumas kaltinime neinkriminuotas ir nebuvo išplėstas kaltinimas, kaip tai traktuojama skunde, tai buvo tik viena iš pirmosios instancijos teismo nagrinėtų aplinkybių, vertinant I. S. tyčią. O be to, faktą, kad I. S. galimai vairavo neblaivus patvirtina liudytoja G. M., pranešėjai, liudytojas M. G. ir be abejo, neblaivumo testai. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad tai nėra esminis pažeidimas, sutrukdęs priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o tik viena iš aplinkybių, nulėmusių pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti I. S. kaltu.

13.       ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. I. S. inkriminuoti KET 9, 126, 222 punktų reikalavimų pažeidimai.

14.       KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. (duomenys neskelbtini) punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>. (duomenys neskelbtini) punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

15.       Kaip nustatyta iš bylos duomenų, nurodyti KET punkto reikalavimai nebuvo įvykdyti, kadangi I. S. sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, neįvykdęs savo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareigų (buvo neatsargus, nesilaikė tinkamo atstumo tarp automobilių, sukėlė eismo įvykį ir ne tik, kad nesitarė su nukentėjusiojo automobilio savininku, nekvietė policijos, o priešingai, iš eismo įvykio vietos pasišalino). Tai, kad apylinkės teismas sprendime neaptarė visų I. S. inkriminuotų KET pažeidimų, jo esmės nekeičia, kadangi jam inkriminuoti KET 9, 126, 222 punktų reikalavimų pažeidimai, sudaro ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą.

16.       I. S. atstovas advokatas M. Klemenis teisingai pažymėjo, kad apylinkės teismas, atmesdamas I. S. skundą, nutartyje netinkamai pasivadovavo ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi iš nutarties matyti, kad priimtas teismo sprendimas atitinka ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktą (palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti). Atsižvelgiant į tai, netinkamas minimo straipsnio punkto nurodymas laikytinas pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimo klaida ir šis pažeidimas nėra esminis, nedaro paties sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, todėl ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teismo.        

17.       Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).

18.       Taigi, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, sprendžiant I. S. administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų pripažinimo ir jų vertinimo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. I. S. kaltė dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo įrodyta. Todėl remdamasis išdėstytu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto I. S. atstovo advokato Mindaugo Klemenio apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Ištaisyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

        Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.