Administracinė
byla Nr. N444?1527/2010
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos
pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos
administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties A. Č. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko
rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad
jis 2009 m. gegužės 11 d., 16 val. 40 min., Jurbarke, S. Dariaus ir S. Girėno
bei Vytauto Didžiojo gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę BMW,
ant kelio dangos suko vietoje ratus, sukdamas į kairę išvažiavo į priešingos
krypties eismo juostą, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui. Tokiais veiksmais
jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 113, 28 punktų
reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 2 dalį.
Institucijos 2009 m. gegužės 12 d. nutarimu A. Č. pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį paskirta
administracinė nuobauda – 1 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto
priemones atėmimu 18 mėnesių.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos
9 d. nutartimi A. Č. skundą
atmetė ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad A.
Č. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos
pareigūno V. T. tarnybiniu pranešimu bei parodymais. Netikėti
nuosekliais ir išsamiais V. T. parodymais teismas
neturėjo pagrindo. Taip pat teismas nenustatė, kad formindami Kelių eismo
taisyklių pažeidimą policijos darbuotojai būtų pažeidę Kelių eismo taisyklių
administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją, patvirtintą
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.
5-V-462 ir Policijos patrulių veiklos instrukciją, patvirtintą Policijos
generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660. A. Č. paaiškinimus teismas vertino kaip bandymą išvengti
atsakomybės. Nurodė, kad nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro
poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Atsižvelgęs į
padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą,
vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad
pagrindo A. Č. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį
ir keisti skirtą administracinę nuobaudą nėra.
Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti Kauno
apygardos administracinio teismo nutartį bei Institucijos nutarimą ir bylą
nutraukti. Nurodo, kad sankryžoje, sulaukęs žalio šviesoforo signalo,
leidžiančio jam važiuoti, jis suko į kairę. Mano, kad automobilio ratai vietoje
neprasisuko, bent jau specialiai to jis nedarė. Sukant į kairę ir užvažiavus
ant žvyro, akmenukų, automobilį sumėtė ir priekiniai ratai kirto pažymėtos
priešingos krypties eismo kairės juostos liniją. Apeliantas suvaldė automobilį
ir neviršydamas leistino greičio nuvažiavo. Apelianto nuomone, teismas neištyrė
bylos aplinkybių visapusiškai ir aktyviai, tenkinosi tik vieno liudytojo – pareigūno
V. T. parodymais. Apeliantas nurodo vairavęs automobilį,
kuris varomas galiniais ratais, todėl, jo manymu, sėdėdamas savo automobilyje
liudytojas V. T. negalėjo pastebėti, jei apelianto vairuojamo
automobilio galiniai ratai būtų prasisukę. Taip pat apeliantas pažymi, kad prasukus
automobilio ratus, būtų likusios žymės ant asfalto, tačiau tokių įrodymų nepateikta,
nėra ir vairuotojų ar pėsčiųjų, kuriems apeliantas tariamai sukėlė pavojų, pareiškimų.
Oficialaus dokumento, patvirtinančio, kad sankryža stebima arba jau nestebima vaizdo
kameromis ir kad tos dienos įrašo nėra, teismui nepateikta. Apelianto manymu, jeigu
teismas nepareikalavo iš Institucijos vaizdo įrašo iš įvykio vietos, tai
laikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –
ir ABTĮ) 81 straipsnio reikalavimų pažeidimu, o jeigu įrašo buvo pareikalauta,
bet jis nepateiktas ir nepateikti įrodymai, kad tokie įrašai nedaromi, tai yra
trukdymas teismui tirti bylą. Taip pat nurodo, kad administracinio teisės
pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų jo
turiniui – nenurodyta, kas surašė protokolą, neišsamus pažeidimo aprašymas. Pažymi,
kad protokolas surašytas nesuteikiant apeliantui galimybės pasiaiškinti,
neišaiškinus jo teisių. Nurodo, kad pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio
2 dalyje, kaltės forma yra tyčia, turi būti nustatytos chuliganiškos
paskatos, ir tai turi atsispindėti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N502-845/2009),
tačiau nei protokole, nei nutarime to nėra. Apelianto manymu, nėra pagrindo ir
perkvalifikuoti jo veiką pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, nes
nėra įrodymų, kad kiti vairuotojai turėjo stabdyti arba vengdami susidūrimo
staigiai keisti judėjimo kryptį. Transporto priemonių, kurias apeliantas būtų
turėjęs praleisti, jo teigimu, nebuvo, todėl pavojaus niekam nekilo.
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo
netenkinti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį
nepakeistą. Nurodo, kad A. Č. tyčia padarė jam
inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, tuo sukeldamas realų pavojų sau
ir kitiems eismo dalyviams. Pažymi, kad nemalonūs nubaustajam administracine
nuobauda padariniai yra būtina administracinės atsakomybės sąlyga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyta,
kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis
pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą
vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų
metų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir
ABTĮ) 44 straipsnis
numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio
teisės pažeidimo byloje nutarimo
teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų
vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir
kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės
pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai
(pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka
nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl
jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai
teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai
teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal
vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos
aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės
instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su
pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. Č. padarė ATPK
1242 straipsnio 2 dalyje numatytą
administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad
pripažindamas A. Č. kaltu
pagal nurodytą normą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta
tvarka surinktais įrodymais bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias
išvadas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto iškelta versija, kad jis
pažeidimo nepadarė ir pavojaus eismo saugumui nesukėlė, kad automobilio ratai
neprasisuko, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio
teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų V. T. ir
L. Ž. tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 15, 16),
kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi bei liudytojo V. T. parodymais
teisme (b. l. 34). V. T. parodė, kad matė, kaip
automobilis BMW staiga pajudėjo iš vietos, ratai prasisuko, automobilis
slysdamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Paminėtus įrodymus pirmosios
instancijos teismas pagrįstai laikė patikimais ir pakankamais administraciniam
teisės pažeidimui įrodyti.
Apeliantas argumentuoja, kad administracinio teisės
pažeidimo protokole nėra įvardyta, kad apelianto veiksmai laikytini padarytais
iš chuliganiškų paskatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra
pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas,
kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir
būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos
nagrinėjimo ribos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, protokole nurodytas administracinis
teisės pažeidimas aprašytas pakankamai išsamiai, be to, administracinio teisės
pažeidimo protokolas vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtu tarnybiniu pranešimu, kuriame A. Č. inkriminuotas
pažeidimas apibūdintas kaip padarytas negerbiant kitų eismo dalyvių ir keliant
jiems realų pavojų bei norint atkreipti žmonių dėmesį. Tai atitinka
chuliganiško vairavimo sąvoką. Taip pat išsamiai A. Č. veika
apibūdinta ir Institucijos nutarime (b. l. 14).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai, kad administracinio teisės pažeidimo
protokole nėra nurodyti jį surašiusio pareigūno duomenys, nagrinėjamu atveju
laikytina neesminiu protokolo trūkumu. Pažymėtina, kad byloje esančioje
Institucijos pateiktoje administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje
(b. l. 13) nurodytos protokolą surašiusio pareigūno pareigos, vardas ir
pavardė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodo, kad jam
nebuvo išaiškintos jo teisės, administracinio teisės pažeidimo byla ištirta ir
nagrinėta skubotai. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio
skundo argumentai atmestini, nes pirmosios instancijos teisme vyko žodinis procesas,
ir posėdžio metu A. Č. turėjo galimybę naudotis visomis
savo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisėmis. Be to, A. Č. naudojasi advokato teisine pagalba. Pastebėtina, kad A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokole ne tik
pasirašė, bet ir paaiškino pažeidimą, todėl skundo argumentas, kad surašant administracinio
teisės pažeidimo protokolą jam nesuteikta galimybė pasiaiškinti, taip pat
atmestinas. Institucijos atstovas teisme
nurodė, kad įvykio vaizdo įrašo nėra (b. l. 33), todėl apelianto argumentai,
kad teismas neaktyviai dalyvavo tiriant bylos aplinkybes ar Institucija trukdė
bylos nagrinėjimui, laikytini nepagrįstais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad
pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o
apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
A. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m.
liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus
Valančius