Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-89-380/2013
Teisėja I. Krušienė Proceso Nr. 1-07-1-00212-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.2.19.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. kovo 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Savinijaus Katausko,
sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Redai Tamošauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,
nuteistajai L. L., jos gynėjui advokatui Maurui Urbonavičiui, advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jai paskirta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 2 m. 6 mėn. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2011-05-31.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
L. L. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, dėl ko patyrė didelės žalos valstybė: ji, būdama valstybės tarnautoja ir dirbdama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) inspektore, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto Muitinės administracinio pastato negyvenamosiose patalpose Nr. 1-31, darbo vietoje Nr. 6, esančioje (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 5 d., 11.47 val., grubiai pažeisdama 2004-04-27 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydama savo tarnybines pareigas ir įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš nenustatyto asmens pateiktų dokumentų, neteisėtai pasiėmė ir į švarko kišenę įsidėjo 20 Lt. Jai neteisėtai priėmus pinigus, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės funkcijos, veiklos principai ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas;
tęsdama nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto Muitinės administracinio pastato negyvenamosiose patalpose Nr. 1-31, darbo vietoje Nr. 6, esančioje (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 21 d., 18.08 val., grubiai pažeisdama 2004-04-27 Muitinės įstatymo Nr. DC-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydama savo tarnybines pareigas ir įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš nenustatyto asmens pateiktų dokumentų, neteisėtai pasiėmė ir į kišenę įsidėjo 20 Lt. Jai neteisėtai priėmus pinigus, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės funkcijos, veiklos principai ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas;
tęsdama nusikalstama veiką, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto Muitinės administracinio pastato negyvenamosiose patalpose Nr. 1-31, darbo vietoje Nr. 6, esančioje (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 8 d., 17.43 val., grubiai pažeisdama 2004-04-27 Muitinės įstatymo Nr.IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydama savo tarnybines pareigas ir įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš nenustatyto asmens pateiktų dokumentų, neteisėtai pasiėmė ir į kišenę įsidėjo 20 Lt. Jai neteisėtai priėmus pinigus, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės funkcijos, veiklos principai ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas;
tęsdama nusikalstama veiką, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto Muitinės administracinio pastato negyvenamosiose patalpose Nr. 1-31, darbo vietoje Nr. 6, esančioje (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 17 d., 23.21 val., grubiai, pažeisdama 2004-04-27 Muitinės įstatymo Nr.IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydama savo tarnybines pareigas ir įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš nenustatyto asmens pateiktų dokumentų, neteisėtai pasiėmė ir į švarko kišenę įsidėjo 50 Lt. Jai neteisėtai priėmus pinigus, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės funkcijos, veiklos principai ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas;
tęsdama nusikalstama veiką, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto Muitinės administracinio pastato negyvenamosiose patalpose Nr. 1-31, darbo vietoje Nr.6, esančioje (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 11 d., 15.47 val., grubiai, pažeisdama 2004-04-27 Muitinės įstatymo Nr.IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydama savo tarnybines pareigas ir įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš nenustatyto asmens pateiktų dokumentų, neteisėtai pasiėmė ir į kelnių kišenę įsidėjo 20 Lt. Jai neteisėtai priėmus pinigus, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės funkcijos, veiklos principai ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Apeliaciniu skundu L. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendį ir išteisinti, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas kvalifikuodamas apeliantės veiksmus neteisingai aiškino piktnaudžiavimo veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, bei neteisingai įvertino įrodymus. Teismas nenustatinėjo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių. Apeliantei inkriminuota BK 228 str. 2 d., taikoma tik tada, kai nėra kyšininkavimo požymių. Byloje buvo nustatytas kyšio neva davimo faktas, o tai reiškia, kad L. L. negali būti pripažinta kalta padarius BK 228 str. 2 d. numatytą veiką. Be to, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, įgaliojimų neviršijo. Apeliaciniame skunde teigia, kad veika, kuria apeliantė kaltinama, turėjo būti kvalifikuota pagal BK 225 str. 1 d. Teismas neatskleidė nusikalstamos veikos mechanizmą, t. y. įvardino tik uždraustą veiką – pinigų ėmimą, bet neįrodė, jog buvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi arba buvo viršijami įgaliojimai už neteisėtą atlygį. Apeliantė teigia, kad teismas nustatydamas, jog buvo paimti pinigai, turėjo nustatyti ir konkrečius asmenis, iš kurių buvo paimtas kyšis, konstatuoti, kad kyšis tiesiogiai perduotas, t. y. ji buvo papirkta. Tokia veika kvalifikuotina pagal BK 227 str. Valstybės tarnautojo papirkimo faktas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nėra įrodytas, o nesant įrodyto papirkimo, negalima konstatuoti ir kyšio priėmimo. Neišsiaiškinus viso nusikaltimo mechanizmo (kyšio priėmimo ir perdavimo) neįmanomas objektyvus bylos išnagrinėjimas. Teismas nagrinėdamas bylą pažeidė BK 1 str. 2 d. 1 p., BPK 1 str. 1 d., 2 str., 20 str. 5 d. Apeliantė teigia, byloje nesurinkta objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad ji iš nenustatyto asmens pateiktų dokumentų, neteisėtai pasiėmė ir į švarko kišenę įsidėjo 20 Lt. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų tinkamai ištirti visi byloje esantys įrodymai. Atliekant ikiteisminį tyrimą surašant įtarimą buvo nurodytos deklaracijos ir jų indentifikavimo numeriai, su kuriomis buvo neva pateikiami pinigai. Žinant deklaracijų numerius, nesudėtinga nustatyti asmenis, kurie neva bandė papirkti. Šiuos asmenis būtina apklausti ir nustatyti ką jie pateikė kartu su dokumentais. Apeliaciniame skunde teigia, kad pareigūnai tikslingai nenustatinėjo šių asmenų, nes jie labai tikėtina vykdė pareigūnų suplanuotą provokaciją ir pareigūnų nurodymu, pateikinėjo popieriukus, kurių vienoje pusėje buvo padarytos spalvotos pinigų kopijos, kurios video įraše atrodė kaip tikri pinigai. Tokiu būdu buvo siekiama nepagrįstai apkaltinti ir įvykdyti savo grasinimus susidoroti dėl to, kad atsisakė bendradarbiauti, t. y. slapta rinkti informaciją apie kolegas. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, jog ji sąmoningai, tikslingai, suprasdama savo veiksmų esmę, suvokdama, jog tarp dokumentų įdėtos tikros pinigų kupiūros, jas paėmė ir įsidėjo į kišenę. Apeliantė teigia, kad nuolat buvo provokuojama padaryti nusikalstamą veiką, apie tai buvo žodžiu informavusi tiesioginį viršininką. Bylos medžiaga ir surinkti įrodymai nepašalino abejonių, kad asmenys kartu su deklaracijomis ir kitais dokumentais perdavinėjo pinigus. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi vaizdo medžiaga, kurioje neva užfiksuota, jog tarp dokumentų, rastus 20 Lt apeliantė įsideda į kišenę. Tačiau, vien tik iš vaizdo medžiagos negalima indentifikuoti, kad tai buvo tikri pinigai, negalima nustatyti pinigams būdingų požymių. Šis, vienintelis įrodymų šaltinis, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantė teigia, kad paėmė iš pateiktų dokumentų, iškarpytus popieriukus, kurių vienoje pusėje buvo spalvota pinigų kopija. Šiuos popieriukus šalino iš pateiktos medžiagos suvokdama, kad tai yra provokacija. Pranešti apie tai, jog ją bando papirkti jokios vertė neturinčiu popieriuku, reikštų pranešti apie nebūtą nusikaltimą. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, leidžiančių teigti, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Nuteistoji, jos gynėjas advokatas ir advokato padėjėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padaręs pagrįstą išvadą dėl nuteistosios L. L. kaltės, jos veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 228 str. 2 d. Priešingai nei skunde teigia apeliantė, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų nuteistoji, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas.
Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, peržiūrėjo vaizdo įrašą prie 2011 m. gegužės 12 d. protokolo (b. l. 40).
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Minėto straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Taigi piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams.
L. L. vykdydama savo tarnybines pareigas, tai yra, įformindama muitinės deklaracijas, radusi kartu su jai pateiktais dokumentais pridėtus pinigus, juos pasiėmė. Nors buvo sisipažinusi su (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto inspektoriaus pareigybės aprašymu Nr. 1, ir žinojo, kad savo darbe turi laikytis vidaus darbo taisyklių, vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas (b. L. 60-64). L. L. pagal savo užimamas pareigas turėjo žinoti ir žinojo, kad muitinės pareigūnui atliekant dokumentų tikrinimą ir įforminimą bei atradus pateikiamuose dokumentuose su muitiniu tikrinimų nesusijusių daiktų (įvairių kortelių, lapelių, pinigų ir kt.), turi nedelsiant juos išimti ir grąžinti pateikėjui, informuoti viršininką apie su muitiniu tikrinimu nesusijusių daiktų radimą bei grąžinimą pateikėjui, surašyti pranešimą apie pastebėtus rizikos veiksnius bei perduoti jį nustatyta tvarka. Todėl laikoma, kad L. L. savo įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams. Kadangi L. L. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, paimdama pinigus iš jai pateiktų forminimui dokumentų, iškreipė valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmę ir juos viršijo, tokia savo veika pažeidė 2004-04-27 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog L. L., neteisėtai paimdama pinigus, diskreditavo valstybės tarnautojo – muitinės inspektoriaus – vardą, sumenkino valstybinės institucijos autoritetą ir prestižą, iškreipė (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės principus bei funkcijas, todėl neabejotinai padaryta didelė neturtinė žala. BK 228 str. 2 d. dispozicijoje nurodytas veiką kvalifikuojantis požymis – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas.
L. L. dėl jai inkriminuotos veikos kalta neprisipažino. Tačiau neneigia, jog dirbdama poste, tarp pateikiamų dokumentų rasdavo įvairių nereikalingų popieriukų, panašių į pinigus, raštelių, kuriuos grąžindavo vairuotojams arba išmesdavo į šiukšlių dėžę arba įsidėdavo į kišenę (b. l. 116). Ikiteisminio tyrimo metu atliktų operatyvinių veiksmų protokolai Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-38) ir 2011-05-12 slapto sekimo bei savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, darant garso ir vaizdo įrašus, protokolai (b. l. 39-40), patvirtina, jog L. L., būdama darbo vietoje, paimdama dokumentus ir rasdama tarp jų įdėtus pinigų banknotus, juos įsidėdavo į švarko kišenę. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, patvirtintame Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekse numatyti pareigūnų etikos principai, 7.1.3. p. - pagarbos žmogui ir valstybei principas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų <...>, 7.4.3. p. – padorumo principas - elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto pamainos viršininkas R. R. teigia, kad muitinės vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad kai muitininkas gauna popieriukus, panašius į pinigus, jis turi visus dokumentus grąžinti interesantui ir įspėti, kad šis išsirinktų nereikalingus popierius. Jei asmuo duoda pinigus, tai muitininkas jį turi įspėti apie gręsiančią atsakomybę ir apie tai pranešti tiesioginiam savo viršininkui. Nepamena, jog L. L. būtų apie tai pranešusi (b. l. 117-118). Vaizdo medžiaga patvirtina, jog L. L. pamačiusi tarp dokumentų įdėtus pinigų banknotus, juos paimdavo, įsidėdavo į kišenę ir toliau tikrindavo pateiktus dokumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. L. sąmoningai, tikslingai, suprasdama savo veiksmų esmę, suvokdama, jog tarp dokumentų įdėtos tikrų pinigų kupiūros, jas paimdavo. Tokiais savo veiksmais L. L. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso II skirsnio 7 d. 7.1.3. p. ir 7.4.3. p.
Savanaudiškas piktnaudžiavimas, kai veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nelaikytinas kyšininkavimu. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ir paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 str. netaikomas. Piktnaudžiavimo atveju gaunama nauda, tačiau už tai neatliekant jokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų (ar neveikiant) kito asmens naudai. Pažymėtina, kad kyšis paprastai imamas už veiksmus ar neveikimą, kuriuos asmuo galėjo įgyvendinti dėl savo tarnybinės padėties, jam priskirto darbo pobūdžio ar funkcijų ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas arba nuo kurių privalo susilaikyti. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys kartu su dokumentais pateikdavo pinigų banknotus L. L. nereikalaudami ir neprašydami, kad ji atliktų kokius nors teisėtus ar neteisėtus veiksmus, nei kad ji susilaikytų nuo kokių nors veiksmų. Lygiai taip pat L. L., darbo vietoje, paėmusi iš nenustatytų asmenų pateiktų dokumentų pinigus, nesielgė kitaip, ji baigdavo tvarkyti dokumentus ir grąžindavo juos. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog veika, kuria L. L. yra kaltinama turėjo būti kvalifikuota kaip atitinkanti BK 225 str. 1 d. dispozicijoje nurodytiems požymiams yra nepagrįstas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog L. L., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) inspektore, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, paimdama iš nenustatytų asmenų pateiktų dokumentų pinigų banknotus, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdama sau turtinės naudos.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d., 2011 m. sausio 12 d., 2011 m. gegužės 16 d. nutartimis leido atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus pareigūnams leidžiant patekti į (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto administracinio pastato tarnybines patalpas, siekiant įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti technines priemones skirtas kontroliuoti ir fiksuoti asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, taip pat slapta sekti šias patalpas ir šių veiksmų metu daryti garso bei vaizdo įrašus (b. l. 16-18, 22-23, 27-28). Šiomis nutartimis buvo leista slaptai patekti ir įrengti slaptą vaizdo bei garso įrašymo įrangą (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto administracinio pastato tarnybinėse patalpose, be to atlikti slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo leista būtent L. L. atžvilgiu, kuri dirbo (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) inspektore. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją dėl galimai neteisėtų (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) inspektorės L. L. veikų, atsakomybė už kurias numatyta BK 228 str. 2 d. Todėl slapta L. L. buvo sekama. L. L. teigia, kad jai siūlė tapti informatore ir sekti kolegas bei juos skųsti. Jai nesutikus, rudenį prasidėjo įvairūs provokaciniai veiksmai, suprato jog yra stebima (b. l. 115-116). Tačiau L. L. negalėjo įvardinti asmens, kuris jai siūlė tapti informatore. Byloje taip pat nėra tai patvirtinančių duomenų, todėl apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir argumentais, kuriais atmesta nuteistosios versija, kad ji buvo provokuojama. L. L., dirbdama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) inspektore, tikrai būtų turėjusi pakankamai patirties ir žinių nepasiduoti provokacijoms.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėdami pirminę informaciją apie L. L. galimai daromas nusikalstamas veikas, laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, gavo leidimą slapta patekti bei įrengti slaptą vaizdo ir garso įrašymo įrangą (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto administracinio pastato tarnybinėse patalpose. Nenustačius aplinkybių, kurios patvirtintų, kad L. L. buvo provokuojama nusikalsti, galima daryti išvadą, kad atliekant minėtus veiksmus gauti duomenys, užfiksuoti protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus bei vaizdo įrašai, laikytini įrodymais, patvirtinančiais nuteistosios kaltę, padarant jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga. Vaizdo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai matyti, kad L. L. pakelta kupiūra yra 20 Lt, o ne ant pinigų kopija (b.l.35-36). Kituose vaizdo įrašuose taip pat matyti, jog L. L., bandydama tai paslėpti, paima pinigų banknotus, kuriuos deda į kišenę. Todėl jos versija, jog tai buvo šiukšlės, kurias neturėdama, kur išmesti, pasiėmė, yra nelogiška. Pati nuteistoji aiškino, kad jautėsi sekama, provokuojama, todėl nebūtų rinkusi iš jai pateiktų dokumentų į pinigus panašių šiukšlių. Tokia versija dar galima būtų patikėti, jei tai būtų vienintelis atvejas, bet ir tada kiekvienas pasiteirautų dokumentus padavusio asmens apie šių į pinigus panašių popierių reikšmę arba juos išmestų nesislėpdamas, o ne dėtų į kišenę. Nors ir nebuvo nustatyti asmenys, kurie į pateiktus dokumentus buvo įdėję pinigus, kuriuos pasiėmė L. L., tačiau tai jos nuo atsakomybės neatleidžia. Nes ir be šių asmenų parodymų, pakanka įrodymų L. L. kaltei pagrįsti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti L. L. išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
L. L. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Aurelija Sadauskaitė
Teisėjai Eduardas Maškevičius
Savinijus Katauskas