Civilinė byla Nr. e2-13691-1204/2024

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01457-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.12; 3.2.6.1;

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 11 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė

sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Mandela“ atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui (nuotolinio ryšio priemonėmis),

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Mandela“ ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio statybos kompanija“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė BUAB „Mandela“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Panevėžio statybos kompanija“ 6119,83 Eur skolą, 1253,81 Eur delspinigius, delspinigius nuo 6119,83 Eur pagrindinės skolos už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gruodžio 1 d. tarp BUAB „Mandela“ ir UAB „Panevėžio statybos kompanija“ buvo sudaryta Autoserviso patalpų ir įrangos nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė suteikė teisę atsakovei laikinai ir atlygintai valdyti ir naudotis pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitu nuomos sutarties 1.1. punkte nurodytu turtu, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei padengti turto išlaikymo išlaidas. 2024 m. sausio 11 d. ieškovė pranešimu pranešė atsakovei, kad ji turi neįvykdytų piniginių prievolių dėl nuomos mokesčio ir kitų nuomos sutartyje nurodytų įmokų sumokėjimo bei nustatė papildomą terminą iki 2024 m. sausio 17 d. nuomos sutarties pažeidimams pašalinti, t. y. sumokėti ieškovei skolą. Taip pat, atsakovė buvo įspėta, jog netinkamas prievolių pagal nuomos sutartį vykdymas yra laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu ir nepašalinus šių pažeidimų iki 2024 m. sausio 17 d., ieškovė nutrauks nuomos sutartį. Nuomos sutartis bus nutraukta 2024 m. sausio 24 d. Kadangi po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė neatlaisvino nuomotų patalpų ir negrąžino turto, ieškovė kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo perduoti turtą bei atsakovės iškeldinimo iš pastato. Teismas 2024 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6327-1204/2024 ieškinį tenkino. Šis teismo sprendimas ieškinio padavimo metu dar nebuvo įvykdytas ir turtas ieškovei nebuvo grąžintas. Ieškovė už ginčo laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. yra išrašius ir pateikusi atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurios iki šiol nėra apmokėtos.

Ieškovės BUAB „Mandela“ atstovas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius teismo posėdžio metu parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje.

Atsakovė UAB „Panevėžio statybos kompanija“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė pagal 2022 m. gruodžio 1 d. sutartį buvo išnuomojusi autoserviso įrangą ir patalpas atsakovei. Nuomos sutartis nutraukta 2024 m. sausio 24 d. Ieškovė nutraukusi minėtą sutartį vienašališkai išrašė PVM sąskaitas už nuomą ir elektros energiją už laikotarpį po sutarties nutraukimo. Ieškovė išrašytų sąskaitų registrą pateikė ieškinio 18 punkte ir priskaičiavo 1253,81 Eur delspinigių. Ieškovė taip pat pateikė teismui, kad atsakovė buvo skoloje 10842,51 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo. Dėl buvusios 10842,51 Eur skolos tarp ieškovės ir atsakovės ginčo nėra. Ieškovės pateiktos skolos sumos yra neteisingos, nepagrįstos dėl to su ieškiniu nesutinka iš esmės. Ieškovė (nuomotoja) pati nutraukusi nuomos sutartį nuo 2024 m. sausio 24 d. vienašališkai nustatė nuomos kainą, elektros energijos sunaudojimo kainą ir vienašališkai išrašė sąskaitas atgaline data, pateikdamas tiek atsakovei, tiek VMI sąskaitų registrą atgaline data. Atsakovė yra sumokėjusi už elektros energiją tiek nuomos laikotarpiu, tiek po nuomos sutarties nutraukimo, o ieškovė ieškinį grindžia ne tik vienašališkai išrašytomis sąskaitomis už nuomą, bet ir sumokėtomis sąskaitomis už elektros energiją – sąskaitos 0441, 0442, 0446, 0450, 0454, 0458, 0462 yra apmokėtos ir tai pripažino ieškovė.

Į teismo posėdį atsakovės UAB „Panevėžio statybos kompanija“ atstovas neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašymų bylos nagrinėjimą atidėti negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.530 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.534 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu. Į sutartyje nustatytą nuomos mokestį įskaitomas ir mokestis už naudojimąsi žemės sklypu, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenumato ko kita.

Šiuo nagrinėjamu atveju, 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovės BUAB „Mandela“ ir atsakovės UAB „Panevėžio statybos kompanija“ sudaryta Autoserviso patalpų ir įrangos nuomos sutartis buvo vienašališkai ieškovės nutraukta 2024 m. sausio 24 d., tačiau atsakovė ir toliau naudojosi autoserviso patalpomis bei įranga ir jų ieškovei negrąžino, todėl ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6119,83 Eur skolą, kurią sudaro nuomos mokestis, už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., bei už sunaudotą elektros energiją.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka, nes sutartis nutraukta nuo 2024 m. sausio 24 d. ir ieškovė neturėjo teisės nutraukusi minėtą sutartį vienašališkai išrašyti PVM sąskaitas už nuomą po sutarties nutraukimo.

CK 6.499 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį ginčijo ne tik paskaičiuotą nuomos mokestį, bet ir prašomą priteisti skolą už sunaudotą elektrą ir pateikė teismui, jos manymu, tai patvirtinantį įrodymą bei nurodė sąskaitų numerius, kurios tariamai buvo jos apmokėtos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Šiuo nagrinėjamu atveju teismas atmeta atsakovės pateiktą įrodymą, pateiktą, kaip atsiliepimo į ieškinį 1 priedą, nes nemato jo jokių sąsajų su nagrinėjamu dalyku. Pateiktame priede nurodyti skaičiai, kurie tariamai patvirtina sumokėjimą tiesiogiai ESO už elektrą. Ranka įrašytas prierašas „Gautas patvirtinimas iš BUAB „Mondela“, nesant jokių kitų rekvizitų, parašų ir pan., teismui neleidžia daryti išvados, jog atsakovė iš tiesų sumokėjo už ieškovės patalpose sunaudotą elektros energiją. Tuo labiau, kad kažkodėl tariamame įrodyme buvo įrašytas, o vėliau išbrauktas įrašas – MB „Autoklinika LT“, t. y. visai su nagrinėjama byla nesusijusio juridinio asmens pavadinimas.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

Ieškovė, prieš pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje, pateikė teismui paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir paneigė visus jos teiginius, pateikdama įrodymus, jog atsakovės minimos sąskaitos už elektros energiją buvo apmokėtos visai kito juridinio asmens ir kitoje civilinėje byloje pateiktos, kaip įrodymai. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ji yra atlikusi 7328,61 Eur mokėjimus tiesiogiai AB „Energijos skirstymo operatorius“, tačiau teismui nėra pateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (mokėjimo pavedimai, mokėjimo nurodymai ar pan.). Teismui teikiami įrodymai įrodo ne tik tai, kad atsakovas siekia klaidinti teismą ir nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, bet ir tai, kad tokiu savo elgesiu atsakovė piktnaudžiauja jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-10593-837/2024 pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo kitam ieškovės skolininkui – UAB „Kapitalo garantas“, kuri yra viena iš atsakovės akcininkių. UAB „Kapitalo garantas“ pateikė atsiliepimą, kuriame jau nurodė, jog ne atsakovė, o būtent UAB „Kapitalo garantas“ sumokėjo tiesiogiai AB „Energijos skirstymo operatorius“ 7328,61 Eur. Tuo tarpu šioje byloje atsakovė yra ne tik nepateikusi jokių įrodymų apie jos atliktus mokėjimus AB „Energijos skirstymo operatorius“, tačiau ir tuos mokėjimus, kuriuos atliko ne ji, o UAB „Kapitalo garantas“, ir kurių suma buvo sumažinti ieškovės reikalavimai atsakovei UAB „Kapitalo garantas“ Panevėžio apylinkės teisme jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2272-1000/2024.

Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė nors su ieškiniu ir nesutiko, tačiau jokiais įrodymais nepaneigė pareigos mokėti ieškovei nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., be to, nesugebėjo įrodyti, kad sumokėjo už elektros energiją. Tuo tarpu ieškovė ne tik pateikė visus savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau ir įrodymus paneigiančius atsakovės teiginius.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 6119,83 Eur skolos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1253,81 Eur delspinigius.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kaip jau minėta, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

Delspinigių apskaičiavimą pagrindžia ieškinyje nurodyta delspinigius detalizuojanti lentelė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė net ir nutraukus sutartį, iš patalpų neišsikraustė, jų negrąžino, toliau jomis naudojosi, nemokėjo už sunaudotą elektros energiją, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė teisingai ir pagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo laiku nesumokėtos skolos, todėl ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1253,81 Eur delspinigių.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 0,2 procento delspinigius nuo 6119,83 Eur pagrindinės skolos už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo.

Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiavimu ir priteisimu, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės 0,2 procento dydžio delspinigius nuo pagrindinės skolos – 6119,83 Eur, nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d., tai yra ieškovės ieškinio pateikimo per EPP, iki visiško prievolės įvykdymo.

Kaip jau minėta netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo.

Šiuo nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad patalpų ir įrangos nuomos sutartis nutraukta, šalis vis dar saisto sutartinė prievolė, kuri nėra iki galo įvykdyta. 2022 m. gruodžio 1 d. BUAB „Mandela“ ir UAB „Panevėžio statybos kompanija“ Autoserviso patalpų ir įrangos nuomos sutarties 5.1 punkte numatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,2 proc. (dvi dešimtąsias procento) delspinigių nuo visos nesumokėtos sumos, t. y. šalys sudarydamos sutartį detaliai neaptarė ir nesuformulavo, jog delspinigiai mokami iki pat prievolės įvykdymo. Kai šalių sudarytoje sutartyje nenustatyta, kad netesybos (delspinigiai) mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai galioja bendroji taisyklė, pagal kurią netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos. <...> Taigi, jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai <...> nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nesant tarp šalių rašytinio susitarimo dėl delspinigių mokėjo iki visiško prievolės įvykdymo, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės po bylos iškėlimo teisme iki visiškos prievolės įvykdymo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos (šalies) turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 166 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų, advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, t. y. į tai, kad ieškiniu prašyta priteisti suma priteista visiškai, netenkinta tik dalis dėl delspinigių, nurodytų procentine išraiška, priteisimo, todėl nepaisant to, kad ieškinys patenkinti tik iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina visa jos prašoma bylinėjimo išlaidų suma – 1100 Eur.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje patirta nebuvo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268-670 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Panevėžio statybos kompanija“, juridinio asmens kodas 305713238:

6119,83 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą devyniolika eurų ir 83 ct) skolos,

1253,81 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 81 ct) delspinigių,

1100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų,

ieškovės BUAB „Mandela“, juridinio asmens kodas 304215366, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Panevėžio statybos kompanija“, juridinio asmens kodas 305713238, 166 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja        Diana Jakubėnė