Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1Sk-192].doc
Bylos nr.: 1Sk-192
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

1Sk-32/2008

 

1Sk-192/2009

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.5.19.

                                                                                                      

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gegužės 15 d.

Kaunas

                     

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

 

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

 

n u s t a t ė :

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nagrinėjo Kybartų pataisos namų administracijos teikimą dėl R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi teikimą atmetė. Teikimas atmestas tuo pagrindu, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai bei paskirtis, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Skunde nuteistasis R. L. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-04-21 nutartį ir patenkinti Kybartų pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, įvertino tik neigiamas aplinkybes. Tvirtina, kad per bausmės atlikimo laikotarpį susiformavo tvirtos vertybinės nuostatos ateityje nedaryti nusikaltimų ar teisės pažeidimų ir tai įrodė savo elgesiu, yra linkęs suprasti praeities klaidas, dėl jų gailisi ir daro teigiamas išvadas. Atlikta pakankamai didelė bausmės dalis ir tai pakeitė jo požiūrį į visuomenės, materialiąsias vertybines nuostatas. Teigia, kad per bausmės atlikimo laiką yra nebaustas, skatintas vieną kartą, charakterizuojamas teigiamai, dirba be sargybos arba be palydos už įstaigos ribų. Nurodo, kad dalyvauja asmenų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Pataisos namų administracija nurodo, kad tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Psichologo išvadoje nurodoma, kad socialiniai ryšiai nenutrūkę, jis deklaruoja ketinimus teigiamai koreguoti savo elgesį, dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta, o tai, kaip teigia nuteistasis skunde, yra aplinkybės įrodančios, kad jis linkęs taisytis ir savo gyvenimo tikslų sugebės siekti tik teisėtais būdais.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.    

Nuteistojo R. L. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį. Nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis R. L. nepažeidė, jis skatintas 1 (vieną) kartą. Kybartų pataisos namų administracijos nuteistasis charakterizuojamas teigiamai.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas teikimą, įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimą, nuteistojo asmenybę, atliktąją ir likusią neatliktą bausmės dalį. Taip pat, įvertino tai, kad nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, teistas penkis kartus. Medžiagoje esantys duomenys patvirtina tą aplinkybę, kad R. L. daugumoje atvejų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, šiuo metu atlieka bausmę už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą-plėšimą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir į tai teismas atsižvelgė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas bei bausmės vykdymo atidėjimas. Tai leidžia teigti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sistemingai nusikalsta, dėl teistumų ir skirtų bausmių išvadų nedaro ir gali būti taisomas tik izoliuotas nuo visuomenės.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus visas aplinkybes, kurios nurodytos aukščiau apie nuteistąjį, yra pagrindas tvirtinti, jog paleidus nuteistąjį į laisvę, bausmės tikslai nebus pasiekti. Todėl išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nėra pagrindo.

Be to, sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį. R. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlikęs 2/3 bausmės, tačiau likusi neatlikta bausmės dalis yra gana didelė lyginant ją su skirtąja bausme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino likusią neatliktą bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę, atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, taip pat ir pačio nuteistojo pavojingumas visuomenei. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nuteistojo charakteristiką, kad drausminių nuobaudų neturi, skatintas 1 kartą, dirba, palaiko santykius su artimaisiais bei atsižvelgiant į likusią neatliktą bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė lyginant su skirtąja bausme, į tai, kad nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, anksčiau teistas kelis kartus, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, teisėjų kolegija sprendžia, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria aukščiau išvardintų neigiamų aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų, kad R. L. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas. Tai, kad nuteistasis įsipareigojo sąžiningu darbu ir pavyzdingu elgesiu įrodyti kad pasitaisys, kad pataisos namų charakterizuojamas teigiamai, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes kaip minėta anksčiau, vertinamos visos aplinkybės, o ne vien tik atskiros. Ta aplinkybė, kad nuteistasis skatintas, nebaustas, rodo, jog R. L. tinkamai elgiasi bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Vien šios aplinkybės nėra pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti teismo nutartį. Todėl skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

 

Nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Kolegijos pirmininkė teisėja                                                           D.Šiugždinytė

Kolegijos teisėjai                                                                       V.Vitunskas

                                                                                                  G.Večerskas