1Sk-192/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės
Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai
Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje
nagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Vilkaviškio rajono
apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų
pataisos namų administracijos teikimas dėl R. L. lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su
pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
Vilkaviškio rajono apylinkės
teismas nagrinėjo Kybartų pataisos namų administracijos teikimą dėl R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2009 m. balandžio
21 d. nutartimi teikimą atmetė. Teikimas atmestas tuo pagrindu, kad lygtinai
paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai bei
paskirtis, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Skunde nuteistasis R.
L. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-04-21 nutartį
ir patenkinti Kybartų pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš
pataisos įstaigos. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio
paleidimo, įvertino tik neigiamas aplinkybes. Tvirtina, kad per bausmės
atlikimo laikotarpį susiformavo tvirtos vertybinės nuostatos ateityje nedaryti
nusikaltimų ar teisės pažeidimų ir tai įrodė savo elgesiu, yra linkęs suprasti
praeities klaidas, dėl jų gailisi ir daro teigiamas išvadas. Atlikta pakankamai
didelė bausmės dalis ir tai pakeitė jo požiūrį į visuomenės, materialiąsias
vertybines nuostatas. Teigia, kad per bausmės atlikimo laiką yra nebaustas,
skatintas vieną kartą, charakterizuojamas teigiamai, dirba be sargybos arba be
palydos už įstaigos ribų. Nurodo, kad dalyvauja asmenų, kuriuos ruošiamasi
paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje.
Pataisos namų administracija nurodo, kad tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš
pataisos įstaigos. Psichologo išvadoje nurodoma, kad socialiniai ryšiai
nenutrūkę, jis deklaruoja ketinimus teigiamai koreguoti savo elgesį, dėl
padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta, o tai, kaip teigia nuteistasis skunde,
yra aplinkybės įrodančios, kad jis linkęs taisytis ir savo gyvenimo tikslų sugebės
siekti tik teisėtais būdais.
Teismo posėdžio metu prokurorė
prašė nuteistojo skundą atmesti.
Nuteistojo R. L. skundas
atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių
vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157
straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose
atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo
visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš įstatymo normos seka, kad
lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims,
atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis
toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Ši atleidimo nuo bausmės rūšis
gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs
įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti
neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad
sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas
vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo
individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės
nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo
metu, taip pat į pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka
bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet
taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo
tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas
taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei
įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas
asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą
nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų
realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį
paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš medžiagos matyti, kad
nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį. Nustatytų vidaus
tvarkos reikalavimų per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis R. L. nepažeidė, jis skatintas 1 (vieną) kartą. Kybartų
pataisos namų administracijos nuteistasis charakterizuojamas teigiamai.
Pirmosios instancijos teismas,
nagrinėdamas teikimą, įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo
laikotarpį, atsižvelgė į skatinimą, nuteistojo asmenybę, atliktąją ir likusią
neatliktą bausmės dalį. Taip pat, įvertino tai, kad nuteistasis, būdamas jauno
amžiaus, teistas penkis kartus. Medžiagoje esantys duomenys patvirtina tą
aplinkybę, kad R. L. daugumoje atvejų teistas už tyčinių
nusikaltimų padarymą, anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms
teisėms ir turtiniams interesams, šiuo metu atlieka bausmę už tyčinio apysunkio
nusikaltimo padarymą-plėšimą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja
nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir į
tai teismas atsižvelgė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistajam anksčiau buvo
taikytas lygtinis paleidimas bei bausmės vykdymo atidėjimas. Tai leidžia
teigti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sistemingai nusikalsta, dėl teistumų
ir skirtų bausmių išvadų nedaro ir gali būti taisomas tik izoliuotas nuo
visuomenės.
Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata
kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė
yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1)
sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką
padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti
naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi
įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus visas aplinkybes, kurios nurodytos aukščiau
apie nuteistąjį, yra pagrindas tvirtinti, jog paleidus nuteistąjį į laisvę,
bausmės tikslai nebus pasiekti. Todėl išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti
taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nėra pagrindo.
Be to, sprendžiant ar asmenį
toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas
teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį. R. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlikęs 2/3
bausmės, tačiau likusi neatlikta bausmės dalis yra gana didelė lyginant ją su
skirtąja bausme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino likusią
neatliktą bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir
nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti
proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio
paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę,
atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys
bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir
pavojingumas, taip pat ir pačio nuteistojo pavojingumas visuomenei.
Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nuteistojo charakteristiką, kad
drausminių nuobaudų neturi, skatintas 1 kartą, dirba, palaiko santykius su artimaisiais
bei atsižvelgiant į likusią neatliktą bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė
lyginant su skirtąja bausme, į tai, kad nuteistasis, būdamas jauno amžiaus,
anksčiau teistas kelis kartus, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, teisėjų
kolegija sprendžia, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio
paleidimo šiuo metu dar nepersveria aukščiau išvardintų neigiamų aplinkybių ir
nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals,
laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų, kad R. L. lygtinai
paleidus iš pataisos įstaigos bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas
teisingumo principas. Tai, kad nuteistasis įsipareigojo sąžiningu darbu ir
pavyzdingu elgesiu įrodyti kad pasitaisys, kad pataisos namų charakterizuojamas
teigiamai, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes kaip minėta
anksčiau, vertinamos visos aplinkybės, o ne vien tik atskiros. Ta aplinkybė,
kad nuteistasis skatintas, nebaustas, rodo, jog R. L. tinkamai
elgiasi bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę
atliekantis asmuo. Vien šios aplinkybės nėra pagrindas jį lygtinai paleisti iš
pataisos įstaigos.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų
kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo
metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro
išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė
pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK
157straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos
išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia
rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms
aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Nėra įstatyminio pagrindo tenkinti
nuteistojo skundą ir naikinti teismo nutartį. Todėl skundas atmetamas, teismo
nutartis paliekama galioti.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. L. skundą
atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio
21 nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Kolegijos
pirmininkė teisėja
D.Šiugždinytė
Kolegijos teisėjai V.Vitunskas
G.Večerskas