Civilinė byla Nr. e2A-111-798/2023

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00377-2022-8                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;                                                                    2.6.8.8; 2.6.20.4;3.3.1.18.1 (S)

                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                             N U T A R T I S 

                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2023 m. kovo 2 d.

                                                           Vilnius

                  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antanas Rudzinskas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,        

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos FUTBOLO KLUBAS RITERIAI apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos Respublikos uždarosios akcinės bendrovės (estų kalba OÜ) „GG11 Management“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai FUTBOLO KLUBAS RITERIAI dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

                Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Estijos Respublikos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (estų kalba OÜ) „GG11 Management“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) FUTBOLO KLUBAS RITERIAI (buvęs pavadinimas VšĮ „Trakų futbolo klubas“) 37 250 Eur  skolos, 6 178,40 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 37 250 Eur sumos, nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2022 m. kovo 21 d. ir 6 procentus dydžio procesinių metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad ginčo šalių sudarytos 2016 m. liepos 25 d. konsultavimo paslaugų sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu ieškovė surado atsakovei Liberijos futbolo žaidėją M. D. (toliau – ir futbolo žaidėjas; žaidėjas), kuris sudarė su atsakove sportinės veiklos sutartį, gyveno Lietuvoje ir treniravosi atsakovės futbolo klube. Šis perspektyvus žaidėjas iš pradžių laikinai, o vėliau nuolatiniai buvo perleistas Čekijos futbolo klubui. Atsakovė gavo iš Čekijos futbolo klubo už futbolo žaidėjo laikiną perleidimą iš viso 60 000 Eur, o už nuolatinį perleidimą –     210 000 Eur. Iš viso 270 000 Eur perleidimo mokesčio sumą. Sutarties 4 punkto j papunkčio dalies pagrindu atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 74 500 Eur vertės mokestį iki 2019 m. birželio 16 d. Iš ieškovei mokėtino vertės mokesčio sumos atsakovė sumokėjo 37 250 Eur ir liko skolinga 37 250 Eur vertės mokesčio dalį. 

3.       Dublike papildomai nurodė, kad Sutarties šalys yra futbolo srities profesionalai, joms negalėjo būti nežinoma tarptautinius sportininkų perėjimus reglamentuojančios Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamentai, įskaitant Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamentą bei praktika. Sutartyje šalys neišskyrė laikino ir nuolatinio perleidimo sąvokų (nenumatė kitokių gautų perleidimo sumų dalinimosi principų), todėl Sutartyje įtvirtinta sąvoka žaidėjo „perleidimas“ apima laikiną ir nuolatinį perleidimus.

4.       Atsakovė VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutarties 4 dalyje šalys susitarė, jog atsakovė įgyja pareigą sumokėti ieškovei vertės mokestį tik tada, kai futbolo žaidėjas visam laiku (nuolatiniai) perleidžiamas trečiajam klubui už perleidimo mokestį. Žaidėjas M. D. iš pradžių laikinai (išnuomotas), o vėliau nuolatinai (perpirktas) buvo perkeltas iš atsakovės futbolo klubo į Čekijos futbolo klubą. Atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei vertės mokesčio, skaičiuojamo nuo gautos sumos už futbolo žaidėjo laikiną perleidimą (60 000 Eur). Be to, atsakovė patyrė kitų išlaidų: 1) dėl futbolo žaidėjo nuolatinio perleidimo Čekijos futbolo klubui turėjo sumokėti Liberijos futbolo klubui 25 proc. nuo atsakovės gautos žaidėjo perleidimo Čekijos futbolo klubui sumos (52 500 Eur) pagal 2016 m. liepos 20 d. treniravimo kompensacijos mokėjimo sutartį; 2) žaidėjo darbo užmokesčio, būsto nuomos, komunalinių paslaugų, migracijos, medicinos, draudimo paslaugų ir kt. Atsakovė savo patirtas kitas išlaidas (83 292,05 Eur) atėmė iš gauto 210 000 Eur nuolatinio žaidėjo perleidimo mokėjimo. Todėl pagal Sutarties 4 dalies            i punktą, ieškovei mokėtinas vertės mokestis yra ne 74 500 Eur dydžio, o 54 500 Eur. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 32 500 Eur vertės mokesčio.

5.       Triplike atsakovė prašė atmesti ieškinio dalį dėl 20 000 Eur skolos, 3 317,16 Eur palūkanų ir             6 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 20 000 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad šalių ginčas turi būti nagrinėjamas taikant Lietuvos Respublikos teisę. FIFA Žaidėjų statuso ir perėjimų taisyklės šalių ginčui neaktualios. Sutarties 4 dalyje šalys susitarė, jog vertės mokestis bus mokamas tik nuolatiniai perleidus futbolo žaidėją už perleidimo mokestį trečiajam futbolo klubui. Sutarties tikslas buvo pasidalinti gautą pelną už žaidėjo perleidimą visam laikui. Nuo patirtų skirtingo pobūdžio išlaidų priklauso šalių dalintinas pelnas (perleidimo mokestis, nuo kurio apskaičiuojamas vertės mokestis). Atsakovė atėmė iš faktiškai gautos 210 000 Eur perleidimo mokesčio sumos 52 000 Eur Liberijos futbolo klubui mokėtiną treniravimo kompensacijos sumą. Pagal šalių Sutartyje susitartą formulę apskaičiuotos išlaidos sudaro 20 371,58 Eur, atitinkamai, vertės mokestis lygus 54 500 Eur (Sutarties 4 punkto                     i papunktis). 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 37 250 Eur skolos, 6 178,40 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (43 428,40 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimus grindžia 2016 m. liepos 25 d. konsultavimo paslaugų sutarties 4 dalies j punktu. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 37 250 Eur vertės mokesčio dalį. Atsakovė gavo iš Čekijos futbolo klubo 270 000 Eur (60 000 Eur laikino bei                        210 000 Eur nuolatinio) žaidėjo perleidimo mokesčio sumą. Atsakovės pozicija – žaidėjo perleidimo mokesčio sumos (270 000 Eur) nesudaro (neapima) laikino perleidimo mokestis  (60 000 Eur).

8.       Teismas sutiko su ieškove, kad Sutarties tekste naudojama sąvoka „faktinė gauta suma“ reiškia ne ką kita kaip bendrą faktiškai gautą sumą, o sąvoka „už perleistą žaidėją“, nesant susiaurinimo / išskaidymo į „laikiną perleidimą“ ir „nuolatinį perleidimą“, negali būti aiškinama kitaip, nei apimanti laikiną bei nuolatinį futbolo žaidėjo perleidimą. Sutarties šalys yra futbolo srities profesionalai, joms negalėjo būti nežinomi tarptautinius sportininkų perėjimus reglamentuojančios Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamentai bei praktika. Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento 10 straipsnyje įtvirtina profesionalų skolinimą (t. y. laikiną perleidimą). Nurodyto straipsnio              1 dalyje nustatyta, kad: „skolinimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir žaidėjo perleidimo atveju, įskaitant ir kompensaciją už treniruotes bei solidarios atsakomybės priemones“ (žr. dubliko priedą Nr. 1). Vadovaujantis nurodyta nuostata, kad skolinimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir žaidėjo perleidimo atveju, Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) Žaidėjų statuso komitetas, spręsdamas ginčus dėl perleidimo mokesčio, sutartyje nesant nuostatos, kad perleidimo mokestis mokamas tik nuolatinio perleidimo atveju, pažymi, jog žaidėjo paskolinimas irgi laikomas perleidimu. Todėl teismas padarė išvadą, kad futbolo žaidėjo paskolinimo atveju taip pat atsiranda prievolė sumokėti perleidimo. 

9.       Taigi, Sutartyje šalys neišskyrė laikino ir nuolatinio žaidėjo perleidimo sąvokų. Teismas vertino, kad sąvoka „perleidimas“ pagal Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) teisės aktus apima tiek laikiną, tiek nuolatinį perleidimą, todėl į perleidimo mokesčio skaičiavimą turėtų būti įtraukti laikino (60 000 Eur) ir nuolatinio (210 000 Eur) futbolo žaidėjo perleidimo mokesčiai, iš viso 270 000 Eur. 

10.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad jos gauta perleidimo mokesčio suma, Sutarties 4 dalies apskaičiavimo tikslais, turėtų būti mažinama „treniravimo kompensacijos“ suma, mokėtina žaidėjo buvusiam Liberijos futbolo klubui, kurios dydis 25 proc. (52 500 Eur) nuo gautos perleidimo mokesčio sumos. Atsakovė nepateikė dokumento, patvirtinančio šios sumos sumokėjimą Liberijos futbolo klubui. Abi šalys pripažino, jog Sutarties sudarymo metu buvo žinomos su Liberijos futbolo klubu sudarytos treniravimo kompensacijos sutarties nuostatos, todėl, turėdamos tikslą sumažinti perleidimo mokestį „treniravimo kompensacijos“ suma, šalys tokią sąlygą butų aptarusios Sutartyje.

11.       Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad jos gauta perleidimo mokesčio suma, pagal Sutarties 4 dalį apskaičiavimo tikslais, turėtų būti mažinama „treniravimo kompensacijos“ suma, mokėtina žaidėjo buvusiam Liberijos futbolo klubui. Teismas sutiko su ieškove, kad aplinkybė dėl atsakovės mokėtinos Liberijos futbolo klubui treniravimo kompensacijos bei kitų išlaidų, susijusių su futbolo žaidėju, buvo įvertinta nustatant Sutarties 4 dalyje ieškovei mokėtiną sumą, kuri pagal Sutarties 4 dalies j punktą sudaro apytiksliai nuo 37 proc. iki 25 proc. perleidimo mokesčio sumos, o ne 50 proc., kaip Sutarties 5 punkto atveju – nuo žaidėjo „perpardavimo“,  t. y. perleidimo kitam futbolo klubui (kadangi nuo šios sumos jau nereikėjo mokėti Liberijos futbolo klubui, o atsakovė nepatyrė jokių papildomų išlaidų, susijusių su futbolo žaidėju). Atitinkamai, atveju, jeigu žaidėjas nepagrįstai nutraukia su juo sudarytą Sutartį, dėl to turi sumokėti atsakovei baudą, taip pat 50 proc. šios sumos priklauso ieškovei. Pagal Sutarties            4 dalį, nuo perleidimo mokesčio ieškovės nauda mažesnė, nes 25 proc. turi sumokėti žaidėjo buvusiam futbolo klubui. Taip pat atsakovės patirtas papildomas išlaidas, susijusias su futbolo žaidėju. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos šalių sudarant Sutartį.

12.       Atsakovė 38 029 Eur suma siekia sumažinti Sutarties 4 dalyje įtvirtintą vertės mokesčio skaičiavimą. Nurodė, kad šią sumą sudaro žaidėjui mokėtas darbo užmokestis, gyvenamųjų patalpų nuoma ir komunaliniai mokesčiai, mokesčiai už migracijos paslaugas ir kt. Sutarties               4 dalyje įtvirtinta, kad mokėtino vertės mokesčio dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo ieškovės gauto perleidimo mokesčio dydžio. Be kita ko, nurodyta, jog toks mokestis atitinka skirtumą tarp faktinės atsakovės gautos sumos iš trečio klubo už perleistą sportininką ir atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su sportininku. Išlaidos apskaičiuojamos pagal formulę:              C = S + T - Q.

13.       Teismas vertino, kad formulėje T reiškia visus privalomuosius mokesčius, kuriuos atsakovė mokėjo į valstybės valdomus biudžetus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kad palaikytų profesionalius santykius su futbolo žaidėju. Tokią išvadą patvirtina mokesčių pobūdis nurodytas Sutartyje (fizinių asmenų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo ir pan.). Išlaidas (kurios mažina perleidimo mokesčio sumą) iš esmės sudaro atsakovės futbolo žaidėjui faktiškai sumokėtas darbo užmokestis (plius mokesčiai), viršijantis 1 000 Eur (plius mokesčiai) per mėnesį. Pagal atsakovės su futbolo žaidėju sudarytą sutartį numatytas 1 500 Eur mėnesinis atlyginimas nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. liepos 19 d. ir 2 000 Eur atlyginimas nuo 2017 m. liepos 19 d. Atsakovė nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2018 m. sausio mėn. sumokėjo futbolo žaidėjui iš viso 30 487,90 Eur (atlyginimo ir premijų). Nagrinėjamai bylai yra aktuali tik atsakovės futbolo žaidėjui sumokėto atlyginimo dalis, viršijanti 1 000 Eur per mėnesį, kuri sudaro 11 596,87 Eur sumą bei nuo šios sumos paskaičiuota 1 739,53 Eur mokesčių (15 proc. gyventojų pajamų mokesčio). Todėl bendra išlaidų suma pagal Sutarties 4 dalies formulę, kuri mažina perleidimo mokestį, yra                           13 336,40 Eur. Bendra perleidimo mokesčio suma, Sutarties 4 dalies skaičiavimo tikslais pritaikius numatytą formulę, yra 256 663,60 Eur (270 000 Eur perleidimo suma –                              13 336,40 Eur sumokėtų mokesčių suma). 256 663,60 Eur suma patenka į Sutarties 4 dalies               j punktą (200 001 Eur- 300 000 Eur), todėl ieškovei priklausantis vertės mokestis yra lygus               74 500 Eur.

14.       Ieškovės teigimu, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato prievolės už sportininkus iš trečiųjų šalių (Afrikos) mokėti privalomųjų sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų. Teismas, vertino, jeigu privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) ir valstybės socialinio draudimo (toliau – ir VSD) mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos būtų skaičiuojami, nuo 11 596,87 Eur sumos, jie sudarytų: 521,86 Eur PSD (11 596,87 Eur × 50 proc. × 9 proc.) ir               1 652,55 Eur VSD (11 596,87 Eur × 50 proc. × 28.5 proc.). Akivaizdu, kad ši suma                         (21 74,41 Eur) nekeičia fakto, jog turi būti taikoma Sutarties 4 punkto j dalis, todėl ieškovei priklausantis vertės mokestis vis tiek yra 74 500 Eur.

15.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad skaičiuojant išlaidas Sutarties 4 dalies tikslais, turi būti įtrauktos visos atsakovės patirtos išlaidos (buto nuomos, komunalinių mokesčių, medicininių paslaugų ir t. t.). Sutartyje šalys labai aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog išlaidas sudaro būtent futbolo žaidėjui sumokėtas atlyginimas (viršijantis 1 000 Eur / mėn.) ir nuo jo sumokėti mokesčiai valstybei. Atsakovės teiginys, kad Sutarties 4 dalies formulėje „T“ reiškia bet kokias išlaidas yra nepagrįstas, kadangi originaliame angliškame Sutarties tekste naudojamos sąvokos „taxes“ reikšmė yra siauresnė nei lietuviškos sąvokos „mokesčiai“. Atsakovė mėgina „mokesčių“ sąvoką praplėsti iki bet kokių „išlaidų“ sąvokos. Teismas sutiko su ieškove, kad angliškas žodis „taxes“ apsiriboja valstybei mokamais mokesčiais nuo gautų pajamų ar turto. Lietuvių kalboje sąvoka „mokestis“ – tai valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų.

16.       Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė perleidimo mokestį iš naujojo futbolo klubo gavo, tačiau įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove pagal Sutarties 4 dalies j punktą tinkamai neįvykdė, teismas ieškinio reikalavimus tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo    7 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio reikalavimų dalis dėl 20 000 Eur skolos,                            3 317,26 Eur palūkanų ir 6 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos                    (20 000 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo, ir šią ieškinio dalį atmesti; perskirstyti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

17.1.                      Šalys nesudarė atskiro susitarimo dėl ginčams, kylantiems iš Sutarties, taikytinos teisės. Taip pat nesusitarė, kad Sutarčiai būtų taikoma specialaus pobūdžio teisė. Todėl teismas, priėmęs nagrinėti ieškovės ieškinį, pirmiausia turėjo tinkamai kvalifikuoti Sutartį ir nustatyti ginčui taikytiną teisę (2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)              4 straipsnis (toliau – ir Reglamentas). Pirmosios instancijos teismas neidentifikavo, kokia teisė taikytina ginčui nagrinėti (skundžiamame sprendime nepasisakyta). Iš skundžiamo sprendimo turinio galima suprasti, kad teismas Sutartį aiškino remdamasis tik specialiais FIFA teisės aktais. Tokie teismo veiksmai yra nepagrįsti. Ginčo sandoris yra paslaugų sutartis ir turėtų būti aiškinamas pagal tokiai sutarčiai taikomas taisykles, juolab kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo ginčo, jog Sutartis atitinka paslaugų teikimo sutarties pobūdį. Sutartyje ieškovė įsipareigojo teikti konsultavimo paslaugas, sudarančias žaidėjo paiešką, jo vizos formalumų tvarkymą ir finansavimą, bandomųjų žaidimų organizavimą bei jo pervedimo į atsakovės futbolo klubą organizavimą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, šalių sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis turi būti aiškinama pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis dėl sutarčių aiškinimo ir vykdymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) Žaidėjų statuso ir perėjimų taisyklės nėra reglamentas ar kitas imperatyvaus pobūdžio tarptautinis teisės aktas, kuris turėtų viršenybę Lietuvos Respublikos teisės normų atžvilgiu. Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) Žaidėjų statuso ir perėjimų taisyklėse apibrėžiami teisiniai santykiai tarp žaidėjo ir konkretaus futbolo klubo bei skirtingoms asociacijoms priklausančių futbolo klubų. Šalių ginčas nėra kilęs dėl futbolo žaidėjo statuso ar jo perleidimo teisėtumo. Ginčas kilęs išimtinai dėl paslaugų sandorio vykdymo (atsiskaitymo už suteiktas paslaugas).

17.2.                      Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Sutartyje vartojama žaidėjo „perleidimo“ sąvokos aiškinimu. Teismas, remdamasis ginčui neaktualiomis teisės nuostatomis, netinkamai aiškino Sutartyje nurodytą futbolo žaidėjo  „perleidimo“ sąvoką. Atitinkamai, neteisingai nusprendė, kad apskaičiuojant vertės mokestį turi būti vertinama ne tik atsakovės gautas 210 000 Eur žaidėjo perleidimo mokėjimas, bet ir 60 000 Eur suma, gauta už jo „paskolinimą“ Čekijos futbolo klubui. 

17.3.                      Futbolo žaidėjo paskolinimas nelaikomas perleidimu, nuo kurio kiltų atsakovei prievolė mokėti ieškovei vertės mokestį. Sutartyje aiškiai apibrėžtas vienintelis atvejis, kuriuo atsakovei kyla pareiga mokėti ieškovei vertės mokestį – futbolo žaidėjo nuolatinis perleidimas trečiam klubui. Sutartyje šalys pasirinko vartoti bendro pobūdžio sąvoką „perleidimas“ (angl. transfer), kuri visuomenėje suprantama kaip nuolatinis sportininko perleidimas, teisių į sportininką netekimas.

17.4.                      Žaidėjo perleidimo mokesčio skaičiavimas nuo 270 000 Eur perleidimo mokesčio sumos, yra nepagrįstas. Nėra pagrindo „perleidimo“ sąvoką aiškinti plečiamai – kaip perleidimą ir paskolinimą. Skundžiamame sprendime pateiktos Sutarties interpretacijos prieštarauja dviejų visiškai skirtingų sporto teisėje sąvokų reikšmei. Nuolatinis žaidėjo perleidimas ir žaidėjo paskolinimas yra du iš esmės skirtingi veiksmai, sukeliantys absoliučiai skirtingas teisines pasekmes. Kai žaidėjas yra perleidžiamas trečiam klubui, tokiam klubui pereina visos teisės į žaidėją bei su tuo susijusios pareigos, o perleidžiančio klubo ir žaidėjo santykiai visiškai ir galutinai pasibaigia. Kai žaidėjas paskolinimas (išnuomojamas) trečiam futbolo klubui, tokiam klubui suteikiama tik teisė laikinai naudotis žaidėju, neturint teisės jo perleisti ir išnuomoti kitam futbolo klubui, o išnuomojančio klubo ir žaidėjo santykiai išlieka galioti. Pasibaigus paskolinimo (nuomos) laikotarpiui, žaidėjas grįžta į išnuomojantį klubą ir jų tarpusavio santykiai tęsiasi. Šie skirtumai yra esminiai.

17.5.                      Sutartis sudaryta šalims turint konkretų tikslą – pasidalinti pelną, gautiną už sportininko perleidimą trečiam futbolo klubui, t. y. lėšas, gautas iš bendrų pajamų atskaičius atsakovės patirtas išlaidas. Tokį sandorio sudarymo tikslą patvirtina: ieškovės veiklos pobūdis (vadybininkas, suinteresuotas gauti pelno dalį), šalių sutartinių teisinių santykių pobūdis (paslaugų teikimo) bei šalių sudarytos Sutarties 3 dalies b punktas. Šalys susitarė, kad ieškovei mokėtinos sumos dydis priklauso nuo jos suteiktų paslaugų vertės. Sutarties tikslas buvo pasidalinti gautą pelną už sportininko nuolatinį perleidimą trečiam futbolo klubui, įvertinus ieškovės suteiktų paslaugų vertę. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes patvirtino ir ieškovė (žr. dubliko                        12 punktą).

17.6.                      Sutarties

17.7.                      Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad perleidimo mokestis Sutarties tikslu neturi būti mažinamas Liberijos futbolo klubui mokėtina treniravimo kompensacijos suma. Pareiga mokėti treniravimo kompensaciją pirmam klubui kyla iš tokius teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų, t. y. atsakovė turi pareigą sumokėti Liberijos futbolo klubui pagal Treniravimo kompensacijos sutartį ir pagal atsakovės bei Liberijos futbolo klubo teisinius santykius reglamentuojančių FIFA teisės aktų. Šalims kaip šios srities profesionalėms nurodyta atsakovės pareiga buvo žinoma. Šalys, sudarydamos sandorį, nėra saistomos pareigos į jos turinį perkelti visas įmanomas teisės aktų nuostatas, kurios gali turėti įtakos jų tarpusavio teisiniams santykiams. Įvertinus aplinkybę, kad Sutartyje nėra atskiros sąlygos, kurioje būtų tiesiogiai įtvirtinta atsakovės pareiga mokėti treniravimo kompensaciją Liberijos futbolo klubui, atitinkamai apibrėžtas perleidimo mokesčio Sutarties tikslu mažinimas tokios kompensacijos dydžiu, tačiau tai nepaneigia atsakovės teisės šią sumą atimti, apskaičiuojant šalių dalintiną pelną pagal Sutartį. Kita vertus, byloje negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Sutartyje šalys dėl tokių aplinkybių nesusitarė. Sutarties 3 dalies b punkte atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei vertės mokestį, kuris nustatomas atsižvelgiant į ieškovės suteiktų paslaugų vertę ir jis (vertės mokestis) mokamas Sutarties 4 dalyje numatytomis sąlygomis. Vadinasi, šalys susitarė, jog atsakovė sumokės ieškovei vertės mokestį, kuris: 1) bus nustatomas, atsižvelgiant į ieškovės suteiktų paslaugų vertę; 2) bus mokamas, atsižvelgiant į Sutarties 4 dalyje numatytas sąlygas.

17.8.                      Ieškovės suteiktų atsakovei paslaugų vertė sumažėjo 25 proc., t. y. atsakovės Liberijos futbolo klubui sumokėta 52 500 Eur suma už žaidėjo treniravimą. Ieškovė tai žinojo jau Sutarties sudarymo metu, todėl galėjo ir turėjo įvertinti, jog atsakovės sumokėti mokėjimai lems suteiktų paslaugų vertės sumažėjimą (mažesnį vertės mokestį). Faktas, kad Liberijos futbolo klubui ši suma nesumokėta, nepaneigia nei atsakovės pareigos sumokėti, nei Liberijos futbolo klubo teisės reikalauti. Įvertinus Sutarties turinį ir tikslą, ieškovės suteiktų paslaugų vertė pagal gautą perleidimo mokestį turi būti mažinama Liberijos futbolo klubui atsakovės mokėtinos sumos dydžiu (52 500 Eur).

17.9.                      Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apskaičiuojant perleidimo mokestį Sutarties tikslu neturi būti atskaičiuojamos kitos išlaidos, susijusios su sportininko veikla atsakovės futbolo klube. Tokių išlaidų apskaičiavimas yra įtvirtintas šalių sulygtoje formulėje: C = S + T - Q. Perleidimo mokestis reiškia skirtumą tarp faktinės atsakovės gautos sumos už perleistą sportininką ir išlaidų, kurias atsakovė patyrė, palaikydama profesionalius santykius su futbolo žaidėju. Formulėje „T“ reiškia visus mokesčius, kuriuos Lietuvos futbolo klubas mokėjo už sportininką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, kad palaikytų, įskaitant, fizinių asmenų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas, privalomąjį sveikatos draudimą ir pan. Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad išlaidos, susijusius su futbolo žaidėjui mokamu darbo užmokesčiu, apima visus atsakovės už futbolo žaidėją sumokėtus mokesčius valstybei (GPM ir VSD).

17.10.                      Skundžiamame sprendime pateiktas neteisingas anglų kalbos žodžio „taxes“ vertimas į lietuvių kalbą. Konsultavimo paslaugų sutartyje anglų kalba naudojamas ne pavienis žodis „taxes“, o anglų kalbos žodžių junginys „all relevant taxes“, kuris lietuvių kalboje reiškia bet kokio pobūdžio, susijusius, būtinus mokesčius.

17.11.                      Pasisakydamas dėl kitų atsakovės patirtų išlaidų dėl futbolo žaidėjo veiklos atsakovės futbolo klube, yra aktualus šalių sudarytos Sutarties tikslas – pasidalinti pelną. Susiklosčius situacijai, kai išlaidas, susijusias su sportininko veikla, patiria tik atsakovė, jos (išlaidos) atimamos, apskaičiuojant perleidimo mokestį Sutarties tikslu, nuo kurio tiesiogiai priklauso mokamas vertės mokestis. Futbolo žaidėjui gyvenant ir treniruojantis Lietuvoje, atsakovė be darbo užmokesčio bei su tuo susijusių mokesčių, turėjo                        ir 10 420,47 Eur kitų išlaidų. Apskaičiuojant ieškovei mokėtiną vertės mokestį, nurodytos išlaidos privalo būti išskaičiuotos iš perleidimo mokesčio sumos. Ieškovei mokėtinas vertės mokestis yra ne 74 500 Eur, bet 54 500 Eur.

17.12.                      Galiausiai atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria priteista ieškovei po 6 proc. metinių kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų. Viena vertus, įvertinus tai, jog 20 000 Eur reikalavimo dalis yra nepagrįsta, palūkanos turėtų būti skaičiuojamos tik nuo 17 250 Eur sumos, nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (už 1 009 d.), todėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų suma sudaro 2 861,14 Eur. Ieškovės reikalavimo dalis dėl 3 317,26 Eur  palūkanų priteisimo negali būti tenkinta. Kita vertus, 20 000 Eur ieškinio reikalavimų dalis yra nepagrįsta. Taip pat priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo pagrįstų reikalavimų sumos (17 250 Eur), bet ne nuo už ankstesniu laikotarpiu susidariusios metinių palūkanų sumos (2 861,14 Eur). Dėl to atitinkama ieškovės reikalavimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo turėjo būti teismo atmesta. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, skundžiamo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo, procesinių palūkanų klausimą išsprendžiant iš esmės. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „GG11 Management“ prašo atsakovės skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

18.1.                      Ieškovė neginčija, kad ginčui taikytina Lietuvos Respublikos teisė, tačiau atkreipia dėmesį, jog tarptautinių sporto federacijų reglamentai bei taisyklės nėra nei tarptautinės viešosios teisės aktai nei nacionalinės teisės aktai. Taigi, šalys ir negali pasirinkti taikyti FIFA reglamentą, kaip taikytiną teisę, alternatyvią nacionalinei teisei. Tačiau tarptautinių federacijų statutai yra privalomi federacijos narėms – nacionalinėms federacijoms (šiuo atveju Lietuvos futbolo federacijai), o toliau, remiantis piramidės principu, narių nariams (Lietuvos futbolo klubams, įskaitant atsakovę) ir t.t. Nagrinėjamu atveju nėra jokios Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamento kolizijos su Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsakovė tokios kolizijos neįvardino. Ieškovė atkreipia dėmesys į tai, kad tokia specifinė, išimtinai tik sporte naudojama sportininko perleidimo sąvoka, Lietuvos teisės aktuose nėra reglamentuota ir teisės aktai nedraudžia tam tikrą specifinę, su sportu susijusią, sąvoką aiškinti pagal tos sporto šakos tarptautinės federacijos nuostatus. 

18.2.                      Teismas Sutartį aiškino pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles bei, atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra futbolo srities profesionalai bei padarė pagrįstą išvadą, kad šalims negalėjo būti nežinomi tarptautinius sportininkų perėjimus reglamentuojančios Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamentai bei praktika. Tokia išvada atitinka CK 6.193 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog tuo atveju jei šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Lietuvos Respublikos teisėje žaidėjo „perleidimo“ sąvoka tiesiogiai nėra apibrėžta, o pagal Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) teisės aktus „perleidimo“ sąvoka apima tiek laikiną, tiek nuolatinį perleidimą, todėl į perleidimo mokesčio skaičiavimą turėtų būti įtraukta visa (laikino ir nuolatinio) futbolo žaidėjo perleidimo  (270 000 Eur = 60 000 Eur laikino + 210 000 Eur nuolatinio) mokėjimo suma. Pirmosios instancijos teismas, Sutartyje naudojamą žaidėjo „perleidimo“ sąvoką aiškino taip, kaip ją turėtų suprasti futbolo srities profesionalai, t. y. taip, kaip ši sąvoka aiškinama Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamente. Toks teismo aiškinimas yra pagrįstas bei atitinka CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

18.3.                      Apeliaciniame skunde nėra pagrindžiama, kodėl futbolo žaidėjo „perleidimo“ sąvoka visuomenėje suprantama būtent taip, kaip ją suvokia atsakovė, o ne taip, kaip ši sąvoka turi būti suprantama konkrečios sutarties, sudarytos tarp futbolo srities profesionalų. 

18.4.                      Atsakovė nepateikė argumentų, kodėl tik ji turėtų gauti pelną iš futbolo žaidėjo laikino perleidimo. Be to, atsakovė neaptyrė finansinių išteklių laikotarpiu, kuriuo žaidėjas buvo perleistas laikinai, o vėliau tam pačiam futbolo klubui buvo perleistas nuolatiniai. Būtent ieškovės dėka (susitarė dėl tokio perleidimo: iš pradžių laikino, o vėliau nuolatinio ir suderėjo gautinus perleidimo mokesčių dydžius) buvo sudarytos sąlygos gauti daugiau pinigų iš futbolo žaidėjo perleidimą kitam klubui. Iškart susitarus dėl nuolatinio perleidimo, šalys būtų praradusios pajamas iš laikino perleidimo. Jeigu ieškovei nepriklausytų atlygis, atsakovės gautas dėl laikino sportininko perleidimo Čekijos futbolo klubui, jį nebūtų suinteresuota derėtis su kitais (trečiaisiais; naujais) futbolo klubais dėl žaidėjo laikino perleidimo, bet siektų susiderėti nuolatinį perleidimą, nuo kurio priklausytų ieškovės gautinas atlygis.

18.5.                      Ieškovė neprieštarauja atsakovės argumentui, kad atveju, jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Tačiau nesutinka su atsakove, kad analogiški šalims protingi asmenys – futbolo srities profesionalai – šalių sudarytai Sutarčiai būtų suteikę kitokią prasmę, nei nustatyta skundžiame sprendime. Jei šalys būtų siekusios „perleidimo“ sąvoką apibrėžti siauriau arba kitaip nei ji aiškinama taikant Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamentus, jos neabejotinai tą būtų apsibrėžusios Sutartyje.

18.6.                      Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad skolinimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir žaidėjo perleidimo atveju, Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) Žaidėjų statuso komitetas, spręsdamas ginčus dėl perleidimo mokesčio, sutartyje nesant nuostatos, kad perleidimo mokestis mokamas tik nuolatinio perleidimo atveju, pabrėžė, kad žaidėjo paskolinimas irgi laikomas perleidimu, todėl daroma išvada, kad žaidėjo paskolinimo atveju taip pat atsiranda prievolė sumokėti perleidimo mokestį.

18.7.                      Skundžiamame sprendime pateiktas „perleidimo“ sąvokos aiškinimas – futbolo žaidėjo perleidimas apima laikiną ir nuolatinį perleidimą, visiškai atitinka CK įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles bei analogiškų šalims protingų asmenų – futbolo srities profesionalų, kuriems žinomos Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) taisyklės – standartą.

18.8.                      Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Sutarties tikslas buvo pasidalinti ne pajamas, o pelną, t. y. iš gautų pajamų atėmus visas atsakovės patirtas išlaidas ir pelnas dalijamas ne lygiomis dalimis. Ieškovė pažymi, kad šalys neturėjo tikslo, jog atsakovė gautų pajamas iš žaidėjo veiklos, jos tikslas buvo surasti futbolą žaidėją, kuris vėliau būtų laikinai ir nuolatiniai perleistas trečiajam klubui bei už tai būtų gautos lėšos (atitinkamas atlygis). Tarp šalių kilę ir daugiau analogiškų ginčų, kurie išnagrinėjami teismo civilinėse bylose, numeriai: e2-3352-852/2020 ir e2-3136-562/2021 (jose priimti ieškovei palankūs teismo sprendimai). Visų ginčų atveju atsakovė siekė nesidalinti su ieškove pinigų, gautų už futbolo žaidėjo perleidimą.

18.9.                      Apeliantės samprotavimus, kad šalių tikslas buvo pasidalinti gautą pelną, ne pajamas, paneigia šalių sudarytos šalių nuostatos, numatančios dalinamo pelno apskaičiavimo tvarką, t. y. šalys aiškiai numatė, kokios konkrečiai išlaidos turi būti atimamos, apskaičiuojant ieškovei priklausantį atlygį, t. y. šalys susitarė dėl pelno apskaičiavimo tvarkos sutarties vykdymo tikslais (Sutarties 4 dalis).

18.10.                      Atsakovės teiginiai, kad apskaičiuojant Sutarties 4 dalyje numatytą „perleidimo mokestį“ (nuo kurio priklauso ieškovei mokėtinas vertės mokestis), turėtų būti atimama atsakovės mokėtina Liberijos klubui sumokėta žaidėjo treniravimo kompensacijos suma, neatitinka šalių sudaryto sandorio sąlygų. Sutartyje nėra numatyta, kad treniravimo kompensacijos suma mažina „perleidimo mokestį“ (nuo kurio priklauso mokėtinas vertės mokestis). Be to, tarp šalių nėra ginčo, kad Sutarties sudarymo metu ieškovei ir atsakovei buvo žinomos su Liberijos klubu sudarytos sutarties nuostatos. Todėl šalys, „treniravimo kompensacijos sumą“ butų aptarusios (susitarusios) Sutartyje. Treniravimo mokestis į šalių sulygtą formulę neįtrauktas. Treniravimo kompensacija nebuvo siurprizinės atsakovės išlaidos, kurių šalys negalėjo numatyti sandorio sudarymo metu. Atsakovė nepaneigė, kad dėl Liberijos klubui mokėtinos treniravimo kompensacijos bei kitų atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su žaidėju, buvo įvertintos nustatant Sutarties 4 dalį. 

18.11.                      Ieškovei mokėtiną sumą pagal Sutarties 4 dalies j punktą sudaro apytiksliai nuo 37 proc. iki 25 proc. perleidimo mokesčio sumos, o ne 50 proc. kaip Sutarties 5 punkto atveju – nuo žaidėjo „perpardavimo“, t. y. perleidimo kitam (trečiajam) klubui, kadangi nuo šios sumos nereikėtų mokėti Liberijos futbolo klubui bei atsakovė nepatirtų papildomų išlaidų, susijusių su žaidėju. Atveju, jeigu žaidėjas nepagrįstai nutraukia su juo sudarytą sutartį, turi sumokėti atsakovei baudą, kurios 50 proc. priklausytų ieškovei. Pagal Konsultavimo paslaugų sutarties 4 punktą, ieškovės nauda buvo mažesnė, nes 25 proc. buvo sumokėti buvusiam sportininko Liberijos klubui, o atsakovė turėjo papildomų išlaidų, susijusių su sportininku. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos šalių sudarant sandorį.

18.12.                      Atsakovė nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2018 m. sausio mėn. sumokėjo 30 487,90 Eur darbo užmokesčio sumą žaidėjui. Tačiau nagrinėjamai bylai aktuali tik žaidėjui sumokėto atlyginimo dalis, viršijanti 1 000 Eur per mėn., kuri viso sudaro 11 596,87 Eur bei nuo šios sumos paskaičiuoti (sumokėti) mokesčiai (15 proc. GPM., t. y. 1 739,53 Eur). Visa išlaidų suma pagal formulę, kuri mažina perleidimo mokestį, yra 13 336,40 Eur                       (11 596,87 Eur sumokėto atlyginimo + 1 739,53 Eur GPM).

18.13.                      Teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, dėl kitų atsakovės patirtų išlaidų (sportininko buto nuomos, komunaliniai mokesčių, medicininių paslaugų ir pan.), nes  šalys labai aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad išlaidas sudaro žaidėjui sumokėtas atlyginimas (viršijantis 1 000 Eur / mėn.) ir nuo jo sumokėti mokesčiai valstybei.

18.14.                      Atsakovė mėgina praplėsti mokesčių sąvoką iki bet kokių išlaidų sąvokos. Sąvoka „mokesčiai“ (angl. taxes) apsiriboja valstybei mokamais mokesčiais nuo gautų pajamų ar turto bei neapima tretiesiems asmenims mokamų sumų, nors jos ir būtų susijusios su „profesionalių santykių su žaidėju palaikymu. Formulės T reikšmė yra labai aiški – mokesčiai, mokami vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, kad palaikyti profesionalius santykius su žaidėju. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato futbolo klubo pareigos mokėti už sportininko būsto nuomą, komunalines paslaugas ar sveikatos priežiūros paslaugas. Sąvoka mokesčiai (angl. taxes) reiškia mokesčius, mokamus valstybei nuo gautų pajamų.

18.15.                      Procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo visos skolos sumos, o ne nuo tos, su kuria sutinka atsakovė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. apžvalgoje dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Nr. AC-37-1 nurodyta, kad įstatyme nustatyta, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomos sumos. Teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms. Nurodyti argumentai paneigia atsakovės abejones, susijusias su palūkanų skaičiavimu. Atitinkamai keisti arba naikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteistos procesinės palūkanos, nėra pagrindo.

                Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

20.       Ieškovė UAB (OÜ) „GG11 Management“ yra sporto vadybos kompanija, atstovaujanti futbolo žaidėjus, ieškanti jaunų, perspektyvių žaidėjų futbolo klubams ir siekianti, kad žaidėjai (sportininkai) ir  futbolo klubai sudarytų sporto veiklos sutartis.

21.       Atsakovė VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI Lietuvos Respublikoje vykdo futbolo sporto plėtojimo veiklą; valdo vyrų futbolo komandą „Riteriai“; atstovauja Lietuvai Europos futbolo asociacijų sąjungos (angl. Union des Associations Europeennes de Football, (toliau – ir UEFA) organizuojamose varžybose.

22.       „FK Trakai“ (buvęs pavadinimas VšĮ „Trakų futbolo klubas“; dabar pavadinimas VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI) ir Estijos Respublikos UAB (OÜ) „GG11 Management“, bendradarbiaujanti su E. S. (E. S.) (konsultantai), sudarė 2016 m. liepos 25 d. konsultavimo paslaugų sutartį, kurios 1 dalyje  šalys susitarė, kad konsultantai rado žaidėją M. D., tvarkė ir finansavo jo vizos formalumus ir suorganizavo bandomuosius žaidimus ir pervedimą į „FK Trakai“. Sutarties 2 dalyje nurodyta, kad „FK Trakai“ ketina pasirašyti sutartį su žaidėju M. D.. 

23.       Byloje ginčas kilo dėl Sutarties 3 dalies b punkte šalių sulygto apeliantės turimo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas vertės mokestį, mokamą, atsižvelgiant į Sutarties 4 dalyje numatytas sąlygas.

24.       Sutarties

25.       Byloje nėra ginčo, kad terminas sumokėti vertės mokestį suėjo 2019 m. birželio 16 d.

26.       VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI ir Liberijos futbolo klubas sudarė 2016 m. liepos 20 d. treniravimo kompensacijos mokėjimo sutartį, kurioje Liberijos futbolo klubas sutiko, kad žaidėjas M. D. pereitų į Lietuvos (apeliantės) futbolo klubą, su ja sudarytų sporto veiklos sutartį, būtų registruotas apeliantės klube. Treniravimo kompensacijos sutartyje šalys susitarė, jog Liberijos futbolo klubas atsisako savo teises reikalauti treniravimo kompensacijos, o atsakovė įsipareigojo Liberijos futbolo klubui sumokėti: 1) 10 000 Eur dydžio vienkartinį mokestį ir 2) vienkartinę kompensaciją, kurios dydis – 25 proc. nuo perleidimo mokesčio sumos, kurią atsakovas ateityje gaus iš kito klubo, už sportininko perėjimą į kitą klubą.

27.       VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI ir Čekijos futbolo klubas „FC Slovan Liberec“ (toliau – ir Čekijos futbolo klubas) sudarė 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. liepos 1 d. sutartis paskolinti žaidėją M. D., atitinkamai nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. birželio 30 d.                                (už 10 000 Eur mokestį) bei nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (už 50 000 Eur mokestį) su galimybe perleisti visam laikui.

28.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė gavo iš Čekijos klubo už futbolininko perleidimą 270 000 Eur sumą, kurią sudaro 60 000 Eur laikino (10 000 Eur + 50 000 Eur) ir 210 000 Eur nuolatinio futbolo žaidėjo perleidimo sumos.  

Dėl ginčo santykiams taikytinų teisės normų 

29.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia); tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Ieškovė ir apeliantė nekvestionuoja, jog Sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-454-302/2021, kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinis sprendimas, paliktas nepakeistas, 18 punkte konstatuota, jog UAB „GG11 Management“ ir VšĮ FUTBULO KLUBO RITERIAI sudarytos 2016 m. liepos 25 d. konsultavimo sutarties pagrindu susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

31.       Pasak apeliantės, iš Sutarties kilę klausimai buvo išspręsti kitose civilinėse bylose, numeriai: e2-3352-852/2020 ir e2-3136-562/2021, kuriose ieškovė rėmėsi išimtinai Lietuvos Respublikos įstatymais, t. y. visi ankstesni iš Sutarties kilę šalių ginčai buvo sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisę bei ieškovė neįrodinėjo, kad iš Sutarties kylantys ginčai turėtų būti nagrinėjami taikant kitą, pavyzdžiui, specialią FIFA teisę.

32.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3352-852/2020 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. preliminarų sprendimą, kuriuo  priteisė ieškovei UAB (OÜ) „GG11 Management“ iš atsakovės VšĮ FUTBULO KLUBO RITERIAI 57 932,95 Eur skolos, 1 780,84 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlime teisme (2020 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas    2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-454-302/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas išdavė ieškovei UAB (OÜ) „GG11 Management“ 2021 m. spalio 11 d. vykdomąjį raštą. 

33.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje              Nr. e2-3136-562/2021 priteisė ieškovei UAB (OÜ) GG11 Management iš atsakovės VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI 40 553,07 Eur skolos, 3 046,48 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (43 599,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 471 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3136-562/2021, ieškovės pranešimo apie atsakovės įvykdytą preliminarų sprendimą ir pateikto mokėjimo įrodymo pagrindu, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. preliminarų sprendimą ir civilinę bylą Nr. e2-3136-562/2021 nutraukė (įsiteisėjo 2022 m. sausio 11 d.).

34.       Taigi, nurodytose civilinėse bylose, numeriai: e2-3352-852/2020 ir e2-3136-562/2021, buvo išspręsti ginčai dėl ieškovės papildomo atlyginimo, skaičiuojamo nuo VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI gautų už futbolo žaidėjo perleidimą (perpardavimą) iš Čekijos į futbolo klubo „Slovan Liberec“ į Čekijos į futbolo klubą „Slavia Praha“, atitinkamai nuo 115 865,90 Eur bei 81 106,13 Eur perleidimo mokesčio sumų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl papildomo atlyginimo pagal Sutarties 5 dalį mokėjimo, skaičiavimo ir pan.

35.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad bylose, kurių numeriai: e2-3352-852/2020 ir e2-3136-562/2021, ginčai dėl Sutarties vykdymo (atsiskaitymo pagal Sutarties 5 dalį) buvo sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisę, tačiau pažymi, jog nurodytose bylose skolininkė VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI nekėlė klausimo dėl Sutartyje šalių sulygto žaidėjo „perleidimo“ kitam klubui sampratos ir ieškovė savo pareikštų reikalavimų negrindė specialiomis, futbolo žaidėjo perėjimą (perleidimą) iš vieno futbolo klubo į kitą reglamentuojančiomis nuostatomis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atsiliepdama į atsakovės (apeliantės) argumentus dėl vertės mokesčio skaičiavimo nuo futbolo žaidėjo tik nuolatinio perėjimo iš vieno futbolo klubo į kitą, be kita ko, dubliko 6–7 punktuose nurodė, kad Sutarties šalys yra futbolo srities profesionalės, joms negalėjo būti nežinoma tarptautinius sportininkų perėjimus reglamentuojantys Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamentai bei praktika.

36.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė ir Sutarties nuostatos aiškinamos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei Lietuvos teismų plėtojamą praktiką, tačiau nesutinka, jog Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamentavimas netaikomas. 

37.       Pirma, Sutartyje šalys nesusitarė ir nėra sudariusios atskiro susitarimo dėl ginčams, kylantiems iš Sutarties, taikytinos teisės. Pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)                4 straipsnyje įtvirtintas taisykles, atvejais, kai sudarytai sutarčiai taikytinos teisės šalys nepasirenka, jai taikoma teisė įprastai priklauso nuo sutarties pobūdžio. Šiuo atveju ieškovė ir apeliantė yra futbolo sporto šakoje veikiantys subjektai. Apeliantė yra Lietuvos Respublikoje futbolo sporto plėtojimo veiklą vykdantis juridinis asmuo, valdantis vyrų futbolo komandą „Riteriai“, kuri dalyvauja Lietuvos futbolo federacijos (LFF) organizuojamose ar pripažįstamose aukščiausio diviziono futbolo varžybose, atstovauja Lietuvai Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) organizuojamose varžybose. Ieškovė yra sporto vadybos kompanija, atstovaujanti futbolo žaidėjams, ieškanti tarptautiniams futbolo klubams jaunų, perspektyvių, talentingų žaidėjų. Sutartis sudaryta futbolo sporto srityje. Sutartyje ieškovė įsipareigojo suteikti apeliantei konsultavimo paslaugas surasti futbolo žaidėją, sutvarkyti ir apmokėti jo vizas, suorganizuoti bandomuosius žaidimus bei organizuoti žaidėjo pervedimą į apeliantės futbolo klubą, o apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovei už paslaugas du mokėjimus: fiksuotą (nėra ginčo) ir vertės mokestį pagal Sutarties 4 dalį, kai žaidėjas perduodamas trečiajam klubui už perleidimo mokestį (ginčo objektas). 

38.       Antra, Sutarties sudarymo metu (2016 m. liepos 25 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – ir KKSĮ), nuo 2019 m. gruodžio 28 d. pakeisto į Lietuvos Respublikos sporto įstatymą, 13 straipsnio 2 dalis nustatė, kad kūno kultūros ir sporto organizacijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, tarptautinių kūno kultūros ir sporto organizacijų nuostatais ir kitais tarptautiniais dokumentais. Nagrinėjamai bylai aktualiame KKSĮ 37 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog sportininkas profesionalas turi teisę, atsižvelgdamas į sporto veiklos sutartyje arba sporto organizacijų susitarimuose nustatytas sąlygas, pereiti rungtyniauti iš vienos sporto organizacijos į kitą Lietuvos ar užsienio sporto organizaciją. Perėjimo sąlygas gali taip pat reglamentuoti atitinkamos sporto šakos, kuriai priklauso sporto organizacija, tarptautinės federacijos taisyklės. 

39.       Pagal Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) statutus, įsigaliojusius 2001 m. spalio 7 d., jos narės yra nacionalinės asociacijos (1 straipsnis), kurias sudaro mėgėjiški arba profesionalūs futbolo klubai – pastarieji priklauso specifinėms asociacijoms „profesionalų lygoms“. Nacionalinės asociacijos gali jungtis į konfederacijas (9 straipsnis). FIFA narės nacionalinės žaidėjų asociacijos yra mėgėjiškos ir ne mėgėjiškos (61 straipsnis). Pagal šiuos statutus FIFA tikslas yra skatinti futbolą, plėsti nacionalinių asociacijų, konfederacijų, klubų ir žaidėjų draugiškus santykius, taip pat nustatyti ir kontroliuoti taisykles ir metodus, susijusius su žaidimo dėsniais ir praktika (2 straipsnis). FIFA statutai, taisyklės ir sprendimai jos nariams yra privalomi (4 straipsnis). Taigi, privalomi Lietuvos futbolo federacijai (LFF) ir Lietuvos futbolo klubams, įskaitant apeliantę  VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI.

40.       Pagal Lietuvos futbolo federacijos 2016 m. kovo 10 d. patvirtinto LFF žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento 1.4 – 1.5 papunkčius šis Reglamentas yra privalomas visiems LFF varžybose dalyvaujantiems ir (ar) LFF registruotiems klubams, tačiau netaikomas tiems atvejams, kuriuos reglamentuoja Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamentas; tokiais atvejais taikomos Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamente nustatytos taisyklės, kurios privalomas visiems LFF varžybose dalyvaujantiems ir (ar) LFF registruotiems klubams. 

41.       Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento                10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žaidėjo skolinimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir jo (žaidėjo) perleidimo atveju, įskaitant kompensaciją už treniruotes bei solidarios atsakomybės priemones. 

42.       Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) Žaidėjų statuso komitetas, spręsdamas ginčus dėl perleidimo mokesčio, sutartyje nesant nuostatos, kad perleidimo mokestis mokamas tik nuolatinio perleidimo atveju, pabrėžė, jog žaidėjo paskolinimas irgi laikomas perleidimu, todėl daroma išvada, kad žaidėjo paskolinimo atveju taip pat atsiranda prievolė sumokėti perleidimo mokestį. Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) Žaidėjų statuso komiteto vienintelio teisėjo 2018 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, byloje futbolo klubas „Granada CF“ prieš futbolo klubą „FC Rubin Kazan“ 20–21 punktuose konstatuota, kad šalys sudarytoje sutartyje nenurodė, ar mokėjimas pagal perleidimo sutarties 2 straipsnio 1 dalies b punktą turės būti atliktas tik žaidėjo galutinio perleidimo atveju bei pažymėta, jog žaidėjo paskolinimas irgi laikomas perleidimu Reglamento prasme, todėl kyla prievolė sumokėti žaidėjo perleidimo mokestį (žr. dubliko priedas Nr. 2).

43.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Sutarties šalys yra futbolo srities profesionalai, todėl joms tarptautinius sportininkų perėjimus reglamentuojančios Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamentai bei praktika Sutarties sudarymo ir vykdymo metu buvo (turėjo būti) žinomi ir suprantami. 

44.       Trečia, šios bylos situacija susijusi su futbolo žaidėjo perėjimu (perleidimu) iš vieno futbolo klubo į kitą, atitinkamai vertės mokesčio pagal Sutarties 4 dalį (ne)mokėjimu. Apeliantė nurodė, kad futbolo žaidėjo M. D. perkėlimui (perleidimui) iš Liberijos futbolo klubo į apeliantės futbolo klubą buvo taikomas Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamentas (Taisyklių 20 straipsnis ir jų 4 priedas). Tolesnis šio futbolo žaidėjo perkėlimas iš Lietuvos (apeliantės) futbolo klubo į Čekijos futbolo klubą irgi buvo vykdomas pagal Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento nuostatas.

45.       Taigi, specifinė, futbolo sporte naudojama, futbolo žaidėjo tarptautinio perleidimo sąvoka, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nereglamentuota ir Sutarties galiojimo metu galiojusiame KKSĮ 37 straipsnyje buvo nustatyta, jog sportininko perėjimo iš vieno klubo į kitą sąlygas gali taip pat reglamentuoti atitinkamos sporto šakos, kuriai priklauso sporto organizacija, tarptautinės federacijos taisyklės, t. y. Sutarties sudarymo metu teisės aktai nedraudė specifinę su futbolo sportu susijusią sąvoką aiškinti pagal Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) nuostatus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai futbolo žaidėjo perleidimo / perkėlimo iš vieno futbolo klubo į kitą sąvoką, dėl kurios ginčo šalys susitarė Sutarties 4 dalyje, aiškino pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, įskaitant sporto šakos (futbolo), kurioje veikė (ir veikia) apeliantė bei ieškovė, specialias teisines nuostatas, reglamentuojančias tarptautinį futbolininkų perkėlimą / perleidimą iš vieno klubo į kitą bei futbolo sporte susiklosčiusią ginčų, susijusių su žaidėjų perleidimu, praktiką. 

46.       Byloje nėra ginčo dėl futbolo žaidėjo statuso, jo perėjimo iš vieno klubo į kitą taisyklių pažeidimo ir (ar) perleidimo teisėtumo, todėl šiais klausimais teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl futbolo žaidėjo „perleidimo“ sąvokos, nurodytos Sutarties 4 dalyje, aiškinimo

47.       Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtinausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Teismo išvada dėl sutarties sąlygų tikrojo turinio visais atvejais turi būti motyvuota ir pagrįsta įstatyme įtvirtintų sutarties aiškinimo kriterijų taikymu. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatyme nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; kt.).

48.       Sutarties

49.       Taigi, Sutarties 4 punkte futbolo žaidėjo „perleidimas“ į laikiną ir nuolatinį perleidimus nerūšiuojamas (neskirstomas). Apeliantė futbolo žaidėją beveik metus laiko (nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) atlygintinai skolino Čekijos futbolo klubui su teise perleisti visam laikui (žr. 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. liepos 1 d. sutarčių paskolinti žaidėją su galimybe perleisti visam laikui 1.4 papunkčius). Čekijos futbolo klubas išreiškė valią futbolo žaidėją įsigyti nuolatiniai ir žaidėjas M. D. buvo perleistas Čekijos futbolo klubui „Slovan Liberec“ visam laikui. Apeliantė gavo iš Čekijos futbolo klubo žaidėjo perleidimo (laikino ir nuolatinio) mokėjimus.

50.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad vėliau sudarytoje 2016 m. liepos 25 d. Sutartyje (jos sudarymo metu) apeliantė galėjo (ir turėjo, atsižvelgiant į Reglamento prasmę dėl žaidėjo perleidimo) susitarti su ieškove, kaip buvo susitarusi su Liberijos futbolo klubu, dėl vertės mokesčio mokėjimo (skaičiavimo) tik už žaidėjo nuolatinį perleidimą. Byloje nustatyta, kad VšĮ „Trakų futbolo klubas“ (dabar pavadinimas VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI) ir Liberijos futbolo klubo „Monrovia Club Breweries FC“ sudarytos 2016 m. liepos 20 d. treniravimo kompensacijos mokėjimo sutarties 4.3 papunktyje apeliantė įsipareigojo sumokėti Liberijos futbolo klubui kompensaciją už žaidėjo būtent nuolatinį perleidimą iš Lietuvos futbolo klubo į kitą futbolo klubą bei atskirai susitarė dėl žaidėjo paskolinimo (laikino perleidimo) mokesčio nemokėjimo. Ginčo Sutartyje nėra įtvirtinta, kad vertės mokestis mokamas tik už nuolatinį futbolo žaidėjo perleidimą iš apeliantės futbolo klubo į kitą klubą. Sutartyje nėra nuostatos, jog ieškovė atsisakė savo teises reikalauti vertės mokesčio, skaičiuojamo nuo apeliantės gautos sumos už futbolo žaidėjo laikiną perleidimą kitam (trečiajam) futbolo klubui. Ieškovė reikalauja apeliantės sumokėti vertės mokestį, skaičiuojamą nuo apeliantės gauto žaidėjo perleidimo mokesčio (60 000 Eur laikino + 210 000 Eur nuolatinio).  

51.       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sąvoka „perleidimas“ (angl. transfer) visuomenėje suprantama kaip nuolatinis sportininko perleidimas, teisių į futbolo žaidėją netekimas. Futbolo srities profesionalai nesivadovauja visuomenėje (vidutinio vartotojo) suvokimu apie sportininko perleidimą, o vadovaujasi Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamentavimu, susijusiu su tarptautiniu futbolo žaidėjo perkėlimu (perleidimu) iš vieno klubą į kitą.

52.       Atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškinta, kad ieškovė, siekdama geresnių finansinių sąlygų, suderėjo iš pradžių laikiną, o vėliau nuolatinį žaidėjo perleidimą iš apeliantės futbolo klubo į Čekijos futbolo klubą. Dėl tokio ieškovės sulygto žaidėjo perleidimo būdo (tęstinumo) apeliantė gavo didesnę perleidimo mokesčio sumą. Tuo atveju, jeigu ieškovei nepriklausytų atlygis už žaidėjo laikiną perleidimą, UAB (OÜ) „GG11 Management“ iš karto būtų siekusi susitarti tik dėl žaidėjo pardavimo, nuo kurio priklausytų ieškovės gautinas atlygis. 

53.       Sutartis sudaryta tarp futbolo srities profesionalų. A. S. sudarymo ir jos vykdymo metu žinojo, kad Sutartyje susitarė su ieškove dėl futbolo žaidėjo atlygintinio perleidimo kitam futbolo klubui. Nuo Sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu apeliantė nebuvo inicijavusi Sutarties nuostatų, susijusių su vertės mokesčio mokėjimu tik už nuolatinį žaidėjo perleidimą kitam klubui, pakeitimo. Priešingų įrodymų byloje nėra.

54.       Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Sutartyje šalių susitarta dėl laikino ir nuolatinio žaidėjo atlygintinio perleidimo (perkėlimo) iš vieno klubo į kitą. Futbolo žaidėjo „perleidimo“ neskirstymas (nerūšiavimas) į laikiną ir nuolatinį atitinka Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) reglamento prasmę, kadangi futbolo žaidėjo paskolinimas laikomas nuolatiniu perkėlimu iš vieno klubo į kitą. Analogiškų šalims protingų asmenų – futbolo srities profesionalų (ieškovės ir apeliantės, kurioms žinomos FIFA taisyklės ir reglamentai) sudarytoje Sutartyje nėra nuostatų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog šalys susitarė tik (išskirtinai) dėl vertės mokesčio mokėjimo už žaidėjo nuolatinį (visam laikui) perleidimą kitam futbolo klubui. Priešingai, Sutartyje vartojami žodžių junginiai – „nuo visos perleidimo mokesčio sumos“, perleidimo mokestis“ reikš skirtumą tarp faktinės iš trečiojo klubo gautos sumos <...>“, parodo šalių valią dėl perleidimo, sudarančio laikiną ir nuolatinį.

55.       Sutarties

56.       Apeliantės iš Čekijos futbolo klubo gauta 60 000 Eur žaidėjo laikino perleidimo suma patenka į Sutarties 3 dalies b punkto ir 4 dalies j punkto taikymo sritis, t. y. šio žaidėjo perleidimo mokestis buvo 270 000 Eur (60 000 Eur laikino + 210 000 Eur nuolatinio), todėl vertės mokestis yra lygus 74 500 Eur.

Dėl apeliantės patirtų išlaidų, apskaičiuojant perleidimo mokestį Sutarties tikslu (atitinkamai ieškovei mokėtino vertės mokesčio)

57.       Sutarties

58.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Sutarties 4 dalyje šalys sulygo išlaidomis laikyti visus mokesčius, mokamus už žaidėjo darbą atsakovės futbolo klube, įskaitant, bet neapsiribojant fizinių asmenų pajamų mokesčiu (GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokomos (VSD), privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir pan.). Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad nagrinėjamai bylai yra aktualūs tik nuo atlyginimo sumos paskaičiuotas 15 proc. GPM.

59.       Apeliantė prie tripliko pridėjo skaičiavimus (lentelę), iš kurioje pateiktų duomenų nustatyta, kad VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI sumokėjo futbolo žaidėjui iš viso 30 112,90 Eur darbo užmokesčio (2016 m. 7 790,32 Eur + 2017 m. 20 709,68 + 2018 m. 1 612,90 Eur). Nuo darbo užmokesčio apskaičiuoti GPM, VSD ir PSD mokesčiai sudarė 12 110,91 Eur (2016 m.                        8 781,71 Eur + 2017 m. 2 548,55 Eur + 2018 m. 780,65 Eur ). Taip pat lentelėje nurodyta, kad darbo užmokesčio dalis nuo 1 000 Eur mėnesinių darbo užmokesčių dalies sudarė 18 000 Eur (2016 m. 12 000 Eur + 2017 m. 5 193,55 Eur + 2018 m. 806,45 Eur) ir visų 1 000 Eur dydžio mėnesinio darbo užmokesčio daliai taikomų mokesčių (GPM, VSD ir PSD) sumokėti mokesčiai sudarė 7 349,85 Eur sumą (2016 m. 1 716,53 Eur + 2017 m. 5 243 Eur + 2018 m. 390,32 Eur).

60.       Taigi, pagal apeliantės teismui pateiktus duomenis (lentelės, pridėtos prie tipliko), S =                     30 112,90 Eur, T = 12 110,91 Eur ir Q = 25 349,85 Eur (18 000 Eur + 7 349,85 Eur), todėl VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI patirtos išlaidos, apskaičiuotinos pagal šalių laisva valia sulygtą Sutarties 4 punkto formulę, sudarė 16 873,96 Eur (C) = 30 112,90 Eur (S) +                           12 110,91 Eur (T) - 25 349,85 Eur (Q). Perleidimo mokestis, t. y. skirtumas tarp faktinės iš trečiojo klubo gautos sumos už perleistą futbolo žaidėją ir apeliantės patirtų išlaidų, sudaro               253 126,04 Eur (270 000 Eur – 16 873,96 Eur). Atitinkamai, vertės mokestis yra                       74 500 Eur (Sutarties 4 punkto j papunktis).

61.       Taip pat apeliantės skaičiavimuose (lentelėje) nurodytos kitos 13 918,09 Eur dydžio išlaidos               (8 903,01 Eur suma, susijusi su Sutarties vykdymu, pvz., gyvenamųjų patalpų nuoma, priedai ir pan.) + 3 497,62 Eur nuo kitų išlaidų apskaičiuoti mokesčiai : GPM, VSD ir GPM+ 1 272,10 Eur medicinos išlaidos + 245,36 Eur kiti kaštai: vizos, leidimas laikinai gyventi, draudimas, registracija LFF). Galiausiai į lentelę įtraukta 52 500 Eur dydžio kompensacija, sumokėta Liberijos futbolo klubui (futbolo žaidėjo treniravimo kompensacijos mokesčio).

62.       Apeliaciniame skunde nurodyta mažesnė, 10 420,47 Eur, kitų, susijusių su sportininko veikla Lietuvoje (buvimu, gyvenimu ir treniravimusi Lietuvos Respublikoje), išlaidų (245,36 Eur išlaidų vizų, leidimų laikinai gyventi išdavimo, draudimo ir pan. + 8 903,01 Eur būsto nuomos, komunalinių mokesčių ir pan. + 1 272,10 Eur sveikatos priežiūros).

63.       Antra, byloje nėra įrodymų, kad VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI teikė futbolo žaidėjui būsto nuomos paslaugas, nes prie atsiliepimo į ieškinį pridėta Liberijos piliečio M. D. (nuomininko) ir K. B. (nuomotojo) sudaryta 2016 m. spalio 27 d. patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu futbolo žaidėjas nuomojo butą (duomenys neskelbtini) už 350 Eur per mėnesį mokestį su įsipareigojimu apmokėti šildymo, vandens, elektros energijos išlaidas bei kitas paslaugas. Byloje ginčo nėra, kad žaidėjo treniravimosi Lietuvos futbolo klube metu apeliantė apmokėjo žaidėjo būsto nuomą, komunalines paslaugas.

64.       Pagal Sutarties 1 dalį, iki žaidėjo perkėlimo iš Liberijos futbolo klubo į apeliantės klubą, vizos ir kitas žaidėjo perkėlimo išlaidas patyrė ieškovė ir Sutartyje šalys susitarė dėl tokių išlaidų kompensavimo (pagal Sutarties 3 dalies a punktą ieškovei sumokėtas fiksuotas 2 200 Eur mokėjimas). Po žaidėjo perkėlimo į VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI, išlaidos, susijusios su žaidėju (legaliu buvimu ir gyvenimu Lietuvoje, medicinos paslaugomis, draudimu ir pan.) atiteko apeliantei. Sutartyje šalys nėra susitarusios dėl kitų (papildomų) išlaidų, susijusių su į apeliantės futbolo klubą perkeltu (perleistu) žaidėju, paskirstymo. 

65.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė paaiškina, kad jai mokėtiną sumą pagal Sutarties                    4 punkto j papunktį sudaro apytiksliai 25–37 proc. perleidimo mokesčio, bet ne 50 proc. papildomo atlyginimo už žaidėjo „perpardavimą“ kitam (naujam) futbolo klubui (nuo perpardavimo sumos nereikėjo mokėti Liberijos futbolo klubui ir apeliantė nepatyrė kitų (papildomų) išlaidų, susijusių su futbolo žaidėju). Be to, apeliantės išlaidų rizika, susijusi su profesionalių santykių su žaidėju palaikymu, buvo apsaugota, nes futbolo žaidėjui nepagrįstai nutraukus su apeliante sudarytą sutartį, jam būtų kilusi pareiga sumokėti apeliantei baudą, kurios 50 proc. priklausytų ieškovei. Galiausiai, šalys, sudarydamos Sutartį, neturėjo tikslo, jog apeliantė gautų didžiąją dalį pajamų iš žaidėjo perleidimo, nes ieškovės pastangomis (paslaugomis) Liberijos futbolo žaidėjas buvo surastas ir buvo perleistas laikinai, o vėliau nuolatiniai trečiajam (Čekijos) klubui.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš sudarydama Sutartį arba jos sudarymo metu apeliantė kaip profesionalus futbolo klubas galėjo ir turėjo įvertinti ne tik savo būsimą pelną, gautiną už futbolo žaidėjo M. D. perleidimą trečiam futbolo klubui, bet ir būsimas išlaidas, susijusias su šio žaidėjo buvimu ir gyvenimu Lietuvoje, įskaitant žaidėjo neperspektyvumo (neperleidimo), sveikatos rizikas. Byloje nėra įrodymų, kad Sutarties sudarymo metu apeliantės valia dėl futbolo žaidėjo perleidimo buvo kitokia, t. y. nerizikuojant, neinvestuojant į perspektyvų Liberijos futbolo žaidėją, iš karto jį perleisti kitam (trečiajam) futbolo klubui ir gautą perleidimo pelną pasidalinti su ieškove (CPK 178 straipsnis). Ieškovė po Sutarties sudarymo ir futbolo žaidėjo perleidimo laikotarpiu žinojo, kad: 1) Sutartyje nėra nuostatos, jog treniravimo kompensacijos suma mažina „perleidimo mokestį“, nuo kurio priklauso ieškovei mokėtinas vertės mokestis; 2) Sutarties 4 dalyje šalys sulygo dėl dalinamo pelno apskaičiavimo tvarkos pagal formulę bei susitarė kokios konkrečios išlaidos turi būti atimamos (minus Q); 3) ieškovė Sutartyje nėra patvirtinusi atsisakymo nuo vertės mokesčio, gautino dėl laikino žaidėjo perleidimo. Apeliantė nepateikė įrodymų (arba paaiškinimų kodėl), kad iki galutinio futbolo žaidėjo perleidimo VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI siūlė ieškovei pakeisti Sutarties sąlygas, susijusias su pelno už žaidėjo perleidimą apskaičiavimu (pvz., formulės pakeitimo), įskaitant žaidėjo „perleidimo“ traktavimo, t. y. dėl vertės mokesčio sumokėjimo ieškovei, kai M. D. visam laikui (galutinai, nuolatiniai) perduodamas trečiajam klubui.

67.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad būsto nuoma, komunalinių paslaugų, sveikatos priežiūros (medicinos paslaugų), draudimo mokėjimai, sudarantys apeliantės nurodytas                      10 420,47 Eur kitas išlaidas, nėra Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymais nustatyti mokėjimai. Taip pat nėra šalių sulygtos formulės, pagal kurią skaičiuojamos apeliantės patirtos išlaidos, S, T ir Q reikšmės. Be kita ko, apeliantei palaikant (tęsiant) profesionalius santykius su žaidėju M. D., joks treniravimo (paskolinimo) kompensacijos mokestis Liberijos futbolo klubui nebuvo mokamas (Liberijos klubas atsisakė teises reikalauti treniravimo kompensacijos). 52 500 Eur dydžio išlaidos apeliantės patirtos išskirtinai dėl žaidėjo nuolatinio perleidimo tolesniam futbolo klubui, o ne apeliantės profesionalių santykių su žaidėju palaikymo metu. Pažymėtina ir tai, jog šios išlaidos grandininiu būdu galimai bus (gali būti) apeliantei kompensuotos Liberijos futbolo žaidėjo M. D. perleidimo iš Čekijos futbolo klubo „Slavia Praha“ kitam (tolesniam) futbolo klubui.

68.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktus duomenis (lentelės, pridėtos prie tipliko), daro išvadą, jog S = 30 112,90 Eur, T = 12 110,91 Eur ir Q = 25 349,85 Eur (18 000 Eur + 7 349,85 Eur), todėl VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI patirtos išlaidos, apskaičiuotinos pagal šalių laisva valia sulygtą Sutarties 4 punkto formulę, sudarė 16 873,96 Eur (C) = 30 112,90 Eur (S) + 12 110,91 Eur (T) - 25 349,85 Eur (Q). Perleidimo mokestis, t. y. skirtumas tarp faktinės iš trečiojo klubo gautos sumos už perleistą futbolo žaidėją ir apeliantės patirtų išlaidų yra                    253 126,04 Eur (270 000 Eur – 16 873,96 Eur). Atitinkamai, vertės mokestis yra 74 500 Eur (Sutarties 4 punkto j papunktis).

69.       Netgi, jeigu vertinti, kad: T = 22 531,38 Eur (12 110,91 Eur nuo darbo užmokesčio paskaičiuoti mokesčiai + 10 420,47 Eur kitų išlaidų), apeliantės išlaidos, apskaičiuotinos pagal Sutarties                4 punkto formulę, sudarytų 27 294,43 Eur (C) = 30 112,90 Eur (S) + 22 531,38 Eur (T) –                 25 349,85 Eur (Q). Perleidimo mokestis sudarytų 242 705,57 Eur sumą (270 000 Eur –                         27 294,43 Eur), atitinkamai, vertės mokestis būtų lygus 74 500 Eur (Sutarties 4 punkto                       j papunktis). 

70.       Apibendrinus tai, kas nurodyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės 37 250 Eur (74 500 Eur - 37 250 Eur) vertės mokesčio Sutarties tikslu skolos sumą. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 37 250 Eur vertės mokesčio dalį (žr. civilinę bylą Nr. e2-1918-656/2022, dok. Nr. 15728 priedas Nr. 10). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė sumokėjo ieškovei neginčijamą 17 250 Eur vertės mokesčio dalį. 

Dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų

71.       Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismui dėl               37 250 Eur vertės mokesčio Sutarties tikslu skolos priteisimo, apeliacinio skundo prašymas dėl 3 317,26 Eur palūkanų dalies nepriteisimo atmetamas.

72.       Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį,  kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įstatyminis kompensuojamųjų palūkanų tarifas             (6 proc.) pritaikytas pirmosios instancijos teismo tinkamai.

73.       Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio                   2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje      Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos.

74.       Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Pagal Sutarties 4 dalies j punktą, apeliantė turėjo sumokėti ieškovei vertės mokestį per 15 dienų nuo tada, kai gavo perleidimo mokestį iš naujojo klubo. Pagal 2018 m. liepos 1 d. Sutarties 1.4 dalies b punktą, paskolinti žaidėją nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. su galimybe perleisti visam laikui, apeliantė paskutinę įmoką iš naujojo klubo turėjo gauti iki 2019 m. birželio 1 d., todėl vertės mokestis turėjo būti sumokėtas 2019 m. birželio 16 d. (2019 m. birželio 1 d. + 15 d.) (prievolės įvykdymo data).

75.       Po bylos iškėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių (kompensuojamųjų) palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

76.       Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                    2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; kt.). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005). 

77.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtas teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, ir kasacinio teismo išaiškinimus, daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu teisingai priteista ieškovei iš apeliantės 6 178,40 Eur palūkanų nuo skolos sumos (37 250 Eur), nuo 2019 m. birželio 16 d. (vertės mokesčio mokėjimo datos) iki 2022 m. kovo 21 d. (iki bylos iškėlimo teisme) (už 1009 d.) ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (37 250 Eur skolos + 6 178,40 Eur palūkanų = 43 428,40 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinio priėmimo teisėjo 2022 m. kovo 23 d. rezoliucija) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

78.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 

79.       Apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantei VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI neatlyginamos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės iš viso 2 604,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (304,70 Eur už apeliacinio skundo vertimą į anglų k. + 2 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą), grindžiamų teismui pateiktomis: 1) 2022 m. spalio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GS317 dėl apeliacinio skundo vertimo ir 2022 m. spalio 27 d. „Swedbank“, AB 304,70 Eur mokėjimo nurodymas Nr. 19; 2) 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JS0574 dėl atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą ir 2022 m. spalio 31 d. Swedbank“, AB 304,70 Eur 2 300 Eur mokėjimo nurodymas Nr. 20.

80.       Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti vertėjo paslaugas, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka. Taigi, advokatas gali teikti vertėjo paslaugas. 2020 m. sausio 20 d. atstovavimo sutartyje advokatei J. Š. pavesta atstovauti ieškovei UAB „GG11 Management“ visuose teisminiuose ginčuose su VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI bei suteikta teisė atstovaujamosios vardu atlikti visus be išimties procesinius veiksmus. 2022 m. spalio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GS317 nurodyti tokie duomenys: apeliacinio skundo vertimas į anglų kalbą; lapai; kiekis 27,7; kaina 11 Eur; suma 304,70 Eur. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI 11 lapų apeliacinis skundas. Todėl teisėjų kolegija priteisia ieškovei iš apeliantės 121 Eur (11 lapų × 11 Eur) už apeliacinio skundo vertimą į anglų k.

81.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

82.       Pagal nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojančias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), nagrinėjamoje byloje maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą sudaro 2 314,65 Eur (1 780,50 Eur × 1,3). Ieškovės patirtos 2 300 Eur išlaidos neviršija maksimalaus priteistino advokatui užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Taigi, 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteisiama ieškovei iš apeliantės.

83.       Teisėjų kolegija priteisia ieškovei UAB (OÜ) „GG11 Management“ iš apeliantės VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI iš viso 2 421 Eur (121 Eur apeliacinio skundo vertimo ir                  2 300 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu,

n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą  palikti nepakeistą.

             Priteisti ieškovei Estijos Respublikos uždarajai akcinei bendrovei (estų kalba OÜ) „GG11 Management“ (juridinio asmens kodas 14094329) iš apeliantės viešosios įstaigos FUTBOLO KLUBAS RITERIAI (juridinio asmens kodas 300096142) 2 421 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.  

Teisėjai                                                                Asta Radzevičienė        

                                                                        Antanas Rudzinskas

                                                                                                            Vigintas Višinskis