B. byla Nr.1-136-266/2013
Procesinis bylos numeris:1-53-00218-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.8.1;
2.3.6.4.2;2.10.2 (S)
Anykščių rajono apylinkės teismas
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2013 m. birželio 6 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,
Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,
Dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei , nukentėjusiosioms R. K., V. K.,
Advokatui Dariui Karveliui , Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Laimai Zukienei,
Viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C. , gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, nedirbantis, neteistas, gyvenantis Anykščių r., (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir ,-
n u s t a t ė:
K. V. C. 2013m. birželio 1d., apie 7 valandą artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu , namo, esančio Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) virtuvėje, tyčia vieną kartą kumščiu smogė buvusiai sugyventinai R. K. į veidą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą su muštine žaizda apatinėje lūpoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir, sugriebęs už kaklo nepilnametę V. K., gim. (duomenys neskelbtini) , ją stūmė, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.
K. V. C. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog R. K. jo buvusi sugyventinė, kartu nebegyvena apie tris savaites. Tą birželio 1 rytą jis atvažiavo į jos namus. Matė, jog iš vakaro namuose būta baliaus . Dėl to jiedu susipyko , jis nesusilaikė ir kumščiu jai smogė į lūpas. Dukra puolė ją ginti, tai jis ją tik pastūmė, tačiau už kaklo negriebė. Pareikštą ieškinį pripažįsta.
N. R. K. parodė, jog tą kaltinamasis buvęs sugyventinis, kartu nebegyvena apie tris savaites, nes jis susirado kitą moterį. Tą rytą ji namuose buvo su dukra ir jos drauge R. J., kai apie 7 valandą su mašina atvažiavo kaltinamasis. Jis iš karto įėjo į namo vidų, apžiūrėjo visus kambarius. Jiedu susiginčijo ir ji paėmusi kaltinamąjį už pečių jį apsuko ir liepė išeiti. Tuomet jis kumščiu jai smogė į lūpas. Ją puolė ginti dukra ir R. J., tai V. C. suėmęs dukrą už kaklo ją stūmė. Smūgio metu jai buvo prakirsta lūpa, o dukrai buvo paraudęs kaklas. Dėl sužalojimo ji kaltinamajam nedovanoja. Pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos ir prašo jį tenkinti.
N. V. K. parodė, jog tą rytą į namus atvažiavo buvęs motinos sugyventinis V. C. ir susipyko su motina. Konflikto metu jis motinai kumščiu smogė į lūpas. Ji puolė motiną ginti, tai V. C. ranka suėmę prie kaklo ją stūmė. Tuo metu ji jautė skausmą, buvo paraudę, tačiau vėliau viskas praėjo.
L. R. J. parodė, jog ji svečiavosi pas V. K.. Birželio 1d., ryte pas jas atvažiavo kaltinamasis. Jis įėjęs į vidų patikrino visus kambarius ir dėl to susiginčijo su R. K.. Ji norėjo, jog jis išeitų iš namų ir jį apsuko. Tada kaltinamasis jai kumščiu trenkė į lūpas. R. K. ginti puolė dukra ir ji. Tada kaltinamasis suėmęs už kaklo V., ją du kartus stūmė. Dėl šio įvykio ji iškvietė policiją.
Iš byloje esančios 2013-06-04 specialisto išvados Nr. G 732/13 (05) matyti, jog R. K. nustatyta poodinė kraujosruvos su muštine žaizda apatinėje lūpoje. Žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu. Dėl nustatytų sužalojimų R. K. sveikata sutrikdyta nežymiai. (b. l. 16 ).
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. C. kaltė, jog jis 2013 m. birželio 1d., artimoje erdvėje panaudojo smurtą buvusios sugyventinės atžvilgiu ir ją sužalojo, o jos dukrai , suėmęs už kaklo stūmė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ,visiškai įrodyta . Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1dalį . Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, neigė sukėlęs nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą . Tokius jo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jie prieštarauja pačios nukentėjusiosios V. K. parodymams, nukentėjusiosios R. K. , liudytojos R. J. parodymams. Šie asmenys tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek ir teisme davė nuoseklius parodymus. Netikėti jais teismui nėra jokio pagrindo.
V. C. padarė nusikalstamą veiką laikomą nesunkia , nusikalto pirmą kartą , charakterizuojamas neblogai , iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Todėl įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, jog yra pagrindas jam skirti sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą.
N. R. K. byloje pareiškę ieškinį ir prašo priteisti kaltinamojo 1000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes buvo sužalota ir dėl to labai išgyveno. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusiajai R. K. panaudoto smurto metu jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jokių neigiamų pasekmių nėra. Turtinė žala nepadaryta. Pats kaltinamasis nedirba, turto neturi. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios R. K. prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jai iš kaltinamojo 300 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas .
Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str.,304 str. 305str., 307 str.,-
n u s p r e n d ž i a :
V. C. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnį 1 dalį, ir jam paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu 6 dalies 5 punktu paskirti įpareigojimus : be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per tris mėnesius, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos , neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
R. K. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti R. K. iš V. C. 300 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui , paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Zita Gavėnienė