Civilinė byla Nr. 3K-3-163/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
114.9.6.1; 114.9.6.2; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.
gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto
2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį
atsakovei E. N., trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo
bendrovė ,,Ergo Lietuva“, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą
su ieškiniu atsakovei E. N. dėl 22 540 Lt ieškovės butui padarytos žalos atlyginimo, 25 500 Lt negautų pajamų, 1739,65 Lt mokesčių
už suteiktas komunalines paslaugas bei 314,70 Lt
už faktinių aplinkybių konstatavimą priteisimo. Ieškovė teigė, kad 2002 metais
suremontavo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2005 metais išnuomojo jį Suomijos
pilietei. Atsakovė 2005 metais jai nuosavybės teise priklausančiame virš
ieškovės buto esančiame bute atliko remonto darbus: griovė buto vidines
pertvaras, ardė grindis, pašalino smėlį ir samanų užpildą iš tarpaukštinės
perdangos. Dėl to sumažėjo perdangos tarp butų apkrova, pakilo tarpaukštinė
perdanga ir ieškovės buto sienų bei lubų sujungimuose atsivėrė plyšiai. Be to,
atsakovė vonios kambario grindyse sulaužė betoną, o įlūžęs betono gabalas įkrito
į ieškovės butą ir, sulaužęs lubas, apgadino stovinčius baldus. Ieškovės
nuomone, tarp atsakovės atliktų minėtų remonto darbų ir ieškovės bute
atsiradusių defektų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovė privalo
atlyginti ieškovės butui padarytą žalą. Taip pat ieškovė nurodė, kad dėl
atsakovės kaltės ieškovės butas tapo netinkamas naudoti ir buvo nutraukta nuomos
sutartis, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei negautas pajamas ir
komunalinius mokesčius. Ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę savo sąskaita
ne vėliau kaip per tris mėnesius atlikti darbus,
kuriais būtų užtikrintas tinkamas ieškovės buto eksploatavimas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji
nurodė, kad ieškovė netinkamai atliko remonto ir rekonstrukcijos darbus savo
bute, t. y. savavališkai, nesuderinusi su atsakove, susilpnino perdangos
konstrukciją – išardė juodlubes su prie jų pritvirtintomis skalomis, perdangos
lentų paklotą. Dėl to ieškovė pati kalta dėl jos butui atsiradusios žalos.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis
apylinkės teismas 2009
m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė
priežastinį ryšį tarp ieškovės butui padarytos žalos ir ieškovės neteisėtų
veiksmų, atliekant bute remontą, nurodydamas, jog žalos atsiradimą ieškovės
bute lėmė šiame bute savavališkai atlikti esminiai tarpaukštinio perdengimo
pertvarkymo darbai, kurie buvo atlikti neturint projekto sprendinių, bendraturtės
atsakovės sutikimo ir statybos leidimo tarpaukštinio perdengimo konstrukcijos
pertvarkymo darbams. Dėl to teismas sprendė, kad tarp atsakovės veiksmų ir
ieškovei atsiradusios žalos priežastinio ryšio nėra (CK 6.247 straipsnis), o
žala atsirado ieškovei pačiai nerūpestingai, nesilaikant statybos normų
reikalavimų atliekant remonto darbus. Grįsdamas šią išvadą, teismas rėmėsi UADB
„Ergo Lietuva“ užsakymu firmos „Tyrimai ir projektai“ atlikta ekspertize
(ekspertizės vadovas V. M.), 2005 m. gruodžio 12 d. Lietuvos statybos
inžinierių sąjungos Vilniaus klubo doc. dr. J. G. atlikta
(duomenys
neskelbtini) butų remonto ekspertize, teismo paskirtos ir UAB
,,Statybos ekspertų biuras“ 2007 m. rugsėjo 24 d. atliktos ekspertizės aktu
(ekspertas V. Z.) bei liudytojų paaiškinimais.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 27
d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo
sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
atmetė ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad teismas neturėjo
vadovautis UAB „Statybos ekspertų biuras“ atlikta teismo ekspertize, nes ji
atlikta nekvalifikuotai, išvada surašyta paviršutiniškai, nepateikiant pagrįstų
argumentų, atsakyta ne į visus klausimus. Apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija nenustatė proceso teisės pažeidimų ir pažymėjo, kad į visus
klausimus ekspertas atsakė, arba nurodė, kad negali atsakyti ir tai išdėstė
ekspertizės akte. Ieškovės atstovo iniciatyva ekspertas ekspertizės aktą
papildė, pasitelkdamas statinio projekto dalies vadovę L. M.,
kuri atsakė į tuos klausimus, į kuriuos negalėjo atsakyti ekspertas V. Z. Taip pat šis ekspertas buvo iškviestas į teismo posėdį
ir atsakė į proceso dalyvių klausimus dėl savo pateiktų išvadų, o proceso
dalyviai galėjo išaiškinti visus neaiškumus, kilusius dėl surašytų ekspertizės
aktų.
Teisėjų kolegija
sprendė, kad ieškovės nurodytas rašytinis įrodymas – V. M. išvada
– pirmiau nurodytos išvados nepaneigia, nes ją specialistas padarė vienpusiškai
ištyręs žalos padarymo aplinkybes, t. y. vertino tik atsakovės bute atliekamus
remonto darbus ir nevertino ieškovės bute atliktų remonto darbų. Kolegijos
nuomone, vien ieškovės paaiškinimai nėra pakankamas įrodymas išvadai dėl
atsakovės veiksmų neteisėtumo padaryti.
Teisėjų kolegija
nurodė, kad atsakovė neatsako pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, nes,
nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės
veiksmų ir atsiradusių padarinių, tačiau nustačius, jog ieškovei žala atsirado
dėl jos pačios neteisėtų veiksmų, yra pagrindas daryti išvadą, kad buvo CK
6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo
didelio neatsargumo. Ieškovė, savavališkai atlikusi buto rekonstrukcijos
darbus, labai rizikavo, nesilaikė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos,
todėl atsakomybė už atsiradusius padarinius tenka jai.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18
d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m.
spalio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Teismo ekspertizės aktas negalėjo būti laikomas
specialia įrodinėjimo priemone (CPK 216 straipsnis), nes ekspertizė
byloje buvo paskirta pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintas ekspertizių skyrimo
taisykles, t. y. ekspertizę atliksiantis asmuo prieš jį paskiriant nebuvo
pristatytas proceso dalyviams, nesudaryta galimybės pareikšti ekspertui
nušalinimus (CPK 67 straipsnis), prieš pradedant ekspertizę ekspertas
neprisiekė ir nebuvo įspėtas dėl atsakomybės apie žinomai melagingos išvados
davimą (CPK 217 straipsnio 1 dalis).
2.
Teismo ekspertizės aktas negalėjo būti laikomas
specialia įrodinėjimo priemone, nes neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalyje ir
Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y.
ekspertizės metu nebuvo atlikti jokie objektyviai būtini tyrimai ir jie nebuvo
aprašyti.
3.
Teismai pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias
įrodymų vertinimą (CPK 185, 218 straipsniai), nes visiškai netyrė teismo ekspertizės
akto turinio, neatsižvelgė į ekspertizės akte esančius prieštaravimus.
4.
Teismai neatsižvelgė į tai, kad ekspertas V. Z. pasisakė jo kompetencijos neatitinkančiais klausimais,
t. y. ekspertas teismo 2008
m. gruodžio 3 d. posėdyje pasisakė, jog tarp kasatorės atliktų
veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Tačiau šis klausimas yra
teisės klausimas ir priežastinio ryšio buvimą ar nebuvimą turi nustatyti
teismas.
5.
Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nevertino byloje
esančio specialisto V. M. surašyto ekspertizės akto ir
taip pažeidė CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Atlikdamas
ekspertizę V. M. nustatė, kad tam tikri atsakovės bute
atlikti remonto darbai lėmė defektų kasatorės bute atsiradimą, todėl šis rašytinis
įrodymas turėjo būti vertinamas šalia kitų įrodymų. Specialisto V.
M. surašytu ekspertizės aktu abejoti pagrindo nėra dar ir dėl to, jog šis
tyrimas buvo užsakytas ir atliktas ne ginčo šalių, o ginčo butą apdraudusio
draudiko UADB ,,Ergo Lietuva“ iniciatyva.
6.
Teismai visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų byloje
surinktų įrodymų bei jų turinio, todėl nepagrįstai nenustatė atsakovės neteisėtų
veiksmų. Atsakovė, atlikdama savo buto remonto darbus, nesilaikė pareigos
elgtis atidžiai ir rūpestingai bei nevykdė norminiuose teisės aktuose nustatytos
pareigos suderinti darbus bei gauti statybos leidimą jiems atlikti. Taigi ji
atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra vienas iš pagrindų taikyti jai civilinę
atsakomybę. Aplinkybę, kad atsakovė iškasė smėlį iš tarpaukštinės perdangos ir
išardė perdangoje įrengtą betoninį pagrindą, pripažino pati atsakovė, ją patvirtino
liudytojai, specialistai J. G., V. M.,
ekspertas V. Z. Tarp atsakovės atliktų darbų ir kasatorės
bute atsiradusių defektų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
7.
Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas,
reglamentuojančias statinio savininko (valdytojo) atleidimą nuo civilinės
atsakomybės esant nukentėjusio asmens tyčiai ar neatsargumui (CK 6.266 straipsnio
1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Net ir nustačius, kad žala nukentėjusiam
asmeniui buvo padaryta iš dalies dėl jo paties tyčios ar neatsargumo, statinio
savininko (valdytojo) atsakomybė už žalą išlieka proporcinga jo atliktų veiksmų
įtakai padarinių atžvilgiu. Ieškinys galėjo būti atmestas tik ta apimtimi, kiek
kasatorės atlikti veiksmai turėjo įtakos defektų atsiradimui. Dėl likusios
dalies ieškinys turėjo būti patenkintas.
8.
Teismai visiškai nepasisakė, kodėl kasatorės atliktus
veiksmus jie vertina kaip didelį neatsargumą ir koks šio neatsargumo mastas
bendrame visų bylos aplinkybių kontekste (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1.
Teismai nustatė priežastinį ryšį tarp kasatorės butui
padarytos žalos ir jos neteisėtų veiksmų bei pagrįstai sprendė, kad tarp
atsakovės veiksmų ir kasatorei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio.
2.
Teismas pagrįstai sprendė, kad V. M. išvada
nėra pakankamas įrodymas, jog paneigtų kitus įrodymus, nes šis specialistas
savo išvadą padarė vienpusiškai ištyręs žalos padarymo aplinkybes.
3.
Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio
ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių padarinių, taip pat nustačius, kad kasatorei
žala atsirado dėl jos pačios neteisėtų veiksmų, teismams buvo pagrindas daryti išvadą,
jog buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. jog žala
atsirado dėl nukentėjusiojo (kasatorės) didelio neatsargumo, todėl atsakovė
negali atsakyti pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas.
4.
Teismai pagrįstai vadovavosi UAB ,,Statybos ekspertų
biuras“ atlikta teismo ekspertize, nes ekspertas V. Z. atsakė
į visus klausimus arba nurodė, kad atsakyti negali. Kasatorės atstovo iniciatyva
ekspertas papildė ekspertizės aktą, atsakė į klausimus teismo posėdyje, o taip bylos
dalyviai galėjo išsiaiškinti visus neaiškumus.
5.
Nepagrįsti kasatorės argumentai, kad teismai turėjo spręsti
klausimą dėl ginčo šalių atsakomybės už kilusius paradinius padalijimo. Teismai
teisingai nustatė, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės daryto remonto ir
kasatorės bute padarytų defektų. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei
civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga,
nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis
teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas
nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1
dalis).
Nagrinėjamoje
byloje kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių
įrodinėjimą ir įrodymų, taip jų – eksperto išvados, vertinimą, aiškinimo ir
taikymo klausimai.
Dėl ekspertizės išvadai kaip įrodinėjimo
priemonei keliamų reikalavimų, įrodomosios reikšmės ir vertinimo taisyklių
Didžioji dalis
kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais remdamasi kasatorė prašo
panaikinti teismų procesinius sprendimus, priimti naują sprendimą bei ieškinį
patenkinti, yra susijusi su teismo ekspertizės akto, kaip įrodymo, tinkamumu
bei vertinimu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai laikė eksperto
V. Z. surašytą teismo ekspertizės aktą specialia
įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 212 straipsnis), nes teismo
ekspertizė buvo paskirta pažeidžiant teisės aktuose nustatytas taisykles, o ekspertizės
aktas neatitinka tokiai įrodinėjimo priemonei keliamų reikalavimų. Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nurodyti kasatorės
argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti skundžiamų teismų procesinių
sprendimų.
Eksperto išvada
– tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo,
technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus
tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216
straipsnis). Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji
yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta
laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Kasatorės teigimu, nagrinėjamu atveju
šios procedūros nebuvo laikomasi, nes ekspertizę atlikęs asmuo prieš jį
paskiriant nebuvo pristatytas proceso dalyviams, nesudaryta galimybės pareikšti
ekspertui nušalinimus (CPK 67 straipsnis) ir pan. Taigi iš esmės
kasatorė kelia savo teisių pažeidimo, nesuteikiant galimybės dalyvauti skiriant
ekspertą, klausimą.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių dėl proceso teisės normų
pažeidimų, padarytų skiriant ginčo teismo ekspertizę. Iš bylos medžiagos
matyti, jog tokius pačius argumentus dėl ekspertizės skyrimo neteisėtumo kasatorė
buvo nurodžiusi ir apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorė turėjo visas
galimybes dalyvauti skiriant teismo ekspertizę, parenkant ekspertą bei
suformuluojant jam klausimus, ir šiomis galimybėmis aktyviai naudojosi: dalyvavo
tiek skiriant teismo ekspertą, tiek renkantis jo kandidatūrą, tiek formuluojant
jam klausimus, pateikė pastabas dėl eksperto išvados, prašė pakartotinai skirti
ekspertizę, o teismas, tenkindamas šį prašymą, kreipėsi į ekspertizę atlikusį
ekspertą dėl ekspertizės akto papildymo. Ekspertas V. Z. buvo
iškviestas į teismo posėdį, kuriame ieškovė turtėjo galimybę užduoti jam
klausimus. Nustatęs tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmetė
kasatorės teiginius dėl pirmiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimo.
Iš kasacinio
skundo matyti, kad kasatorė, nesutikdama su tokia teismo išvada, nenurodo jokių
ją paneigiančių argumentų, o dar kartą dėsto tuos pačius motyvus, dėl ko ginčo
teismo ekspertizė, jos teigimu, negalėtų būti laikoma įrodymu – eksperto
išvada. Atsižvelgdama į tai, kad, minėta, kasacinio teismo nagrinėjimo ribas sudaro
teismų procesinių sprendimų teisėtumo patikrinimas, o ne bylos nagrinėjimas iš
naujo, teisėjų kolegija sprendžia, jog, nenustačius pagrindų peržengti
kasacinio skundo ribas, nurodyti kasatorės argumentai neduoda pagrindo
konstatuoti teismų išvadų neteisėtumą.
Kiti kasatorės
skunde nurodyti argumentai yra susiję su netinkamu teismų atliktu ekspertizės
akto, kaip įrodymo, vertinimu. Kasatorė nurodo, kad teismas negalėjo eksperto V. Z. surašyto akto laikyti specialia įrodinėjimo priemone
bei juo remtis, nes ekspertizės metu nebuvo atlikti jokie objektyviai būtini
tyrimai ir jie nebuvo aprašyti; ekspertas tyrimais nepagrindė ginčui svarbių aplinkybių,
susijusių su defektų kasatorės bute atsiradimo laiku, jų atsiradimo mechanizmu,
ekspertizės akte įvardijamų veiksnių įtaka kilusiems padariniams ir pan. Be to,
kasatorės teigimu, teismai visiškai netyrė teismo ekspertizės akto turinio,
neatsižvelgė į ekspertizės akte esančius prieštaravimus; neįvertino, kad
ekspertas V. Z. pasisakė teisės klausimu dėl priežastinio
ryšio tarp kasatorės atliktų veiksmų ir kilusių padarinių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatorės
teiginiai neduoda pagrindo konstatuoti teismų procesinių sprendimų neteisėtumą,
o kasatorė neteisingai aiškina teismo paskirtos ekspertizės išvados, kaip
įrodymo, vietą įrodinėjimo priemonių sistemoje. Ekspertizė yra įrodymų
šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali
būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie
nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto
išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai
išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas
neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla
pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės
duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams,
nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Taigi
ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal
bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Be to, net jei byloje esantis
ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo –
mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada
CPK 212 straipsnio prasme, tačiau toks dokumentas gali atitikti kitą
įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio
16 d. nutartis civilinėje byloje UADB
,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009).
Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia,
kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu.
Be to, teisėjų
kolegija pažymi, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų
objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už
kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui
nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y.
ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos
įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27
d. nutartis civilinėje byloje UAB
,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis
civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v.
H. P. B.,
bylos Nr. 3K-3-503/2009).
Teismai,
vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.
Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį
teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu
(CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija
,,Eglutė“ v. E. R.,
bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje
UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras,
bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio
24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio
miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr.
3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto
savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2
d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto
savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Taip pat ir vertindamas
ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje
nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje
esantiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju teismai rėmėsi ne tik ginčo teismo
ekspertizės išvada, bet ir kitais įrodymais: UADB „Ergo Lietuva“ užsakymu
firmos „Tyrimai ir projektai“ atlikta ekspertize, 2005 m. gruodžio 12
d. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Vilniaus klubo doc. dr. J. G. atlikta (duomenys neskelbtini) butų remonto
ekspertize, liudytojų paaiškinimais. Taigi teismai, nepažeisdami pirmiau
nurodytų civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą.
Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su V. Z. atlikto tyrimo pripažinimu teismo ekspertizės aktu,
nagrinėjamu atveju nekeičia susidariusios situacijos. Iš teismų sprendimų nėra
pagrindo daryti išvadą, kad ekspertizės akto išvadoms suteikta didesnė
įrodomoji galia. Teismai savo procesiniuose sprendimuose aptarė ir įvertino ne
tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, o sprendimus
priėmė remdamiesi šių įrodymų visuma. Be to, kaip matyti iš skundžiamų teismų
procesinių sprendimų, teismai tyrė kasatorės nurodytus argumentus dėl teismo
ekspertizės akto ydingumo ir juos atmetė. Teismai nurodė, kad ekspertas atsakė
į visus jam užduotus klausimas arba nurodė, jog negali atsakyti ir išdėstė tai
ekspertizės akte. Kasatorės atstovo iniciatyva ekspertas ekspertizės aktą
papildė, pasitelkdamas statinio projekto dalies vadovę L. M.,
kuri atsakė į tuos klausimus, į kuriuos negalėjo atsakyti V.
Z.. Taip pat ekspertas buvo iškviestas į teismo posėdį ir atsakė į proceso
dalyvių klausimus dėl savo pateiktų išvadų. Teismai nenustatė ekspertizės akto
prieštaringumo, tyrimo nebuvimo ar kitų kasatorės nurodytų trūkumų.
Kasatorė, nesutikdama
su teismų pateiktu šių įrodymų vertinimu, nenurodo teismų padarytų teisės normų
pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių
įrodymų turinio. Taip pat kasatorė nenurodo ir argumentų, susijusių su
apeliacinės instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas V. M. surašytą išvadą laikė nepatikimu įrodymu. Taigi
kasatorė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos
kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Minėta, kad kasacinės
instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatorei nekeliant
teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo
aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų
vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu. Dėl
to atmestini kasatorės argumentai, kad teismai nepagrįstai nevertino byloje
esančio specialisto V. M. surašyto ekspertizės akto, kad neištyrė
visų byloje surinktų įrodymų bei jų turinio.
Esant tokioms
aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių,
jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos
esmės, tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad teismai rėmėsi
byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių
įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185
straipsniai).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame
skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas,
reglamentuojančias statinio savininko (valdytojo) atleidimą nuo civilinės
atsakomybės esant nukentėjusio asmens tyčiai ar neatsargumui (CK 6.266
straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Šį teiginį kasatorė grindžia
nurodydama, jog byloje esant pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės
atlikti veiksmai turėjo įtakos defektų kasatorės bute atsiradimui, bylą
nagrinėję teismai negalėjo kasatorės ieškinio visiškai atmesti. Taigi kasatorė
nesutinka su teismų vertinimu, kad jos pačios atliktų statybos darbų įtaka
defektų atsiradimui buvo tokia reikšminga, kad neduoda pagrindo taikyti ir
atsakovės atsakomybę, proporcingą jos atliktų darbų įtakai buto defektams
atsirasti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatorės argumentus, nes, kaip matyti
iš teismų procesinių sprendimų, teismai nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų,
be to, teismai įvertino kasatorės bei atsakovės veiksmų įtaką atsiradusiems
padariniams ir sprendė, jog nėra pagrindo taikyti mišrios kasatorės bei
atsakovė atsakomybės. Tuo tarpu kasatorė, nesutikdama su tokia teismų išvada, nenurodo
teisinių argumentų, patvirtinančių teismų taikytų teisės normų pažeidimus,
turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusių
turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad šiuo atveju neiškelta teisiškai reikšmingos problemos, todėl
pripažintina, jog kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas.
Teisėjų kolegija
atmeta kasatorės argumentus, kad teismai nepasisakė, kodėl kasatorės atliktus
veiksmus jie vertino kaip didelį neatsargumą ir koks šio neatsargumo mastas
bendrame visų bylos aplinkybių kontekste (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Šie
kasatorės teiginiai neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš apeliacinės
instancijos teismo nutarties, teismas šiuos klausimus nagrinėjo ir dėl jų
pasisakė. Atmestini kasatorės argumentai, kad teismai neištyrė byloje surinktų
įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes iš teismų procesinių sprendimų
turinio matyti, kad teismai tyrė atsakovės atliktus veiksmus ir neteisėtų jos
veiksmų nenustatė.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos
teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas,
konstatuoja, kad naikinti ar keisti šią nutartį kasacinio skundo argumentais
nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3
dalis).
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis
teismas patyrė 59,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Netenkinus ieškovės J. M. kasacinio skundo, šios išlaidos
į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio
1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus m. 2-ojo
apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti iš kasatorės
J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 59,35 Lt (penkiasdešimt devynis litus 35 ct) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė