El. Civilinė byla Nr.e2-435-772/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08025-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6;
(S)
3.2.7.1.; 3.2.7.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
posėdžio sekretorė Ona Baronienė,
dalyvaujant ieškovo atstovui T. S., atsakovės D. R. atstovei adv. I. Mekienei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje: A. Č. ir S. B., neatvykus tretiesiems asmenims: M. K. ir I. R., apie teismo posėdį pranešta tinkamai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs ieškovo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau - ESO) (anksčiau – LESTO) ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje: M. K., I. R., A. Č. ir S. B.,
n u s t a t ė :
Šiaulių apylinkės teisme 2016-03-24 gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Pareiškime ieškovas nurodo, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Taip pat prašė priėmus atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukti. Ieškovas ieškinio atsisako, nes I. R. sumokėjo 300 Eur skolos ir dėl likusios skolos dalies 148,29 Eur apmokėjimas užtikrintas 2016-03-23 vekseliu. Prašė gražinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio atsisakymą palaikė ir prašė jį tenkinti, civilinę bylą nutraukti ir bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisti.
D. R. atstovė advokatė I. Mekienė, palaikė ieškovo prašymą ir prašė bylą nutraukti, tačiau prašė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, kadangi pastarajam skolą pripažino ir dalį jos sumokėjo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tai yra I. R..
Tretieji asmenys A. Č. ir S. B. dėl bylos baigties prašė teismo priimti procesinį sprendimą savo nuožiūra.
Ieškovo prašymas tenkintinas visiškai, o atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ir civilinės bylos nutraukimo.
Dispozityvumo principo esmė civiliniame procese pasireiškia tuo, kad civilinis procesas prasideda ir gali baigtis šalies iniciatyva. Ieškinio atsisakymas yra viena iš nedaugelio ieškovo procesinių teisių (CPK 42 str.), kurių įgyvendinimas reiškia ir dispozityvumo principo įgyvendinimą. CPK 140 str. 1d. numato ieškovo teisę atsisakyti ieškinio. Ieškovas ESO pateikė teismui ieškinį, kurį teismas buvo priėmęs. Tačiau ieškovas 2016-03-24 pateikė teismui ir prašymą dėl ieškinio atsisakymo, o atsakovė tokiam ieškovo prašymui neprieštarauja. Taip pat ieškovas prašyme nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo tenkintinas, kadangi jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas negalės ateityje vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.
Teismui patenkinus ieškovo prašymą ir bylą nutraukus (CPK 293 str. 1d. 4p.), ieškovui grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 11,25 Eur (CPK 87str. 2d.).
Atskirai pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo dėl turtinės prievolės, kuomet šalių teisės ir pareigos turi tam tikrą ekonominę išraišką ir gali būti įvertintos pinigais. Turtinės prievolės atveju kreditoriaus reikalavimo teisė sudaro kreditoriaus turto (aktyvų) sudedamąją dalį. Atitinkamai skolininko pareiga sudaro jo skolų (pasyvų) sudedamąją dalį.
Atsakovės skola ieškovui atsirado dėl tiekiamos elektros energijos į buvusį skolininkų gyvenamąjį namą. Elektros energijos tiekimas ir dėl to atsiradusi jos vartotojų skola yra laikoma skolininkų asmenine prievole. Ta aplinkybė, jog skolininkė (atsakovė) tiekiant ieškovui elektros energiją į gyvenamąjį namą jame negyveno, neatleidžia jos nuo atsakomybės ieškovui, kadangi su pastaruoju sudarytos el. tiekimo sutarties, įstatymo nustatyta tvarka ji nenutraukė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad elektros energiją vartojo I. R., kuri skolą pripažino, o ne atsakovė, teisinių santykių prasme sudaro situacija kuomet gali įvykti asmenų pasikeitimas prievolėje. Tenka pastebėti, kad toks asmeninės prievolės pobūdis buvo ir iki 2000 m. CK įsigaliojimo, bei liko nepakitęs po 2001-07-01 (istorinis teisės normos aiškinimo metodas). Be to nagrinėjamoje byloje ginčo atveju taikant ir aiškinant materialines teisės normas (CK 6. 6 str. 3d., 6. 383 str. 4d., CK 6. 213 str. 1d.), būtina remtis ir CK 1. 9 str. 1d. įtvirtintu sisteminiu teisės aiškinimo metodu.
Atskirai paminėtina, kad turtinės prievolės nėra lygiavertės. Vienos turtinės prievolės atsiranda dėl tam tikro daikto, o kitos dėl turto plačiuoju požiūriu. Todėl turtinės prievolės savo ruožtu yra skirstomos į dvi rūšis: daiktines turtines prievoles ir asmenines turtines prievoles.
Daiktinė turtinė yra tokia prievolė, kuri susijusi su tam tikra daiktine teise ir yra tam tikras jos priklausinys. Daiktinės turtinės prievolės sieja skolininką ir kreditorių, turintį daiktinę teisę į tam tikrą daiktą. Daiktinė turtinė prievolė gali būti neatsiejamai susijusi su nuosavybės teise ar kitokia daiktine teise. Kaip jau teismas yra nurodęs, kiti bylos dalyviai įgydami nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, jas išviešino viešame registre (6-14 b.l.). Tačiau ir tuomet jie netapo ieškovo skolininkais, kadangi formaliai vartotoja toliau liko D. R., o nors faktiškai el. energiją vartojo I. R. ir jos šeimos artimieji. Nekilnojamojo daikto savininkui viešame registre nurodžius nuosavybės teisę į daiktą, kaip teismas jau yra nurodęs, tai būtų sietina tik su pačių daiktu, o ne su savininko prievolėmis ieškovui.
Atskirai pažymėtina, kad asmeninė turtinė yra su konkrečiu daiktu nesusijusi prievolė, kurios šalių teisės ir pareigos yra atitinkamai susijusios su kreditoriumi ir skolininku. Asmeninės turtinės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Skirtingai nuo daiktinių turtinių prievolių, asmeninės turtinės prievolės neseka paskui daiktą ar daiktinę teisę, išskyrus atvejus, kai tai numato šalių sutartis. Pavyzdžiui, jeigu namo ar buto savininkas yra sudaręs vandens, šilumos, kitokių komunalinių paslaugų teikimo sutartis, tai pardavus butą ar namą šios prievolės neseka paskui daiktą, todėl už iki daikto pardavimo susidariusį įsiskolinimą atsako ankstesnis namo ar buto savininkas, išskyrus atvejus, kai nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, kad naujas savininkas prisiima ir ankstesniojo savininko asmenines skolas.
Skirtingai nei daiktinių turtinių prievolių atveju, skolininkas už asmeninės turtinės prievolės neįvykdymą atsako visu savo turtu. Ginčo atveju laikytina, kad faktiškai ieškovo skolininke buvo ir liko, ne atsakovė, o trečiasis asmuo I. R..
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tuomet iškyla bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo bylos dalyviams klausimas. Šioje byloje ieškovui atsisakius ieškinio, teismas nepriima teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o tik nutartimi nutraukia bylą.
Šiuo atveju materialieji teisiniai šalių santykiai nėra sureguliuojami, todėl ir bylinėjimosi išlaidų negalima paskirstyti pagal materialiųjų teisinių santykių sureguliavimo rezultatą. Tačiau vien galutinio materialiojo teisinio rezultato nebuvimas nesuteikia teismui teisės atsisakyti išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir šitaip kompensuoti vieno iš bylos dalyvių nuostolių, kurių atsirado dėl priešingos šalies ar dalyvio veiksmų iškeliant bylą.
Ieškovas 2015-10-09 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės D. R. atžvilgiu. 2015-11-03 D. R. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2014-12-10, ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir negyveno adresu (duomenys neskelbtini) bei nesinaudojo kreditoriaus teikiamomis paslaugomis į nurodytą gyv. namą. Skolininkė teigė, kad skola kreditoriui faktiškai susidarė dėl I. R. veiksmų. 2015-11-17 ieškovas pateikė teismui ieškinį, atsakove ir vėl nurodydamas D. R.. 2015-12-14 atsakovė D. R. pateikė atsiliepimą, teigdama, kad faktiškai skolininke (atsakove) laikytina I. R.. Bylos nagrinėjimo metu iš teismui pateiktų duomenų seka, kad ieškovo tiekiamą el. energiją vartojo I. R. ir jos šeimos artimieji (70, 101, 108 b.l.). Tai yra nors atsakovė ir formaliai nebuvo ieškovo tiekiamos el. energijos vartotoja, tačiau teisiniai jos santykiai su tiekėju nebuvo pasibaigę (27-28 b.l.). Dėl to Šiaulių apylinkės teismas 2016-01-08 nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų įtraukė M. K., I. R., A. Č., S. B.. Iš bylos duomenų seka, kad teismui priėmus ieškovo ieškinį ir toliau tęsiant teisme bylos nagrinėjimą, atsakovė, patyrė su bylinėjimusi susijusias išlaidas 300 Eur (19, 50, 122 b.l.). Tokioje situacijoje teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą privalu atsižvelgti ne tik į materialinius ginčo šalių teisinius santykius, bet ir į faktinę jų atsakomybę tiekėjui. Kaip teismas jau yra nurodęs skolą ieškovui kilo ne iš atsakovės, o iš trečiojo asmens I. R. veiksmų. Be to šis asmuo šią faktinę aplinkybę pripažino ir sumokėjo ieškovui visą skolą, išskyrus atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (119-121 b.l.).
Tokiu atveju išspręstinas klausimas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.
Pažymėtina, kad ginčo atveju dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakomybė gali atsirasti ne tik proceso dalyviams, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus (pvz. šalims), bet tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Nors CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tik proceso šalims, tačiau teisės doktrina ir susiformavusi teismų praktika pripažįsta, kad teismas, išspręsdamas bylą, gali kartu nuspręsti ir dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis. Tokia išvada yra paremta šiais žemiau nurodytais motyvais.
Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis - sudaryti sąlygas minėtiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę civilines bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Tačiau atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtį ir jo teisinius santykius su ginčo šalimis, byloje išspręstinas jo atsakomybės klausimas dėl vienos iš šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, remiantis materialinės teises nuostatomis ir teisės principais (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).
Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto tikslus, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios su šalimis procesinės teisės ir pareigos, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims. Taigi procesinių teisių ir pareigų srityje galioja trečiųjų asmenų ir šalių lygiateisiškumo principas. Šis principas netaikomas tik teisėms ir pareigoms, susijusioms su disponavimu ginčo dalyku, bet teisėms ir pareigoms dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo minėtas lygiateisiškumo principas galioja.
Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus reikia suprasti kaip draudimą spręsti dėl materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ginčo dalyko. Tuo tarpu kiti trečiųjų asmenų procesinių teisių ir pareigų klausimai teismo sprendimu gali būti ir yra sprendžiami. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra laikomas išvestiniu, papildomų procesiniu klausimu, spręstinu greta klausimų, tiesiogiai susijusių su ginčo dalyku (Teismų praktika, 2002, Nr. 17, p. 117-127). Todėl draudimas teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus neturi būti taikomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas šiuos klausimus spręsti operatyviai ir ekonomiškai. Dėl to išnyksta poreikis juos spręsti iš naujo vienos iš ginčo šalių regresiniu ieškiniu tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi būti įtraukiami į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lygiomis teisėmis ir pareigomis su šalimis ir trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.
Atskirai pažymėtina, kad nors byloje buvo keletas posėdžių, tačiau jų trukmė, šalių ir trečiųjų asmenų bei jų atstovų dalyvavimas juose, nebuvo ilgos trukmės, o į bylą pateiktų procesinių dokumentų skaičius taip pat nėra didelis.
Norminis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindas aptariamoje situacijoje, nes šio klausimo CPK nereglamentuoja, yra pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį subsidiariai mutatis mutandis taikytinas CK 6.263 straipsnis. Jame nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.263 straipsnį atsakomybė už kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas nustatytina vertinant, ar asmuo turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą ir laikėsi visų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Asmuo, kuris į teismą kreipėsi nerūpestingai ir neapdairiai, kai nebuvo pakankamo pagrindo, arba pažeisdamas tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas, tampa atsakingas už kitų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau teismas yra nurodęs atsakovė D. R. bylinėjimosi išlaidas patyrė ne tiek dėl ieškovo materialinės teisės kreiptis į teismą, o dėl trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, būtent I. R. veiksmų. Pastebėtina, kad dėl to bylinėjimosi išlaidų patyrė ir ieškovas. Todėl vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi ir operatyvumo bei ekonomiškumo principais, pagal CPK I dalies VIII skyriaus nuostatas atsakinga už kitų asmenų bylinėjimosi išlaidas laikytina trečiasis asmuo I. R., kuri ir įpareigotina atlyginti ieškovo ir atsakovės D. R. susidariusias bylinėjimosi išlaidas.
Remiantis išdėstytu ieškovui ESO iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų I. R. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, 3,75 Eur žyminio mokesčio, 3,25 Eur advokato pagalbai apmokėti (teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo), ir 0,23 Eur išlaidų už pavedimą. Iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų I. R. atsakovei D. R. priteistinos bylinėjimosi išlaidos 300 Eur, kurios susijusios su advokato pagalbos suteikimu.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 140 str. 1d., 293 str. 1d.4 p., 290-292 str., teismas,
n u t a r i a :
1. Tenkinti ieškovo ESO pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio.
2. Civilinę bylą Nr. e2-435-772/2016 pagal AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) (anksčiau – LESTO) ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje: M. K., I. R., A. Č. ir S. B., nutraukti.
3. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ( į/k 304121376) 75 procentus, tai yra 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 ct) žyminio mokesčio.
4. Priteisti ieškovui UAB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) (anksčiau – LESTO) iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 3,75 Eur (tris eurus 75 ct) žyminio mokesčio, 3,25 Eur (tris eurus 25 ct) advokato pagalbai apmokėti (teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo), ir 0,23 Eur ( 23 euro ct) išlaidų už pavedimą.
5. Priteisti atsakovei D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų I. R. a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidom atlyginti 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.
Teisėjas Jonas Stubrys