Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1; 3.1.7.6; 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
dalyvaujant ieškovui M. M.,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovams Mildai Martišauskei ir Nerijui Mačiui, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Nelei Zuj,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
1. ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo nepagrįstai, neteisėtai sulaikytas ir įkalintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. Kaip nurodoma ieškinyje, 2020 m. rugpjūčio 6 d. į ieškovo gyvenamąją vietą įsiveržė Šiaulių policijos pareigūnai, ieškovo mažamečio sūnaus ir garbingo amžiaus senelės akivaizdoje užlaužė ieškovui rankas, uždėjo antrankius, ištempė iš namų, tokiais savo neteisėtai veiksmais, pasak ieškovo, sukeldami jam fizinį skausmą bei psichologinį sukrėtimą, stresą, bei tuo pačiu sukėlė ieškovo mažamečiui sūnui, bei garbingo amžiaus senelei didelį neigiamą psichologinį sukrėtimą, stresą. Kaip nurodoma ieškinyje, šis 2020 m. rugpjūčio 6 d. sulaikymas ir kalinimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis (ieškovas) buvo sulaikytas vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta 40 parų arešto bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.
3. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausmė buvo subendrinta su 2020 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų paskirta bausme, kas, ieškovo teigimu, po minėto nuosprendžio priėmimo, minėtas baudžiamasis įsakymas neteko galios, o tai reiškia, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. jo sulaikymas ir kalinimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo neteisėtas, kadangi jis buvo sulaikytas ir kalintas be teisinio pagrindo. Kaip nurodoma ieškinyje, 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas buvo pristatytas į Šiaulių apygardos teismo Šiaulių rūmus dėl kitos bylos ir paprašė teisėjo išsiaiškinti, kodėl jis nepagrįstai sulaikytas ir kalinamas. Teisėjas peržiūrėjęs teismų nuosprendžius patvirtino, kad jis yra sulaikytas ir kalinamas nepagrįstai, tačiau jis buvo paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovas nurodė, kad jis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) patyrė labai dideles fizines bei dvasines kančias, emocinę bei dvasinę depresiją, pasidarė dirglus, irzlus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, žymiai pablogėjo ieškovo savijauta ir sveikata.
4. Teisme gautas atsakovės valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma ieškinį dalyje dėl neteisėtų veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriuo ieškovui paskirta bausmė buvo subendrinta su baudžiamuoju įsakymu ir įsiteisėjo 2020 m. birželio 23 d., todėl duomenys apie ieškovo nuteisimą bei jam paskirtos bausmės subendrinimą buvo 2020 m. birželio 23 d. automatiniu būdu perduoti Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad ji neturi informacijos, kodėl buvo vykdomas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, todėl plačiau pasisakyti dėl šio įvykio negali. Atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovas konkrečiai nenurodė bei nedetalizavo, kokie teismo veiksmai, jo nuomone, buvo neteisėti ir nepagrįsti, dėl ko jis patyrė žalą ir kurie teismo procesiniai sprendimai buvo priimti galimai pažeidžiant teisės normas.
5. Teisme gautas atsakovės valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) atsiliepimas, kuriame prašoma ieškinį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių TI 2020 m. balandžio 14 d. gautas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. M. paskirta arešto bausmė (reg. Nr. įstaigoje-11-5242). Šiaulių TI 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 14-4643 informavo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus apie šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimą vykdymui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu M. M. paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 40 parų arešto bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėn. laisvės atėmimo. Bausmė atidėta 1 metams ir 6 mėnesiams. Atsakovės atstovas paaiškino, kad Šiaulių TI Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-990-899/2020) gautas nebuvo, taigi, Šiaulių TI nebuvo informuotas apie priimtą sprendimą, keičiantį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo tvarką. Taip pat nurodė, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše, kuris Šiaulių TI buvo ištrauktas 2020 m. rugpjūčio 7 d., pažymėta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu minėtam asmeniui paskirta terminuota 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė, o informacija apie 2020 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės subendrinimą su 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ją atidedant Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nebuvo skelbiama. Atsižvelgdamas į tai, kaip nurodoma, Šiaulių TI negalėjo žinoti apie bausmių subendrinimą.
6. Nuteistasis M. M. į Šiaulių TI policijos pareigūnų konvojaus, pasak atsakovės atstovo, pristatytas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Policijos pareigūnai pateikė įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir patvarkymą, kitus su asmens sulaikymu ir pristatymu į Šiaulių TI susijusius dokumentus. M. M. paleistas į laisvę 2020 m. rugpjūčio 12 d. (vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 180 straipsniu). Kaip paaiškinama atsiliepime, 2020 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje informacija apie 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį gauta Šiaulių apylinkės teismo teisėjui M. Liesiui paskambinus į Šiaulių TI su paklausimu, ar įstaigoje laikomas M. M.. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį (baudžiamoji byla Nr. T-861-1002/2020), kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir M. M. pasiųstas atlikti 2020 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ieškovo laikymo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių TI buvo įskaitytas į pastarąją 11 mėn. laisvės atėmimo bausmę, todėl pagrindo teigti, kaip nurodoma atsiliepime, kad ieškovo laikymas įstaigoje ilgesnis, nei paskirta, nėra.
7. Teisme gautas atsakovės valstybės, atstovaujamos Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas) atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. suformuotame Registro išraše prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio nurodyta, kad minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 1900 m. sausio 1 d., todėl negali daryti išvados, kad nėra nurodytos įsiteisėjimo datos. Kaip nurodoma atsiliepime, Šiaulių TĮ darbuotojas nagrinėjo Registro išrašą ir jis turėjo atkreipti dėmesį į Registro išraše nurodytą, akivaizdžiai netikslią teismo sprendimo įsiteisėjimo datą, t. y. 1900 m. sausio 1 d. Pasak atsakovės atstovės, vadovaujantis Registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo“ 63 punktu, netikslūs Registro duomenys taisomi Registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus suinteresuoto asmens (Registro duomenų gavėjo, susijusio registro arba valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, duomenų subjekto) rašytinį prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Todėl atsižvelgdamas į pateiktą nuostatą, Registro duomenų gavėjas – Šiaulių TI, pasak atsakovės atstovo, privalėjo kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą su prašymu ištaisyti netikslią teismo sprendimo įsiteisėjimo datą Registre. Taip pat atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), 4.2 papunkčiu, nustatančiu, kad nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių), patikrinama, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti būtini dokumentai (patvarkymas vykdyti teismo nuosprendį, įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nuteistojo raštu pareikštas noras atlikti bausmę, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis (nuosprendis) skirti suėmimą ir (ar) kiti dokumentai). Kaip nurodoma, nustačius, kad gauti ne visi dokumentai, nuteistasis (suimtasis) į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių) nepriimamas. Minėtame papunktyje nenustatomas Registro išrašo gavimas kaip tinkamas ir būtinas bausmei (suėmimui) įvykdyti dokumentas. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojui 2020 m. rugpjūčio 7 d. atliekant patikrą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre galiojo 2016-06-30/2016-07-04 Asmens duomenų teikimo sutartis Nr. (6-4) 15R-75/81/01-9,1 sudaryta tarp Informatikos ir ryšių departamento ir Šiaulių TI. Sutarties 4.1 papunktyje, nustatančiame asmens duomenų naudojimo tikslus, nei vienas iš nurodytų pagrindų nenustato Registro duomenų teikimo, siekiant įvertinti, ar yra priežasčių, dėl kurių suimtasis (nuteistasis) negali būti priimtas į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių). Taigi, kaip nurodoma, Registro išraše pateikiamų duomenų vertinimas šiuo aspektu laikytinas neatitinkančiu sutartyje nustatytų asmens duomenų naudojimo tikslų. Tinkamais pagrindais Registro duomenų teikimui laikytini tik sutartyje nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslai. Tuo tarpu Registro išrašas nėra laikytinas procesinių teismo dokumentu, kuriuo vadovaujantis suimtasis ar nuteistasis yra priimamas į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių).
8. Ieškovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
9. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovo teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti.
10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovų teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti.
11. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovės teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog 2020 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-659-914/2020, ieškovui buvo paskirta 40 parų arešto bausmė. 2020 m. balandžio 14 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas pranešimas apie 2020 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ieškovui paskirtą 40 parų arešto bausmę. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 15 d. 2020 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-990-899/2020, teismas nusprendė M. M. (šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovą) pripažinti kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę M. M. nustatyti laisvės atėmimą 10 mėnesių; vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 40 parų arešto bausme, prieš tai, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 p. a) p.p., arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir skirti M. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. baudžiamąjį įsakymą. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. birželio 23 d. ir duomenys apie ieškovo nuteisimą bei jam paskirtos bausmės subendrinimą buvo 2020-06-23 automatiniu būdu perduoti Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respubli9kos vidaus reikalų ministerijos. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių policijos pareigūnai, vadovaudamiesi tuo, jog 2020 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ieškovui buvo paskirta 40 parų arešto bausmė ir minėtas baudžiamasis įsakymas buvo įsiteisėjęs, atvyko į ieškovo namus ir sulaikė ieškovą. 2020 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas pristatytas į Šiaulių TI policijos pareigūnų konvojaus. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo teisėjui M. Liesiui paskambinus į Šiaulių TI su paklausimu, ar įstaigoje laikomas M. M., buvo gauta informacija apie 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį, kur paaiškėjo, jog 2020 m. kovo 25 d. baudžiamasis įsakymas yra subendrintas su 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas buvo paleistas į laisvę. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nutartį (baudžiamoji byla Nr. T-861-1002/2020), kuria panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ieškovui M. M. ir pasiuntė jį atlikti 2020 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ieškovo laikymo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių TI buvo įskaitytas į 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtą 11 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
13. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo neteisėtai kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje pagal 2020 m. 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo ieškovui paskirta 40 parų arešto bausmė, ir kuris buvo subendrintas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-990-899/2020. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) patyrė labai dideles fizines bei dvasines kančias, emocinę bei dvasinę depresiją, pasidarė dirglus, irzlus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, žymiai pablogėjo ieškovo savijauta ir sveikata. Ieškovo teigimu, dėl neteisėto kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis patyrė neturtinę žalą, kurią ieškovas vertina 5000 Eur.
Dėl neteisėtų veiksmų, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos
14. Ieškovas ieškinį dėl neturtinės atlyginimo reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
15. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.).
16. Neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigūnų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Teismo ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).
17. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).
18. Teismas, nagrinėjantis civilinę bylą dėl žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo, vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl šios priežasties teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014 ir kt.).
19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
20. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
21. Remiantis bylos duomenis, bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pateiktais paaiškinimais situacijos dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-25 teismo baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. e1-659-914/2020, kuriuo ieškovui buvo paskirta 40 parų arešto bausmė, vykdymo, nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-25 teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. M. paskirta arešto bausmė, Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas 2020-04-14, reg. Nr. 11-5242. Šiaulių TI 2020-04-17 raštu Nr. 14-4643 informavo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus apie šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimą vykdymui. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo gautas ieškovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-990-899/2020 priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-02 nuosprendis. Šiaulių tardymo izoliatorius taip pat nebuvo informuotas priimtą 2020-06-02 nuosprendį, keičiantį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-25 teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo tvarką, nei raštu, nei žodžiu, todėl nebuvo žinoma apie tokio sprendimo egzistavimą. Nuteistasis M. M. 2020-08-06 buvo sulaikytas, uždarytas į areštinę ir 2020-08-07 pristatytas į Šiaulių TI policijos pareigūnų konvojaus. Policijos pareigūnai pateikė įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-25 teismo baudžiamąjį įsakymą ir patvarkymą, kitus su asmens sulaikymu ir pristatymu į Šiaulių tardymo izoliatorių susijusius dokumentus, nurodytus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 4.2 papunktyje, t. y. patvarkymas vykdyti teismo nuosprendį, įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nuteistojo raštu pareikštas noras atlikti bausmę, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis (nuosprendis) skirti suėmimą ir (ar) kiti dokumentai. Nustačius, kad gauti visi dokumentai, ieškovas buvo priimtas į Šiaulių tardymo izoliatorių.
22. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojui 2020-08-07 atliekant patikrą Itariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, 2020-08-07 buvo ištrauktas ir išnagrinėtas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį M. M.. Išnagrinėtame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše pažymėta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-02 nuosprendžiu minėtam asmeniui, t. y. M. M., paskirta terminuota 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Informacija apie 2020-03-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės subendrinimą su 2020-06-02 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 2020-08-07 ištrauktame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nebuvo nurodyta ir skelbiama. Taip pat minėtame išraše buvo nurodyta neteisinga 2020-06-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo data, t. y. 1900-01-01.
23. Dėl šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2020-08-07 ištrauktame ir išnagrinėtame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį M. M. nebuvo nurodyta (skelbiama) informacija apie 2020-03-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės subendrinimą su 2020-06-02 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bei tai, kad minėtame išraše buvo nurodyta neteisinga 2020-06-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo data, teismas pažymi, jog viena vertus, bausmės vykdymą vykdanti institucija Šiaulių TI suformavusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą ir nustačiusi, kad minėtame išraše yra klaida (šiuo atveju 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio įsiteisėjimo data buvo nurodyta 1900 m. sausio 1 d.), apie tai turėjo informuoti registro tvarkytoją, kaip tai numato Registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo“. Minėtų nuostatų 63 punktas numato, kad netikslūs Registro duomenys taisomi Registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus suinteresuoto asmens (Registro duomenų gavėjo, susijusio registro arba valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, duomenų subjekto) rašytinį prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Šiaulių tardymo izoliatorius to nepadarė.
24. Kita vertus, vadovaujantis jau minėtų, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), 4.2 papunkčiu, nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių), patikrinama, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti būtini dokumentai (patvarkymas vykdyti teismo nuosprendį, įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nuteistojo raštu pareikštas noras atlikti bausmę, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis (nuosprendis) skirti suėmimą ir (ar) kiti dokumentai). Nustačius, kad gauti ne visi dokumentai, nuteistasis (suimtasis) į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių) nepriimamas. Taigi minėtame 4.2 papunktyje nenustatomas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo gavimas kaip tinkamas ir būtinas bausmei (suėmimui) vykdyti dokumentas.
25. Be to, teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojui 2020-08-07 atliekant patikrą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre galiojo 2016-06-30/2016-07-04 Asmens duomenų teikimo sutartis Nr. (6-4) 15R-75 / 81/01-9,1 sudaryta tarp Informatikos ir ryšių departamento ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Sutarties 4.1 punkte, nustatančiame asmens duomenų naudojimo tikslus, nustatyta, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM įsipareigojo teikti Šiaulių tardymo izoliatoriui Itariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, o Šiaulių tardymo izoliatorius įsipareigojo šiuos duomenis naudoti organizuojant nuteistųjų asmenų paskirstymą į konkrečiais pataisos įstaigas (4.1.1. p.); nuteistųjų palikimui kardomojo kalinimo vietose atlikti ūkio darbus (4.1.2 p.); užtikrinant suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimus (4.1.3 p.); nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų tvarkymui (4.1.4 p.)., rengiant socialinio tyrimo išvadas (4.1.5 p.); vykdant kriminalinę žvalgybą (4.1.6 p.); pagal kompetenciją atliekant BPK tvarka ikiteisminį tyrimą ir nusikalstamų veikų prevenciją (4.1.7 p.); atliekant kandidatų, priimant į tarnybą, tikrinimus (4.1.8 p.); tikrinant ar kandidatų, priimamų į tarnybą, sutuoktiniai, artimi giminaičiai ar svainytės ryšiais susijęs asmenys atlieka laisvės atėmimo bausmę (4.1.9 p.).
26. Taigi Sutarties 4.1 punkte, nustatančiame asmens duomenų naudojimo tikslus, nei vienas iš nurodytų pagrindų nenustato Itariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų teikimo, siekiant įvertinti, ar yra priežasčių, dėl kurių suimtasis (nuteistasis) negali būti priimtas į pataisos įstaigą (nagrinėjamu atveju į Šiaulių tardymo izoliatorių). Kitaip tariant, Itariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas nėra laikytinas dokumentu, kuriuo vadovaujantis suimtasis ar nuteistasis yra priimamas į Šiaulių tardymo izoliatorių, todėl teigti, jog nagrinėjamu atveju būtent netikslūs duomenys, esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše, sukėlė neigiamas pasekmes ieškovui, t. y. ieškovas buvo neteisėtai sulaikytas ir kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nėra jokio teisinio pagrindo.
27. Ieškovas į bylą, be kita ko, nėra pateikęs jokių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių, jog jis raštu ar žodžiu būtų kreipęsis į atsakingus Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojus ar darbuotoją su prašymu išsiaiškinti, kodėl jis yra nepagrįstai sulaikytas ir kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-25 teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai, patvirtino, kad ieškovas į atsakingus Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojus ar darbuotoją, nei raštu, nei žodžiu nesikreipė, priešingu atveju, tokie ieškovo kreipimaisi būtų užregistruoti ir išnagrinėti.
28. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų gavęs teismo ar prokuratūros paklausimų apie arešto bausmės, paskirtos 2020-03-25 teismo baudžiamuoju įsakymu, vykdymo eigą, įvykdymą ir panašaus pobūdžio paklausimų, susijusių su šio teismo sprendimo vykdymu ar su M. M. kalinimu. Kaip paaiškino atsakovės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai, ką patvirtina ir pati bylos medžiaga, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje informacija apie 2020-06-02 nuosprendį, keičiantį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-25 teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo tvarką, buvo gauta tik 2020-08-11, t. y. Šiaulių apylinkės teismo teisėjui M. Liesiui paskambinus į Šiaulių tardymo izoliatorių su paklausimu, ar įstaigoje laikomas M. M. Sekančios dienos rytą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas buvo paleistas į laisvę.
29. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatorius iki pat 2020-08-11, kuomet Šiaulių apylinkės teismo teisėjas M. Liesis paskambino į Šiaulių tardymo izoliatorių su paklausimu, ar įstaigoje laikomas M. M., neturėjo (nežinojo) ir negalėjo turėti (žinoti) informacijos apie 2020-03-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės subendrinimą su 2020-06-02 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, o 2020-08-11 gavęs minėtą informaciją nedelsiant, t. y. sekančios dienos rytą (2020-08-12) paleido ieškovą į laisvę.
30. Galiausiai, Šiaulių apylinkės teismo 2020-08-11 Šiaulių rūmams priėmus nutartį, baudžiamojoje byloje Nr. T-861-1002/2020, kurioje ieškovas pasiųstas realiai atlikti 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, minėtas ieškovo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpis (t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. 2020 m. rugpjūčio 12 d.) buvo įskaitytas į pastarąją 11 mėn. laisvės atėmimo bausmę, todėl teigti, ieškovo laikymas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo ilgesnis, nes paskirta, nėra jokio pagrindo.
31. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto kalinimo nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. 2020 m. rugpjūčio 12 d., atlyginimo, kuriuo ieškovas iš esmės grindžia atsakovės neteisėtus veiksmus, kuris, anot ieškovo, reiškia, jog nebuvo pagrindo ieškovo atžvilgiu jį įkalinti, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neatitinkantis CK 6.272 straipsnio aiškinimo bei teismų praktikos aptariamos kategorijos bylose. Kaip minėta, neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigūnų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Teismo ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė teisėsaugos institucijų pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, o nenustačius bent vienos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, valstybės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu nekyla.
32. Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų pasisakyti netikslinga, nes neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė negalima.
33. Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė teisėsaugos institucijų pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nenustačius neteisėtų veiksmų, ieškovo pareikšti reikalavimai atmetami kaip neįrodyti.
34. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos
(CPK 98 straipsnio 1 dalis). 37. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,92 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovo yra priteistina 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo M. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė