Civilinė byla Nr. e2-3108-1168/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17838-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,
sekretoriaujant Karinai Ruseckai,
dalyvaujant ieškovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė J. B. (toliau – ir ieškovė) Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) pareiškė ieškinį atsakovui R. P., (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte „Dėl nepilnamečio vaiko“ nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros E. P. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, o R. P. dukrai E. P., įsipareigoja mokėti išlaikymą kasmėnesinėmis įmokomis po 150,00 Eur per mėnesį, nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki dukros pilnametystės, pinigus sumokėdamas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į J. P. nurodytą sąskaitą banke, arba grynais pinigais pagal pakvitavimą. Toks išlaikymo dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad dalį išlaikymo nepilnametei dukrai R. P. sumokėjo vienkartine pinigų sumą grynais pinigais iki šios sutarties pasirašymo. Sumokėta suma sudarė 3 000,00 Eur. Išlaikymo dydis apskaičiuotas po 180,00 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės.
3. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su D. B., po santuokos sudarymo jos pavadė yra B. 2023 m. vasario 24 d. Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), šalių nepilnametės dukters E. P. pavardė pakeista į pavardę B.
4. Teigė, kad atsakovas moka ieškovei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytas lėšas vaiko išlaikymui – 150,00 Eur, išlaikymo įsiskolinimo nėra, tačiau 2017 metais nustatyta vaiko išlaikymui skirtų lėšų suma, atsižvelgiant į kainų kilimą, infliaciją, ekonominę šalies padėtį, vaiko poreikių didėjimą, laikytina nepakankama. Nustatyta mokėtinų lėšų vaiko išlaikymui suma, nuo 2017 metų nei karto nebuvo indeksuota ar didinta, nors nuo 2017 metų minimalusis darbo užmokestis kito nuo 380,00 Eur iki 840,00 Eur 2023 metais, tai yra didėjo daugiau kaip du kartus. Atsižvelgiant į ženkliai išaugusias paslaugų ir prekių kainas, nustatyta 150,00 Eur suma per mėnesį nebeužtikrina net minimaliausių nepilnamečio vaiko išlaikymo kaštų. Per nurodytą laikotarpį nuo 2017 metų, augant vaikui, ženkliai padidėjo vaiko poreikiai – išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos. Atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Nepilnametės dukros tėvas R. P., išskyrus išlaikymui mokamus 150,00 Eur, jokia kita forma neprisideda prie nepilnametės dukros ugdymo, nesirūpina, kad būtų užtikrintas pilnavertis ir visapusiškas vaiko interesų tenkinimas.
5. Nurodė, kad ieškovės gaunamos pajamos (atlyginimas) vidutiniškai per mėnesį sudaro 1106,96 – 1181,63 Eur (trijų pastarųjų mėnesių vidurkis 1132,37 Eur), atskaičius mokesčius, kai minimaliausiems būtiniesiems vaiko poreikiams mėnesiui reikia ne mažiau kaip 710,00 Eur. Atsižvelgiant į aktualias paslaugų ir prekių kainas, vieno mėnesio išlaidos skiriamos nepilnametės dukros E. B. išlaikymui sudaro ne mažiau kaip 790,00 Eur, iš šios sumos: maistui 10,00 Eur dienai namuose ir popamokiniu laikotarpiu, viso 300,00 Eur per mėnesį; maitinimui mokykloje – 50,00 Eur; aprangai, avalynei – 60,00 Eur; higienos, kosmetikos priemonėms – 40,00 Eur; vaistams, vitaminams, maisto papildams – 40,00 Eur; korepetitoriams – 100,00 Eur; kirpyklos paslaugoms – 60,00 Eur; sporto klubui, baseinui – 30,00 Eur; ryšio paslaugoms – 30,00 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, knygoms – 80,00 Eur.
6. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vaiko išlaikymui gali skirti didesnę sumą, kuri remiantis sąžiningumo kriterijumi neturėtų būti mažesnė nei J. B. vaiko išlaikymui skiriama pinigų suma. Vadovaujantis CK nuostatomis kiekvienas iš tėvų turi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Nuo 2017 m. birželio 30 d. teismo sprendimu nustatyto išlaikymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (daugiau nei 6 metai). (duomenys neskelbtini) m. šalių dukrai E. B. buvo 10 m., šiuo metu – 16 metų. Tai reiškia, kad su vaiko amžiumi susiję poreikiai pasikeitė. Įvertinusi visas šias aplinkybes, ieškovės įsitikinimu, yra pagrindas pakeisti nepilnametės dukters išlaikymo lėšų dydį, padidinat tėvo R. P. mokėtinos kasmėnesinės išlaikymo sumos dydį nuo 150,00 Eur iki 395,00 Eur (kas sudarytų pusę apskaičiuotos sumos skiriamos per mėnesį nepilnametės dukters E. B. išlaikymui, nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės).
7. Atsakovas R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais bei teismo pranešimas, kuriuo atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsakovui įteikti 2024 m. sausio 6 d. (DOK-4405).
8. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje (DOK-17352) nurodė, kad Tarnybos specialistė apsilankė ieškovės ir atsakovo gyvenamosiose vietose, surašė šalių šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus ir vaiko nuomonės išklausymo aktą. Tarnybos specialistė nustatė, kad nepilnametė E. B. kartu su mama J. B. ir jos sutuoktiniu D. B. gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Būstas, pasak ieškovės, nuosavybės teise priklauso jai, apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga, nepilnametei skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, nepilnametei sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, ugdymosi sąlygos. Ieškovė Tarnybos specialistei nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), darbo pajamos - apie 1 000,00 Eur/mėn, su atsakovu ji visai nebendrauja, dukrai tėvas taip pat neskambina. Paskutinį kartą, po ilgos pertraukos, dukra su tėvu matėsi prieš maždaug 2 mėnesius. Moters teigimu, pagal taikos sutartį atsakovas prižadėjo grynais sumokėti 3 000,00 Eur, todėl ji sutikusi, jog mėnesinė suma dukros išlaikymui būtų 150 Eur, deja, tačiau tų 3 000,00 Eur ji negavo. Atsakovas R. P. kartu su savo motina gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas, pasak atsakovo, nuosavybės teise priklauso motinai J. P.. Namuose tvarkinga, yra visi reikiami baldai bei namų apyvokos daiktai, nepilnametei svečiuotis sąlygos sudarytos. Atsakovas nurodė, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 150,00 Eur išmoką. R. P. teigimu, išlaikymą vaikui visuomet teikia, visą tą laiką, paskutiniu metu po 219 Eur/mėn. (turi visus kvitus), tačiau, sakė, nežinantis kaip reiks mokėti, nes dabartinės jo pajamos yra 150,00 Eur/mėn. (bedarbio išmoka). Pasak atsakovo, paskutinius 2 metus turi problemų su sveikata, todėl ilgą laiką nedirba; dabar, kad sumokėti vaikui išlaikymą, turi prisidėti jo motina. Anot atsakovo, su dukra bendrauja, ji pati atvažiuoja su autobusu, santykiai su vaiku yra geri - jie eina kartu pažvejoti, žvejojant pakalba, eina pasivaikščioti. Atsakovas sakė, kad dukra dažnai susitinka su draugėmis, kurios yra likusios čia, būdavo, kad važiuoja kartu su močiute (jo motina) į sodą, padėdavo močiutei, tačiau E. jau 0,5 metų nėra nakvojusi, mano, kad dukrai draudžia su juo bendrauti naujas ieškovės vyras, negali net paskambinti jai. R. P. teigimu, jam buvo siūlyta geranoriškai atsisakyti tėvystės teisių į dukrą, tačiau to niekada nebus; dabar specialiai mergaitei pakeitė pavardę, jam net nepasakė. Išvadoje pažymėjo, kad šeima Tarnybai nėra žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.
9. Tarnybos vertinimu, teismo sprendimu nustatytas vaikui išlaikymas po 150,00 Eur/mėn. nebeatitinka LR įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
10. 2024 m. sausio 25 d vaiko nuomonės išklausymo akte Nr.1VAIK-42 nurodyta, kad nepilnametė bendraudama su Tarnybos specialiste buvo gerai nusiteikusi, nuoširdžiai ir noriai bendravo, drąsiai jautėsi, sakė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 11 klasėje. Mergina pasakojo, kad kai buvo 10 klasėje, jai sekėsi vidutiniškai, o dabar jai sekasi žymiai geriau; ji turi kelis gerus, tikrus draugus, laisvalaikiu mėgsta piešti. E. teigimu, su tėčiu daugiau kaip prieš mėnesį buvo susitikusi, netoli močiutės (iš tėvo pusės) namų, pokalbis užtruko maždaug 15 min. Anot merginos, ji klausė tėvo, kodėl jis nenorintis bendrauti, prisimena, kad tuomet buvo labai šalta, o jie kalbėjosi lauke, nes močiutė nenorėjo matyti jos, mano, kad greičiausiai dėl teismo. Pasak E., anksčiau su močiute buvo geri ir artimi santykiai, ji skirdavo jai daugiau dėmesio, vasarą pas ją būdavo, ji norėtų labiau bendrauti su močiute, nei su tėvu. Nepilnametė teigė, kad ir žinutėmis jai nelabai sekasi bendrauti: tėvas parašė sausio 1 d., paklausė kaip sekasi, ji parašė „gerai" ir pokalbis buvo baigtas. Anksčiau, kai dar bendravo, tėvas jai beveik nieko nedovanodavo, na gal kokius 5 Eur, kišenpinigių duodavo, bet labai retai. E. sakė, kad su tėvu nėra artimo ryšio, bet norėtų bendrauti, ji nemėgsta, kad tokie reikalai šeimoje, labai įtempta situacija.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
11. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Akcentavo, kad padidėjo kainos, vaiko poreikiai, iškilo sveikatos problemų – dukra labai greitai išaugo, o stuburas nespėjo susiformuoti, todėl atsirado stuburo problemų, dukrai reikia masažų, rekomenduojama lankyti baseiną. Be to, atsirado naujų poreikių – plaukų priežiūros poreikis, kurio anksčiau nebuvo – dukra nešioja trumpus plaukus, kuriuos reikia nuolat kirpti, prižiūrėti. Dukra yra tokio amžiaus, kad drabužius ir avalynę jau reikia pirkti kaip suaugusiam asmeniui, atitinkamai didesnės išlaidos reikalingos maistui. Be to, dukra pradėjo lankyti gimnaziją, kuri nėra šalia namų, kaip anksčiau buvusi mokykla, todėl nuvykimui į mokyklą reikalingos papildomos išlaidos važiavimo bilietui. Atsirado korepetitorių poreikis – matematikos, lietuvių ir chemijos, matematikos nuolat, o kitų riboja, nes neturi galimybių. Kad palaikytų bendravimą su draugais, reikalingi kišenpinigiai – nueiti į filmą, kavinę. Higienos priemonių reikia daugiau, mergaitė bręsta, jau šiek tiek reikia ir kosmetikos. Teigė, kad atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, neteikia net moralinės pagalbos, dukrai niekada neturi laiko, net ir paprašytas, pavyzdžiui, palydėti vaiką į polikliniką, atsisakė.
12. Žodiniu pareiškimu teismo posėdžio metu patikslino, t. y. sumažino reikalavimą ir prašė padidinti iš atsakovo priteistiną vaiko išlaikymą iki pusės minimalios algos dydžio, neatskaičius universalios vaiko išmokos – iki 353,00 Eur. Teigė, kad neteiks įrodymų ir neįrodinės didesnės nei minimali mėnesio alga vaikui reikalingos išlaikymo sumos.
13. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas 2024 m. sausio 27 d. (DOK-18689) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, išaiškinant, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Tačiau atsakovas atsiliepimo ieškinį nepateikė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
14. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-23879).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
15. Byloje pateiktas gimimo liudijimo įrašas, Nr. (duomenys neskelbtini) (Fl. 1, b. l. 18), kuriame įrašyta, kad šalys yra nepilnametės E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) tėvai. Iš pateikto 2023 m. vasario 24 d. Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Fl. 1, b. l. 16-17), nustatyta, kad nepilnametės pavardė ,,P.“ pakeista į pavardę ,,B.‘‘.
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ (toliau – ,,Liteko“) bei bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.3. punkte šalys susitarė, kad ,,R. P. dukrai E. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), moka išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis po 150,00 EUR per mėnesį, nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki dukros pilnametystės, pinigus sumokėdamas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į J. P. nurodytą banko sąskaitą arba grynais pagal pakvitavimą“, o 2.4. punkte numatyta, kad ,,Toks išlaikymo dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad dalį išlaikymo nepilnametei dukteriai R. P. sumokėjo J. P. vienkartine pinigų suma grynais pinigais iki šios sutarties pasirašymo. Sumokėta suma sudaro 3000 Eur. Išlaikymo dydis apskaičiuotas po 180 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės”.
17. Iš teismo Sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovas mokės dukros išlaikymui iki pilnametystės po 150,00 Eur periodinį išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis, taip pat atsakovas sumokėjo išlaikymą tvirta pinigų suma 3 000,00 Eur, kas sudaro po 30,00 Eur išlaikymo sumą per mėnesį iki vaiko pilnametystės.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
20. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
21. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
22. Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu patikslinusi pareikšto reikalavimo sumą, ieškovė prašė padidinti priteistą iš atsakovo periodinį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai iki 353,00 Eur per mėnesį, motyvuodama padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis bei pakitusiais šalių nepilnamečio vaiko poreikiais ir dėl to ženkliai padidėjusiu jos išlaikymu, dėl ko atsakovo iki šiol teikiamas išlaikymas yra nepakankamas.
23. Ieškovė ieškinyje detalizavo vaiko poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, kurios sudaro apie 790,00 Eur per mėnesį: maistui 10,00 Eur dienai namuose ir popamokiniu laikotarpiu – 300,00 Eur; maitinimui mokykloje – 50,00 Eur; aprangai, avalynei – 60,00 Eur; higienos, kosmetikos priemonėms – 40,00 Eur; vaistams, vitaminams, maisto papildams – 40,00 Eur; korepetitoriams – 100,00 Eur; kirpyklos paslaugoms – 60,00 Eur; sporto klubui, baseinui – 30,00 Eur; ryšio paslaugoms – 30,00 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, knygoms – 80,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pastaruoju metu iškilo sveikatos problemų – dukra labai greitai išaugo, o stuburas nespėjo susiformuoti, todėl atsirado stuburo problemų, dukrai reikia masažų, rekomenduojama lankyti baseiną. Be to, atsirado naujų poreikių – plaukų priežiūros poreikis, kurio anksčiau nebuvo – dukra nešioja trumpus plaukus, kuriuos reikia nuolat kirpti, prižiūrėti. Dukra yra tokio amžiaus, kad drabužius ir avalynę jau reikia pirkti kaip suaugusiam asmeniui, atitinkamai didesnės išlaidos reikalingos maistui. Be to, dukra pradėjo lankyti gimnaziją, kuri nėra šalia namų, kaip anksčiau buvusi mokykla, todėl nuvykimui į mokyklą reikalingos papildomos išlaidos važiavimo bilietui, atsirado korepetitorių poreikis – matematikos, lietuvių ir chemijos. Bendravimo su draugais palaikymui dukrai reikalingi kišenpinigiai – nueiti į filmą, kavinę, be to mergaitė bręsta, todėl reikalinga daugiau higienos priemonių, šiek tiek kosmetikos bei aksesuarų.
24. Nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 30 d. teismo Sprendimu patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių be vienkartine suma sumokėtos sumos, sudarančios 30,00 Eur išlaikymo sumą per mėnesį, atsakovas buvo įsipareigoję dukrai teikti periodinį išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis po 150,00 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktais, periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą; periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis; periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Todėl nagrinėjamu atveju, priteista išlaikymo suma turėjo būti indeksuojama nuo 2018 metų vasario mėnesio ir ieškovei kraipantis į teismą sudarė 219,53 Eur (150,00 Eur x 1,039 x 1,019 x 1,027 x 1,106 x 1,217). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas moka indeksuotą teismo Sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą150,00 Eur išlaikymo sumą, kuri po indeksavimo sudarė 219,00 Eur. Tokią sumą Tarnybos specialistei nurodė mokantis ir atsakovas, specialistės apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu (Fl. 1, b. l. 155). Nuo 2024 metų vasario mėnesio pritaikius praėjusių metų vartotojų kainų indeksą 101,2, atsakovo mokėtino išlaikymo suma turėtų sudaryti 222,00 Eur.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,00 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tik tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė padidinti atsakovo mokamą vaikui išlaikymą iki pusės MMA dydžio, neatskaičius iš jos vaikui mokamos universaliosios išmokos, t.y. iki 353,00 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo. Kaip minėta, iš atsakovo mokamas išlaikymas vaikui priteistas 2017 metais, kuomet šalių dukrai buvo buvo dešimt metų, šiuo metu jai jau yra šešiolikos metų, atsirado nauji interesais ir poreikiai. Šiuo metu atsakovo mokamo išlaikymo dukrai suma 219,00 Eur (nuo šių metų vasario mėnesio 222,00 Eur), įskaitant, kad pagal Sprendimu patvirtintos sutarties 2.4. punktą, po 30,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės buvo sumokėta tvirta pinigų suma, yra žymiai mažesnio dydžio nei pusė MMA, kuri yra siejama su būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimu.
27. Pažymėtina, kad Sprendimo priėmimo metu MMA dydis buvo 380,00 Eur, atskaičius mokesčius 335,30 Eur (Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644) , pusė MMA buvo apie 167,50 Eur. Vadinasi teismo Sprendimu patvirtinta šalių sutartimi nustatyto atsakovo vaikui teiktino išlaidymo suma – 180,00 Eur, sudarė daugiau nei pusę tuo metu buvusios MMA (universali vaiko išmoka nebuvo mokama). Todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu atsakovo teiktinas išlaikymo dydis nėra pakankamas patenkinti būtiniausius šalių dukros poreikius.
28. Ieškovė neįrodinėjo kokios yra faktinės vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos išlaidos. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.
29. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.
30. Byloje gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (toliau – ir Sodra) nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pastovų darbo užmokestį apie 2 106,6 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (Fl. 1, b. l. 37-38), atskaičius mokesčius – apie 1301,77 Eur. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3 kambarių Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei tuo pačiu adresu esanti Negyvenamoji patalpa – automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/214 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šis turtas apsunkintas hipoteka (Fl. 1, b. l. 47-132). VĮ ,,Regitra“ duomenimis ieškovė yra transporto priemonių BMW 330D, pirmos registracijos data 2007 m. ir YAMAHA YZF R1 08, pirmos registracijos data 2010 m., savininkė. Abiem transporto priemonėms yra pritaikytas areštas (Fl.1 b. l. 28-31). Duomenų, kad atsakovas dirbtų ir gautų pajamas Sodros informacinėje sistemoje nėra (Fl. 1, b. l. 39). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (Fl. 1, b. l. 133), o VĮ ,,Regitra“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė SAAB 9-5, pirmos registracijos data 1998 m. (Fl. 1, b. l. 40-41).
31. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar, kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Atsakovas nepateikė duomenų, kad egzistuotų objektyvios priežastys, kurios sudarytų pagrindą mažinti vaikui reikalingo išlaikymo sumą žemiau MMA vidurkio.
32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas.
33. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovei, su kuriuo nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Iš bylos duomenų (pateiktų rašytinių įrodymų visumos) ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas susidarė teigiamą įspūdį apie ieškovę, apie jos pastangas padėti savo vaikui su jo visų poreikių įgyvendinimu, siekiant užtikrinti jam ne tik saugią aplinką ir būtiniausius poreikius, tačiau ir užtikrinti ir kitus vaiko poreikius, nepaisant tėvo nusišalinimo nuo šios pareigos. Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju, atsakovui buvus pasyviam procese, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
34. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, 2017 birželio 30 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis, pritaikius indeksaciją sudaro 252,00 Eur (222,00 Eur mokama indeksuoto periodinio išlaikymo suma + 30,00 Eur sumokėta tvirta pinigų suma) šio sprendimo priėmimo momentu yra žymiai mažesnė nei ½ dalis MMA ir nebeatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat vaiko poreikių ir teisėtų interesų. Todėl ieškovės reikalavimą pakeisti teismo Sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo dydį tenkina iš dalies. Atsižvelgiant, kad Sprendimu patvirtintos šalių sutarties 2.4 punkte numatyta, kad atsakovas sumokėjo išlaikymą iki dukros pilnametystės 3 000,00 Eur tvirta pinigų suma, kurią paskirsčius kiekvienam iki pilnametystės likusiam mėnesiui, vienam mėnesiui tenka 30,00 Eur suma, iš atsakovo nepilnametės dukters naudai priteistina 323,00 Eur (353,00 Eur – 30,00 Eur) išlaikymo suma kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
36. Nepilnametės šalių dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė J. B. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Atsižlegiant į aplinkybę, kad ieškovės pavardė po teismo Sprendimo priėmimo pasikeitė, pakeistinas ir Sprendimu patvirtintos sutarties 2.5. punktas, kuriuo šalys aptarė dukters išlaikymo lėšų tvarkymo klausimą. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškiniu ieškovė neprašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir neatlyginamos.
38. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo valstybei priteistina 27,27 Eur žyminio mokesčio suma (323,00 Eur – 222,00 Eur) ×12 mėn. × 3proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).
39. Ieškovės reikalavimus patenkinus 91,50 proc., iš atsakovo proporcingai valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 11,21 Eur (12,25 Eur × 91,50 proc.) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi ieškovei tenkanti išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, dalis šioje byloje neviršija 8 Eur, šios išlaidos iš jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punktu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui E. B. (buvusi P), priteisiant iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 323,00 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023 m. gruodžio 5 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą sąskaitą banke, arba grynais pinigais pagal pakvitavimą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5. punktą, numatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27,27 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,21 Eur (vienuolika eurų ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Krolienė