Civilinė byla Nr. 2S-418-614/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21956-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties,  civilinėje byloje pagal ieškovų D. J., D. J. ieškinį atsakovui E. J., trečiasis asmuo H. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              trečiojo asmens H. S. atstovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei Vaivai Malcienei atlikti notarinius veiksmus paveldėjimo byloje po S. J. mirties iki bylos dėl santuokoje įgyto turto ir skolų padalijimo išnagrinėjimo.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi trečiojo asmens prašymą tenkino. Teismas konstatavo, H. S., būdamas testamento vykdytoju ir veikdamas nepilnamečių testamentinių įpėdinių D. J. ir D. J. vardu, turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Palikėjos mirties faktas yra pagrindas jos teisėms ir pareigoms perimti. Nepilnamečiai, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, paveldi ne tik palikėjos turtą, bet ir jos skolas, jei tokių esama.  Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas nagrinėjamoje byloje turi tiesioginę įtaką nepilnamečių palikėjos vaikų turtiniams interesams. Priklausomai nuo to, kaip ir kokiu būdu bus padalintas santuokoje įgytas turtas, priklauso testamentinių įpėdinių paveldimo turto rūšis, dydis bei apimtis. Byloje pareikštas trečiojo asmens reikalavimo dėl ieškovės pasirašyto vekselio pripažinimo bendra sutuoktinių prievole išsprendimas turės įtakos nepilnamečių vaikų atsakomybės kreditoriams dydžiui. Teismas sprendė, kad tęsti notarinius veiksmus paveldėjimo byloje galima tik išnagrinėjus bylą teisme, kurioje bus nustatyta paveldimo turto ir skolų masė. Neuždraudus notarei atlikti notarinių veiksmų, kiti įpėdiniai gali gauti paveldėjimo teisės liudijimą, realizuoti paveldėtą turtą, dėl ko būtų pažeisti nepilnamečių interesai ir jiems palankus teismo sprendimas gali būti nebeįvykdomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atsakovas E. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - netenkinti trečiojo asmens prašymo. Nurodo, kad trečiojo asmens statusas byloje – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Trečiasis asmuo, būdamas testamento vykdytoju, neveikė nepilnamečių vaikų vardu. Nepilnamečių vaikų įstatyminis atstovas – atsakovas. Todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad trečiasis asmuo turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nekeliamas ginčas dėl testamento vykdymo ar palikimo priėmimo, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su byloje reiškiamais reikalavimais. Atsakovas pažymi, kad 2014-08-18 trečiojo asmens pateiktas ieškinys tikėtinai nepagrįstas, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos. Be to, mirus ieškovei santuoka pasibaigė ir santuokoje įgytas turtas negali būti dalinamas vadovaujantis CK III knygos normomis, o kaip numatyta CK 3.117 str. 4 d., sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto paveldima pagal CK V knygoje nustatytas normas. Mirusios santuokoje įgyto turto dalį paveldėjo nepilnamečiai vaikai. Pagal notarės Vaivos Malcienės 2014-12-09 raštą Nr. 163/2014, palikimą pagal ieškovės testamentą, sudarant apyrašą, priėmė nepilnamečiai vaikai. Vadinasi, sutuoktinių turto dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės jau yra atidalinta ją paveldėjus. Jei trečiojo asmens ieškinys būtų tenkintas, jis savo reikalavimą dėl 200 00 Lt galėtų nukreipti atsakovui arba testamentiniams įpėdiniams. Negalima sutikti su skundžiamos nutarties motyvu, jog trečiojo asmens reikalavimas dėl mirusiosios pasirašyto vekselio turės įtakos nepilnamečių vaikų atsakomybės kreditoriams dydžiui. Pagal notarės Vaivos Malcienės 2014-12-09 raštą Nr. 163/2014, vaikai palikimą priėmė pagal apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės kenkia nepilnamečių vaikų interesams, nes nuo palikimo priėmimo momento praėjo daugiau nei 2 mėnesiai ir beveik 5 mėnesiai nuo palikėjos mirties, o per šį laikotarpį testamento vykdytojas neatliko jokių veiksmų, kad nedelsiant būtų sudaryti palikimo apyrašas. Atvirkščiai, trečiasis asmuo visomis priemonėmis siekia, kad paveldimo turto apyrašas nebūtų sudarytas ir nebūtų užfiksuotas nepilnamečių paveldimo turto dydis. Notarinių veiksmų tęsimas niekaip nepažeistų trečiojo asmens interesų, nes apyraše turi būti nurodytas visas įpėdiniui žinomas turtas ir skoliniai įsipareigojimai, kurie vėliau gali būti tikslinami. Nepagrįstas teismo teiginys, jog neuždraudus notarei atlikti notarinių veiksmų, kiti įpėdiniai gali gauti paveldėjimo teisės liudijimą, realizuoti paveldėtą turtą, dėl ko būtų pažeisti nepilnamečių interesai ir jiems palankus teismo sprendimas gali būti nebeįvykdomas. Šiuo atveju, yra tik du paveldėtojai – nepilnamečiai vaikai, kurie negalėtų realizuoti paveldėto turto be testamento vykdytojo pritarimo, nes pagal CK 5.38 str. 1 d. testamento vykdytojas valdo palikimą. Atsakovas pažymi, kad trečiasis asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Trečiasis asmuo yra testamento vykdytojas, o paveldimo turto procedūra turi būti užbaigta kaip galima greičiau. Be to, trečiasis asmuo yra atstovaujamas advokatės ir turi žinoti, kad mirus ieškovei santuokoje įgytas turtas negali būti dalijamas, o jo dalis paveldima. Trečiajam asmeniui yra žinoma, kad nepilnamečiai vaikai palikimą priėmė pagal apyrašą ir paveldėjimo procedūrų užbaigimas nedaro jokios grėsmės ieškinio reikalavimo užtikrinimui. Būdamas testamento vykdytoju trečiasis asmuo veikia priešingai vaikų interesams, siekia užkirsti kelią operatyviam paveldėjimo turto apyrašui sudaryti ir paveldėto turto procedūroms užbaigti. Todėl trečiajam asmeniui turi būti taikyta 20 000 Lt bauda, iki 50% iš šios baudos paskirtos baudos skiriant atsakovui.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį. Nurodo, jog H. S. šioje byloje yra pareiškęs savarankiškus reikalavimus. Trečiasis asmuo dalyvauja byloje kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad trečiasis asmuo, kaip testamento vykdytojas, turi teisę nepilnamečių vaikų vardu pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kai tai susiję su paveldimu turtu. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nevertinamas ieškinio pagrįstumas. Vertinamos yra kitos aplinkybės, t.y. grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, nenurodydamas teismo nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Apeliacinės instancijos 2014-11-17 nutartyje nurodyta, jog mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams reikia nustatyti palikimo dydį. Palikimo priėmimas negali būti laikomas turto atidalijimu iš bendros jungtinės nuosavybės. Palikimo priėmimas – vienašalis įpėdinio sandoris, kuriuo jis siekia perimti nuosavybėn palikėjos turtą. Tuo tarpu, konkreti turto masė priimant palikimo pagal apyrašą yra nustatoma pagal CK trečios knygos VIII skyriaus normas. Kadangi ieškovė buvo kreipusis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, tai tik išnagrinėjus bylą ir nustačius ieškovei su atsakovu priklausančias bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis bei įsipareigojimus bus galima sudaryti turto apyrašą, jame nustatant palikėjos turto masę. Tenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, palikėjai priklausytų didesnė nei ½ turto dalis. Todėl tik išnagrinėjus bylą bus aišku, ar palikėjai priklauso tik ½ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis. Be to, skolininkų pareiga pagal CK 6.6 str. 4d. yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek ir jos dalį. Todėl priklausomai nuo teismo sprendimo nepilnamečiai pagal palikėjos vekselį atsakys arba solidariai su atsakovu, arba vieni. Todėl tai turi tiesioginę įtaką nepilnamečių vaikų, kaip ieškovės įpėdinių paveldint po mirties likusį turtą, kreditorių įsipareigojimo dydžiui. Atsakovas nenurodo kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia nepilnamečių interesus. Draudimas atlikti notarinius veiksmus – tenkina nepilnamečių vaikų interesus. Apyrašo sudarymas nesant nustatytai palikėjos turto masei ir kreditorinių įsipareigojimų dydžiui, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad apyrašo sudarymas neturi įtakos nepilnamečių teisei valdyti ir naudotis turtu. Įstatyme nustatytų terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra. Trečiasis asmuo vykdydamas ieškovės paskutinę valią, pagrįstai naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekdamas apginti nepilnamečių vaikų interesus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti atsakovo prašomą baudą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, turi atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (LR CPK 178 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad visų pirma, teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Taigi į klausimą, ar trečiojo asmens materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju preliminariai įvertinus trečiojo asmens reikalavimus, jame nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, akivaizdžių duomenų dėl trečiojo asmens H. S. ieškinio ir ieškovės teisių perėmėjų, nepilnamečių vaikų, reikalavimų nepagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Tai privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 12 ir 178 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, vaikų gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo vaikams ir sutuoktinei priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Byloje buvo pareikštas trečiojo asmens – kreditoriaus H. S. savarankiškas reikalavimas, kuriuo jis prašė teismo pripažinti ieškovės 200 000,00 Lt įsiskolinimą trečiajam asmeniui solidaria šalių prievole. Bylos nagrinėjimo metu 2014-08-17 ieškovė mirė. Byla dėl santuokos nutraukimo, transformavosi į bylą dėl turto padalijimo.

Teismui atsakovas E. J., atstovaudamas nepilnamečius vaikus, pateikė pareiškimą ir nurodė, kad ieškovė 2014-08-01 testamentu visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą lygiomis dalimis paliko savo vaikams: D. J. ir D. J.. Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė 2014-10-20 išdavė liudijimą, kuriuo patvirtino, kad palikimą pagal testamentą priėmė nepilnamečiai vaikai. Ieškovės įpėdiniai D. J. ir D. J. yra laikomi palikimą priėmusiais asmenimis, paveldėto turto savininkais ir dėl to ieškovės teisių perėmėjais. Nepilnamečių šalių vaikų atstovas pagal įstatymą yra atsakovas (apeliantas) E. J..

Trečiasis asmuo H. S. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-31 nutartimi prašymą tenkino - uždraudė notarei atlikti notarinius veiksmus paveldėjimo byloje po S. J. mirties. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi, kadangi tik nustačius mirusiai ieškovei ir atsakovui priklausiusios bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis bei įsipareigojimus, bus galima sudaryti turto apyrašą, nustatant testamentinių įpėdinių (nepilnamečių vaikų) paveldimo turto rūšis, dydį bei apimtį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-22 įsakymais buvo nustatyta vaikų D. J. ir D. J. ir laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas trečiasis asmuo H. S., tačiau vėliau minėti įsakymai buvo panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. N2-2700-558/2015 pagal H. S. ieškinį atsakovui E. J. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikams nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo vaikams priteisimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014-10-09 įsakymų panaikinimo, kuriais panaikinta laikinoji globa ir vaikai grąžinti tėvui (apeliantui). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tarp mirusios ieškovės teisių perėmėjų – nepilnamečių vaikų, ir vaikų įstatyminio atstovo – tėvo (apelianto), kuris yra atsakovas byloje, galimai yra interesų konfliktas. Todėl vadovaujantis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė notarei Vaivai Malcienei atlikti notarinius veiksmus paveldėjimo byloje po S. J. mirties iki bus priimtas sprendimas (nutartis) civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tęsti notarinius veiksmus paveldėjimo byloje galima tik išnagrinėjus bylą teisme, kurioje bus nustatyta paveldimo turto ir skolų masė, o neuždraudus notarei atlikti notarinių veiksmų, gali būti realizuotas paveldėtas turtas, dėl ko būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai ir jiems palankus teismo sprendimas gali būti nebeįvykdomas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoti pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, papildyti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl teisės aiškinimo.

              Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl baudos skyrimo.

Apeliantas prašė paskirti 20 000 Lt baudą trečiajam asmeniui už piktnaudžiavimą procesu, nes trečiasis asmuo veikia priešingai vaikų interesams, siekia užkirsti kelią operatyviam paveldėjimo turto apyrašui sudaryti ir paveldėto turto procedūroms užbaigti

              Teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti trečiojo asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimas savaime dar nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Eglė Surgailienė