Civilinė byla Nr. e2A-876-210/2015

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02216-2013-1

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.3.6.;2.5.1.5.;2.5.29.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3386-251/2015, pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui P. T. dėl skolos, delspinigių, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 270,71 Eur skolą, 1513,81 Eur delspinigius, 27,07 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: – 41,00 Eur žyminį mokestį, 256,52 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Taip pat, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, prašė priimti sprendimą už akių.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsigijo prekę, per sutartyje nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t. y. iki 2009-03-23, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, tačiau nuo 2007-07-23 nesumokėjo nė vienos mėnesinės įmokos, prekės negrąžino. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovo skolą pagal 2007-03-22 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703590983 ir 2009-03-04 perdavimo-priėmimo aktą Nr. 987.

           Atsakovui P. T. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkinto iš dalies.

Priteisė iš atsakovo P. T. ieškovui UAB „Kapitalo valda“ 270,71 Eur skolą, 97,46 Eur delspinigius, 27,07 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 395,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.

Kadangi atsakovas skolos ieškovui negrąžino – 270,71 Eur skolą teismas priteisė ieškovui iš atsakovo (LR CK 6.38 str., 6.881 str.).

Teismas nustatė, kad pagal sutarties 11.1 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1513,81 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 2796 dienų. Nors byloje nėra atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, nes atsakovas nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinį, teismas, turėdamas tokią teisę vartojimo sutartyse, reikalavimą priteisti 1513,81 Eur delspinigius atmetė kaip nepagrįstą ir teismo iniciatyva delspinigius mažino iki 97,46 Eur už 180 dienų laikotarpį.

Sutarties 11.2 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas nevykdo ar netinkamai vykdo išperkamosios nuomos sutarties 5.2 ir 5.5 punktus, nuomininkas lizingo įmonei sumoka 10 procentų neišpirktos Turto vertės baudą. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė išperkamosios nuomos sutartį, todėl teismas priteisė 27,07 Eur baudą.

Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas tenkino bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti iš P. T. UAB „Kapitalo valda“ naudai 1513,81 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo, 41 Eur žyminio mokesčio ir 256,52 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai, priteisti 34 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas įsitikinęs, kad sprendimas už akių dalyje dėl delspinigių sumažinimo, taikant senatį nesant šalies reikalavimo, yra priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės normas, nesivadovaujant formuojama teismų praktika, nemotyvuojant, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Apelianto teigimu, teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį, trumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 180 dienų. Todėl teismas, savo iniciatyva taikydamas CK 1.125 str. 5 d. 1 p. pažeidė CK 1.126 str. 2 d. numatytą teisinį reguliavimą. Apeliantas pažymi, jog CK 1.126 str. 2 d. yra imperatyvi teisės norma, ir neesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali.

Nors šioje byloje reiškiamas reikalavimas, kilęs iš vartojimo sutarties ir teismas turi pareigą būti aktyvus, tačiau apeliantas įsitikinęs, kad šiuo atveju teismas neturi diskrecijos teisės ex officio taikyti senatį.

2. Teismas sumažino iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį tik tuo pagrindu, jog delspinigių dydis viršija neįvykdytą pagrindinę prievolę ir rėmėsi išimtinai CK 1.125 str. 5 d. 1 p., t.y. nepagrįstai taikant senatį. Šiuo atveju, teismo delspinigių sumažinimo skaičiavimo būdą būtina įvertinti teisėtumo ir pagrįstumo atžvilgiu, nes pradelstų dienų skaičius už kurias skaičiuojami delspinigiai teismo iniciatyva buvo sumažintas nepagrįstai, todėl ir delspinigiai šiuo pagrindu buvo sumažinti nepagrįstai ir neproporcingai.

3. Apelianto nurodoma, kad dėl skolos išieškojimo iš atsakovo ieškovas patyrė daug išlaidų, pavyzdžiui atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo išlaidas, taip pat eikvojamus žmogiškuosius resursus bei laiką skirtą skolos išieškojimui, tačiau būdamas sąžiningas ir laikydamasi sutartyje apibrėžtų atsakovo civilinės atsakomybės ribų, ieškovas teismui neteikė reikalavimo priteisti turėtų išlaidų daugiau nei numatyta sutartyje. Pažymi, kad ieškovas šioje byloje neturėjo įrodinėti nuostolių, patirtų dėl atsakovo prievolių pagal Sutartį nevykdymo.

Apeliantas įsitikinęs, jog būtent dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, ieškovas neturėjo kitų galimybių išieškoti skolą, jis kaip kreditorius ir taip prisiima didžiąją dalį skolos išieškojimui tenkančių išlaidų, todėl Sutartimi numatyti minimalūs kreditoriaus nuostoliai privalo būti priteisti pilna apimtimi, tai yra iš atsakovo apelianto naudai priteistini Sutartimi numatyti delspinigiai už kiekvieną pradelstą įvykdyti prievolę dieną, tai yra už 2796 pradelstų dienų.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                     Apeliacinis skundas atmestinas.

            Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista sumažinta delspinigių suma nuo 1513,81 Eur iki 97,46 Eur, tai yra sumažinant pradelstų dienų skaičių nuo 2796 iki 180.

Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pritaikęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą sumažino delspinigius priteisdamas juos už 180 dienų, nesant atsakovo prašymo taikyti senaties terminą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju mažindamas netesybas, netinkamai taikė senaties terminą reguliuojančią CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju kai ginčo šalis to reikalauja. Tačiau reikia pažymėti, kad vien ši materialiosios teisės taikymo klaida nėra pagrindas teigti, jog byloje neteisingai ar neproporcingai sumažinti delspinigiai. CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis, kurią taip pat taikė pirmosios instancijos teismas, suteikia teismui teisę savo iniciatyva sumažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, suteikiant teismui pagrindą kontroliuoti netesybų dydį, užkertant kelią piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Pažymėtina jog ginčo sutartis yra akivaizdžiai vartotojiška ir atsakovo, kaip vartotojo ir silpnesniosios civilinių teisinių santykių šalies, teisės turėtų būti labiau ginamos ribojant sutarties laisvės principą, dėl to, kad vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Kilus ginčui teisme vartotojų teises teismai gina ex officio.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas be atsakovo prašymo pritaikė delspinigiams 6 mėnesių senatį, nors teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį ir sutrumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 6 mėnesių, tai yra už 180 dienų. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina.

Pagal CK 1. 125 straipsnio 5 dalį sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl delspinigių priteisimo. Skundžiamu sprendimu teismas sumažino delspinigius nuo 1513,81 Eur iki 97,46 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas negali taikyti jos savo iniciatyva, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasikartoja, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybas, netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto, o taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Tinkamas netesybų dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-03 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Teismų praktikoje yra apibrėžta eilė kriterijų, kuriems esant netesybos turėtų būti mažinamos ir pripažįstamos per didelėmis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovo prašomi priteisti iš atsakovų 1513,91 Eur delspinigiai, kurie ieškovo paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2007-07-23 iki 2015-03-19 už 2796 dienų, yra aiškiai per dideli. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimo teisė apeliantui buvo perleista 2009-03-04, į teismą kreiptasi tik 2015 m. kovo mėnesį. Apeliantas ilgą laiko tarpą, 6 metus, nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, nors už šį laikotarpį skaičiuoja delspinigius. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Be to, apeliantas, kaip atsakinga stipresnioji šalis, turėjo kuo greičiau siekti išieškoti skolą, kad būtų išvengta didelių nuostolių. Ieškovas yra verslininkas, o toks verslo subjekto elgesys nelaikytinas gera verslo praktika, jis neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Nors apeliantas nurodo, kad visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą aktyviai siekė išieškoti skolą ir dėl to patyrė daug išlaidų, kurios, pagal ieškovą, ir įeina į prašytus priteisti delspinigius, byloje nėra duomenų apie realius ieškovo nuostolius, kuriuos jis nurodo apeliaciniame skunde, t. y. apeliantas byloje netinkamai įrodinėja savo turėtus nuostolius, į kuriuos teismas galėtų orientuotis nustatydamas priteistinų delspinigių dydį.

Pažymėtina ir tai, kad netesybų dydį teismas apribojo mažindamas tik delspinigius už 180 dienų, tačiau paliko šalių Sutarties 11.1 punkte numatytus 0,2 procento dydžio delspinigius. Todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi draudimu apeliantui priimti blogesnį sprendimą – CPK 313 straipsnis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, pati skolos suma nėra didelė – 270,71 Eur, o per ilgai delsdamas kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, apeliantas leido susidaryti pernelyg didelėms netesyboms, todėl ieškovo argumentai, kad delspinigių suma buvo sumažinta nepagrįstai, atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą už akių, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Vytautas Kursevičius

Teisėjai                                                                                                Danutė Burbulienė

                                                                                                             Birutė Simonaitienė