Civilinė byla Nr. e2-3180-937/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33053-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.4.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,

sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,

dalyvaujant ieškovės atstovui Modestui Kuodžiui,

atsakovės atstovei Giedrei Krapavickaitei,

trečiajam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei UAB „Naujoji Pilaitė“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B., dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 880,33 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo ginčo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovė su draudėju A. S. sudarė Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 342-7011226, kuria apdraudė (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė atlygino draudėjui 880,33 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2020-10-27, kai įvyko vandens prasiskverbimas iš bendro naudojimo patalpų. Draudėjas nurodė, kad jo butas yra ketvirtame aukšte, vandens pratekėjimas įvyko iš šeštame aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini). Minėto buto savininkei ieškovė siuntė pretenziją, į kurią buto savininkė nurodė, kad bendro naudojimo vamzdžiai, kurie tiesiai per butą (duomenys neskelbtini), galėjo būti pažeisti, už juos atsako UAB „Naujoji Pilaitė“, todėl atsakomybė už žalą tenka UAB „Naujoji Pilaitė“. Atsakovė administruoja bendro naudojimo objektus name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos.

Ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostata nurodo, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal šio reglamento 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui. Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinės įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis.

Ieškovė nurodo, kad atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstrukcijų administratoriui, todėl įgyvendindama savo subrogacijos teisę, ieškovė nuostolių sumos reikalauja iš atsakovės.

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pagal Daugiabučio namo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 str. nustatyta tvarka, jiems atstovauti. Teigia, kad atsakovė, vykdydama savo pareigas ir funkcijas, vadovaujasi teisės aktais. Jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali kilti. Pažymi, kad ieškovė nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, todėl nenustačius jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovės civilinė atsakomybė negalima. Dėl užliejimo į A. S. nesikreipė, atsakovės žiniomis užliejimas įvyko dėl (duomenys neskelbtini), įvykusio karšto vandens stove įvykusio vandens prasiskverbimo. Karšto vandens stovas praeina pro minimo buto nuosavybės teise valdomas patalpas.

Atsakovė teigia, kad ji nėra atsakinga už vamzdynų defektus, esančius gyventojų atsakomybės ribose. Atsakovė savitarnos svetainėje, mokestiniuose pranešimuose prašo gyventojų pastebėjus bute/patalpose bendro naudojimo inžinerinėse sistemose ar konstrukcijose atsiradusius defektus, informuoti administratorių.

Atsakovė, kaip namo administratorė, atliko realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą (techninę), kuri yra prieinama gyventojams. Bylos medžiaga patvirtina, kad disponuodami informacija, susijusia su vamzdyno defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo. Atkreipia dėmesį, kad į atsakovę dėl karšto vandens vamzdžių pakeitimo ir (ar) remonto nebuvo kreiptasi. Nurodo, kad atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl atsakovei negali būti taikoma griežta atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės.

Trečiasis asmuo A. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog dalies ieškinio reikalavimo atsisako, ieškinio reikalavimą sumažino iki 783,41 Eur. Nurodė, kad apdrausto buto remontas prieš įvykį buvo darytas prieš penkis metus, todėl ieškovė taiko 4,5 proc. nusidėvėjimą. Be to, teikdami ieškinį nepritaikė 60 Eur frančizės. Nurodo, kad mažina ieškinio reikalavimą iki 783,41 Eur (880,33-60-4,3 proc.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė bylos dalį nutraukti, likusioje dalyje ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad trūkis nebuvo didelis, kaip adatos skylytė, purškė pro ją. Nurodė, kad vamzdis nėra jos nuosavybė, bendro naudojimo, bet eina per jos butą.

Bylos dalis nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančio Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 342-7011226 matyti, kad draudėjas A. S. draudimo laikotarpiu nuo 2015-06-01 00:00 val. iki 2051-06-01 00:00 val. apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2020-10-27, kai įvyko vandens prasiskverbimas iš bendro naudojimo patalpų, buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos 2020-11-04 Turto žalos vertinimo skaičiuoklės nustatyta, kad žala padaryta 880,33 Eur sumai. Iš pateiktų 2020-11-06 pranešimo apie draudimo išmoką ir mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovė A. S. išmokėjo 880,33 Eur sumą. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Naujoji Pilaitė“.

Atsakovė į bylą pateikė daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą, atliktų darbų nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 ataskaitą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad trūkis nebuvo didelis, kaip adatos skylutė, purškė pro ją. Nurodė, kad vamzdis nėra jos nuosavybė, bendro naudojimo, bet eina per jos butą.

Byloje kilo klausimas dėl administratoriaus civilinės atsakomybės administruojant daugiabutį namą. Pasak ieškovės, atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, atsakinga už apdraustam butui padarytą žalą. Atsakovė laiko, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. 

Įvertinus, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimo 96,92 Eur sumai, kad nurodė, kad jai žinomos tokios atsisakymo pasekmės, toks atsisakymas imperatyvioms teisės normos neprieštarauja, ieškovės ieškinio dėl 96,92 Eur priteisimo iš atsakovės priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalis administratorius daugiabučiui gyvenamajam namui yra skiriamas administruoti bendrojo naudojimo objektus.

Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatų (toliau – ir nuostatos) 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 5 d. (toliau – ir Reglamentas), 37 punktas numatė, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Pagal Reglamento 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Reglamento 44 punkte numatyta, kad statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: 44.1. nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; 44.2. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale. Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas.

Byloje nėra ginčo, kad trūkęs vamzdis laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe. Nustačius, kad bute trūkęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, teismas konstatuoja, jog būtent atsakovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkas privalėjo prižiūrėti bendrojo naudojimo vamzdį. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

Į bylą pateiktas atsakovės 2019-05-21 statinio apžiūros aktas, kurio 2.2 punkte nurodyta, kad yra nustatyti vandentiekio tinklų (karšto vandens) vamzdynų defektas, kad rekomenduojama keisti vamzdynus. Į bylą pateiktas atsakovės 2019-09-25 statinio apžiūros aktas, kurio 2.2 punkte nurodyta, kad yra nustatyti vandentiekio tinklų (karšto vandens) vamzdynų ir ventilių defektas, kad rekomenduojam keisti vamzdynus. Į bylą pateiktas atsakovės 2020-06-11 statinio apžiūros aktas, kurio 2.2 punkte nurodyta, kad yra nustatyti vandentiekio tinklų (karšto vandens) vamzdynų defektas, kad rekomenduojam keisti vamzdynus. Į bylą pateiktas atsakovės 2020-09-30 statinio apžiūros aktas, kurio 2.2 punkte nurodyta, kad yra nustatyti vandentiekio tinklų (karšto vandens) vamzdynų ir ventilių defektas, kad rekomenduojam keisti vamzdynus.

Atsakovė į bylą pateikė ir atliktų darbų nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 ataskaitą.

Į bylą pateiktas 2019-09-02 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti, kad gyventojai nepritarė sutarties su UAB „ADMI“ sudarymui dėl vandentiekio vamzdyno keitimo (vonios ir virtuvės stovai).

Nors tiek 2019 m., tiek 2020 m. atsakovė nustatė vandentiekio tinklų (karšto vandens) vamzdynų defektus, rekomendavo juos keisti, tačiau į bylą pateikė duomenis tik apie 2019-09-02 organizuotą balsavimą dėl vandentiekio vamzdyno keitimo (vonios ir virtuvės stovai) keitimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė 2020 metais, t.y. iki ginčo įvykio, būtų ėmusis aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdyno keitimu, remontu, kad būtų organizavusi gyventojų balsavimus ar panašiai.

Atsakovė yra verslininkė ir jai taikomi didesni rūpestingumo standartai, ji turėjo žinoti ir suprasti, jog vamzdynas yra netinkamos būklės ir jį reikia remontuoti, tačiau aktyvių veiksmų iki įvykio nesiėmė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė pareigą rūpintis ginčo gyvenamojo namo karšto vandens vamzdyno

Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostolių sumą pagrindžia A. Ž. parengta turto žalos įvertinimo skaičiuotė. Atsakovė nepateikė kitokių skaičiavimų ar nepaneigė pateiktos skaičiuotės, neprašė byloje atlikti ekspertizės. (CPK 178 straipsnis). Skaičiuotėje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio nuostolių dydžio apskaičiavimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti byloje pateikta skaičiuote. Dėl atsakovės neteisėto neveikimo, ieškovė patyrė nuostolius, tad konstatuotina esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių.

Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, t.y. nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės priteisti 783,41 Eur nuostolių atlyginimą.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų bus išspręstas papildomu sprendimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, CPK 293 straipsnio 4 punktu, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą dėl 96,92 Eur sumos priteisimo iš atsakovės nutraukti.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, įm.k. 302912288, iš atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“, į. k. 121483560, 783,41 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 41 ct) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 783,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Erika Zablockaja