Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. N1-41-876/2011

Teisminio proceso Nr.1-91-1-00661-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3., 1.2.14.1.2.4., 1.2.14.10

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 22 d.

Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,

sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Eglei Macijauskienei,

dalyvaujant prokurorams Jurgitai Baltrūnienei, Linui Frančiakui,

kaltinamiesiems M. P., Ž. E.,

gynėjai advokatei Irenai Teresei Balsienei,

įstatyminei atstovei V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. , 187 str. 2 d.;

Ž. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d.

n u s t a t ė :

M. P. ir Ž. E. 2010 m. lapkričio 11 d. apie 23 val. Kiaulupių kaime, Šakių rajone, J. M. sodybos kieme, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovė per dureles į nerakintą mikroautobusą ir iš jo pagrobė tris pasltikinius indus su 60 l dyzelino, 126 Lt vertės. Tęsdami nusikalstamą veiką per nerakintas dureles įsibrovė į šalia stovėjusį nukentėjusiojo J. M. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 m. laidos, 2700 Lt vertės, kur prie pavarų svirties radę automobilio degimo raktelius, išsistūmė automobilį iš kiemo ir Ž. E. sėdus prie vairo ir užkūrus variklį, automobilį pagrobė, šiais veiksmai nukentėjusiajam J. M. padarė turtinę 2826 Lt žalą.

Be to, M. P. ir Ž. E. 2010 m. lapkričio 11 d. apie 24 val. Papartynų kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sutarę sunaikinti nusikaltimo pėdsakus tyčia žiebtuvėliu uždegdami priekinių sėdynių apmušalus, sunaikino sudegindami J. M. automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 m. laidos, visuotinai pavojingu būdu.

Kaltinamasis M. P. tiek per apklausą ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 45-46), tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2010-11-11 susitiko su draugais ir sutarė važiuoti pas Ž. E. į kaimą. Jie buvo susitarę susitikti ir eiti pas Ž. Jiems einant pro Ž. M. namus užėjo ir pabeldė į langą bet nieko namie nebuvo. Atsisėdę į automobilį kieme gėrė alų ir sugalvojo užsirūkyti. Beieškant degtukų, rado raktelius ir sugalvojo pasivažinėti. Vairavo Ž. E. iš pradžių, o paskui - jis. Papartynų kaime nuvažiavo nuo kelio ir norėdami sunaikinti įkalčius automobilį padegė. Padarytą žalą atlygino nukentėjusiajam, kuris pretenzijų neturi.

Kaltinamasis Ž. E. tiek per apklausą ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 85-86), tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad  2010-11-11 su M. P. susitiko Šakiuose prie parduotuvės ,,Cento“ ir juos R. K. nuvežė į namus. Sugalvojo nueiti pas Ž. M., bet kai nuėjo, jo namie nebuvo. Atsisėdo kieme, gėrė alų. Ieškojo degtukų užsirūkyti, ir rado automobilio raktelius. Tada užsikūrė automobilį ir važiavo pasivažinėti. Kas pasiūlė pirmas pasivažinėti, neatsimena. Papartynų kaime nuvažiavo nuo kelio ir tada sugalvojo padegti mašiną, kad sunaikinti įkalčius. Iš pradžių dar bandė išvažiuoti iš griovio, bet nepavyko. Būtų pastatę mašiną atgal. Padarytą žalą atlygino, pinigų davė mama.

Kadangi po kaltinamųjų apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.

              Pažymėtina, kad M. P. ir Ž. E. kaltė be jų prisipažinimo yra įrodyta parodymų patikrinimo protokolais, (b.l. 55-56, 90-91), kuriuose užfiksuoti teisiamųjų parodymai įvykio vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo J. M. duotais parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. P. ir Ž. E. įvykdė jiems inkriminuotus nusikaltimus. Jų veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kadangi jie tyčia, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, pagrobė svetimą, J. M. priklausantį automobilį. Kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 187 str. 2 d. taip pat yra teisingas. BK 187 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo objektas yra nuosavybė, tai yra bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės bei ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Iš bylos dumenų matyti, kad nukentėjusiajam J. M. priklausantis automobilis buvo sudegintas ir jo pataisyti nebegalima (b.l. 5-7, 14, 26).  Tai patvirtina, jog teisiamųjų veiksmuose yra jiems inkriminuojamo nusikaltimo požymiai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra būtini įstatyme numatyti padariniai sunaikintas turtas. Kadangi teisiamųjų padegtas automobilis yra visiškai sunaikintas, jų įvykdytas nusikaltimas laikytinas baigtu. Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. M. P. ir Ž. E. nurodė, kad automobilį padegė tyčia, siekdami nuslėpti vagystės požymius, todėl darytina išvada, kad jie nusikaltimą įvykdė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiu būdu bus sunaikintas turtas ir to siekė. BK 187 str. 2 d. numatytas kvalifikuojantis požymis, kad nusikaltimas padaromas visuotinai pavojingu būdu. Visuotinai pavojingas būdas yra toks, kai kaltininkas šią veiką padaro panaudodamas didelę griaunamąją jėgą, sukelia visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas labai padidina veikos pavojingumą jau vien dėl to, kad vienu metu sukelia pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių. Teisiamieji automobilį sunaikino jį padegdami ir tai laikytina visuotinai pavojingas būdas, nes padegimas yra nekontroliuojamas degimo procesas, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės ir sudaromas pavojus žmonių gyvybei.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad M. P. ir Ž. E. įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. Patys teisiamieji padarytas veikas visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimąsis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. P. ir Ž. E. ikiteisminio tyrimo  ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. Be to, byloje yra duomenys, jog teisiamieji atsiprašė nukentėjusiojo, jam žalą atlygino, nukentėjusysis nurodė, kad su teisiamaisiai susitaikė, pretenzijų neturi (b.l. 114-116), kas taip pat pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamajame akte nurodoma, kad M. P. ir Ž. E. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę abu teisiamieji pripažįsta ir nurodė, kad nusikaltimo padarymą įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teisiamųjų veiksmuose yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Byloje yra pateikti duomenys, jog M. P. ir Ž. E. susitaikė su nukentėjusiuoju J. M., jam atlygino žalą (b.l. 114-116). BK 38 str. yra numatyta galimybė atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės, jeigu yra įstatyme numatytos sąlygos, tai yra prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. M. P., Ž. E. prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jų padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino padarytą žalą. M. P. anksčiau nėra teistas, turi vieną administracinę nuobaudą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiuoju susitaikė. Ž. E. anksčiau nėra teistas, administracinių nuobaudų neturi, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiuoju susitaikė, yra nepilnametis, tačiau mokymo įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad M. P. ir Ž. E. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia M. P. ir Ž. E. nuo baudžiamosios atsakomybės jiems ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. P. baustas administracine tvarka, o Ž. E. charakterizuojamas kaip nedrausmingas bei siekdamas, kad šis procesas turėtų prevencinį pobūdį kaltinamųjų elgesiui, konstatuoja, jog būtina skirti baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones. M. P. nusikaltimus įvykdė būdamas pilnametis, tad pagal BK 67 str. nuostatas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, nurodant atidirbti 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinės ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, bei paskirti 6 mėnesių terminą.

              Ž. E., kaip nepilnamečiui,  skirtinos BK 82 str. numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas ir nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai. Įpareigojant būti namuose nuo 22 ik 6 val., ir tęsti mokslus, bei atidirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Auklėjamojo poveikio priemonėms nustatant 12 mėnesių terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 301-308 str. str., teismas, -

n u s p r e n d ž i a :

M. P., padariusį nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir bylą nutraukti.

M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę nemokamus darbus, įpareigojant per 6 mėnesius atidirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Ž. E., padariusį nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir bylą nutraukti.

Ž. E. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, ir įpareigoti per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslus,  bei atidirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Ž. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti M. P. ir Ž. E., kad jeigu jie per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar  neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios  atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jie per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jų atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.

Nuorašas tikras.

Teisėjo parašas:

Teisėja                                                                                                                                          Judita Sungailaitė