Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.1.1.

1.1.7.2.5.

2.3.6.

(S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 24 d.

                                                                   Alytus                                                                                                               

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, nukentėjusiajam R. S., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

G. T. 2011 m. gruodžio mėn. 29 d., apie 12 val., Alytaus r., Butrimiškių kaime nuo B. žemės sklypo pagrobė nukentėjusiajam R. S. priklausančius žemės ūkio padargus-tris sunkiuosius volus po 2000 litų, tuo nukentėjusiajam R. S. padarė 6 000 litų turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju, G. T. parodė, kad prie jo sodybos (duomenys neskelbtini), kaime ant B. žemės stovėjo volai. Jis prieš naujus metus tuos volus pridavė į metalo supirktuvę, gavo 1500 litų. Pagalbos prašė Z., Z. sakė, kad volai yra jo.

Nurodo, kad tie volai likę dar nuo tarybinių laikų, jie kažkada priklausė bendrovei, po bendrovės iširimo volai perėjo S.. Dabar volais naudojasi Ž., jis volavo ir volus paliko ant B. žemės.

Ieškinį pripažįsta, tik nurodo, kad suma per didelė.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad su kaltinamuoju dirbo žemės ūkio bendrovėje, apie 2000 m. ta bendrovė iširo. Kai iširo bendrovė, buvo išdalintas jos turtas, volai atiteko jam, todėl jis yra volų savininkas. Jais pats kartais naudojasi, duoda naudotis ir kitiems. Ž. jau kokia dešimt metų naudojo tuos volus, jis nukentėjusiajam už tai atsilygindavo. Praėjusiais metais po darbų Ž. volus paliko laukuose, iš kur jie ir buvo pavogti.

Ieškinį reiškia 6000 litų sumai, tai yra trijų volų kaina. Prieš kelis metus jam buvo siūlyta parduoti volus už penkis-šešis tūkstančius litų, bet jis nesutiko. Praradęs volus, jis bandė ieškoti kitų, netgi mažesnių, prastesnių vertė buvo iki 10 000 litų.

Liudytojas J. Z. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis- jo kaimynai. Jis matė tuos volus laukuose, juos naudojo Ž., ir liudytojas naudojosi, kai reikėjo. Ž. skolino iš S., o liudytojas-iš Ž.. Ž. prie kaltinamojo sodybos nuomoja žemę, toje žemėje ir paliko volus, o paskui jų nerado.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad volus jis jau daug metų naudoja, nes dirba apie 100 ha žemės. Šią techniką jam skolino S., kuriam volai priklausė. Paskutinį kartą volus po darbų paliko B. sklype, ten netoli gyvena ir kaltinamasis. Sausio mėnesį jam kažkas papasakojo, kad matė mašiną, vežančią tuos volus. Dabar tie volai labai brangūs, liudytojas važinėjo jų ieškoti net į žemės ūkio parodas, bet be 20 000 litų jų negalima nupirkti. Kadangi jis volus skolino iš S., dabar S. turi atlyginti žalą.

J. Ž. protokolu – pareiškimu praneša, kad 2012 01 07 nuvykęs į laukus, esančius(duomenys neskelbtini), kur jis dirba žemę, pasigedo sunkiųjų volų (b. 1. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta (b. 1. 7-8; 9).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš UAB „Kusakoski“ darbuotojo V. R. paimta metalo laužo atliekų pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 14).

Laužo atliekų pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje matyti, kad 2012 12 29 į metalo supirkimo įmonę „Kusakoski“ NG-volus pridavė G. T., už juos gavo 1590,43 Lt (b. l. 15-16).

G. T. veika ikiteisminio tyrimo tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d., ir teisme patikrinus bylos įrodymus, ši jo veikos kvalifikacija pasitvirtino. Kaltinamasis neneigia ėmęs volus ir juo pridavęs į metalo supirktuvę, apie tai, kad volai buvo priduoti į metalo supirktuvę, įrodo ir supirktuvės pateikta metalo laužo pirkimo sutartis, tačiau G. T. nurodo, kad tie volai buvo niekieno, todėl jis juos ir ėmė. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip jo gynybos pozicija, nes tam, kad daiktą paversti savo nuosavybe, asmuo turi išsiaiškinti to daikto savininką ir tik su savininko leidimu pasiimti tą daiktą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nurodė, kad žinojo, jog volais naudojasi Ž., be to, volai buvo palikti ne kaltinamojo, o svetimame sklype. Be to, prašydamas V. Z. pagalbos pervežti tuos volus, V. Z. jis nurodė, kad volai yra jo.

Kaltinime nurodyta, kad volai buvo pavogti nuo M. žemės sklypo, tačiau kaltinamasis, liudytojas J. Ž. nurodė, kad tai buvo B. žemės sklypas, todėl kaltinime patikslintinas sklypo, nuo kurio buvo pavogti volai, savininkas.

Taigi įrodyta, kad kaltinamasis G. T. pavogė volus, t.y. neturėdamas tam teisės, juos pavertė savo nuosavybe. Kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, taigi jo veikoje yra LR BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymis.

Įrodyta, kad G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

G. T. anksčiau nusikaltimo nebuvo padaręs ir teismo nebuvo teistas. Jis padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių (LR BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. G. T. yra bedarbis, jo pragyvenimo šaltinis-atsitiktiniai uždarbiai, todėl bauda, kaip bausmė, jam neskirtina. Kadangi jis nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, jam neskirtinas ir laisvės atėmimas (LR BK 55 str.). Manytina, kad geriausiai LR BK 41 str. numatytus tikslus atitiks G. T. paskirtas laisvės apribojimas su griežtais įpareigojimais.

Nukentėjusysis R. S. byloje pareiškė 6000 litų civilinį ieškinį, kas sudaro pavogtų volų vertė. Kaltinamasis iš esmės pripažino, kad jo veiksmais R. S. buvo padaryta žala, tačiau teigė, kad volų vertė mažesnė. Nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo gavęs pasiūlymą volus parduoti už 5000-6000 litų sumą. Jis domėjosi tokių volų kainomis, jie dabar labai brangūs, netgi mažesni ir prastesni kainuoja iki 10000 litų. Liudytojas Ž., ūkininkaujantis 100 ha žemės plote ir pavogtus volus naudojęs žemės ūkio darbams, nurodė, kad volų jis ieškojo netgi žemės ūkio parodose, jų kaina siekė iki 20 000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio technikos kainos yra labai didelės, nukentėjusiojo nurodyta suma-2000 litų už volą, nėra neprotingai didelė. Kadangi kaltinamasis kaltas dėl volų vagystės, todėl jis turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Taigi nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys 6000 litų sumai įrodytas ir tenkintinas pilnai, šią sumą išieškant iš kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų  sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

G. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir išieškoti jam iš G. T. 6000 (šešis tūkstančius) litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                               Asta Jakučiūnienė

vedaravjjjjjjjjjjjjjjičius