Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-354/2015

                    Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00092-2014-5

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                    1.1.8.1.2.; 1.2.23.2.             

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, 

dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,

gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

nuteistajai S. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 1 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas, jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p., įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 641 str., S. K. skirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirta sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p., įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., S. K. paskirta sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos baudos bausmės dalimi – 1905 Lt ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –  1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p., įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 1905 Lt bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. U., nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

S. K. nuteista už tai, kad 2014 m. sausio 17 d., apie 18.30 val., prie (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai už 60 litų, kuriuos gavo iš G. U., turėdama tikslą platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,3085 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai įgijusi gabeno iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios, (duomenys neskelbtini), ir perdavė G. U., taip platino narkotinę medžiagą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė prašo pakeisti 2014 m. spalio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir S. K. paskirti 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., S. K. paskirtą sumažintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos baudos bausmės dalimi – 1905 Lt, ir skirti S. K. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1905 Lt baudą.

Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2009, 2K-7/2010, 2K-355/2012), nes įprastas aplinkybes, apibūdinančias S. K., pripažino išimtinėmis pagal BK 54 str. 3 d. Prokurorė pažymi, jog aplinkybės, kad nuteistoji S. K. nusikalstamą veiką padarė būdama jauno amžiaus, dirbanti, teista, tačiau ne už tos pačios rūšies nusikaltimus, viso proceso metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi, nuosekliai paaiškino bylos aplinkybes, nėra pagrindas daryti išvados, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo (narkotinių medžiagų platinimas) laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, jog S. K. padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai, nes perduotos narkotinės medžiagos kiekis nebuvo didelis, kaltinamoji neužsiėmė narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimu pašaliniams asmenims (tai būdinga tipiniam narkotinių medžiagų platinimui), narkotines medžiagas perdavė pažįstamam asmeniui, pinigų už tai negavo, tačiau prokurorės nuomone, baudžiamoji atsakomybė dėl narkotinių medžiagų platinimo kyla nepriklausomai nuo to, kam ir kokiu būdu jos platinamos. Be to, skunde nurodoma, kad pati nuteistoji parodė, jog narkotines medžiagas nuteistajam G. U. realizavo ne pirmą kartą.

Prokurorės teigimu, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo (narkotinių medžiagų platinimą) padarymą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistoji S. K. prašo palikti jai paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p., įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 1905 Lt baudą.

Atsiliepime S. K. nurodo, kad paskirta bausmė, jos manymu, yra tinkama, su ja visiškai sutinka, nes yra jauno amžiaus, dirbanti, mokanti mokesčius pilietė, mokanti antstoliams skolas, be to, teigia, jog turi senyvo amžiaus močiutę, prižiūri ją ir padeda jai. Taip pat nuteistoji atkreipia dėmesį, kad viso procesu metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi, stengsis taisyti padarytas klaidas. Pabrėžia, kad jau sumokėjo jai paskirtos baudos didžiąją dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji S. K. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino S. K. kalta pagal BK 260 str. 1 d. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, jog apylinkės teismas S. K. nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmę, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir įprastas aplinkybes, apibūdinančias S. K., pripažindamas išimtinėmis, remiantis BK 54 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Baudžiamasis įstatymas už konkretų įvykdytą nusikaltimą numato bausmes, o teismas, įgyvendindamas bausmės parinkimo uždavinį, turi paskirti teisingą bausmę, kad nuteistajam nebūtų suvaržoma pasitaisymo galimybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str. 3 d. numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-300/2012, Nr. 2K-137/2013).

Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas S. K. BK 54 str. 3 d. nuostatas, išimtinėmis bylos aplinkybėmis laikė tai, kad nors BK 260 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika – narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas – priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau perduotos narkotinės medžiagos kiekis nebuvo didelis, kaltinamoji  neužsiėmė narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu pašaliniams asmenims (tai būdinga tipiniam narkotinių medžiagų platinimui), narkotines medžiagas perdavė pažįstamam asmeniui, pinigų už tai negavo, nuteistoji nuo pat pirmos apklausos momento ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme buvo nuoširdi, prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą, nuosekliai paaiškino bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visuma minėtų aplinkybių rodo mažesnį nuteistosios S. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą, vertinant jį kontekste kitų baudžiamųjų bylų, susijusių su BK 260 str. 1 d. numatytu neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimu ar kitokiu platinimu, tai yra teismui duoda pagrindą konstatuoti, jog nuteistosios padaryta nusikalstama veika, nors ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. požymius, tačiau pagal rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą nėra tokia pavojinga, prie kokių įstatymo leidėjo yra priskirta minėtame įstatyme numatyta nusikalstama veika.

Be minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į teigiamą S. K. asmenybės apibūdinimą. Nuteistoji dirba, yra jauno amžiaus, nors nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ji teista ne už tos rūšies nusikaltimus. Skiriant bausmę S. K. buvo atsižvelgta ir į tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistoji jau sumokėjo didžiąją 2013 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirtos baudos dalį (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai rodo, kad baudos paskyrimas nuteistajai padarė pozityvų poveikį, ir leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus S. K. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai S. K., nei BK 54 str. 3 d., nei kitų BK 54 str. nuostatų nepažeidė, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n u t a r i a:

            Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                     Nijolė Matuzevičienė

Teisėjai                                                                                   Boleslovas Kalainis

                                                                                   Virginija Žindulienė