Civilinė byla Nr. 2YT-1558-962/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15111-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.15.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K.,

pareiškėjos V. K. atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms G. G., N. P.,

suinteresuotiems asmenims A. G., A. U., J. M., A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir A. K. pareiškimą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, A. M., D. S., A. G., A. U., J. M., V. G., V. L..

Teismas

nustatė:

pareiškėjai, tikslindami reikalavimus, prašo nustatyti juridinį valdymo faktą, kad pareiškėjai valdo 1455 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pagal faktines ribas, kurias nustato išlikusi sena tvora ir 2017-06-27 UAB „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas.

Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad pareiškėjai faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi bei valdo 0,1455 ha asmeninio ūkio žemės sklypu, kuris buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) 1992 m. sausio 6 d. sprendimu. Juridinį faktą nustatyti būtina, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises ir tinkamai atlikti teisinę sklypo registraciją, įregistruoti nuosavybės teises į faktiškai valdomą žemės sklypą, 151 kv. m. didesnį, nei dabar įregistruotas, nes kitokia tvarka negali gauti šios dalies nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų dėl esamų dokumentų prieštaravimų. Žemės sklypas naudojamas pagal faktines ribas, kurias žymėjo tvora nuo 1992 m. vasario 24 d., tvoros seni stulpeliai yra išlikę, jie yra užfiksuoti nuotraukose. Žemės sklypo įsigijimo dokumentuose nurodoma, kad A. K. buvo parduodamas 1861 kv. m. dydžio žemės sklypas. 2000 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo pirkimo sutartimi Kauno apskrities viršininkas A. K. pardavė 1710 kv. m., todėl atsirado dokumentų prieštaravimas, neaišku, kodėl parduotas mažesnis žemės plotas, skirtumas sudaro 151 kv. m., tuo tarpu A. K. tikėjosi išsipirkęs sklypą pagal faktines ribas. Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu „Dėl namų valdų žemės sklypo padalinimo“ A. K. buvo nustatytas 0,1340 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nurodant naudojimo būdą – namų valda. 2004 m. gegužės 5 d. sutartimi Nr. 2-6768 1710 kv. m. sklypas buvo padalintas į 1304 kv. m. ir 406 kv. m. žemės sklypo dalis. Butą su jam priklausančia žemės sklypo dalimi pareiškėjai 2005 metais pardavė. Šiuo metu abiejų pareiškėjų po ½ dalį valdomo žemės sklypo kadastriniai matavimai rytinėje sklypo pusėje buvo atlikti ne pagal faktines ribas, kurias žymėjo sena tvora, atmatuotas mažesnis sklypas, nei buvo nurodytas privatizavimo dokumentuose. Sklypas turėjo būti privatizuojamas pagal faktines ribas, privatizavimo proceso pradžioje nebuvo tikslių matavimų, dabar UAB „Geomasta“ pamatavo tiksliais prietaisais pagal seną tvorą, kuri atstoja sklypo riboženklius. Pareiškėjų žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su D. S. (N.) sklypu, tarp šių sklypų nebuvo keliuko. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 18 d. rašte nurodyta, kad projektuojamas vietinės reikšmės 4 m. pločio viešasis kelias, pareiškėjų nuomone, projektuojamas vietinės reikšmės keliukas yra preliminarus, nėra jo koordinačių, jis netaisyklingos formos, nėra tiesus 4 m. pločio stačiakampis, o daugiakampis, įlendantis į K. sklypą. Pareiškėjai sutinka pirkti D. S. sklypo dalį, kurią paskirtų keliuko formavimui. Mano, kad minėtas keliukas buvo projektuojamas vėliau, nei buvo suformuoti sklypai. Keliukas turi būti šalia pareiškėjų žemės sklypo faktinės ribos, kurią žymi sena tvora, statyta iki 1992 metų sklypo rytinėje pusėje, o kitoje keliuko pusėje – šalia D. S. ir A. M. sklypų. Šiuo metu atliekami D. S. sklypo kadastriniai matavimai, pamatavus šį sklypą, lieka 0,42 ha plotas, lieka vietos keliukui tarp pareiškėjų ir D. S. sklypų, mano, kad ši aplinkybė patvirtina faktą, kad V. K. sklypas buvo atmatuotas ne pagal faktines sklypo ribas. 2008 m. birželio 20 d. formuojant A. M. priklausantį sklypą, iš pradžių buvo formuojama pagal pareiškėjos faktinę sklypo ribą, kurią žymėjo sena tvora, 2015 m. lapkričio 25 d. atliekant kadastrinius matavimus, kaip atskaitos taškas imti pareiškėjos sklypo kadastriniai matavimai, kurie yra klaidingi dėl žemėtvarkos klaidų, todėl keliukas buvo formuojamas iki A. M. sklypo ant pareiškėjos tvoros, o ne šalia jos, be to, šioje vietoje yra šlaitas, kelio šioje vietoje niekada nebuvo, šia vieta neįmanoma važiuoti, be to, pasvirusiame šlaite dėl čiuožiančių žemių neįmanoma nieko auginti ar pravažiuoti, keliukas turėjo būti šalia senos tvoros, kaip nuo seno buvo faktinė sklypo riba. Pareiškėjams pradėjus tvoros atnaujinimą prie rytinės sklypo ribos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tokius veiksmus vertina kaip pažeidimą, kad yra užimama valstybinė žemė apie 1,5-3 metrus pažeidžiant rytinę sklypo ribą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomo sklypo motyvuodami tuo, kad toje vietoje yra kelias. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs pareiškėjams teisines pasekmes, leis įregistruoti faktiškai valdomo žemės sklypo plotą, kitu būdu sklypo privatizavimo dokumentuose esančių prieštaravimų, atsiradusių dėl dokumentuose padarytų klaidų, ištaisyti negalima.

Pareiškėja V. K. į teismo posėdį neatvyko, atstovaujama advokato padėjėjo Vaido Poplovuchino, kuris teismo posėdžio metu pareiškėjų argumentus palaikė, prašė pilnai tenkinti patikslintą pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėjai pirko ir sumokėjo už didesnį sklypą, tačiau jie nuo įsigijimo valdo sklypą pagal senas ribas. Dar 2016 metais D. S. sklypas ribojosi su K. sklypu. Yra išlikę senieji stulpeliai. Atmetus pareiškimą, būtų pažeisti pareiškėjų interesai, nes žemės sklypas, už kurį pareiškėjai sumokėjo ir valdo nuo 1996 metų, būtų atimtas. Pareiškėjai visą laiką faktiškai turi, naudoja ir valdo kaip savo sklypą pagal faktines ribas, valdo teisėtai, nes sklypą įgijo privatizavimo procese, tačiau dėl privatizavimo padarytų klaidų, esamų prieštaravimų dokumentuose, neteisingos kadastrinių matavimų bylos VĮ „Registrų centras“ įregistravo mažesnį žemės sklypo plotą. Kitu būdu esamų prieštaravimų dokumentuose ištaisyti negalima.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atstovės paaiškino, kad A. K. 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo 0,1710 ha žemės sklypo dalį iš 1,6381 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius 2016 m. sausio 13 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, paženklintas 2004 metais atlikus kadastrinius matavimus, už sklypo ribos, apie 3 metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra pradėta statyti tvora, pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai stulpeliai. Tarnyba 2016 m. kovo 4 d. raštu atsisakė organizuoti įsiterpusio valstybinės žemės ploto, besiribojančio su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu rytinėje pusėje, kadangi šis žemės plotas yra bendro naudojimo kelias į kaimyninius žemės sklypus ir neatitinka teisės aktuose apibrėžtos įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo sąvokos. Pažymėjo, kad pareiškėjų neteisėtai užimta valstybinė žemė, esanti prie ginčo žemės sklypo apie tris metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra neteisėtai užėmę žemės dalį, esančią prie pareiškėjai V. K. nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo, bendro naudojimo kelias nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs jai teisinių pasekmių, prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo A. M. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo, nes pastatyta K. tvora. Į savo sklypą gali patekti tik pėsčiomis arba su traktoriumi per pievą. Yra numatytas kelias patekti į sklypus, bet kelias užimtas ir negali juo naudotis. Buvo nuėjęs į žemėtvarką ir paprašė išspręsti privažiavimo prie sklypo klausimą. Sklypas yra žemės ūkio paskirties, bandoma pakeisti paskirtį. 

Suinteresuotas asmuo A. G. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji savo žemės sklype niekaip negali pasikeisti paskirties, nes neturi privažiavimo prie sklypo.

Suinteresuotas asmuo A. U. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir kad paskirtį pakeisti, reikalingas keliukas, kurio nėra. Šiuo metu į sklypą per pievą turi važiuoti traktorius, kad nupjautų žolę.

Suinteresuotas asmuo J. M. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir V. G. valdo žemės sklypą, kurio paskirtis yra žemės ūkio, norėtų pasikeisti paskirtį, bet tokios galimybės nėra, nes nėra privažiavimo prie sklypo.

Suinteresuoti asmens Kauno rajono savivaldybės administracija, V. G., D. S., V. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 86, 87, 122, 113-114, 115, 122), byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Nustatyta, kad V. K. ir A. K. nuosavybės teise 2005 m. balandžio 20 d. Turto pasidalijimo sutarties Nr. 2-5533 pagrindu ir 2017 m. spalio 23 d. Dovanojimo sutarties Nr. IR-7332 pagrindu priklauso po ½  0,1304 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28, 95, 147, 198-199). 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartimi Kauno apskrities viršininkas A. K. pardavė 1710 kv. m. dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigyjamo žemės sklypo kaina 3663 litai (1 t., b. l. 16-17). Žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta, kad A. K. parduodamas 1861 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendra žemės sklypo pirkimo kaina – 3499,72 litai pinigais arba 87,49 litai investiciniais čekiais II-os indeksacijos (1 t., b. l. 15). Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 02-05-1953 žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), padalintas į du sklypus – 0,1304 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 1,5077 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29). 2004 m. gegužės 5 d. sutartimi 1,6381 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutartimi pasidalintas, A. K. atiteko 1304 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30-31). Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad šalia pareiškėjų žemės sklypo yra vietinės reikšmės kelias, kuriuo privažiuojama prie D. S., A. U., J. M., A. M. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (2 t., b. l. 126-128). 2015-11-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriuje gautas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininko A. M. prašymas išspręsti susidariusią situaciją, nes ten, kur turi būti kelias ir privažiavimas prie jam priklausančio žemės sklypo, stovi kaimyno tvora (1 t., b.l. 84). Kauno rajono savivaldybės administracija 2015-12-18 raštu Nr. SD-3061 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo inspekciją Kauno sk. bei NŽT Kauno sk., kuriame nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų iniciatyva 2015 m. rudenį buvo išasfaltuota (duomenys neskelbtini) gatvė. Darbų eigoje nagrinėdami įvairius šios gatvės gyventojų siūlymus nustatė, kad vietinės reikšmės 4 metrų pločio viešasis kelias, einantis į dešinę iš (duomenys neskelbtini) gatvės šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte ir yra skirtas privažiuoti iki kitų žemės sklypų, yra neteisėtai užstatytas betonine sienele, prašė išspręsti susidariusią situaciją, nes ateityje Kauno rajono savivaldybė negalės užtikrinti tinkamo susisiekimo (t. 1, b.l. 85). NŽT Kauno rajono skyrius atliko patikrinimą ir 2016-01-13 žemės naudojimo patikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, nurodytas žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, apie tris metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra pradėta statyti tvora, pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai (1 t., b. l. 98-100, 101-102). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2016 m. sausio 15 d. raštu informavo V. K. apie 2016 m. sausio 13 d. atlikto patikrinimo rezultatus, informavo, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitinka administracinio teisės pažeidimo požymius, prašė iki 2016 m. gegužės 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą žemę, informavo, kad nevykdant nurodytos pareigos bus imamasi priemonių dėl administracinės atsakomybės taikymo (1 t., b. l. 103-104), tačiau nurodytas pažeidimas nebuvo pašalintas (1 t., b. l. 105-107, 108-109).

Teismo posėdžio metu apklausti suinteresuoti asmenys, besiribojančių sklypų savininkai A. M., A. G., A. U., J. M. nurodė, kad jie neturi privažiavimo prie nuosavybės teise priklausančių sklypų, dėl ko negali keisti ir žemės sklypo paskirties.

V. K. 2016 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimą prie jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formuojant laisvą valstybinės žemės plotą, esantį prie sklypo rytinės kraštinės, pardavimui (1 t., b. l. 37). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius 2016 m. kovo 4 d. raštu atsisakė organizuoti įsiterpusio valstybinės žemės ploto, besiribojančio su žemės sklypu rytinėje pusėje, projekto rengimą (1 t., b. l. 38), kadangi šis žemės plotas yra bendro naudojimo kelias į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir neatitinka LRV 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje apibrėžtos įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo sąvokos. Pareiškėja V. K. skundė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016-01-13 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-2 (14.7.73), 2016-01-15 raštą Nr. 7SD-194(14.7.104), 2016-03-31 raštą Nr. 1SS-961-(7.5), tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-3153-423/2016 nutraukė bylą dėl V. K. skundo reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-2-(14.7.73), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 15 d. raštą Nr. 7SD-194-(14.7.104.), nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 31 d. raštą Nr. 1SS-962-(7.5.) – (1 t., b. l. 114-118). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-154-552/2017 paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį (1 t., b. l. 120-125). Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-61-660/2017 V. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje ir skirti 289 Eur baudą (1 t., b. l. 126-129). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. K. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo (1 t., b. l. 130-139), civilinė byla Nr. e2-1117-285/2018, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, sustabdyta iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-1558-962/2018 (2YT-22046-962/2017). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius rašte nurodė, kad atlikus betoninio tvoros pamato ir metalinių tvoros stulpelių prie (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad pastatyta betoninė atraminė siena ir 11 vienetų metalinių tvoros atramų, gavus informaciją apie statytoją, bus vykdomos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros (1 t., b. l. 90, 91-94).

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Žemės valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio žemės (pastato, miško) valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

Nors VĮ „Registrų centras“ duomenimis pareiškėjams priklausantis žemės sklypas yra 0,1304 ha, pareiškėjas paaiškino, kad nuo jo įsigijimo jis valdo 151 kvadratiniu metru didesnį žemės plotą – 1455 kvadratinius metrus žemės ir tai sudaro pagrindą tenkinti pareiškimą bei nustatyti juridinį valdymo faktą, kad pareiškėjai valdo 1455 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal faktines ribas, kurias nustato išlikusi sena tvora ir 2017-06-27 UAB „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas. Tačiau pareiškėjų argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Nors įkainojimo akte ir nurodytas didesnis parduodamos žemės sklypo plotas, o jį ir valdo pareiškėjai, visgi iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjai įsigijo ne 1861 kvadratinius metrus žemės, bet 1710 kv.m., kas ir registruota viešajame registre. Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad šalia pareiškėjų žemės sklypo yra vietinės reikšmės kelias, kuriuo privažiuojama prie D. S., A. U., J. M., A. M. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (1 t., b.l. 25-26, 27, 2 t., b.l. 64-66, 126-128). 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos rašte nurodoma, kad vykdant kelio darbus nustatyta, kad vietinės reikšmės 4 m pločio viešasis kelias, einantis į dešinę iš (duomenys neskelbtini) gatvės šalia žemės sklypo 12 (kad. Nr. 5233/0011:649) yra neteisėtai užstatytas betonine sienele taip praplečiant nurodytą sklypą apie 3,41 m, šis kelias yra skirtas privažiuoti iki kitų žemės sklypų (1 t., b. l. 35, 85). Pareiškėjų užimtas žemės plotas yra bendro naudojimo kelias, kuris yra būtinas privažiuoti  į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjai būtų teisėtu būdu įgiję didesnį, nei yra įgiję pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjai neginčija žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, nekelia klausimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo. 2000-11-15 sutartimi įgytas konkretus nekilnojamasis turtas – 1710 kv.m. žemės sklypo plotas. Duomenų, kad po sutarties sudarymo pareiškėjai būtų reiškę pretenzijas dėl plotų neatitikimo įkainojimo akte bei pirkimo – pardavimo sutartyje, nėra. Nors mokėjimo pranešime ir nurodytas didesnis parduodamos žemės plotas, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad mokėjimo pranešimas sukūrė nuosavybės teisę. Šio ginčo atveju, pareiškėjams nuosavybės teisę į žemės sklypą sukūrė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis su joje apibrėžtu žemės plotu – 1710 kv.m. Sandoris yra teisėtas ir galiojantis. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai įsigijo didesnį žemės plotą, nei nurodyta žemės pirkimo sutartyje ir registruota VĮ „Registrų centras“. Nors pareiškėjas teigė bei liudytoja apklausta L. N. parodė, kad pareiškėjų bei D. N. S. sklypai tarpusavyje ribojasi, visgi, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydami formuoti įsiterpusį žemės sklypą, t.y. V. K. 2016 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimą prie jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formuojant laisvą valstybinės žemės plotą, esantį prie sklypo rytinės kraštinės, pardavimui (1 t., b. l. 37), kas patvirtina, kad pareiškėjai pripažino esant tarpą tarp sklypų. Be to, iš 2016-03-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus rašto Nr. 7SD-1448-(14.7.104.) matyti, kad NŽT Kauno rajono skyrius kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribas pagal pridedamą žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą ir 2000 metų žemės sklypo planą M 1:10000, kuriuose vakarinėje žemės sklypo dalyje yra numatytas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias (2 t., b.l. 20). VĮ „Registrų centras“ išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos Kauno raj. skyriaus išdėstytas pastabas ir išnagrinėjęs pridėtus dokumentus, prašymą tenkino (2 t., b.l. 21). Kaip matyti iš byloje esančio 2000-05-12 Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke Abriso (2 t., b.l. 22), žemės sklypas kadastro Nr. 5233/0011:310, priklausantis D. N. S., ribojasi su 4 metrų pločio keliu (1-5 taškai). Byloje pateikta nuotrauka iš regia.lt (1 t., b. l. 32-33) taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sklypas ribojasi su keliu. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjų žemės sklypas ribojasi su D. S. žemės sklypu.

Duomenų, kad pareiškėjai valstybinę žemę, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra užėmę ir valdo teisėtai – nėra. Pareiškėjų neteisėtai valdoma valstybinė žemė, esanti prie jų sklypo, apie tris metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra neteisėtai užėmę žemės dalį, prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuri yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias ir kuris yra savivaldybės nuosavybė, žemės valdymo nuosavybės teise faktas negali būti nustatomas, pareiškimas atmetamas, kaip nepagrįstas ir nesukursiantis teisinių pasekmių (CPK 178 str., 185 str.).

Atmetus pareiškimą, lygiomis dalimis iš pareiškėjų į valstybės biudžetą priteistina 37,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 18,76 Eur (aštuoniolika eurų 76 ct) iš kiekvieno pareiškėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                     Indrė Petrokienė