Civilinė byla Nr. e2-821-186/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00353-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4015-653/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja akcinė bendrovė LITGRID, institucija, byloje duodanti išvadą, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t y t a :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo pirkimo, pirkimo Nr. 158891, pirkimo sąlygų 15.13, 15.20 ir 18 punktus.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo pirkimo procedūras ir įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu viešojo pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Ieškovas nurodė, kad ieškovo ieškinys atitinka prima facie pagrįstumo kriterijų. Nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu. Net ieškinį tenkinus, ieškovas nebegalės dalyvauti pirkime ir jį laimėti, nes jis jau bus pasibaigęs. Ieškovas taip pat negalės apginti savo pažeistų teisių kitomis teisinėmis gynybos priemonėmis, negalės reikalauti žalos atlyginimo, nes neturės galimybės įrodyti žalos dydžio, kas yra būtina atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo sąlyga. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinamas viešasis interesas, susijęs su nepagrįstu ir neracionaliu lėšų panaudojimu ir viešųjų pirkimų principų užtikrinimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų žalos visuomenės interesui, susijusiam su Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo įgyvendinimu. Nors egzistuoja neabejotinas visuomenės interesas, kad Vilniaus vakarinio aplinkkelio projektas būtų įgyvendintas, vis tik šis projektas jau yra įgyvendinamas dešimtmečius, be to, projektas nėra susijęs su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. visuomenės saugumu, sveikata ir pan. Trumpas projekto įgyvendinimo sustabdymas (iki bylos išnagrinėjimo) nesukels akivaizdžios ir neištaisomos žalos. Nors projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, atsakovas dar nėra gavęs Europos Sąjungos lėšų pirkimui finansuoti ir nėra sudaręs paramos sutarties. Dėl šios priežasties neegzistuoja rizika, kad bus prarastos Europos Sąjungos lėšos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų užtikrinti ekonomiškumo, proporcingumo principai, o galimos neigiamos pasekmės neviršytų teikiamos naudos, nes viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai yra itin trumpi. Pripažinus negaliojančiomis ginčijamas pirkimo sąlygas būtų užtikrinta didesnė tiekėjų konkurencija ir atitinkamai atsakovas galėtų gauti geresnius pasiūlymus pirkimui, kurio vertė yra labai didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas iš jam pateiktos medžiagos nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdo projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“ atvirą konkursą (CVP IS pirkimo Nr. 158891). Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio tiesimas numatytas, siekiant integruoti Vilniaus miesto susisiekimo sistemą į Lietuvos ir Vilniaus apskrities sistemas bei transeuropinį transporto tinklą.

Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų santykiuose viešasis interesas dažnai būna abipusis. Sąvoka „viešasis interesas“ apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Sąvoka „viešasis interesas” yra vertinamasis kriterijus, todėl jos taikymas turi būti siejamas su konkrečios bylos aplinkybėmis. Kita vertus, viešasis pirkimas neatsiejamai susijęs su visuomenės suinteresuotumu, jog pirkimo lėšos būtų naudojamos racionaliai, būtų užtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tiekėjų konkurencija, efektyvumo ir ekonomiškumo principai, tačiau teismas pažymėjo, kad šioje byloje vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo turi būti žymiai labiau įvertinta tai, jog atsakovas vykdo viešąjį pirkimą, kurio rezultate Vakarinis aplinkkelis perims didžiąją dalį transporto srauto iš miesto centrinės dalies, senamiesčio ir gyvenamųjų rajonų. Taip bus pagerinta ekologinė situacija bei išplėtota susisiekimo infrastruktūra mieste. Taigi, teismo nuomone, viešojo pirkimo rezultatai glaudžiai susiję su viešuoju interesu.

Pats ieškovas nurodė, kad projektas „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“ yra įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą. Sustabdžius Konkursą, atsakovas nebegalėtų efektyviai ir operatyviai panaudoti lėšų, skirtų šiam tikslui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, todėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, galimi nuostoliai dėl laiku neįvykdyto konkurso lemtų ekonomiškumo principo pažeidimą.

Teismo vertinimu, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, nors šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminai ir yra trumpi, visgi, viešojo pirkimo procedūros užsitęstų. Perkančioji organizacija gerokai nukryptų nuo projekto grafiko ir perkamų darbų objektyviai taptų nebeįmanoma atlikti nustatytais terminais. Teismas sprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje būtų padaryta neigiama įtaka savalaikiams aplinkkelio statybos darbams. Teismas pabrėžė, kad įgyvendintas projektas itin pagerintų susisiekimo ir ekologijos kokybę Vilniaus mieste, taigi, viešasis pirkimas yra reikšmingas socialine prasme. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės lemtų pagrįstų visuomenės interesų pažeidimą bei turėtų neigiamą įtaką atsakovo vykdomoms funkcijoms, t. y. pažeistų viešą interesą, ypač įvertinus paties projekto ekonominę, socialinę reikšmę visuomenės saugumui, taip pat būtų pažeisti ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, jog atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė galiojusius įstatymus, ieškovas įgytų teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „Kauno keliai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirkimo „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“ pirkimo Nr. 158891, procedūras ir įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu viešojo pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesant grėsmės tam, kad projektas bus įgyvendintas ir finansuotas, prioritetas šiuo atveju turėtų būti skiriamas išsiaiškinti, ar atsakovas nustatė teisėtas pirkimo sąlygas. Skuba pirkimui objektyviai neegzistuoja. Apeliantas pripažįsta, kad miestiečiai ir Vilniaus miesto svečiai yra suinteresuoti Vakarinio aplinkkelio statyba, tačiau šiuo atveju ne ką mažesnis yra ir visuomenės interesas, kad tokios didelės svarbos ir didelės vertės investicinis projektas būtų įgyvendintas už konkurencingą kainą. Ginčas byloje būtent ir kilo dėl tų pirkimo sąlygų, kurios neteisėtai riboja konkurenciją ir užkerta kelią ieškovui bei, tikėtina, ir kitiems tiekėjams dalyvauti pirkime.
2. Sustabdžius pirkimą, miestiečių ir Vilniaus miesto svečių judėjimo ir transporto sąlygos esmingai nepablogėtų ir visuomenei nebūtų padaryta žala. Viešųjų pirkimų ginčai išsprendžiami itin operatyviai, t. y. pagal CPK įtvirtintus terminus sprendimas pagal apeliacinį skundą turės būti priimtas iki 2015 m. liepos 9 d. Terminas statybos darbams pradėti 2015 metais apskritai yra laikytinas politiniu terminu, nes atsakovui šio termino nesilaikant neatsirastų nuostolių, pirkimas neprarastų prasmės ir vis dar galėtų būtų įgyvendintas. Atsakovas neįvardijo termino, iki kurio pirkimo neatlikus, pirkimas nebegalėtų būti įgyvendintas. Taip pat nėra ir grėsmės, kad bus prarasta Europos Sąjungos finansinė parama projektui, nes ši parama dar net nėra skirta.
3. Pateikdamas ieškinį, kuriuo ieškovas ginčija pirkimo sąlygas, ieškovas siekia, jog jam būtų sudarytas nediskriminacinės ir skaidrios galimybės dalyvauti pirkime ir lygiais pagrindais konkuruoti su kitais pirkimo dalyviais. Atsisakius sustabdyti pirkimą, buvo pažeistas ieškovo pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principas. Žalos atlyginimas situacijoje, kai ieškovas nepateikia pasiūlymo ir siekia neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo, yra neįmanomas arba reikšmingai suvaržytas.
4. Sprendžiant pirkimo sustabdymo klausimą, nebuvo atsižvelgta į ieškovo ieškinio prima facie pagrįstumą.
5. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovas patirtų kokius nors nuostolius dėl laikino pirkimo sustabdymo. Net jei tokie nuostoliai ir atsirastų, atsakovas turi galimybę reikalauti ieškovo pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Tai, kad ieškovas ieškinį prima facie pagrindė, šiuo atveju negali būti pagrindas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimas yra skirtas tik būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti, o ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovas ginčija pirkimo sąlygų teisėtumą ir pagrįstumą, bet ne perkančiosios organizacijos atliktus pirkimo sąlygų išaiškinimus. Tokie tiekėjo veiksmai turėjo būti atlikti VPĮ nustatytais terminais, o pavėluotos pretenzijos dėl pirkimo sąlygų pateikimas laikytinas neapdairiu ieškovo veiksmu, kuris turi būti ribojamas atsižvelgiant į pirkimo eigą. Kadangi ieškovas praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą terminą pretenzijai dėl pirkimo sąlygų pareikšti, ieškinys laikytinas prima facie nepagrįstu.
2. Ieškovas gina išimtinai savo privatų interesą, tačiau viešasis interesas turi prioritetą prieš privatų. Įstatymas numato pažeistų teisių gynybos apimtis ir būdus, taip pat įtvirtina prioriteto teikimą viešajam interesui užtikrinti. Ieškovas skunde ginčija įstatymo leidėjo nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. žalos atlyginimą, tačiau kiekvienam subjektui, kurio teisė pažeista, yra suteikta galimybė pasinaudoti pažeistos teisės apgynimu, tik būtina tokį pažeidimą įrodyti. Ieškovo argumentai, susiję su negalėjimo įrodyti patirtos žalos dydžio, negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Įvertinus aplinkybes, susijusias su perkamų darbų pobūdžiu bei apimtimi, tikslą, kurio siekiama įgyvendinant projektą, darytina išvada dėl ypatingos perkamo objekto svarbos ir sutarties, kuria siekiama įsigyti objektą, specifinės paskirties, sukuriant visuomeninį produktą viešajam interesui įgyvendinti, t. y. sudarant sąlygas optimaliai plėsti viešąją infrastruktūrą, siekiant darnios urbanistinės ir regioninės plėtros. Viešasis pirkimas yra svarbus visuomenei, t. y. žmonių sveikatai ir gyvybei, aplinkosauginiams reikalavimams.
4. Skelbiant apie pirkimą buvo atsižvelgiama į žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams proceso eigą. Dauguma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymų paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams buvo priimti 2014 metų pabaigoje, paskutinis įsakymas – tik 2015 m. vasario 12 d. Priėmus šiuos įsakymus iš esmės buvo baigta žemės sklypų, reikalingų Vilniaus aplinkkelio III etapui įgyvendinti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, o projekto įgyvendinimo atidėjimas neribotam ir neapibrėžtam terminui pažeistų viešąjį interesą, susijusių su gyventojų saugumu bei aplinkos apsauga.
5. Tai, kad atsakovas dar nėra gavęs Europos Sąjungos finansavimo, nepaneigia to, kad aplinkkelio statyba yra valstybinės reikšmės ir statyba turi prasidėti dar 2015 metais. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimo procedūros būtų sustabdytos visam bylos nagrinėjimui (įskaitant ir nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme), t. y. bent šešiems mėnesiams, ir perkančioji organizacija nukryptų nuo projekto grafiko ir perkamų darbų objektyviai taptų nebeįmanoma atlikti nustatytais terminais.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi tais pačiais teisiniais kriterijais. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teisme dėl to paties pirkimo (Nr. 158891) yra nagrinėjama dar viena civilinė byla pagal ieškovo AS „Latvijas Tilti“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo AB „LITGRID“ (civilinės bylos Nr. e2-3992-653/2015). Joje Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi taip pat atsisakė taikyti- laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo AS „Latvijas Tilti“ atskirąjį skundą, 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino (civilinės bylos Nr. e2-831-180/2015).

Kadangi nagrinėjamoje byloje vertinamos tapačios aplinkybės dėl to paties pirkimo (Nr. 158891) kaip ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-831-180/2015, daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju būtina vadovautis jau suformuluota Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiškoje byloje kaip ir nagrinėjama.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Ieškovas ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo pirkimo, kurio numeris 158891, pirkimo sąlygų 15.13, 15.20 ir 18 punktus. Pirmosios instancijos teismas netekino ieškovo prašymo sustabdyti minėto pirkimo procedūras ir įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu viešojo pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad sprendžiant pirkimo sustabdymo klausimą, nebuvo atsižvelgta į ieškovo ieškinio prima facie pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar egzistuoja ieškovui palankaus sprendimo priėmimo tikimybė. Iš apeliacine tvarka apskųstos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ne todėl, kad ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas, o todėl, jog nustatė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas, taip pat ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai. Tai, kad teismas svarstė minėtas aplinkybes (dėl viešojo intereso, principų pažeidimo), leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė abi CPK 144 straipsnyje nustatytas sąlygas laikinosioms apsaugos priemonės taikyti, įskaitant ir ieškinio prima facie pagrįstumą. Taigi apelianto skundo argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo ieškinio prima facie pagrįstumą, yra nepagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, prie ieškinio pateiktus dokumentus, sprendžia, kad byloje nepaneigtas ieškinio prima facie pagrįstumas. Pažymėtina, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Apeliantas byloje taip pat pagrindė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas neišvengiamai pasunkėtų ar taptų apskritai neįmanomas (pagal viešai prieinamus duomenis atsakovas šiuo metu jau yra nustatęs laimėtojus ir gali sudaryti sutartį bei pradėti vykdyti darbus, nors dar nėra baigtas nagrinėti ginčas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo (http://mw.eviesiejipirkimai.lt/vpm/vpt_pub_n7_vppa_print_forma_1_3.asp?DOK_ID=2002858021). Egzistuojant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešasis interesas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą, vertinant projekto ekonominę, socialinę reikšmę visuomenės saugumui, taip pat būtų pažeisti ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

Apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad miestiečiai ir Vilniaus miesto svečiai yra suinteresuoti Vakarinio aplinkkelio statyba, tačiau pažymi, jog šiuo atveju ne mažesnis yra ir visuomenės interesas, kad tokios didelės svarbos ir vertės investicinis projektas būtų įgyvendintas už konkurencingą kainą. Sustabdžius pirkimą, miestiečių ir Vilniaus miesto svečių judėjimo ir transporto sąlygos esmingai nepablogėtų ir visuomenei nebūtų padaryta žala.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą, kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės neginčijama aplinkybė, jog Vilniaus miesto aplinkkelio statyba, kaip visuomenei naudingas projektas, turi viešąjį interesą (aplinkkeliu būtų nukreipiama dalis šiuo metu per miestą važiuojančio transporto, tai darytų palankesnes eismo sąlygas mieste ir turėtų teigiamą įtaką ekologinei situacijai Vilniaus mieste). Visgi šioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškovo nurodytų viešųjų pirkimų principų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas turėjo kur kas labiau vertinti tai, jog egzistuoja viešasis interesas efektyviai panaudoti aplinkkelio statybai lėšas, teisėtai, be pagrindo neribojant tiekėjų konkurencijos įvykdyti pirkimą. Nepaisant viešojo pirkimo objekto, jo reikšmės, negali būti paneigta perkančiosios organizacijos pareiga vykdyti viešojo pirkimo procedūras griežtai laikantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų bei kitų šio įstatymo nuostatų. Šio įstatymo pažeidimas kartu yra ir viešojo intereso pažeidimas. Aplinkkelio statybos darbai, nepaisant jų visuomeninės reikšmės, turi būti atlikti ne tik operatyviai, bet ir kokybiškai, todėl labai svarbu tokiems darbams atlikti atrinkti kvalifikuotą tiekėją teisėtai parengtų pirkimo dokumentų (sąlygų) pagrindu bei teisėtomis pirkimo procedūromis, nepažeidžiant lygiateisiškumo, dalyvių (tiekėjų) nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų. Taigi šiuo atveju prioritetas tam, kad kuo greičiau būtų pastatytas aplinkkelis, suteiktas nepagrįstai. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad dėl pirkimo sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla patirtų nuostolių (CPK 12, 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad dar nėra gavęs Europos Sąjungos finansavimo, bei neįrodo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus prarastas finansavimas projektui įgyvendinti. Be to, CPK 146 straipsnyje įtvirtinta teisė prašyti užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.

CPK nustato pakankamai trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, jei pirkimas (jo sąlygos) bus pripažintas teisėtu, siekiami įsigyti darbai nebūtų užvilkinti, be to, atsakovas jau yra nustatęs laimėtojus.

Nustačius aplinkybes, susijusias su būtinumu užtikrinti viešąjį interesą – pirkimo procedūrų teisėtumui užtikrinti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog egzistuoja pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų apie viešojo pirkimo sutarties su pirkimo laimėtojais sudarymą, todėl be viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymo taiko ir alternatyvią priemonę – sutarties vykdymo sustabdymą, jei paaiškėtų, kad tokia sutartis šiuo metu jau yra sudaryta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo pirkimo, pirkimo Nr. 158891, procedūras ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Jeigu viešojo pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

Teisėjas                                                                                    Egidijus Žironas