Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-1230-343/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14175-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11;3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-1475-454/2018 pagal ieškovų S. J. ir S. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Kauno skyrius, patvirtinus taikos sutartį, byla nutraukta.
Teisėja
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
- Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė nustatyti žemės sklypo ir jame esančių: pastato-gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi su atsakovu tvarką ieškinyje nurodytu būdu.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Teismas ieškovams grąžino dalį žyminio mokesčio – 56,25 Eur, priteisė ieškovams iš atsakovo 868,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
- Teismas konstatavo, kad taikos sutarties sudarymas įstatymui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų interesų nepažeidžia, šalims bylos nutraukimo pasekmės žinomos, taikos sutarties sudarymo, pasirašymo ir vykdymo sąlygos žinomos, todėl patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį.
- Šalys prašyme patvirtinti byloje taikos sutartį taip prašė teismo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi. Ieškovai pateikė prašymą priteisti 850 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovas pateikė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir įrodymus apie patirtas išlaidas.
- Teismas nustatė, kad ieškovai prieš bylos iškėlimą teisme teikė pasiūlymą atsakovui susitarti taikiai dėl ginčo išsprendimo, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškinio reikalavimas iš esmės yra patenkinamas, todėl teismas vertino, kad bylą laimėjusi šalis yra ieškovai ir jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, vertino, kad už advokatės veiksmus – ieškinio parengimą, konsultacijas, pasiruošimą posėdžiams, prašymų rengimą, taikos sutarties parengimą, ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustatė, kad jos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių ir atitinka išvardintus kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė iš atsakovo 850 Eur išlaidas už advokatės pagalbą ir 25 proc. žyminį mokestį (18,75 Eur), viso teismas priteisė 868,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atskirajame skunde atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti. Nurodo argumentus:
- Apelianto gyvenamoji vieta buvo ir yra (duomenys neskelbtini), o ieškovų advokatė pasiūlymą taikiai nusistatyti naudojimosi tvarką siuntė adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko jis laiku negavo pasiūlymo, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nesutiko taikiai susitarti iki bylos iškėlimo teisme.
- Teismas neteisingai nurodė, kad byloje patvirtinta taikos sutartimi yra iš esmės patenkintas ieškinio reikalavimas.
- Teismas neįvertino apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taikos sutartis naudinga abiem šalims ir sudaryta abiejų šalių bendromis advokatų pastangomis, todėl kiekviena iš šalių ir bylinėjimosi išlaidas privalo apmokėti savo lėšomis.
- Teismas nepagrįstai nurodė, kad taikos sutartį paruošė ieškovų advokatė, kadangi ji parengta apelianto advokato.
- Ieškovai atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės – dėl nenoro tartis nei iki ieškinio pateikimo, nei iškėlus bylą teisme, o tai lėmė bylinėjimosi išlaidų didėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
- Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria šalių sudaryta taikos sutartimi užbaigtoje civilinėje byloje iš atsakovo ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
- Nustatyta, kad, šalims sudarius taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas, esant šalių prašymui ir pateiktiems įrodymams apie bylinėjimosi išlaidų dydį, priteisė iš atsakovo ieškovams 850 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 18,75 Eur, t. y. 25 proc., žyminį mokestį. Atsakovas nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria iš jo priteistos ieškovams bylinėjimosi išlaidos, argumentuodamas, tuo, jog sutartis naudinga abiem šalims ir sudaryta abiejų šalių bendromis advokatų pastangomis, todėl kiekviena iš šalių ir bylinėjimosi išlaidas privalo apmokėti savo lėšomis.
- Byloje nustatyta, kad, šalims pasiekus taikų susitarimą dėl ginčo esmės, tačiau nesusitarus dėl patirtų išlaidų atlyginimo, šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį prašė teismą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi.
- CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
- Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, įvertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių apdairumą bei rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ištiriant ir ieškinio padavimą nulėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad byloje patvirtinta taikos sutartimi yra iš esmės patenkintas ieškinio reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą sprendžia vadovaudamasi CPK 94 straipsnio 1 dalimi. Tačiau, kaip matyti iš nutarties, teismas, apsiribodamas argumentu, jog atsakovas nesutiko su jam iki bylos iškėlimo pateiktu pasiūlymu susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir vertindamas, kad ieškinio reikalavimas yra iš esmės patenkintas, sprendė, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovai turi kaip bylą laimėjusi šalis, t. y. bylinėjimosi išlaidas iš esmės paskirstė remdamasis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu ,,pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo nepagrįstai priteistas 25 proc. žyminis mokestis.
- Apeliantas nesutinka, kad ieškovų advokato teisinės pagalbos išlaidos susidarė dėl jo kaltės, o kadangi sutartis naudinga abiem šalims ir sudaryta abiejų šalių bendromis advokatų pastangomis, todėl kiekviena iš šalių ir bylinėjimosi išlaidas privalo apmokėti savo lėšomis. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai nurodo, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės – dėl jo nenoro tartis iki ieškinio pateikimo, nei ir iškėlus civilinę bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
- Ieškovų nurodoma aplinkybę, kad jie ieškojo galimybės nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką visų bendraturčių susitarimu patvirtina ieškovų atsakovui 2017 m. gegužės 9 d. siųstas raštas. Apeliantas neneigia, kad tokį pranešimą gavo, tačiau teigia, kad jį gavo jau ieškovams pateikus ieškinį teismui, kadangi pranešimas siųstas ne jo tikrosios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Argumentui, jog pareiškimas gautas jau po civilinės bylos iškėlimo, pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo procesiniai dokumentai, nors ir pavėluotai, apeliantui pasirašytinai įteikti adresu (duomenys neskelbtini), šis apelianto gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir su advokatu sudarytoje atstovavimo sutartyje. Todėl lieka nepaneigta aplinkybė, kad iki kreipimosi į teismą ieškovai pateikė apeliantui pasiūlymą nusistatyti naudojimosi tvarką bendru susitarimu. Kaip matyti iš teismui teiktų apelianto rašytinių paaiškinimų, apeliantas nesutiko su pareikštu ieškiniu, nenurodė, kad sutiktų bylą užbaigti taikos sutartimi, nurodė svarstantis dėl priešieškinio pateikimo. Taigi, ieškovų pareiškimo iki kreipimosi į teismą, ieškinio parengimo išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo, kaip kalto dėl ieškinio padavimo, t. y. ieškinio ir išlaidų priežastingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų advokato teisinės pagalbos išlaidų susidarymą lėmė apelianto procesinis elgesys, kuris ir sąlygojo jų atsiradimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ir kurios priteistinos iš apelianto.
- Atsižvelgdamas ir vadovaudamasis nutarties 15 punkte išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš atsakovo pagrįstai priteistas 25 proc. žyminis mokestis.
- Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neįrodytą skundo argumentą, kad taikos sutartį rengė apelianto advokatas. Ieškovai pateikė 2018 04 10 patikslintą advokato išlaidų pagrindimą, kuriame nurodyta 100 Eur suma už taikos sutarties parengimą. Apelianto advokato pateiktoje 2018 04 05 sąskaitoje už teisines paslaugas detalizuotos apeliantui suteiktos teisinės paslaugos, tarp kurių nėra nurodytas taikos sutarties parengimas.
- Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirąjį skundą, o nutartį palieka nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Palubinskaitė