Pranešėja R. Cemnolonskienė                                       Baudž. byla Nr.1A-289-81/2010

Teisėja D. Kursevičienė                                                Proceso Nr. 1-25-1-00202-2007-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2.

 (S)

 

 

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 26 d.

Kaunas

 

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajai D. P., išteisintajam A. P., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuroro ir nukentėjusiosios civilinės ieškovės D. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. išteisintas dėl kaltinimo nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso/toliau- LR BK/ 300 str.1 d., kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

A. P. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str.1 d., buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą- 1969-03-10 jam išduotos darbo knygelės intarpo Nr. KT-1 Nr. 0250204 įrašą Nr. 18, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad 1989-08-21 įsakymu Nr.3-K buvo priimtas į darbą kooperatyve „Reguliatorius“ inžinieriumi bendriesiems reikalams bei suklastojo įrašą Nr. 19, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad 1992-05-08 įsakymu Nr. 10-K iš UAB „Livesta“ buvo pervestas į bendrą Lietuvos ir Ukrainos įmonę „Delveta“ tiekimo skyriaus viršininko pareigoms, įrašydamas įrašą „direktorius J. B.“ ir jo vardu pasirašydamas bei uždėdamas UAB „Livesta“ antspaudą;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, šį suklastotą dokumentą laikė iki 2006-08-28, kol darbo knygelės intarpas iš jo buvo pagrobtas, bei jį panaudojo 2006-02-27 pateikdamas advokatei R. U. jį patvirtinti, ir advokatei R. U. darbo knygelės intarpo kopiją patvirtinus savo parašu ir antspaudu, 2006-03-15 šią įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą suklastotos darbo knygelės intarpo kopiją pateikė Kauno apygardos teisme, esančiame Kaune, A.Mickevičiaus g. 11, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-305-378/2006.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-12 nuosprendžiu A. P. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. išteisino, nenustatęs jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog buvo suklastoti duomenys apie darbo vietas A. P. vardu 1969-03-10 išduotame darbo knygelės intarpe Nr. KT-1 Nr. 0250204. Taip pat nesurinkta įrodymų, kad A. P. tyčia panaudojo suklastotą dokumentą ir laikė iki 2006-08-28, kol darbo knygelės intarpas iš jo buvo pagrobtas.

Kauno miesto apylinkės prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-02-12 nuosprendį, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 300 str. 1 d., skirti jam 10 MGL (1300 litų) baudą. Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog A. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nesivadovavo surinktais rašytiniais bylos dokumentais ir liudytojų parodymais. Faktas, kad A. P. niekada nedirbo kooperatyve „Reguliatorius“ inžinierium bendriesiems reikalams ir nebuvo pervestas dirbti iš UAB „Livesta“ į bendrą Lietuvos ir Ukrainos įmonę „Delveta“ tiekimo skyriaus viršininko pareigoms, pilnai įrodomas baudžiamojoje byloje surinkta rašytine medžiaga bei liudytojų parodymais. Darbo knygutės intarpe suklastoti įrašai Nr. 18 ir Nr. 19 be A. P. žinios atsirasti negalėjo. A. P. apie šiuos suklastotus įrašus žinojo, ką patvirtino apklausų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad A. P. dalyvavo suklastojant savo darbo knygelės intarpo Nr. KT-I Nr. 0250204 įrašus Nr. 18 ir Nr. 19. Aplinkybė, kad A. P. nedirbo minėtose įmonėse įrodoma 2009-09-29 raštu iš UAB „Livesta“, kuriame nurodyta, kad UAB „Livesta“ neturi duomenų, kaip algų mokėjimo žiniaraščių ir panašių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. P. dirbo įmonėje (t 2, b.l. 200). UAB „Livesta“ direktorius J. B. 2009-12-01 daiktų pateikimo protokolu pateikė visas 1989 m. įmonėje sudarytas sutartis dėl priėmimo į darbą (t 3, b.l. 35), tačiau sutarties dėl A. P. priėmimo į darbą šioje įmonėje nebuvo. UAB „Livesta“ nesant jokios sutarties dėl A. P. priėmimo į darbą, nesant A. P. mokėtų algų žiniaraščių, nesant nei vieno įsakymo dėl pervedimo dirbti į įmonę „Delveta“, kooperatyve „Reguliatorius“ nebuvus inžinieriaus bendriesiems reikalams pareigų, nesant įsakymo registracijos numeriu 1989-08-21 Nr. 3-K, darytina vienareikšmiška išvada, kad A. P. vardu 1969-03-10 išduotoje darbo knygelės intarpo Nr. KT-1 Nr.0250204 kopijoje įrašyti suklastoti ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotus D. B. parodymus teismas turėjo įvertinti kritiškai, nes jie yra nenuoseklūs, prieštarauja baudžiamosios bylos rašytiniams dokumentams, be to D. P. yra D. B. svainis, todėl D. B. galėjo duoti parodymus naudingus kaltinamajam. Iš paties D. B. parodymų taip ir neaišku, ar jis tikrai žinojo, kad A. P. dirbo UAB „Livesta“. Teisiamojo posėdžio metu D. B. parodė, kad nežino ar A. P. dirbo kooperatyve „Reguliatorius“ ir negali garantuoti, kad A. P. dirbo UAB „Livesta“. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, D. B. taip pat parodė, kad negali patvirtinti, jog A. P. dirbo UAB „Livesta“ (t. 1, b.l. 117-118).

Skunde prokuroras nurodo, jog iš byloje esančios Kauno apygardos teismui pateiktos darbo knygelės intarpo kopijos matyti, jog ant jos nuorašo yra įrašas „Kopija tikra“, nuorašą patvirtinusios advokatės vardas, pavardė, parašas, nuorašo tvirtinimo data bei nuoroda, kad nuorašą tvirtinantis asmuo yra advokatas. Šie rekvizitai atitinka Lietuvos Advokatų tarybos 2006-01-19 sprendimu patvirtintą nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką. Vieno rekvizito, t.y. registracijos numerio nebuvimas, nedaro darbo knygelės intarpo kopijos negaliojančia, ir Kauno apygardos teismas pripažino šio dokumento nuorašo tinkamumą, prijungdamas jį prie civilinės bylos (t. 1, b.l. 157-159).

Aplinkybė, kad A. P. suklastotą darbo knygelės intarpą laikė iki 2006-08-28, kol jis buvo pagrobtas, įrodoma nusikalstamos veikos registravimo kortele, iš kurios matyti, kad 2007-01-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 302 str. 1 d. dėl 2006-08-28 iš A. P. pagrobtos piniginės su LR piliečio pasu bei kitais dokumentais (t.1, b.l. 55) bei paties A. P. parodymais, kuris patikslindamas, kokie dokumentai iš jo buvo pagrobti, teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2006-08-28 darbo knygelės originalas iš jo buvo pagrobtas kartu su kitais dokumentais (t. 3, b.l. 88) bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006-08-28 iš jo buvo pagrobta darbo knygelė (t. 3, b.l. 50).

Aplinkybė, kad A. P. pateikė suklastotos darbo knygelės intarpo kopiją teismui, įrodoma Kauno apygardos teismo 2006-03-15 posėdžio protokolu, iš kurio matyti, kad teismo posėdžio metu, dalyvaujant atsakovui A. P. ir jo advokatei R. U., nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-305-378, A. P. ir R. U. teismui pateikė darbo knygelės kopiją. Teismo kolegija nutarė priimti atsakovo pateiktus dokumentus, nes jie turi ryšį su byla. (t 1,, b.l. 157-159).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-02-12 nuosprendį, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisti A. P. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. padarymą, teismo nuožiūra paskirti bausmę, patenkinti jos naudai civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, nes teismas netinkamai nustatė visas faktines aplinkybes, netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, liudytojo, kaltinamojo parodymus, dėl ko padarė klaidingas išvadas, kad A. P. nepadarė nusikaltimo . Teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu jos civilinį ieškinį.. Yra pakankamai objektyvių, patikimų įrodymų, kad su A. P. žinia jo dispozicijoje esančioje darbo knygelėje buvo padaryti melagingi įrašai apie darbą įmonėse „Reguliatorius“, UAB „Livesta“. A. P. teisme pripažino, kad turėjo dvi darbo knygeles ir tik vieną jų pateikęs pensijos skyrimo metu. Akivaizdu, kad jis sąmoningai turėjo dvi darbo knygeles, vienos iš kurių su neteisingais duomenimis neteikė pensijos skyrimo metu, o panaudojo tik konkrečiu tikslu - dalinant teisme santuokoje įgytą turtą, kaip įrodymą apie darbą ir turėtas pajamas. Antrąja darbo knygele disponavo tik A. P., todėl visi įrašai buvo daromi su jo valia. Be A. P. valinių, sąmoningų veiksmų negalėjo jo darbo knygelėje atsirasti tikrovę neatitinkantys įrašai. Nors A. P. ir neprisipažino nusikaltęs, tačiau ir neneigė faktų apie įrašų padarymą jo darbo knygelėje be jo žinios, valios, o atvirkščiai. Tyrimo metu A. P. nurodė, kad „Delvetoje“ dirbo pagal žodinę sutartį, o darbo knygelėje yra įrašas apie tariamą pervedimą. A. B. teisme neneigė fakto dėl galimybės dėti spaudą, daryti įrašus, o J. B. neneigė fakto dėl galimybės pasirašyti ir dar nurodė, kad kartais įrašus atlikdavo kiti asmenys, o jam pateikdavo tik pasirašyti.

Byloje nustatyta, kad advokatė R. U. 2006 m. vasario ir kovo mėnesiais atstovavo A. P. civilinėje byloje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir jai pateikė būtent darbo knygelę su tikslu pateikti ją teismui kaip įrodymą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Kauno apygardos teisme minėto dokumento nuorašas 2006-03-16 buvo pateiktas prijungimui į turto dalinimo bylą dalyvaujant ir pačiam A. P.. Civilinės bylos Kauno apygardos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad buvo pateiktas darbo knygelės nuorašas, kuris kaip atitinkantis įstatymo reikalavimus ir susijęs su byla buvo prijungtas prie nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos.

A. P. atsikirtime į apeliacinį skundą prašo atmesti nukentėjusiosios D. P. apeliacinį skundą, nes teismo nuosprendžio teisingumą patvirtina tai, jog prokurorų nutarimais ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas du kartus tuo pačiu pagrindu, kurį nurodė teismas. Kauno apygardos teismui pateikta A. P. darbo knygelės intarpo kopija neturėjo jokios įtakos Kauno apygardos bei Aukščiausiojo Teismo priimtoms nutartims, kuriomis buvo galutinai išspręstas turto padalinimas tarp buvusių sutuoktinių D. P. ir A. P.. Advokatės patvirtinta A. P. darbo knygelės intarpo kopija, jokių teisinių pasekmių, dalinant turtą tarp buvusių sutuoktinių, nesukėlė. Šioje baudžiamojoje byloje D. P. buvo pripažinta nukentėjusiąją ir civiline ieškove, nors visiškai neaišku nuo ko ji nukentėjo ir kokiu būdu jai padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą ir nukentėjusiąją, prašiusius apeliacinius skundus dėl juose išdėstytų motyvų tenkinti, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus nepagrįstai išteisino A. P. dėl žinomai suklastoto tikro dokumento – darbo knygelės intarpo laikymo ir panaudojimo (LR BK 300 str. 1 d.).

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-12 nuosprendžio dalis dėl A. P. išteisinimo dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. už tikro dokumento – darbo knygelės intarpo laikymo ir panaudojimo panaikinama ir toje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK /326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str. 1 d., 304-305, 307 str.).

D. P. bei prokuroras apeliaciniais skundais iš esmės ginčija tas pačias aplinkybes, teiginių esmė jų skunduose sutampa, todėl tapatūs jų skundų teiginiai analizuojami kartu ir išvados pateikiamos bendrai dėl abiejų skundų esmės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą:

n u s t a t ė :

A. P. žinomai suklastotą tikrą dokumentą, tai yra jam 1969-03-10 išduotą darbo knygelės intarpą Nr. KT-1 Nr. 0250204 su suklastotu įrašu Nr. 18, kuriame įrašyti neteisingi duomenys, kad 1989-08-21 įsakymu Nr. 3-K A. P. buvo priimtas į darbą kooperatyve „Reguliatorius“ inžinieriumi bendriesiems reikalams, taip pat su suklastotu įrašu Nr. 19, kuriame įrašyti neteisingi duomenys, kad A. P. 1992-05-08 įsakymu Nr. 10-K iš uždarosios akcinės bendrovės „Livesta“ buvo pervestas į bendrą Lietuvos ir Ukrainos įmonę „Delveta“ tiekimo skyriaus viršininko pareigoms, kad šio įrašo tikrumą parašu ir uždarosios akcinės bendrovės „Livesta“ antspaudu patvirtino direktorius J. B., suklastotą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, panaudojo 2006-02-27 pateikdamas advokatei R. U. jį patvirtinti, o advokatei R. U. darbo knygelės intarpo kopiją patvirtinus, patvirtintą suklastotos darbo knygelės intarpo kopiją 2006-03-15 pateikė Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-305-378/2006, be to, šį suklastotą dokumentą laikė iki 2006-08-28, kol darbo knygelės intarpas iš jo buvo pagrobtas. Tokiuose A. P. veiksmuose yrą nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., sudėtis.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, nurodė, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog A. P. vardu 1969-03-10 išduotoje darbo knygelės intarpo Nr. KT-1 Nr. 0250204 kopijoje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys. Nesant pakankamai įrodymų, kad dokumente buvo suklastoti duomenys apie darbą darbovietėse, neįrodyta ir kaltinimo dalis dėl suklastoto dokumento laikymo bei panaudojimo. Tokia teismo išvada neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai, tame tarpe liudytojų parodymai, pagrindžiantys nuteistojo kaltę, vertintini ne kiekvienas atskirai, bet jų visuma. Įrodymų, kad A. P. 1969-03-10 išduotos darbo knygelės intarpe Nr. KT-1 Nr. 0250204 įrašai Nr. 18 ir NR. 19 neatitinka tikrovės, pakanka. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas J. B. parodė, kad 1988 metais įkūrė kooperatyvą „Reguliatorius“, buvo jo pirmininkas. Vėliau kooperatyvas „Reguliatorius“ reorganizuotas į uždarąją akcinę bendrovę „Livesta“, kuri šiuo metu veikia. Peržiūrėjus archyvo medžiagą, įsakymo dėl A. P. priėmimo į darbą kooperatyve „Reguliatorius“, ar kokių tai kitų duomenų, kad A. P. dirbo kooperatyve „Reguliatorius“, nerado. Jo duomenimis, A. P. kooperatyve „Reguliatorius“ nedirbo. Liudytojas taip pat parodė, kad nebuvo ir įsakymų dėl kokio tai darbuotojo pervedimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Livesta“ į uždarąją akcinę bendrovę „Delveta“ (t. 3, b.l. 90-91). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b.l. 115), jie nuoseklųs ir atitinka kitais įrodymais byloje nustatytas faktines aplinkybes .Abejoti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Be šio liudytojo parodymų, aplinkybę, kad darbo knygelės intarpe Nr. KT-1 Nr. 0250204 įrašai Nr. 18 ir NR. 19 neatitinka tikrovės, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Uždaroji akcinė bendrovė „Livesta“ 2007-03-29 rašte nurodė, kad ji buvo sukurta perregistravus veikiantį kooperatyvą „Reguliatorius“ ir pertvarkius jo veiklą pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (t. 1, b.l. 30-31). Taip pat ši uždaroji akcinė bendrovė „Livesta“ 2007-03-06 raštu nurodė, kad A. P. įmonėje nėra dirbęs (t. 1, b.l. 27), 2007-11-15 rašte nurodė, kad nebuvo įsteigtos inžinieriaus bendriems reikalams pareigybės, 1989-08-21 Nr.2-K ir 1992-05-08 Nr.10-K įsakymuose, kurių kopijas pridėjo prie rašto, nėra duomenų apie A. P. priėmimą į darbą ir pervedimą į kitą įmonę (t. 1, b.l. 71, 81-82), 2009-03-19 rašte nurodė, kad įsakymo, registracijos numeriu 1989-08-21 Nr. 3-K, iš viso nėra (t 2, b.l. 132), 2009-09-29 rašte nurodė, kad įmonė neturi duomenų (kaip algų mokėjimo žiniaraščių ir pan.) iš kurių būtų galima spręsti, kad A. P. dirbo įmonėje (t 2, b.l. 200). Uždaroji akcinė bendrovė „Livesta“ 2007-03-06 raštu taip pat nurodė, kad nesusijusi su įmone „Delveta“ (t. 1, b.l. 27), o 2009-10-30 rašte nurodė, kad 1992 metais nėra nė vieno įsakymo dėl kokio tai darbuotojo pervedimo dirbti į uždarąją akcinę bendrovę „Delveta“ (t. 3, b.l. 27). Uždaroji akcinė bendrovė „Livesta“ su raštais pateikė ir dokumentus, patvirtinančius raštuose nurodytus teiginius, todėl šios bendrovės pateiktais duomenimis teismas vadovaujasi. Iš šių duomenų nustatyta, kad Uždaroji akcinė bendrovė „Livesta“ paneigė, jog joje dirbo A. P. ir pateikė tai patvirtinančius duomenis. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, uždarosios akcinės bendrovės „Livesta“ pateikti duomenys ir liudytojo J. B. parodymai patvirtina, kad A. P. 1969-03-10 išduotos darbo knygelės intarpe Nr. KT-1 Nr. 0250204 įrašas Nr. 18, kuriame įrašyti duomenys, kad 1989-08-21 įsakymu Nr. 3-K jis buvo priimtas į darbą kooperatyve „Reguliatorius“ inžinieriumi bendriesiems reikalams, ir įrašas Nr. 19, kuriame įrašyti duomenys, kad A. P. 1992-05-08 įsakymu Nr. 10-K iš uždarosios akcinės bendrovės „Livesta“ buvo pervestas dirbti į bendrą Lietuvos ir Ukrainos įmonę „Delveta“, yra suklastoti, nes neatitinka faktinių duomenų. Kaip jau aukščiau nurodyta, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Livesta“ 1989-08-21 įsakymo Nr. 3-K, kuris nurodytas suklastotame darbo knygelės intarpe Nr. KT-1 Nr. 0250204 įraše Nr. 18, nėra. Iš uždarojoje akcinėje bendrovėje „Livesta“ esančio 1992-05-08 įsakymo Nr.10-K, kurio nuorašas pateiktas byloje, nustatyta, jog jame nėra duomenų apie A. P. pervedimą dirbti į įmonę „Delveta“. Kad darbo knygelės intarpe Nr. KT-1 Nr. 0250204 įrašuose Nr. 18 ir Nr. 19 įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009-09-22 raštas, kuriame nurodyta, jog A. P. skiriant pensiją nepateikti duomenys apie jo darbą kooperatyve „Reguliatorius“ ir uždarojoje akcinėje bendrovėje „Livesta“. Šių įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog byloje A. P. vardu 1969-03-10 išduotos darbo knygelės intarpo Nr. KT-1 Nr. 0250204 kopijoje, kurią jis pateikė advokatui patvirtinti, o patvirtintą kopiją teismui civilinėje byloje, įrašai Nr. 18 ir Nr. 19 neatitinka tikrovės ir yra suklastoti. Įrašytų duomenų neatitikimą tikrovei A. P. žinojo, nes tai tiesiogiai susiję su jo darbine veikla, šis dokumentas priklauso jam..

LR BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Straipsnio dispozicijoje numatyti nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės – veikos požymiai yra alternatyvūs, kiekvienas iš jų turi būti įrodytas byloje surinktais įrodymais. Kaltinamuoju aktu prokuroras kaltino A. P. darbo knygelės intarpo Nr. KT-1 Nr. 0250204 įrašų Nr. 18 ir Nr. 19 klastojimu, panaudojimu pateikiant advokatui patvirtinti, o patvirtintą kopiją teismui civilinėje byloje, laikymu iki 2006-08-28. Byloje surinktų įrodymų visuma, patikrinta teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtina suklastoto dokumento panaudojimą ir laikymą. Iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-305-378/2006 2006-03-15 posėdžio protokolo kopijos matyti, kad teismo posėdžio metu, dalyvaujant A. P. ir jo advokatei R. U., advokatė R. U. pateikė darbo knygelės kopiją. Kopija buvo prijungta prie bylos (t. 1, b.l. 157-159). Iš 2009-11-02 daiktų dokumentų pateikimo ir 2009-11-03 apžiūros protokolų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų raštinės vedėjos iš civilinės bylos Nr. 2-583-52/05 pateiktos A. P. darbo knygelės 6 lapų kopijos yra patvirtintos advokatės R. U. (t. 3, b.l. 23-25). Šiais duomenimis patvirtinta, kad A. P. panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą pateikdamas jį tvirtinti advokatui, o patvirtintą dokumentą pateikdamas teismui civilinėje byloje. Dėl šios nusikalstamos veikos apylinkės teismo nuosprendžiu jis išteisintas nepagrįstai. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad darbo knygelės intarpo Nr. KT-1 Nr. 0250204 kopija patvirtinta nesilaikant nustatytos tvarkos, nes tvirtinamajame įraše nėra visų reikalaujamų rekvizitų/ apie juos pasisakyta aukščiau/, tačiau tai nešalina žinomai suklastoto dokumento panaudojimo veikos. Be to, civilinėje byloje darbo knygelės intarpo kopija panaudota- realizuota, prijungiant prie bylos, dalyvaujant A. P.. 

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad įrodytas ir žinomai suklastoto dokumento - darbo knygelės intarpo Nr. KT-1 Nr. 0250204 laikymas. A. P. teisme parodė, kad darbo knygelės originalą ir kitus dokumentus iš jo pavogė 2006-08-28. Apie tai buvo pranešęs policijai (t. 3, b.l. 88). Iš byloje pateiktos Kauno miesto centro policijos komisariato informacijos nustatyta, kad A. P. 2006-08-28 pranešė policijai apie iš jo pavogtus dokumentus, vėliau patikslino kokius, o iš nusikalstamos veikos registravimo kortelės matyti, kad pagal A. P. pranešimą 2007-01-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 302 str. 1 d. Taigi, A. P. pagrįstai inkriminuotas ir žinomai suklastoto dokumento - darbo knygelės intarpo Nr. KT-1 Nr. 0250204 laikymas iki 2006-08-28. Dėl šios veikos jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas nepagrįstai.

Baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių kaltinimo, jog A. P. pats klastojo tikrą dokumentą - darbo knygelės intarpą Nr. KT-1 Nr. 0250204. Kaltinime A. P. ši veika inkriminuojama kaip vykdytojui, nurodant, kad darbo knygelės intarpe Nr. KT-1 Nr. 0250204 jis pats įrašė žinomai neteisingus duomenis apie priėmimą į darbą ir pervedimą į kitą darbovietę, pasirašė uždarosios akcinės bendrovės „Livesta“ direktoriaus J. B. parašu, uždėjo uždarosios akcinės bendrovės „Livesta“ antspaudą. Tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių šį kaltinimą nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra, todėl A. P. dėl tikro dokumento klastojimo pagrįstai išteisintas. Vien tik faktas, kad darbo knygelė ir jos intarpai yra asmens, tai yra A. P. dokumentas, nėra pagrindo teigti, kad su jo žinia šis dokumentas buvo suklastotas. Todėl nukentėjusiosios ir prokuroro apeliacinių skundų motyvai dėl A. P. nuteisimo už tikro dokumento klastojimą, yra atmetami.

Reziumuojant, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. P. žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo, todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300str.1d.

Skiriant bausmę, teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54str.

A. P. padarytas nusikaltimas yra nesunkus – LR BK 11str.3d., tyčinis, nes jis, jį darydamas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad jo tyčia buvo nukreipta į teisingumą vykdantį organą, kas daro jo nusikalstamus veiksmus ypatingai pavojingus visuomenei .

A. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustato. Jis neteistas, pensininkas. Vadovaujantis LR BK 55 str. jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatomas atsižvelgus į visas bylos aplinkybes,  asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą..

Teisinių pagrindų ir argumentų A. P. taikyti LR BK 54str.3d., 62str., bei 75 str. nuostatas kolegija nenustato.

D. P. baudžiamojoje byloje 2008-09-23 nutarimu pripažinta nukentėjusiąja, o 2009-10-26 nutarimu pripažinta ir civiline ieškove (t. 2, b.l. 68, t. 3, b.l. 20).. Pareiškime ji nurodė, kad patyrė 50000 Lt neturtinę žąlą, nes dėl nervinės įtampos negrįžtamai pablogėjo sveikata, buvo morališkai sugniuždyta, šmeižiama, prarado pasitikėjimą savimi. Be to, patyrė ir 54000 turtinę žalą, nes pašlijus sveikatai dažnai sirgo dėl ko buvo atleista iš darbo, neteko pragyvenimo šaltinio (t. 3, b.l. 19). Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. P. dėl A. P. nusikalstamos veikos patyrė kokios tai turtinės ar neturtinės žalos. Vien tik A. P. teiginiai, kad ji dėl buvusio vyro A. P. nusikalstamų veiksmų patyrė žalos, neįrodo priežastinio ryšio tarp A. P. nusikalstamų veiksmų ir D. P. atsiradusios jos teigimu turtinės ir neturtinės žalos, kuri nedetalizuota, nepateikti jos dydį patvirtinantys dokumentai. Kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų/3t. b.l.79-83/ nustatytas darbingumo lygis sumažėjo, tačiau, kad dėl to kaltas A. P., įrodymų byloje nepateikta. . Nesant nustatytos A. P. padarytos žalos ji be pagrindo tyrėjo 2008-09-23 nutarimu pripažinta nukentėjusiąja. Jos procesinė padėtis ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškėjos, pranešusios apie nusikalstamą veiką ir ją pripažinti nukentėjusiąja vargu ar buvo pagrindas. Ar D.. P. patyrė kokios tai žalos civilinėje byloje, kurioje buvo pateiktas suklastotas tikras dokumentas, teisėjų kolegija neanalizuoja, nes tai ne baudžiamojo, o civilinio proceso nagrinėjimo dalykas. Įvertinus išdėstytas aplinkybės, A. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas. Prašymas priteisti patirtas proceso išlaidas  juridinei pagalbai yra pateisintas dokumentais ir tenkintinas/3t. b.l.85, 118 /vadovaujantis LR BPK 106 str.2d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p, 115 str. 1 d.,

n u s p r e n d ž i a :

-D. P. ir Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliacinius skundus tenkinti iš dalies;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-12 nuosprendį, kuriuo A. P. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respubliko BK 300 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį;

-A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir nuteisti bauda 10 MGL (1250 Lt);

-kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti;

- D. P. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti .atmesti;

- priteisti iš A. P. D. P. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti  950litų /  600Lt, plius 350Lt/.

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                   Regina Cemnolonskienė

 

Teisėjai:                                                                                  Kęstutis Dargužis

 

                                                                                              Arvydas Stankus