Baudžiamoji byla Nr. 1S-1211-579/2016

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00261-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.14.; 2.5.19.                           

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas) ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2016 m. rugpjūčio 22 d. priimtą nutarimą Nr. 95-200 taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. D. Š. nuteistas 2013 m. vasario 11 d. Norvegijos Karalystės Oslo pirmos instancijos teismo už prekybą narkotinėmis medžiagomis pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 paragrafo 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, 162 paragrafo 1 dalį, 2 dalį,  317 paragrafo 1 dalį ir 62 paragrafą subendrinta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Norvegijos Karalystės Borgating antrosios instancijos teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 paragrafo 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą, plg. 5 dalį, 162 paragrafo 1 ir 2 dalis, kartu su teisiškai galiojančiu 2013 m. vasario 11 d. Oslo pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, atsižvelgiant į baudžiamojo kodekso 62 paragrafą, paskirta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi Norvegijos Karalystės 2013 m. vasario 11 d. Oslo pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu Norvegijos Karalystės 2013 m. birželio 21 d. Borgating antrosios instancijos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi (2 veikos), 189 straipsnio 2 dalimi ir D. Š. paskirta galutinė 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3. Bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 30 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 20 d.
4. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-200 nutarta taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, tęsė darbinę veiklą pataisos namuose bei dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Padaryta išvada, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5. 2016 m. rugsėjo 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 95-200, nurodant, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas teigiama elgesio koregavimo linkme. D. Š. daroma pažanga nėra ženkli, vis dar išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai.
6. Skunde nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 95-200 taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas išvadą, jog jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, padarė remdamasis tik viena jam paskirta nuobauda, kuri jau seniai yra nebegaliojanti. Tokia savo nepagrįsta išvada teismas nuvertino Komisijos darbą ir jos įtaką sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
2. Nuteistojo teigimu, Norvegijoje jis teistas vieną kartą, ankstesni jo teistumai sietini su Lietuva, iš kurių paskutinis buvo 2010 metais, todėl nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką. Apylinkės teismo nutartis prieštarauja jo asmens byloje esantiems duomenims, o išvada apie nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra niekuo neparemta, tai tik teismo pamąstymai ir spėjimai.
3. D. Š. skunde pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė visas Komisijos rekomendacijas. Kiekvieną dieną jis permąsto savo elgesį, dėl savo netinkamo poelgio gailisi, be to, jau yra atlikęs nemažą bausmės dalį. Nuteistojo teigimu, Komisijos nariai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jo asmenybę ir priėmė teisingą sprendimą. Paleistas lygtinai, jis negalėtų elgtis kaip nori, nes jam dar būtų taikoma intensyvi priežiūra, taigi, jo laisvė būtų griežtai ribojama.
7. Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad cituojamoje normoje nurodyta, jog nuteistieji „gali būti“, o ne „turi/privalo būti“ lygtinai paleisti, taigi, nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
9. Nuteistasis D. Š. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės bus atlikęs tik 2017 m. viduryje (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau jis yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. D. Š. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (36 balai pagal OASys metodiką). Taigi, konstatuotina, jog nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje numatytą formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktos aplinkybės, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.
10. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nebuvimo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, Socialinio tyrimo išvadą, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir kitas reikšmingas aplinkybes, leidžiančias spręsti apie jo daromą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. D. Š. savo skunde naujų, reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo, nepateikė. Darytina išvada, jog Komisijos nariai nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, darbą pataisos įstaigoje bei įvykdytas ankstesnio svarstymo metu nustatytas rekomendacijas. Pažymėtina, jog D. Š. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris nepasiekė savo tikslo, nes nuteistasis ir vėl nusikalto. Todėl būtina itin kruopščiai įvertinti visų aukščiau minėtų vertintinų aplinkybių visumą, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo.
11. Nors nuteistasis savo elgesį vertina išskirtinai teigiamai ir jaučiasi pasiruošęs sėkmingai probacijai, tačiau aukštesniajam teismui pateikta medžiaga to nepatvirtina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis teigia palaikantis tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad santykiai su artimaisiais nėra visapusiškai palaikantys ir šiuo metu šiek tiek atitolę. Anksčiau D. Š. pataisos namuose buvo reguliariai lankomas motinos bei sesers pasimatymų metu, tačiau šiuo metu daugiausiai bendrauja laiškais. Be to, pataisos įstaigoje jis buvo sukūręs šeimą, tačiau santykių nesugebėjo puoselėti ir išsiskyrė. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog šeima bei artimieji jam būtų tvirtas ramstis bei apsauga nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
12. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažino dar visai neseniai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis kaltės nepripažino visiškai, o ir šiuo metu stebimas nuteistojo turimų problemų perkėlimas aplinkai ir aplinkiniams, t. y. D. Š. mano, kad jo veiksmams daugiausia įtakos turėjo išorės faktoriai, o ne vidiniai veiksniai. Taigi, nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, pilnai nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.
13. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis neneigia anksčiau vartojęs amfetaminą, kokainą, marichuaną, tačiau priklausomybę ar nuolatinį vartojimą neigia. Jokiose programose, susijusiose su narkotinių medžiagų vartojimo prevencija, bausmės atlikimo metu D. Š. nedalyvavo, taigi, apygardos teismui kelia pagrįstų abejonių tai, ar nuteistasis supranta narkotinių bei psichotropinių medžiagų žalą žmogaus organizmui ir ar yra pasiryžęs šių medžiagų nebevartoti bei neskatinti to daryti kitus asmenis. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad D. Š. nėra aktyvus pataisos programų dalyvis. Nuteistasis užbaigė tik dalyvavimą privalomoje adaptacijos programoje, t. y. susipažino su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, teisės aktais, reglamentuojančiais bausmės atlikimo sąlygas. Jokiose papildomose pataisos programose, kurios padėtų spręsti turimas elgesio bei mąstymo problemas, ugdytų asmenybę bei leistų sėkmingiau integruotis į visuomenę, D. Š. nedalyvavo. Įvairių pataisos įstaigoje organizuojamų kultūrinių renginių lankymas bei kitų pozityvaus užimtumo priemonių vykdymas nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis aktyviai stengiasi mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nors ši rizika nuo ankstesnio svarstymo yra sumažėjusi penkiais balais, tačiau iš šiuo metu nustatytų 36 balų statiniai balai sudaro dvidešimt, likę šešiolika yra kintantys, taigi nuteistasis dar turi ką koreguoti.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi aplinkybė, jog išėjęs į laisvę nuteistasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalinių konstrukcijų surinkėju, ką patvirtina bylos medžiagoje esanti pažyma, kadangi ši aplinkybė parodo tik tam tikras nuteistojo pastangas taisyti savo elgesį ir motyvaciją sklandžiai integruotis į darbo rinką bei tuo padėti pamatus socialiam ir visaverčiam gyvenimui visuomenėje, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai jį sulaikys nuo pakartotinio nusikalstamumo jam būnant laisvėje. Juo labiau, kad nusikalstamų veikų darymo pagrindinis motyvas buvo greitas ir lengvas finansinis pasipelnymas, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, jog D. Š. negeba racionaliai planuoti savo išlaidų, kas veda prie finansinių sunkumų. Lėšų tvarkymo įgūdžių nuteistasis pataisos namuose negerino, jokiuose su tuo susijusiuose užsiėmimuose nedalyvavo.
15. Nuteistajam šiuo metu yra suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau ši teisė jam suteikta tik 2016 m. birželio 21 d., taigi apie šios teisės tinkamą vykdymą spręsti dar labai anksti. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, šiuo metu pagrindinis D. Š. tikslas yra kuo greičiau išeiti į laisvę, ilgalaikių tikslų nuteistasis nepuoselėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis turėtų siekti sėkmingos integracijos į visuomenę, o ne vien laisvės suvaržymo panaikinimo. Taigi, vien paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
16. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                             Danutė Giačaitė

                            Evaldas Gražys

                            Olegas Šibkovas