Civilinė byla Nr. e2-2928-840/ 2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17365-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.2.8.5.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 25 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. P. ir atsakovo V. M. prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir šią civilinę bylą nutraukti.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. M. prašydamas teismo patvirtinti (duomenys neskelbtini) mirusio V. Č. 2016 m. kovo 11 d. sudarytą asmeninį testamentą ir pripažinti negaliojančiu po V. Č. mirties atsakovui V. M. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas T. P. ir atsakovas V. M. pateikė teismui 2019 m. sausio 24 d. jų sudarytą taikos sutartį ir paprašė ją patvirtinti bei šią civilinę bylą nutraukti.
Šalys taikos sutartyje nurodė, jog ši taikos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią, yra sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Visos taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė ir pasekmės ieškovui ir atsakovui yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos. Šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, t. y., teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Taikos sutartis patvirtintina ir civilinė byla nutrauktina.
Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali bylą užbaigti taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
Įvertinęs ieškovo T. P. ir atsakovo V. M. 2019 m. sausio 24 d. sudarytos taikos sutarties nuostatas, teismas daro išvadą, jog teismui pateikta šalių taikos sutartyje yra aiškiai išreikšta šalių tikroji valia dėl sutartyje aptartų materialinių teisinių klausimų, taip pat ir dėl taikos sutarties pateikimo tvirtinti teismui. Taikos sutarties turinys nesudaro pagrindo spręsti apie sutartį sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Šalims žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, taip pat ir civilinės bylos nutraukimo. Šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei įstatymų saugomų interesų, todėl ji patvirtintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).
Teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75,00 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.
Nagrinėjamu atveju ieškovas T. P. šioje byloje 100,00 procentų atleistas nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas T. P. elektroninėmis ryšio priemonėmis patikė teismui ieškinį su dviem reikalavimais: dėl asmeninio testamento patvirtinimo – žyminis mokestis už šį reikalavimą nemokėtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi jis nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nuostatas; dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu – mokėtinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis (100,00 Eur × 75 proc.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis).
Ieškovui T. P. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 267,42 Eur.
Šios bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 1,51 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal analogišką bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatytas taisykles.
Kai byla baigiama be teismo sprendimo, bendroji taisyklė negali būti pritaikyta, nes nėra nei pralaimėjusios, nei laimėjusios šalies, tačiau išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas privalo būti išnagrinėtas toje pačioje byloje.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat pareiškimo/ ieškinio padavimą ir kitą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).
Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys.
Atsižvelgus į tai, kad šalys taikos sutartį sudarė pirminėje pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš V. M. nepriteistinos: nei žyminis mokestis, nei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 290–291 straipsniai, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, teismas
n u t a r i a :
I. Patvirtinti ieškovo T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 24 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią:
1. T. P. atsisako ieškinio V. M. dėl (duomenys neskelbtini) mirusio V. Č. 2016 m. kovo 11 d. sudaryto asmeninio testamento patvirtinimo ir dėl po V. Č. mirties V. M. (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu.
2. Šalys sutarė, kad V. M. T. P. sumoka 6000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų 00 ct), kurių dalį – 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) – sumoka pasirašant šią taikos sutartį. Likusią pinigų sumą – 5300,00 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus eurų 00 ct) – V. M. T. P. sumoka grynaisiais iki 2019 m. rugpjūčio l d.
3. Šalys nereikalauja viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų.
4. V. M. įsipareigoja atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Šalys patvirtina, kad, pasirašius šią taikos sutartį ir tinkamai ją vykdant, šalys neturės viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su bylos procesu ir byloje reiškiamais reikalavimais, taip pat bet kokių kitų reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant, delspinigių, palūkanų, išlaidų teisininkams ar panašiai, sumokėjimo.
6. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje numatytos civilinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y., teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
7. Taikos Sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktu, prašoma teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Šalys sutinka ir prašo, kad taikos sutarties patvirtinimo klausimas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
8. Šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad ši taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Visos šios taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė bei pasekmės šalims yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos.
II. Civilinę bylą Nr. e2-2928-840/ 2019 nutraukti.
III. Bylinėjimosi išlaidų valstybei iš V. M. nepriteisti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Joana Kvaselytė