Nuorašas

Teikimas Nr. TS-10-1046/2018

Procesinis bylos Nr. 1-01-1-50545-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio

Teismas

n u s t a t ė:

Panevėžio

Panevėžio

Skunde R. K. nurodė, kad Komisijos nutarimas buvo priimtas šališkai ir neobjektyviai, atsižvelgiant į tik į jos (pareiškėjos) praeitį, bet nekreipiant dėmesio į dabartinius pasikeitimus ir pastangas pasikeisti. Šiuo metu yra atlikusi daugiau nei pusę paskirtos bausmės, vykdo visas individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas ir net dar daugiau. Yra išklausiusi adaptacinę programą, dalyvauja įvairiuose renginiuose, nes siekia laisvės atėmimo bausmės laiką panaudoti tinkamai ir prasmingai. Įgijo virėjos specialybę, baigė 7 klasę ir toliau savo noru tęsia mokslus, kadangi supranta išsilavinimo naudą bei reikšmę. Laisvėje nesimokė, nes tėvai piktnaudžiavo alkoholiu ir neleido mokytis, trūko pinigų, o vėliau laukėsi ir nebebuvo laiko. Laisvėje dirbo. Būdama įkalinimo įstaigoje taip pat didžiąją bausmės laiko dalį dirba. Darbo nebijo ir nevengia. Už gerą elgesį skatinta du kartus, šiuo metu laukia trečio paskatinimo ir perkėlimo į lengvąją nuteistųjų grupę. Vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė nei karto. Stengiasi būti pavyzdinga ir motyvuota išeiti į laisvę. Laisvėje turi gyvenamąją vietą, šeimą, socialiniai ryšiai tvirti. Turi penkis vaikus, kurie auga su tėvais ir išėjusi į laisvę nori juos pasiimti pas save. Nors atlikdama laisvės atėmimo bausmę ištekėjo, tačiau niekur nebuvo pažymėta, kad šie santykiai prasidėjo dar būnant laisvėje, o santuoka buvo kaip santykių tąsa. Savo ateitį mato šeimoje ir be nusikalstamų veikų darymo. Taip pat niekur nepažymėta, kad dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Supranta savo problemas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl pataisos namuose lanko savitarpio pagalbos grupes, deda pastangas atsikratyti šios priklausomybės. Tai, kad nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu negali būti ilgalaikis argumentas, nes tuo metu nesuvokė realios bausmės, o dabar pajutus izoliacijos sąlygas požiūris labai pasikeitė. Taip pat nusikalstama rizika sumažėjo penkiais balais. Atsižvelgdama į visa tai prašo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Panevėžio

Nuteistosios skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji Rasa K. P. pataisos namuose išklausė adaptacijos programą, dalyvauja įvairiuose renginiuose, mokosi ir baigė 7 klasę, taip pat įgijo virėjo specialybę, lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupę, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Bausmės atlikimo metu dirba. Vidaus tvarko taisyklių reikalavimų nepažeidė. Nebausta. Skatinta du kartus. Priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Palaiko socialinius ryšius su šeima.

Aptarti duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad R. K. priskirtina ne prie žemos, o prie vidutinės grupės (54 balai). Esant nustatytai vidutinei nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. K. anksčiau yra teista šešis kartus ir dauguma jos padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su savanaudiškais nusikaltimais nuosavybei, jai būdingas nusikaltimų modelis, kas rodo nuteistosios polinkį nusikalsti. Nors nuteistoji tvirtina, kad išėjusi į laisvę ji daugiau nebenusikals, nes įgijo specialybę ir mokosi, šiuos skundo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji yra labai menko išsilavinimo (dar tik baigė 7 klasę), ir nors įgijo virėjo specialybę, tačiau, atsižvelgiant į šio darbo patirties neturėjimo, manytina, kad nuteistoji gali susidurti su sunkumais susirasti darbą laisvėje, todėl neatmestina galimybė, kad išėjusi į laisvę ir siekdama turėti lėšų pragyvenimui tiek sau, tiek savo vaikams, bet nerasdama darbo, R. K. vėl gali grįžti prie analogiškų ar dar sunkesnių nusikalstamų veikų vykdymo. Net ir tuo atveju, jei nuteistoji susirastų nekvalifikuotą ir mažai apmokamą darbą laisvėje, iš jos darbo užmokesčio būtų išskaitoma pinigų suma priteistiems civiliniams ieškiniams padengti (šiai dienai padengta suma yra nedidelė), kas dar labiau sumažintų legaliai uždirbamų lėšų sumą ir galimai paskatintų nuteistąją grįžti prie nusikalstamų veikų darymo. Svarbu pažymėti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti net penki kriminogeniniai veiksniai, kai tuo tarpu apsauginių, riziką mažinančių veiksnių yra tik du. Šiuo atveju negalima neįvertinti ir tos aplinkybės, kad nuteistoji nepateisino teismo jai parodyto pasitikėjimo ir pakartotinai nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau šiuo metu nuteistosios R. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-3465.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja         Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė