Civilinė byla Nr. A2-166-425/2021.
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00326-2019-6.
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5;
(S)
3.3.2.4.; 3.3.4.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-10486-956/2020 pagal pareiškėjos I. B. prašymą suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, A. B. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1632-837/2019.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu prašė teismą: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1632-837/2019; 2) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-114-252/2020 dalyje ir priimti naują sprendimą dalyje – tenkinti ieškovės I. B. ieškinį nepatenkintų reikalavimų dalyje ir priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės papildomai 1 820,96 Eur (guolio pakeitimas – 45,51 Eur, rato guolis – 87,10 Eur, ratlankis – 1688,35 Eur) ieškovės I. B. naudai; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsta, dalyje neteisėta dėl netinkamo procesinės teisės normos taikymo. Be to, naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino šiuolaikinių automobilinių padangų konstrukcijų ypatumų, kas sudaro galimybę saugiai vairuoti transporto priemonę su prakirsta padanga, nepažeidžiant ratlankio konstrukcijos. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis priemonių išklausyti proceso šalis, tame tarpe, esant reikalui sudaryti galimybę šalims pateikti į bylą reikšmingus įrodymus, patvirtinančius ginčo padangų konstrukcinius ypatumus ir/ar specialistų išvadas ir pan., kad klausimą dėl ratlankių pažeidimo išspręsti tinkamai ir teisingai. 2020 m. rugpjūčio 18 d. įmonės „Egzotika“ padangų defektavimo aktas patvirtina, kad po padangos pažeidimo ant tuščios padangos nebuvo važiuota, nes niekur nėra pažeista padangos vidinė kamera nei ratlankis. Ratlankis, ant kurio sumontuota padanga, taip pat turi pažeidimą smūgio vietoje. Tokios aplinkybės nebuvo žinomos ir negalėjo būti pateiktos į apeliacinį procesą, kadangi tokių aplinkybių ir abejonių nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o procesas apeliacinės instancijos teisme vyko ne žodinio proceso tvarka ir pareiškėjai nebuvo galimybės pateikti įrodymus apeliacinės instancijos teismui.
3. Taigi pareiškėja tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį gavo įrodymus, kurių neturėjo, todėl turi teisę per tris mėnesius kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja į įmonę „Egzotika“ dėl padangų defektų nustatymo kreipėsi jau įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, o byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sukliudžiusių pareiškėjai rinkti ir teikti į civilinę bylą Nr. e2-1632-837/2019 įrodymus, paneigiančius atsakovės argumentus ir įrodymus, inicijuoti teismo ekspertizės skyrimą. Taipogi pareiškėja turėjo galimybę kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui teikti įrodymus. Civilinės bylos Nr. e2-1632-837/2019 nagrinėjimo metu pareiškėja nerinko ir neteikė į bylą visų įrodymų, patvirtinančių jos išsakytus argumentus apie transporto priemonės „P. P. 4“ sugadinimus ir patirtą žalą, todėl Panevėžio apygardos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, pagrįstai vadovavosi byloje esančiais įrodymais.
6. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad svarbi aplinkybė yra tai, jog eismo įvykis įvyko 2018 m. spalio 31 d., o defektavimo aktas sudarytas tik 2020 m. rugpjūčio 18 d. Byloje nėra įrodymų, kad defektuojama ta pati padanga, kuri buvo sumontuota ant automobilio eismo įvykio metu. Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pozicija, kad praėjus beveik dvejiems metams po eismo įvykio, pareiškėja ar jos automobilį naudoję kiti asmenys, galėjo turėti kitų eismo įvykių ir teikti defektavimui kitas padangas po kitų eismo įvykių.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas 2020 m. rugpjūčio 18 d. padangų defektavimo aktas ir jame pateikta išvada apie tai, kad „Padanga prakirsta šone, prakirtimo skylė nedidelė, t. y. apie 0,8 cm dydžio. Po padangos pažeidimo ant tuščios padangos nebuvo važiuota, nes daugiau niekur nėra pažeista padangos vidinė kamera, nei ratlankis. Ratlankis, ant kurio sumontuota padanga, taip pat turi pažeidimą smūgio vietoje. Kitos ratlankio vietos nepažeistos. Prakirstas padangos šonas, taisyti, klijuoti negalima“, yra ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, o naujas įrodymas, kuris nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų. Naujo įrodymo pateikimas pats savaime nereiškia naujai paaiškėjusios aplinkybės, kadangi šiuo įrodymu pareiškėja būtų galėjusi grįsti savo argumentus nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1632-837/2019. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos naujas rašytinis įrodymas nepatvirtina, jog paaiškėjo naujų ir esminių bylos aplinkybių, atitinkančių naujai paaiškėjusioms aplinkybėms CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme keliamus reikalavimus.
8. Kartu teismas nurodė, jog situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui savo iniciatyva renka ar gauna naujus įrodymus byloje įrodinėtomis aplinkybėms pagrįsti ir šių įrodymų pagrindu prašo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį Nr. 3K-3-121/2011, 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą bylinėtis ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja I. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje ir perduoti civilinę bylą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.
9.1. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė pateikto prašymo esmės ir neobjektyviai bei netinkamai vertino pareiškime nurodytus duomenis.
9.2. Pabrėžia, kad Panevėžio apygardos teismo padarytos išvados neatitiko faktinių bylos aplinkybių, o taip pat buvo remtasi pasenusiomis žiniomis apie padangų gamybos technologijas. Panevėžio apygardos teismas, darydamas labiau tikėtiną išvadą, jog transporto priemonės ratlankis buvo apgadintas ne eismo įvykio metu įvažiavus į duobę, o trečiajam asmeniui priėmus sprendimą su pažeista padanga važiuoti iki savo namų, esančių maždaug už kilometro nuo eismo įvykio vietos, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ar duomenimis, o taip pat prieštarauja byloje esančiai eksperto išvadai. Kartu nurodoma, jog pareiškėja neturėjo jokios procesinės galimybės pateikti papildomus ar naujus duomenis šiuo klausimu, t.y. kad ratlankis buvo pažeistas dėl eismo įvykio, o ne važiavimo iki namų.
9.3. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, jog praėjus beveik dviem metams po eismo įvykio pareiškėja ar kiti transporto priemonės naudotojai galėjo turėti kitų eismo įvykių ir defektų nustatymui teikti kitas padangas. Šiuo atveju pareiškėja negali būti atsakinga už tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, ar už tai, kad bylą iš esmės nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje esančios eksperto išvados, ją sukritikavo ir nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti atitinkamus duomenis.
9.4. Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad jos naujai gauti duomenys paneigia bylą iš esmės nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvadas ir dėl to yra pagrindas atnaujinti procesą.
10. Atsiliepimu suinteresuoti asmenys Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
10.1. Nurodo, kad pareiškėjos pateikti duomenys yra ne naujai paaiškėjusios aplinkybės, o naujas įrodymas, kuris nepaneigia bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo padarytų išvadų, o taip pat neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.
11. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo A. B. prašo tenkinti ieškovės atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje bei civilinę bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, vertindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip pagrindo atnaujinti procesą, egzistavimą. Atskiruoju skundu pareiškėja vertina, kad jos pateikiami duomenys, o būtent 2020-08-18 Padangų defektavimo aktas, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri sudaro pagrindą atnaujinti civilinį procesą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, o taip pat pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodomas aplinkybes sprendžia, kad pareiškėjos pateikti duomenys gali turėti įtakos byloje padarytoms išvadoms dėl žalos dydžio nustatymo.
14. Taip pat akcentuotina ir tai, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto taikymo tikslus, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų.
15. Šiuo atveju byloje yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2019-09-18 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 2141,41 Eur žalos atlyginimą, 640 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2020-03-23 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, sumažindamas iš atsakovės ieškovei priteistos žalos dydį. Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos tik automobilio padangos, bet ne guolis ir ratlankis, kadangi ieškovė nepakeitusi guolio toliau naudojosi transporto priemone, o be to, su prakirsta padanga iš eismo įvykio vietos važiavo šiuo automobiliu iki namų apie 1,5 kilometro. Konstatavus, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir automobilio guolio, ratlankio pažeidimų, teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė darbų, susijusių su guolio pakeitimu, kainą (45,51 Eur), rato guolio kainą (87,10 Eur, įvertinus 10 proc. nusidėvėjimą), ratlankio kainą (1688,35 Eur, įvertinus 10 proc. nusidėvėjimą). Dėl eismo įvykio padaryta žala nustatyta įvertinus tik smulkių dalių, dviejų padangų bei jų pakeitimo darbų kainas, kas sudaro 320,45 Eur.
16. Pareiškėja, prašydama atnaujinti civilinį procesą byloje, pirmosios instancijos teismui pateikė 2020-08-18 Padangų defektavimo aktą, kuriame nurodytos aplinkybės, jog šiuolaikinių automobilinių padangų konstrukcijų ypatumai sudaro galimybę saugiai vairuoti transporto priemonę su prakirsta padanga, nepažeidžiant ratlankio konstrukcijos. Šiame defektavimo akte taip pat nurodoma, kad padanga prakirsta šone, prakirtimo skylė nedidelė, t. y. apie 0,8 cm dydžio; po padangos pažeidimo ant tuščios padangos nebuvo važiuota, nes daugiau niekur nėra pažeista padangos vidinė kamera, nei ratlankis; ratlankis, ant kurio sumontuota padanga, taip pat turi pažeidimą smūgio vietoje; kitos ratlankio vietos nepažeistos.
17. Taigi pareiškėja pateikė duomenis, susijusius su padangos ir ratlankio apgadinimais ir savybėmis, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą iš naujo vertinti teismo padarytą išvadą, jog labiau tikėtina, kad transporto priemonės ratlankis buvo pažeistas su automobiliu važiuojant apie 1,5 kilometro nuo įvykio vietos iki namų kiemo. Tai atitinkamai kelia nustatyto žalos dydžio klausimą ir gali reikšti kitokios apimties žalos dydžio nustatymą.
18. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybė, jog Padangų defektavimo aktas buvo pateiktas po beveik 2 metų nuo eismo įvykio, nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia pareiškėjos piktnaudžiavimą proceso teisėmis, kadangi pareikštu ieškiniu buvo prašoma priteisti žalą ir už ratlankį, o išvada, kad transporto priemonės ratlankis, labiau tikėtina, buvo apgadintas ne eismo įvykio metu, o po jo važiuojant iki namo kiemo, buvo padaryta apeliacinės instancijos teisme 2020-03-23 neatnaujinus civilinės bylos nagrinėjimo (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-114-252/2020), dėl ko pareiškėja neturėjo galimybės imtis aktyvių veiksmų dėl naujų įrodymų pateikimo ar vertinti, jog bus keliamas ratlankio apgadinimo mechanizmo klausimas.
19. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes bei šiam teisiniam santykiui nagrinėti reikšmingas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pateikiamų dokumentų turinį ir galimas teisines pasekmes, dėl ko skundžiama nutartis negali būti pripažintina pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnis), dėl ko ji naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1632-837/2019 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-1632-837/2019.
Teisėjas Laimantas Misiūnas