Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-606/2024

                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10099-2021-7

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 

                      1.2.13.1.1.; 2.4.6.5.1

                        (S)

 

 

 

                                                                                

        

 

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 28 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),                    Linos Nainienės,

sekretoriaujant Akvilei Stuopelytei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,

nuteistajam G. J., jo gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį ir M. Z., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

        

I.                      Bylos esmė

 

1.       G. J. nuteistas už tai, kad 2021 m. vasario 8 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val., (duomenys neskelbtini) vietovėje, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, atestuotas darbų saugos srityje (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), pagal 2021 m. sausio 5 d. laikino įdarbinimo sutartį Nr. SSK-21.01.05-0001, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, pagal 2020 m. gruodžio 23 d. laikinojo įdarbinimo sutartį SSK-20.12.23-0033, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, būdamas atsakingas už laikinai įdarbinamų darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, pagal 2021 m. sausio 18 d. laikinojo darbo sutartį Nr. DS-21.01.18-0010 laikinai įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “ miško krovos vadybininką A. R. kontroliuoti kitoje valstybėje medienos rąstų krovos ir pervežimo darbus neįvertinęs darbuotojo darbo vietos, dviejų darbdavių atliekamų darbų, galimų pavojų ir rizikos veiksnių, neinstruktavęs jo darbo vietoje instruktažu, nesupažindinęs su įrenginio (strėlinio hidraulinio krano „Epsilon S260Z96“) gamykline naudojimo instrukcija bei saugos reikalavimais vykdant medienos rąstų krovos į transporto priemones darbus, darbui su kranu nepaskyrė krano darbų vadovo, signalininko, nekontroliavo, jog darbuotojai kitoje valstybėje atlikdami minėtus darbus laikytųsi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, tai yra kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojas M. Z. laikinai dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “, apmokytas ir atestuotas hidromanipuliatoriaus operatoriumi (pažymėjimas C Nr.  (duomenys neskelbtini)), neturintis krano darbo vadovo kvalifikacijos, pažymėtų miškovežio strėlinio hidraulinio krano „Epsilon S220Z96“ krovimo darbo zoną, nekeltų krovinio šalia esant žmonėms bei neįsitikinus operacijos saugumu, o kiti darbuotojai neitų į pavojingą krano veikimo zoną. Dėl to, nesant krano darbų vadovo bei signalizuotojo, kurie stebėtų ir kontroliuotų darbo aplinką bei saugų krano darbą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ miško mašinų operatorius M. Z. strėliniu hidrauliniu krovimo kranu „Epsilon S260Z96“ baigęs krauti rąstus į miškovežio „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekabą, neįsitikinęs ir neužtikrinęs, kad krano veikimo zonoje nebūtų pašalinių žmonių, kėlė iš priekabos sulūžusį rąstą ir, priemonei sujudėjus, vienas rąstas iškrito iš priekabos ir dėl atatrankos į gruntą, atšokęs atsitrenkė į šalia priekabos ėjusio miško krovos vadybininko A. R. koją, padarydamas atvirą blauzdikaulio lūžį viršutiniame ir apatiniame trečdaliuose (viršutiniame trečdalyje – skersinį, be poslinkio, apatiniame trečdalyje – skeveldrinį, su stambių lūžgalių poslinkiu į plotį), kairio šeivikaulio kūno lūžį (viršutiniame trečdalyje – skeveldrinį, apatiniame trečdalyje – skeveldrinį), tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktų, 27 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 30 straipsnio reikalavimus; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtintų „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo“ 10 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 21 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. EV-90 „Dėl prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taikymo“ (TAR data 2020 m. rugpjūčio 12 d., TAR Nr. 2020-17238 redakcija) 1.8.4 punktu patvirtintų „Kėlimo kranų saugos naudojimo rekomendacijų“ 5.1.2, 6 ir 7 punktų reikalavimus; 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsakymu Nr. DS20-1 patvirtintos „Darbuotojų sauga ir sveikata, ekstremalios situacijos“ 49 ir 50 punktų reikalavimus; 2021 m. sausio 5 d. laikino įdarbinimo sutarties Nr. SSK-21.01.05-0001, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ skyriaus „Darbo naudotojo įsipareigojimai ir teisės“ 4.2 dalies 4.2.4 ir 4.2.7 punktų reikalavimus; 2021 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įsakymu Nr. DSSD-21.01.04-0003 patvirtintos „Miško technikos operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20“ 17.8, 17.9 ir 46 punktų reikalavimus; 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įsakymu Nr. DS20-3 patvirtintos „Miško mašinų operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3“ 19 punkto reikalavimą; Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“ 15 punkto reikalavimą; strėlinio hidraulinio krovimo krano „Epsilon S260Z96“ naudojimo instrukcijos 2, 7 ir 8 skyrių reikalavimus; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Kėlimo kranų saugaus naudojimo rekomendacijų“ 5 skyriaus 32 punkto reikalavimus.

 

II. Apeliacinio skundo argumentai

 

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. ir jo gynėjas advokatas R. Girevičius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – G. J. išteisinti, neįvykdžius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.

2.1.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo nuosprendžio, todėl pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio reikalavimus, t. y. teismo nuosprendį pagrįsti teisme išnagrinėtais įrodymais ir motyvuoti bei padaryti pagrįstas išvadas, išvadas pagrįsti įrodymais ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaujantis kitus įrodymus atmeta. Pirmosios instancijos teismas, visiškai nemotyvuodamas nuosprendžio, pripažino nustatęs tiesioginį priežastinį ryšį tarp G. J. inkriminuotų kaltinime teisės aktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. Ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neatskleidė visų faktinių bylos aplinkybių, nevisapusiškai įvertino bylos įrodymus, neteisingai konstatavo G. J. inkriminuotų teisės aktų pažeidimus ir jų tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis, todėl klaidingai jį nuteisė.

2.2.                      Nurodoma, kad pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas atstovas, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reika1avimus,jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Kadangi BK 176 str. dispozicija yra blanketinė, todėl, nustatant nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio turinį – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, vadovaujamasi ne tik baudžiamuoju įstatymu, bet ir darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais.

2.3.                      Nurodoma, kad gynyba teismui kėlė klausimą, kad kaltinamajame akte pateiktas                 G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas akivaizdžiai neatitinka BK 176 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes nenurodyta, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų galimai atsirado BK 176 straipsnio l dalyje nurodyti padariniai. Kaltinamajame akte inkriminuojami teisės aktų pažeidimai nurodyti padrikai, sunkiai suvokiant jų lingvistinę reikšmę, aprašant inkriminuojamus kaltinamojo veiksmus – neveikimą, prie jų nenurodomi konkretūs teisės aktai, kurių reikalavimus kaltinamasis galimai pažeidė, todėl kaltinamajam ir gynybai beveik neįmanoma suprasti kaltinimo esmės ir nuo jo gintis. Tai, inkriminuojamu atveju, apsunkino teisės aktų reikalavimų pritaikymą, aiškinimą bei priežastinio ryšio tarp inkriminuojamo neveikimo bei pasekmių nustatymą. Gynybos vertinimu, kaltinamojo akto trūkumai vienareikšmiškai laikytini BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų nuostatų pažeidimu, trukdančiu teismui nagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą, akivaizdžiai suvaržančiu kaltinamojo G. J. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Deja, bet teismas į šiuos procesinius pažeidimus nesigilino ir dėl jų jokių motyvų nuosprendyje taip pat nenurodė. Dar daugiau, teismas ne tik motyvuotai nepagrindė, dėl ko gynybos argumentus dėl kaltinamojo akto trūkumų laiko nepagrįstais, bet ir formaliai į nuosprendį tiesiogiai perrašė kaltinamojo akto turinį ir net nuosprendyje nedetalizavo (taip ištaisant kaltinamojo akto trūkumus), kokie konkrečiai G. J. veiksmai / neveikimas kokį konkrečiai teisės aktą pažeidė ir kaip toks pažeidimas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.

2.4.                      Taip pat nurodoma, kad G. J. gynėjas teismui pateikė baigiamąją kalbą raštu, joje detaliai nurodė gynybos argumentus dėl kiekvienos veikos: l) neįvertinimo; 2) neinstruktavimo; 3) nesupažindinimo; 4) nepaskyrimo ir nekontroliavimo; bei inkriminuotų teisės aktų nepažeidimo ir, jei laikyti, kad buvo pažeistų teisės aktų reikalavimų, šių pažeidimų nebuvimo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Tačiau teismas nuosprendyje neatliko nei inkriminuotų veikų, nei teisės aktų pažeidimo analizės, nemotyvavo, kodėl viena ar kita veika ir konkretus teisės aktų pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė proceso reikalavimą nuosprendyje daromas išvadas motyvuoti. Teismas nuosprendyje ne tik nenurodė įrodymų ir teisės aktų vertinimo motyvų bei išvadų, bet net neįvardijo teisės aktų, kuriuos G. J. pažeidęs, necitavo konkrečių normų turinio, o tik formaliai išvardijo visumą teisės aktų iš kaltinamojo akto. Tokiu būdu teismas dar labiau susiaurino blanketinį kaltinimą ir visiškai nenurodė, kokios konkretaus teisės akto nuostatos ar formuluotės buvo pažeistos. Kaip pavyzdį nurodo, kad nuosprendyje nurodoma, jog G. J. pažeidė Rekomendacijų 5 skyriaus 32 punkto reikalavimus, tačiau nenurodė papunkčių, kas suponuoja išvadą, jog G. J. yra pažeidęs visus 32 punkto papunkčius, net ir tuos, kurie net nebuvo kaltinime nurodyti, kaip pvz., 32.4 papunktis, 32.5 papunktis, 32.6 papunktis ir t. t.

2.5.                      Kad teismas visiškai nevertino inkriminuotų teisės aktų pažeidimų turinio, gynybos vertinimu, akivaizdžiai parodo ir faktas, kad G. J. buvo kaltinamas pažeidęs 2021 m. sausio 5 d. laikino įdarbinimo sutarties Nr. SSK-21.01.05-0001, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ skyriaus „Darbo naudotojo įsipareigojimai ir teisės“ 4.2., 4.2.4., 4.2.7. punktų reikalavimus bei 2021 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įsakymu Nr. DSSD-21.01.04-0003 patvirtintos „Miško technikos operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20“ 17.8., 17.9. ir 46 punktų reikalavimus. Pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas atstovas, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, tačiau 2021 m. sausio 5 d. laikino įdarbinimo sutartis, sudaryta tarp privačių juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ nėra teisės aktas, kurio pažeidimas užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Taip pat 2021 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įsakymu Nr. DSSD-21.01.04-0003 patvirtintos „Miško technikos operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos“ privalėjo laikytis UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai, o ne kito juridinio asmens vadovas G. J.. Atsižvelgiant į tai, nurodytų dokumentų pažeidimo inkriminavimas G. J. buvo nepagrįstas, tačiau teismas į tai nekreipė jokio dėmesio ir pagrįstų išvadų nepadarė.

2.6.                      Pagal BK 176 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik už tuos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Priežastinis ryšys tarp darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių konstatuojamas nustačius, kad be šių pažeidimų nebūty kilę minėti padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-597/2011, 2K-154/2012, 2K-98/2013,     2K-123/2013, 2K-236/2014, 2K-320/2014, 2K-441/2014, 2K-22-677/2015,                      2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nuosekliai įtvirtinęs teisės taikymo taisyklę, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnį tik jeigu jo veika buvo būtina ir pagrindinė sunkių padarinių (nelaimingo atsitikimo) kilimo sąlyga, t. y. yra tiesioginiame priežastiniame lygyje su sunkiais įvykio padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-719/2021). Pažymėtina, kad pagal civilinės teisės nuostatas, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama, tačiau, taikant baudžiamąją atsakomybę, tokia prezumpcija negalima. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, šiuo atveju – nelaimingo atsitikimo žmogui, privalo būti nekvestionuojamai nustatyta, įvertinus tiek asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, tiek nukentėjusio asmens veiką ar neveikimą ir jų įtaką kilusiems padariniams, ar galimų kaltininkų, ar nukentėjusiojo veika buvo esminė kilusių padarinių sąlyga ir būtina jų priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-458/2019). Priežastinio ryšio nepagrindžia tik formalūs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2011). Priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų padarinių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina padarinių atsiradimo riziką. Realybėje gali egzistuoti daug kurių nors padarinių priežasčių ir adekvati priežastis gali būti ne vienintelė, tačiau tik ji, paversdama tikrove tam tikrų padarinių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant dėl nerūpestingos veikos nulemtų padarinių ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-361/2022). Šiuo atveju ta pati pagrindinė pasekmių kilimo priežastis buvo būtent neteisėti M. Z. veiksmai, be kurių nelaimingas atsitikimas jokiu būdu nebūtų įvykęs, o kartu, bet koks kitas G. J. inkriminuotų norminių aktų galimas pažeidimas, tiek jų visetas ar kiekvienas jų atskirai, nebuvo pagrindine sąlyga pasekmėms kilti. Kadangi priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų) ir kilusių padarinių (nelaimingo atsitikimo darbe, avarijos ar atsiradusių kitokių sunkių padarinių), o ne tarp kaltės ir padarinių. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, nesukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, yra administracinis nusižengimas (Administracinių nusižengimų kodekso 96 str.). Šiuo atveju G. J. veikos (su sąlyga, jei inkriminuoti pažeidimai buvo įvykdyti) ir nelaimingo atsitikimo sunkių padarinių pagal BK 176 straipsnį nesieja tiesioginis priežastinis ryšys.

2.7.                      Apeliaciniame skunde pažymima, kad būtinojo priežastinio ryšio tarp G. J. veiksmų ir pasekmių ikiteisminiame tyrime nenustatė ir kaltinimą palaikanti prokurorė, kuri net du kartus – 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. gegužės 9 d. ikiteisminį tyrimą G. J. nutraukė, šiuos prokurorės veiksmus, jų teisėtumą patikrino aukštesnysis prokuroras, kuris taip pat bylos įrodymų visumoje nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp G. J. veikos ir pasekmių. Kaip žinoma, byla teismui perduota vien ikiteisminio tyrimo teisėjo prielaidomis, kad tiesioginis priežastinis ryšis gali būti nustatytas bylą nagrinėjant teisme. Tačiau, kaip nustatyta išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme, nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp G. J. veikos ir pasekmių.

2.8.                      Gynybos vertinimu, teismas nepagrįstai visus kaltinime nurodomus teisės aktų pažeidimus susiejo su kilusiomis pasekmėmis, nes baudžiamojoje byloje 2021 m. gruodžio 20 d. atliktos ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) antruoju klausimu yra suteikta konkreti išvada, kad įvykio vietoje vykdyti darbai neatitiko: 18.1. Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208, [4] Naudojimo instrukcijos 2, 8 skyrių reikalavimų; 18.2. UAB „(duomenys neskelbtini) “ Instrukcijos Nr. 20 17.9. punkto, 17.8 punkto, 46 punkto reikalavimų; 18.3. UAB „(duomenys neskelbtini) “ Instrukcijos Nr. 3 19 punkto reikalavimų, t. y., kad draudžiama atlikti krovinio krovimo darbus, jei pavojingoje zonoje yra žmonių, ir tai buvo pagrindine sąlyga nelaimingo atsitikimo kilimui. Ekspertizės akte ketvirtuoju klausimu aiškiai nurodoma, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad krano operatorius vykdė krovos darbus, kai krano darbo zonoje (arčiau negu 20 m atstumu nuo krano) buvo žmogus. Ekspertizės akto penktuoju klausimu konstatuojama, kad krano operatoriaus veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis vykdė krovos darbus, kai krano darbo zonoje buvo žmogus, buvo pagrindinė sąlyga nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe kilimui (žr., Išvadą Nr. 4). Ekspertizės akte nurodyti kitų teisės aktų pažeidimai nebuvo pagrindinė sąlyga pasekmių kilimui ir tik turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Iš ekspertizės išvadų gynybai akivaizdu, kad nei vienas iš G. J. inkriminuotų teisės aktų pažeidimų nebuvo priežastimi ir pagrindine sąlyga pasekmių kilimui. Tokiai pat išvadai pritarti turėjo pagrindą ir teismas, nes sisteminis inkriminuotų teisės aktų aiškinimas, jų analizė ir pritaikymas įvykio aplinkybėms neleidžia daryti kitokios išvados. Tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl atmeta gynybos argumentus dėl visos eilės teisės aktų nepažeidimo ir / ar nebuvimo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, ir kodėl teismas darė išvadą, kad visuma inkriminuotų bendrinių ir specialiųjų teisės aktų pažeidimų buvo pagrindinėmis sąlygomis pasekmių atsiradimui.

2.9.                      Apeliantų teigimu, teismas visiškai neargumentavo, kodėl ekspertizės akte esant aiškiai išvadai dėl konkrečių teisės aktų pažeidimų buvimo pagrindine sąlyga nelaimingo atsitikimo kilimui, beje, šias išvadas ekspertė pagrindė ir eksperto apklausose, teismas padarė platesnes išvadas, jog buvo pažeisti visi inkriminuoti teisės aktų reikalavimai ir jie tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma buvo pagrindine sąlyga nelaimingo atsitikimo kilimui. Akcentuojama, jog sutinkamai su bylos įrodymų visumos vertinimu ir ekspertizės išvadomis dėl konkrečių pažeistų teisės aktų buvimo pagrindine sąlyga pasekmėms kilti, šių aktų reikalavimų laikymosi pareigą turėjo įvykdyti kranininkas M. Z., o ne įmonių vadovas G. J.. Gynybos teigimu, G. J. nebuvo inkriminuota, kad jis padarė teisės aktų pažeidimus neinstruktuodamas darbuotojo M. Z. ar tai padarė netinkamu būdu, kas veda prie išvados, jog darbuotojui kranininkui M. Z. darbų saugos teisės aktų reikalavimai buvo žinomi, įprastai jis jų nepažeidinėjo, M. Z. turėjo reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir teisę darbui su autokranu.

2.10.                      Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ekspertizės akto trečiuoju klausimu             (2 pastraipa) duota išvada, kad strėlinį hidraulinį kraną valdžiusio operatoriaus M. Z. instruktavimas / mokymas atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir lokalinių teisės aktų reikalavimus. Nekvestionuotina, kad M. Z. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir laikinai M. Z. įdarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini) “ bei jų atsakingi asmenys tinkamai parengė darbuotoją M. Z. darbui su strėliniu kranu, tačiau vis vien, šiuo atveju nepriklausomai nuo G. J. valios, atitinkamus teisės aktų reikalavimus M. Z. pažeidė, kas ir buvo pagrindine sąlyga pasekmių sukėlimui. Teismas neįvertino ekspertizės akto ketvirtuoju klausimu suteiktos išvados – tai, kad miško krovos vadybininkas krovos metu buvo krano darbo zonoje, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, tačiau tai nebuvo pagrindine sąlyga pasekmių kilimui. Kitaip tariant, ekspertas teigia, jog, jei A. R. nebūtų įėjęs į krano darbo zoną, pasekmių būtų galima išvengti. Tačiau ir šioje išvadoje ekspertas nekonstatuoja, kad savo patekimu į krano veikimo / darbo zoną, A. R. padarė darbų saugos teisės aktų pažeidimą, nes iš bylos įrodymų ekspertui ir visiems proceso dalyviams yra aišku, jog A. R. krano darbo zonoje atsidūrė, kai gavo iš kranininko M. Z. ženklą, jog kranas darbą baigė, t. y. kranui baigus krovos darbus, įeiti į krano veikimo zoną leidžiama. Teismas neįvertino ir niekaip nepasisakė dėl fakto, kad nukentėjusysis A. R. turėjo teorinės ir praktinės patirties darbui su manipuliatoriais / kranais, pats tokius pavojingus įrenginius valdė ankstesnėse darbovietėse, apie tai A. R. raštu patvirtino savo 2022 m. rugsėjo 29 d. paaiškinime (kurio turinio teisingumą fiksavo ir teisme), kad su darbų saugos reikalavimais ir darbo specifika jis buvo supažindintas direktoriaus G. J. tiek pirmojo susitikimo metu, tiek telefoninių pokalbių metu, todėl nei vieno teisės akto pažeidimo nukentėjusysis A. R. neįvykdė. Pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, kad A. R. įvykdyti kokie nors teisės aktų pažeidimai sąlygojo kilusias pasekmes, kas rodo, kad net nesant duomenų apie A. R. pasirašytiną susipažinimą su darbų saugos reikalavimais, pastarasis darbų saugos reikalavimus darbo vietoje žinojo, išmanė ir jų nepažeidė. Kadangi, kaip nustatyta iš bylos įrodymų visumos, A. R. veiksmai darbo vietoje visiškai atitiko darbų saugos reikalavimus, keliamus A. R. miško krovos vadybininko pareigybei, visiškai nepagrįstai nuosprendyje nurodoma, kad G. J. neįvertino darbuotojo darbo vietos, dviejų darbdavių atliekamų darbų, galimų pavojų ir rizikos veiksnių, neinstruktavo A. R. darbo vietoje instruktažu, nesupažindino A. R. su įrenginio (strėlinio hidraulinio krano „Epsilon S260Z96“) gamykline naudojimo instrukcija bei saugos reikalavimais vykdant medienos rąstų krovos į transporto priemones darbus, nes inkriminuoti pažeidimai nebuvo įvykdyti, o tuo labiau nesąlygojo A. R. darbų saugos reikalavimų pažeidimų, kurie sukeltų kilusias pasekmes. Atitinkamai nuosprendyje inkriminuotas ir iš kaltinamojo akto perrašytas teisės aktų nesilaikymas yra nepagrįstas.

2.11.                      Taip pat nurodoma, kad ekspertizės akto ketvirtuoju klausimu taip pat duota išvada, jog organizaciniu požiūriu tai, kad l) nebuvo pažymėta krano darbo zona; 2) nebuvo paskirtas krano darbo vadovas; 3) miško krovos vadybininkas nebuvo tinkamai instruktuotas, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę. Akivaizdu, kad net ir šie konkretūs darbų saugos reikalavimų neįvykdymai nebuvo priežastimi ir pagrindine sąlyga pasekmėms kilti, tad keliamas retorinis klausimas, kokiu pagrindu ir šiuos darbų saugos reikalavimų trūkumus teismas be jokių motyvų priežastiniu ryšiu susiejo su kilusiomis pasekmėmis.

2.12.                      Gynyba pateikia detalesnę poziciją dėl pastarųjų darbų saugos reikalavimų nesilaikymo, t. y., kad neginčytinai nustatyta, jog įvykio dieną krano darbo zona nebuvo pažymėta. Tačiau svarbu akcentuoti, kad krano darbo zonos pažymėjimui signalinėmis juostomis ar bokšteliais, darbdavys visas sąlygas atsakingam darbuotojui – kranininkui M. Z. buvo sudaręs, t. y. priemones turėjo transporto priemonėje, jas naudoti mokėjo, apie tokį reikalavimą žinojo, tačiau krano darbo zonos nepažymėjo būtent atsakingas už tai darbuotojas, o ne G. J.. Gynyba neginčija ir to fakto, kad nebuvo paskirtas krano darbų vadovas, tačiau jo paskyrimas pagal teisės aktų reikalavimus ir faktinę darbo su kranu vietą nebuvo būtinas. G. J. pripažintas kaltu pažeidęs Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. EV-90 „Dėl prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taikymo“ 1.8.4. punkte patvirtintų „Kėlimo kranų saugos naudojimo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos) 6 punkto reikalavimus: Kėlimo krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kėlimo kraną < ... >. Rekomendacijos nėra privalomos, jų tik rekomendacinis pobūdis numatytas 2 punkte. Rekomendacijos skirtos „įrenginių savininkams bei su jais dirbantiems darbuotojams, siekiant suteikti informacijos kaip saugiai naudotis kėlimo kranais.“ 2020 m. gegužės 9 d. Kėlimo kranų priežiūros taisyklėse (privalomas dokumentas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) reikalavimo dėl Kėlimo krano darbo vadovo paskyrimo nėra. Toks reikalavimas pagal minėtas taisykles buvo iki 2020 m. gegužės 9 d. kaip būtina visų krano darbų sąlyga. Įmonė įsigijo kranus po šio reikalavimo panaikinimo, t. y. 2020 metų gruodžio mėn., todėl kranų darbų vadovas nebuvo skiriamas, nes nebuvo tokio privalomo reikalavimo (buvo tik rekomenduojama). Atkreipiamas dėmesys, kad Rekomendacijų 5 punkte Kėlimo krano darbo vadovo dalyvavimas yra privalomas tik dviem konkrečiais atvejais, į kuriuos įvykio aplinkybės nepatenka: 1) kai darbai vykdomi keliais kranais iš karto (5.3.5 papunktis); 2) kai darbai vykdomi elektros tinklų apsaugos zonoje (5.3.16 papunktis). Kaip nustatyta, įvykio dieną kranas dirbo vienas, ne elektros tinklų apsaugos zonoje. Dar daugiau, jei daryti prielaidą, kad krano darbų vadovas būtų buvęs darbo vietoje (nors toks reikalavimas nepagrįstas), jis būtų organizavęs medienos rąstų krovimo darbus, tuo tarpu įvykis įvyko, kai kranininkas M. Z. baigė dirbti su krano strėle, apie tai informavo nukentėjusįjį, todėl šiuo atveju darbo kranu vadovas neturėtų pagrindo neleisti A. R. prieiti prie miškovežio, o M. Z. spontaniško darbo su kranu atnaujinimo nebūtų galėjęs nei numatyti, nei užkardyti.

2.13.                      Apeliantų teigimu, kalbant apie pažeidimą, kad miško krovos vadybininkas A. R. nebuvo tinkamai instruktuotas, būtina įvertinti kelis aspektus: pirma, ekspertas darbuotojo A. R. tinkamą instruktavimą sieja vien tik su darbuotojo pasirašymu instrukcijose ir žurnaluose, o tokių parašų nebuvimą ekspertas įvertino kaip objektyvių duomenų apie instruktavimą nebuvimą (ekspertizės akto 3 klausimu), tačiau bylos įrodymais pagrįsta, jog Covid-19 pandemijos tiesioginio bendravimo ribojimų metu A. R. darbų saugos klausimais buvo instruktuotas žodžiu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, nekalbant jau apie jo aiškų deklaravimą žinojus ir supratus darbų saugos reikalavimus; antra, jau minėta, kad darbuotojas A. R. jokių darbų saugos reikalavimų nepažeidė, todėl ir jo supažindinimas / nesupažindinimas su darbų saugos reikalavimais lemiamos įtakos kilusioms pasekmėms neturėjo. Kadangi nuosprendyje tiesiogiai nurodoma, kad G. J. pažeidė ir Rekomendacijų 5 skyriaus „Kėlimo krano darbo vadovo funkcijos“ 32 punkto reikalavimus: 32. Kėlimo krano darbo vadovas turi: 32.1. suplanuoti darbus su kėlimo kranu, juos organizuoti ir prižiūrėti; 32.2. paskirti reikiamą stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų, skaičių; 32.3. kontroliuoti, kad kranininkai ir stropuotojai vykdytų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, prireikus instruktuoti juos darbo vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus < ... >; 32. 7. paskirti stropuotoją signalininku, kuris turi palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su kranininku ir tiksliai nukreipti krovinį, jeigu kranininkas negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio nei tiesiogiai, nei su papildoma įranga < ... >; 32.11. nutraukti kėlimo kranų naudojimą atvirame lauke, kai meteorologinės sąlygos (vėjo greitis tirštas rūkas, stiprus lietus, snygis, perkūnija, apledėjimas bei kt.) pablogėja taip, kad kyla pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai < ... >; 32.13. kėlimo krano veikimo zona turi būti pažymėta įspėjamaisiais ženklais ir turi būti užtikrinta, kad joje nebūtų pašalinių asmenų, kai keliami kroviniai. Apeliantų teigimu, nesant kranų darbų vadovo bei signalizuotojo, kurie stebėtų ir kontroliuotų darbo aplinką bei saugų krano darbą, < ... >, būtina atskirai skirti dėmesį kėlimo krano darbo vadovo nepaskyrimo teisėtumui patikrinti, ko nepadarė pirmosios instancijos teismas.

2.14.                      Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė G. J. pažeidus Rekomendacijų reikalavimų 32 punktą, kurie išimtinai taikomi tik kėlimo krano darbo vadovui, nors, kaip žinia, G. J. nebuvo kėlimo krano darbo vadovas. Teismas neįvertino, kad kėlimo kranu darbą organizavo pats atestuotas kranininkas M. Z., todėl net esant kėlimo krano darbų vadovui, jo funkcijos būtų perteklinės (Rekomendacijų 32.1. papunktis). Dar daugiau, inkriminuotas kaip pažeistas reikalavimas paskirti stropuotoją, yra nesuprantamas, nes jokie stropavimo darbai įvykio metu nebuvo atliekami (Rekomendacijų 32.2 papunktis). M. Z. yra atestuotas kranininkas, jis yra instruktuotas darbų saugos klausimais, todėl jis asmeniškai, be niekieno papildomos kontrolės, turėjo pareigą laikytis ir užtikrinti darbų saugos reikalavimus. Akivaizdu, kad pagal įvykio aplinkybes, joks krano darbų vadovas nebūtų spėjęs užkardyti kranininko darbo su kranu atnaujinimo (Rekomendacijų 32.3 papunktis). Visiškai nesuvokiamai nepagrįstai inkriminuojamas Rekomendacijų 32.7 papunkčio reikalavimas paskirti signalininką, nes šis reikalavimas taikomas tik tada ,, < ... > jeigu kranininkas negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio nei tiesiogiai, nei su papildoma įranga <. .. >“, kai įvykio metu kranininkas M. Z. puikiausiai matė medienos rąsto, kaip krovinio kelią iš rąstų rietuvės iki miškovežio, todėl signalininkas nebuvo reikalingas. Sunku suprasti ir Rekomendacijų 32.11. papunkčio tariamo pažeidimo inkriminavimą, nes jame nurodomos neigiamos meterologinės sąlygos įvykio metu neegzistavo, todėl ir rąstų krovimo darbai buvo tęsiami teisėtai. Kalbant apie Rekomendacijų 32.13 papunkčio pažeidimą, nekyla ginčas tik dėl reikalavimo kėlimo krano veikimo zoną pažymėti įspėjamaisiais ženklais, ir, kaip minėta anksčiau, ši funkcija bei įspėjamieji ženklai buvo perduoti kranininkui M. Z., tačiau reikalavimas užtikrinti, kad į kėlimo krano veikimo zoną nepatektų „pašalinių asmenų“, buvo pilnai įvykdytas, nes pašaliniai asmenys krano veikimo zonoje niekada, įskaitant ir įvykio momentą, nebuvo. Darbuotojas A. R. nelaikytinas pašaliniu asmeniu, nes jo darbo funkcijos buvo suderintos būtent su kėlimo krano veikimo zona. Pažymima, kad kranininkas M. Z. visiškai pripažino savo kaltę, kartu ir darbų saugos pažeidimus, kurie buvo pagrindine sąlyga pasekmės kilti. Tačiau teismas to visai nevertino. Teismas neįvertino, o juo labiau niekaip nemotyvavo byloje nustatyto ir ekspertizės akte įtvirtinto fakto, kad strėlinį hidraulinį kraną valdžiusio operatoriaus M. Z. instruktavimas / mokymas atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir lokalinių teisės aktų reikalavimus (ekspertizės išvados 3 klausimu). Šis faktas veda prie neginčytinos išvados, jog M. Z. buvo tinkamai paruoštas ir mokėjo savo darbą, nekalbant apie jo patirtį su tokiu pat hidrauliniu kranu, tačiau darbų saugos teisės aktų reikalavimus pažeidė dėl spontaniško neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo), o tam apeliantas užkirti kelio neturėjo jokios galimybės. Būtent byloje atskleistas M. Z. spontaniškas ir staigus krano darbo atnaujinimas susijęs su ekspertizės akte konstatuotais teisės aktų pažeidimais, buvusiais pagrindine sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti; ir susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis yra vien darbuotojo M. Z. atsakomybės objektas, todėl M. Z. pripažino savo kaltę ir jam tinkamai pritaikyti baudžiamieji įstatymai.

2.15.                      Teismas neįvertino įvykio faktinių aplinkybių ir konkretaus teisinio reglamentavimo, todėl esant neginčijamai nustatytiems konkretiems darbų saugos teisės aktų pažeidimams, kurie buvo pagrindine sąlyga nelaimingo atsitikimo kilimui, kuriuos pažeidė kranininkas M. Z., teismas formaliai ir be jokių motyvų tariamus kitų teisės aktų pažeidimus, kurie teismo manymu, taip pat buvo pagrindine sąlyga pasekmėms kilti, priskyrė G. J..

2.16.                      Be to, apeliantai akcentuoja ir visišką nebuvimą motyvų dėl bausmės G. J. paskyrimo. Teismas nuosprendyje tik parašė, kokio dydžio bausmės prašo valstybinis kaltintojas, tačiau savo išvadų nepateikia. Tai yra dar vienas tiesioginis faktas, kad nuosprendis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl yra neteisėtas. Neabejotina, kad teismas, net ir darydamas išvadą, jog apeliantui taikytina baudžiamoji atsakomybė, su kuo apeliantas nesutinka, privalėjo atsižvelgti į apelianto asmenybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į neatsargią kaltės formą, į visišką turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam iki teismo ir didžiausia dalimi tik apelianto iniciatyva, į atlygintos žalos dydį ir nukentėjusiojo A. R. aiškią pozicija teisme – jokių pretenzijų G. J. neturi.

2.17.                      Apibendrinant apeliaciniame skunde nurodoma, kad BPK 301 straipsnio l dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena aplinkybė, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Taigi vertindamas įrodymus teismas turėjo įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje nurodoma, kad teisingumą vykdo teismas. BK 1 straipsnio l dalyje nurodoma, kad baudžiamojo kodekso paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BPK 1 straipsnio l dalyje nurodoma, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK normomis taip pat keliami reikalavimai teismui objektyviai ir visapusiškai įvertinti bylos įrodymų visumą pagal įstatymus ir vidinį teismo įsitikinimą, nuosprendžio surašymui keliami formos ir turinio reikalavimai. Iš išdėstytų skunde argumentų, įrodymų ir faktinių aplinkybių viseto vertinimo apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (BPK 1 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio l dalis, 305 straipsnio l dalies 2 punktas, 3 punktas, 4 punktas), kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 straipsnio l dalies 4 punktas), pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), padarė klaidingas išvadas ir nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu bei nuteisė, todėl apeliacinės instancijos teismo skundžiamas nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3.       Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

4.       Apeliacinis skundas tenkintinas.

5.       Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

 

Dėl BPK 219 straipsnio pažeidimų

 

6.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamajame akte pateiktas G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas akivaizdžiai neatitinka BK 176 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes nenurodyta, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų galimai atsirado BK 176 straipsnio l dalyje nurodyti padariniai. Kaltinamajame akte inkriminuojami teisės aktų pažeidimai nurodyti padrikai, sunkiai suvokiant jų lingvistinę reikšmę, aprašant inkriminuojamus kaltinamojo veiksmus – neveikimą, prie jų nenurodomi konkretūs teisės aktai, kurių reikalavimus kaltinamasis galimai pažeidė, todėl kaltinamajam ir gynybai beveik neįmanoma suprasti kaltinimo esmės ir nuo jo gintis. Tai, inkriminuojamu atveju, apsunkino teisės aktų reikalavimų pritaikymą, aiškinimą bei priežastinio ryšio tarp inkriminuojamo neveikimo bei pasekmių nustatymą. Gynybos vertinimu, kaltinamojo akto trūkumai vienareikšmiškai laikytini BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų nuostatų pažeidimu, trukdančiu teismui nagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą, akivaizdžiai suvaržančiu kaltinamojo G. J. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

6.1.                      Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-242-719/2022,             2K-154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023 ir kt.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas kaltinamojo akto surašymas yra reikšmingas ne tik trukdymo nagrinėti bylą teisme, bet ir teisės į gynybą užtikrinimo aspektu. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kitų principų, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą. Kaltinamajam visa apimtimi ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiškiam ir konkrečiam kaltinimui. Kaltinimas aiškumo ir konkretumo kriterijus atitinka tik tada, kai tiksliai aprašoma pati nusikalstama veika, t. y. nurodomos inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

6.2.                      Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad kaltinamajame akte nenurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo (BK 176 straipsnis) sudėties požymius. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte aprašyta G. J. inkriminuota nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, veikos aprašymas iš esmės atitinka BK normą, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota (BK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisiamajame posėdyje, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamasis G. J. kaltės nepripažino, tačiau nei jis pats, nei jo gynėjas nepareiškė, kad kaltinamajame akte pateiktas G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas akivaizdžiai neatitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir panašiai, kad kaltinimas yra nesuprantamas ir suvaržantis kaltinamojo teises, bei dėl inkriminuojamo kaltinimo G. J. davė išsamius parodymus. Ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis aktas surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimus, trukdančius teismui nagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą, ir yra akivaizdžiai suvaržantis kaltinamojo G. J. teises.

 

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimų

 

7.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo nuosprendžio, todėl pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio reikalavimus, t. y. teismo nuosprendį pagrįsti teisme išnagrinėtais įrodymais ir motyvuoti bei padaryti pagrįstas išvadas, išvadas pagrįsti įrodymais ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaujantis kitus įrodymus atmeta. Pirmosios instancijos teismas, visiškai nemotyvuodamas nuosprendžio, pripažino nustatęs tiesioginį priežastinį ryšį tarp G. J. inkriminuotų kaltinime teisės aktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. Ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neatskleidė visų faktinių bylos aplinkybių, nevisapusiškai įvertino bylos įrodymus, neteisingai konstatavo G. J. inkriminuotų teisės aktų pažeidimus ir jų tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis, todėl klaidingai jį nuteisė.

7.1.                      Pažymėtina, kad reikalavimai nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šias nuostatas, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas – t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, 2K-222-697/2016, 2K-109-746/2017, 2K-7-174-303/2019,   2K-74-594/2024).

7.2.                      Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. J. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, perrašė tik kaltinamajame akte G. J. inkriminuotą kaltinimą ir visiškai neatliko įrodymų turinio analizės, neatskleidė G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, savo išvadų nemotyvavo ir nepagrindė jų išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, taip pat visiškai net nepasisakė dėl bausmės skyrimo G. J., todėl G. J. priėmė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų reikalavimų neatitinkantį nuosprendį ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

7.3.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, BPK 329 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nurodytą BPK 369 straipsnio 3 dalyje, išskyrus pažeidimus, nustatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose, apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį. Tai reiškia, kad, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas turi pats išnagrinėti bylą iš esmės, laikydamasis teisingo proceso garantijų, ir priimti nuosprendį, kuris, pašalinus pirmosios instancijos teismo padarytą esminį BPK pažeidimą, gali būti ir tokios pat rūšies kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-533-942/2015, 2K-297-458/2020).

7.4.                      Todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui G. J. priėmus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų reikalavimų neatitinkantį nuosprendį ir taip padarius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina ir G. J. priimtinas naujas nuosprendis.

 

Dėl G. J. kaltės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį

 

8.       G. J. kaltinamas tuo, kad 2021 m. vasario 8 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val., (duomenys neskelbtini) vietovėje, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, atestuotas darbų saugos srityje (pažymėjimas Nr.  (duomenys neskelbtini)), pagal 2021 m. sausio 5 d. laikino įdarbinimo sutartį Nr. SSK-21.01.05-0001, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, pagal 2020 m. gruodžio 23 d. laikinojo įdarbinimo sutartį SSK-20.12.23-0033, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas atsakingas už laikinai įdarbinamų darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, pagal 2021 m. sausio 18 d. laikinojo darbo sutartį Nr. DS-21.01.18-0010 laikinai įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “ miško krovos vadybininką A. R. kontroliuoti kitoje valstybėje medienos rąstų krovos ir pervežimo darbus neįvertinęs darbuotojo darbo vietos, dviejų darbdavių atliekamų darbų, galimų pavojų ir rizikos veiksnių, neinstruktavęs jo darbo vietoje instruktažu, nesupažindinęs su įrenginio (strėlinio hidraulinio krano „Epsilon S260Z96“) gamykline naudojimo instrukcija bei saugos reikalavimais vykdant medienos rąstų krovos į transporto priemones darbus, darbui su kranu nepaskyrė krano darbų vadovo, signalininko, nekontroliavo, jog darbuotojai kitoje valstybėje atlikdami minėtus darbus laikytųsi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, tai yra kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojas M. Z. laikinai dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “, apmokytas ir atestuotas hidromanipuliatoriaus operatoriumi (pažymėjimas C Nr. 135899565), neturintis krano darbo vadovo kvalifikacijos, pažymėtų miškovežio strėlinio hidraulinio krano „Epsilon S220Z96“ krovimo darbo zoną, nekeltų krovinio šalia esant žmonėms bei neįsitikinus operacijos saugumu, o kiti darbuotojai neitų į pavojingą krano veikimo zoną, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio (Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse) 3 punkto reikalavimus, t. y., kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y., kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės <...>, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus – organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus – atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus – užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus – organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) 1 dalies reikalavimus – darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies reikalavimus – darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio (Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose) reikalavimus – du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtintų „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo“ 10 dalies reikalavimus – darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, turi būti instruktuojamas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 21 dalies reikalavimus – darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja, taip pat 2 priedo (Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius), 21 dalies 3.1.3 punkto reikalavimus – turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Jeigu krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), turi būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai; 3.2.5 punkto reikalavimus – visos kėlimo operacijos turi būti tinkamai planuojamos, prižiūrimos ir atliekamos užtikrinant darbuotojų saugą; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. EV-90 ,,Dėl prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taikymo“ (TAR data 2020-08-12 TAR numeris 2020-17238 redakcija) patvirtintų „Kėlimo kranų saugos naudojimo rekomendacijų“ 5.1.2 punktą – kėlimo krano veikimo zonos turi būti pažymėtos įspėjamaisiais ženklais ir užtikrinta, kad jose nebūtų pašalinių asmenų atliekant krovinių kėlimo darbus; 6 punktą – kėlimo krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kėlimo kraną <...>; 7 punktą – <...> Savaeigio kėlimo krano savininko sprendimu nesudėtingiems pakrovimo ir iškrovimo darbams atlikti kėlimo krano darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą; 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ įsakymu Nr. DS20-1 patvirtintos ,,Darbuotojų sauga ir sveikata, ekstremalios situacijos“ 49 punkto reikalavimus – darbdavys užtikrina, kad įmonės statiniai, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus; 50 punkto reikalavimus – įmonės vadovas, asmuo, vykdantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, kontroliuoja darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, techninių ir organizacinių priemonių diegimą ir įgyvendinimą; 2021 m. sausio mėn. 5 d. laikino įdarbinimo sutarties Nr. SSK-21.01.05-0001, sudarytos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ skyriaus „Darbo naudotojo įsipareigojimai ir teisės“ 4.2 dalies (Darbo naudotojo įsipareigojimai ir teisės) 4.2.4 punktą – užtikrinti tinkamas ir saugias sąlygas paslaugoms teikti, t. y. suteikti laikiniesiems darbuotojams: saugią paslaugų teikimo aplinką, saugius darbo įrankius, darbo techniką ir priemones, asmenines ir kolektyvines darbo saugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad laikinieji darbuotojai teikia paslaugas darbo naudotojo teritorijoje / patalpose bei naudodami darbo naudotojo suteiktus darbo įrankius, darbo naudotojas privalo atlikti pasirašytinai laikiniesiems darbuotojams darbų saugos instruktavimą darbo vietoje bei kitus darbo saugos instruktavimus, kurie privalomi pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus <...>; 4.2.7 punktą – darbo naudotojas sutinka užtikrinti ir prisiima atsakomybę, kad darbuotojas būtų supažindintas su visomis taikytinomis darbo saugos, sveikatos ir higienos normomis, jų laikytųsi visą sutarties vykdymo laikotarpį <...>; 2021 m. sausio 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įsakymu Nr. DSSD-21.01.04-0003 patvirtintos ,,Miško technikos operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20“ 17.8 punkto reikalavimus – darbo metu būtina užtikrinti, kad krano veikimo zonoje nebūtų pašalinių asmenų; 17.9 punkto reikalavimus – mašinos operatorius turi matyti visą krano veikimo zoną; 46 punkto reikalavimus – keliant krovinį, reikia prieš tai perspėti visus esančius šalia, kad šie pasitrauktų nuo keliamo krovinio ir jo transportavimo zonos. Kelti krovinį tik tada, kai nėra pašalinių žmonių hidromanipuliatoriaus darbo zonoje; 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įsakymu Nr. DS20-3 patvirtintos ,,Miško mašinų operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3“ 19 punkto reikalavimą – draudžiama stovėti po kraunamu kroviniu ir draudžiama atlikti krovimo darbus, jei pavojingoje zonoje yra žmonių; Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 patvirtintos ,,Miško darbų saugos taisyklės DT 1-96“ 15 punkto reikalavimą – kiekviena technikos priemonė turi būti eksploatuojama ir aptarnaujama pagal jos eksploatavimo ir aptarnavimo instrukciją <...>; Strėlinio hidraulinio krovimo krano „Epsilon S260Z96“ naudojimo instrukcijos 2 skyriaus ,,Sauga ir sveikatos apsauga“ reikalavimus – eksploatuojant įrenginį, reikia papildomai atsižvelgti į toliau pateiktus saugos nurodymus: prieš bet kokį manipuliavimą įrenginiu arba jo eksploatavimo pradžią, operatorius privalo įsitikinti, kad nei jis, nei kiti asmenys nėra pavojaus zonoje. Pavojaus srityje 20 m aplink kraną negali būti žmonių; 7 skyriaus „Krano paruošimas darbui“ reikalavimus – visoje krano darbo zonoje (krano sukimosi zonoje ir po kabančiu kroviniu) operatoriaus ir aplinkinių gyvybei gresia didelis pavojus. Draudžiama įžengti į krano darbo zoną; 8 skyriaus „Krano rėžimas“ reikalavimus – prieš kiekvieną krano judesį būtina įsitikinti, kad nė vieno žmogaus nėra krano darbo zonoje (pavojaus zonoje). Į krano darbo zoną įžengus žmogui, tučtuojau sustabdyti krano judėjimą. Toliau dirbti kranu galima tik tada, kai visi žmonės išeina iš krano darbo zonos. Operatorius turi matyti visus krano judesius, krovinių judėjimo kelią ir patį transportuojamą krovinį. Jei operatorius negali matyti viso krovinio judėjimo kelio arba krovinio, būtina dirbti su instruktoriumi; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Kėlimo kranų saugaus naudojimo rekomendacijų“ 5 skyriaus „Kėlimo krano darbo vadovo funkcijos“ 32.1 papunkčio reikalavimus – kėlimo krano darbo vadovas turi suplanuoti darbus su kėlimo kranu, juos organizuoti ir prižiūrėti; 32.2 papunkčio reikalavimus – paskirti reikiamą stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų, skaičių; 32.3 papunkčio reikalavimus – kontroliuoti, kad kranininkai ir stropuotojai vykdytų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, prireikus instruktuoti juos darbo vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus <...>; 32.7 papunkčio reikalavimus – paskirti stropuotoją signalininku, kuris turi palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su kranininku ir tiksliai nukreipti krovinį, jeigu kranininkas negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio nei tiesiogiai, nei su papildoma įranga <...>; 32.11 papunkčio reikalavimus – nutraukti kėlimo kranų naudojimą atvirame lauke, kai meteorologinės sąlygos (vėjo greitis tirštas rūkas, stiprus lietus, snygis, perkūnija, apledėjimas bei kt.) pablogėja taip, kad kyla pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai <...>; 32.13 papunkčio reikalavimus – kėlimo krano veikimo zona turi būti pažymėta įspėjamaisiais ženklais ir turi būti užtikrinta, kad joje nebūtų pašalinių asmenų, kai keliami kroviniai, dėl to, nesant krano darbų vadovo bei signalizuotojo, kurie stebėtų ir kontroliuotų darbo aplinką bei saugų krano darbą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ miško mašinų operatorius M. Z. strėliniu hidrauliniu krovimo kranu „Epsilon S260Z96“ baigęs krauti rąstus į miškovežio „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekabą, neįsitikinęs ir neužtikrinęs, kad krano veikimo zonoje nebūtų pašalinių žmonių, kėlė iš priekabos sulūžusį rąstą ir, priemonei sujudėjus, vienas rąstas iškrito iš priekabos ir dėl atatrankos į gruntą, atšokęs atsitrenkė į šalia priekabos ėjusio miško krovos vadybininko A. R. koją, padarydamas atvirą blauzdikaulio lūžį viršutiniame ir apatiniame trečdaliuose (viršutiniame trečdalyje – skersinį, be poslinkio, apatiniame trečdalyje – skeveldrinį, su stambių lūžgalių poslinkiu į plotį), kairio šeivikaulio kūno lūžį (viršutiniame trečdalyje – skeveldrinį, apatiniame trečdalyje – skeveldrinį), tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

9.       Apeliaciniu skundu teigiama, kad šiuo atveju pagrindinė pasekmių kilimo priežastis buvo būtent neteisėti M. Z. veiksmai, be kurių nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas A. R., jokiu būdu nebūtų įvykęs, o kartu bet koks kitas G. J. inkriminuotų norminių aktų galimas pažeidimas, tiek jų visetas ar kiekvienas jų atskirai, nebuvo pagrindine sąlyga pasekmėms kilti. Kadangi priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų) ir kilusių padarinių (nelaimingo atsitikimo darbe, avarijos ar atsiradusių kitokių sunkių padarinių), o ne tarp kaltės ir padarinių. Akcentuojama, jog sutinkamai su bylos įrodymų visumos vertinimu ir ekspertizės išvadomis dėl konkrečių pažeistų teisės aktų buvimo pagrindine sąlyga pasekmėms kilti, teisės aktų reikalavimų laikymosi pareigą turėjo įvykdyti kranininkas M. Z., o ne įmonių vadovas G. J.. Jei ir daryti prielaidą, kad jeigu krano darbų vadovas būtų buvęs darbo vietoje (nors toks reikalavimas nepagrįstas), jis būtų organizavęs medienos rąstų krovimo darbus, vis tiek įvykis įvyko, kai kranininkas M. Z. baigė dirbti su krano strėle, ir apie tai informavo nukentėjusįjį, kėlė iš priekabos sulūžusį rąstą todėl šiuo atveju darbo kranu vadovas neturėtų pagrindo neleisti A. R. prieiti prie miškovežio, o M. Z. spontaniško darbo su kranu atnaujinimo nebūtų galėjęs nei numatyti, nei užkardyti.

10.       Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialieji subjektai – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-648/2017, 2K-321-303/2019, 2K-36-942/2022,     2K-127-976/2022, 2K-225-788/2022, 2K-7-495/2023 ir kt.).

11.       BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbuotojų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei pagrindinė jų kilimo priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

12.       Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kuria turi vadovautis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Šioje teisės normoje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir, ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-2-699/2016, 2K-7-82-699/2018 ir kt.).

13.       Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo kaltinimo nepripažino, parodė, kad nukentėjusysis A. R. 2021 m. sausio 18 d. buvo įdarbintas bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal laikinojo darbo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir jo vadovaujamą bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini) “ siejo civilinio pobūdžio santykiai pagal 2021 m. sausio 5 d. laikino įdarbinimo paslaugų sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsakymu nukentėjusysis buvo iškomandiruotas į  (duomenys neskelbtini) dirbti miško krovos vadybininko darbus UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai. 2021 m. vasario 8 d. nukentėjusiojo darbo funkcijų atlikimo vietoje, miško mašinų operatoriui M. Z. vykdant rąstų krovimą, vienas rąstas iškrito iš priekabos ir kliudė šalia buvusį nukentėjusįjį, sužalojo jo koją. M. Z. taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojas laikinojo darbo sutarties pagrindu. M. Z. darbo naudotojas buvo kita jo (G. J.) vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal civilinę darbuotojo nuomos paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “. G. J. įsitikinimu, kadangi atsitikimas įvyko  (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo darbo vietoje galiojo ir privalėjo būti vykdomi ne tik Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai, bet ir (duomenys neskelbtini) darbo teisės reikalavimai. Darbininkus instruktuoti turėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir jo (G. J.) darbuotojai darbo vietoje – aikštelėje. Jis M. Z. ir A. R., kadangi turėjo karantinuotis dėl Covid-19 pandemijos, dėl darbo saugos instruktavo nuotoliniu būdu, akcentavo, kad krano darbo metu darbo zonoje negali būti žmonių, tačiau nebuvo praktikos, kaip elgtis, kai su darbo saugos reikalavimais darbuotojai supažindinami nuotoliniu būdu. Taip pat instrukcijos buvo įkeltos ir programėlėje „Viber“, kiekvienas darbuotojas galėjo jas matyti, su vadybininkais nuolat kontaktavo telefonu. Kito atsakingo asmens už darbų saugą UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo. Jis pats (G. J.) buvo darbo vietose (duomenys neskelbtini), įvertino, kad situacija normali ir galima dirbti, ta vieta niekuo neišsiskyrė, kad reikėtų specialių sąlygų. Vieta – miškas iš visų pusių, plati vieta, kur galima manevruoti ir vaikščioti. Kranų darbo vadovą privaloma skirti, kai yra kroviniai stropuojami, kai keliama daug įvairių krovinių, kai metalą reikia pririšti, kiekvienu sykiu reikia galvoti kaip pritvirtinti, o jie rąstus kelia žnyplėmis. Taip pat vadovas reikalingas, kai virš krano yra elektros linijos. A. R. į UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo įdarbintas prieš jam išvykstant į (duomenys neskelbtini). Mano, kad A. R. nepažeidė darbų saugos taisyklių. A. R. elgėsi pagal reikalavimus darbo vietoje. Darbo inspekcija darė tyrimą ir jokių įspėjimų nedavė. Apie miškovežio darbo užbaigimą pranešama akių kontaktu, gestais ir žodžiu. Miškovežio operatorius privalo įspėti aplink esančius žmones, sulankstyti kraną ir pristropuoti krovinį. Krano lankstymas nėra tokia operacija, kuri galėtų pajudinti krovinį. Krano operatorius baigia darbą, sulanksto kraną. Krovinio aprišimas vyksta baigus darbą, sulanksčius kraną, tada nulipama nuo bokštelio ir aprišamas krovinys. Darbuotojai naudoja telefonus. Darbuotojai nedirbdavo vieni nuo kitų tokiu atstumu, kad reikėtų ryšio priemonių. G. J. tvirtinimu, šiuo atveju pagrindinė pasekmių kilimo priežastis, t. y. kad darbo vietoje buvo sunkiai sužalotas A. R., buvo būtent neteisėti M. Z. veiksmai, be kurių nelaimingas atsitikimas jokiu būdu nebūtų įvykęs, nes M. Z. informavęs, kad baigė darbą, sugalvojo kelti neįspėjęs ir kėlė iš priekabos sulūžusį rąstą ir, transporto priemonei sujudėjus, rąstas iškrito iš automobilio ir sužalojo A. R. (t. 10, b. l. 62–65). Pažymėtina, kad G. J. duoti parodymai teisiamajame posėdyje neprieštarauja ir jo nurodytoms aplinkybėms ikiteisminio tyrimo metu tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir duodant parodymus kaip įtariamajam (t. 3, b. l. 176–190, t. 8, b. l. 76–165, 177–180, t. 9, b. l. 13–20, 26–30).

14.       Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2020 metais ieškojo darbo per skelbimų portalą „ (duomenys neskelbtini)“ ir atrado UAB „(duomenys neskelbtini) “ skelbimą, jog ieškomas vadybininkas darbui  (duomenys neskelbtini). Jis paskambino nurodytu telefonu ir buvo pakviestas į susitikimą pokalbiui. Susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi G. J.. Direktorius bendrais bruožais papasakojo apie darbo specifiką, kokias darbo funkcijas reikės atlikti. Jam pasirodė, kad darbas priimtinas ir sutarė, kad vyks į (duomenys neskelbtini) 2020 gruodžio 8 d., bet išvyka nusikėlė į 2021 m. sausio 16 d. Prieš tai buvo paskambinta tiek jam, tiek jo kolegai A. K.. Antrą kartą buvo pakviestas į pokalbį į UAB „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini). Ten pasitiko du vadybininkai, t. y. D. P. ir kitas vardu D., kurie suteikė jam ir A. K. naujus telefonus „Samsung“, automobilio kuro korteles, 2015 metų automobilius „Škoda Yeti“, papildomai automobiliai buvo pakrauti įvairiomis kanceliarinėmis prekėmis ir daiktais, kaip pvz., kopėčios. Nukentėjusiojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini) “ su jokiomis darbo saugos instrukcijomis jo nesupažindino, jis niekur nepasirašinėjo, darbo sutarties nebuvo matęs. Nukentėjusysis neprisiminė, kokiu būdu – ar telefonu, ar susitikimo metu, direktorius G. J. pranešė, kad jie bus įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini) “, bet bus UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai ir apmokėjimo sąlygos išlieka tokios pačios. Prieš jiems išvažiuojanti į (duomenys neskelbtini), telefonu, elektroniniu paštu su jais susisiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, kuri paprašė asmens duomenų įdarbinimui, po to paprašė Europos Sąjungos draudimo kortelės ir medicininės pažymos įdarbinimui. Visų prašomų dokumentų kopijas išsiuntė V. Č. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas butas, kuriame jau gyveno vyras ir moteris. Tiek direktorius, tiek vadybininkai minėjo, kad šie žmonės juos apmokys dirbti. Jis darbo vietoje instruktuotas nei įvadiniu, nei periodiniu ar tiksliniu instruktažu nebuvo. Atsakingų asmenų už darbo saugą nebuvo, net nebuvo asmens, vadovaujančio darbui (duomenys neskelbtini), viskam telefonu vadovavo G. J.. Prieš darbo pradžią asmeninėmis apsaugos priemonėmis aprūpintas nebuvo, jam, prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini), direktoriaus paprašius šiltų drabužių, drabužių nuo lietaus, buvo nukreiptas į parduotuvę, iš ten pasiėmė darbo drabužių: striukę, kelnes ir lietpaltį. Specialius batus, skirtus darbui, vežėsi savo. Apsauginis šalmas išduotas nebuvo, ir pats nežinojo, kad jam jo reikia. Po pusantros savaitės į nuomojamą butą atvyko A. K.. Jis galvojo, kad (duomenys neskelbtini) dirbs vadybininku, tokį darbą jis išmano, nes turi apie 20 metų patirties vadybininko pareigose. Taip pat nori pažymėti, kad po dviejų darbo savaičių jis paskambino direktoriui G. J. ir pasakė, kad darbo sąlygos yra nepakenčiamos, per ilgos darbo valandos (fiziškai pavargo, buvo nepakeliama). Įvykio dieną su juo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai A. K., E. Š. ir miškovežio vairuotojas M. Z.. E. Š. nelaimingo atsitikimo nematė, nes ji dirbo nuo įvykio vietos 3 km atstumu, kontroliavo medienos krovimą iš miškovežio į konteinerius. Laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val., vykdant rąstų pakrovimo darbus į miškovežį, jis, naudodamas slankmatį išmatavo rąstus, esančius krūvoje 3-5 metrų atstumu nuo miškovežio (rąstų ilgis 11,5 m, skersmuo įvairus – 12 cm ir daugiau). Miškovežio vairuotojas, valdydamas kraną, krovė rąstus į miškovežį. Baigus krauti, likę rąstai buvo miškovežio kairėje pusėje. Stovėdamas ties miškovežio galine dalimi kairėje, sušuko miškovežio vairuotojui, kad kraus iš kitos miškovežio pusės, t. y. dešinės. Vizualinis kontaktas tarp jų buvo, vienas kitą matė. Tai pasakęs, ėjo pro miškovežio galinę dalį prie kitos rąstų krūvos. Jam einat apie 2 metrų atstumu nuo miškovežio, vienas 11,5 metro ilgio rąstas krito ant jo iš miškovežio. Krentančio rąsto jis nepastebėjo. Rąstas kliudė kairės pusės ranką, šoną ir nukrito ant kojos. Smūgis buvo labai stiprus, jis buvo nublokštas ant žemės kiek toliau nuo sunkvežimio (t. 1, b. l. 89–91). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. apklaustas papildomai taip pat teigė, kad jis instruktuotas apie darbo saugą nebuvo. Dirbo taip, kaip atrodė protinga. Pro miškovežio galinę dalį vaikščiojo per dieną po 20-30 kartų. Kontaktas su kranininku buvo, rodydavosi rankomis, rėkaudavo. Taip pat parodė apie tai, kad (duomenys neskelbtini)  dirbo su nuodingomis dujomis. Prieš išvažiuojant, bendro pokalbio metu apie darbo specifiką direktorius ir vadybininkai papasakojo, kad prieš kraunant rąstus į konteinerį, jis turės įlipti į konteinerį, ten padėti dujų maišelius, o tai buvo labai kenksminga sveikatai. Taip pat nukentėjusysis apibūdino savo sveikatos būklę iš karto po įvykio ir ligoninėje, jo gydymo eigą ir panašiai (t. 1, b. l. 96–100, 108–110).

15.       Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. R. patvirtino, kad direktorius G. J. iš karto pasakė, kad jis nebus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tomis pačiomis sąlygomis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini) “, darbo sutarties jis negavo, dėl darbo saugos instruktuotas nebuvo, tačiau, atsakydamas į prokurorės klausimą, nukentėjusysis iš esmės nepaneigė, kad G. J. kalbėjo apie saugą, tik dėl praėjusio ilgo laiko neprisiminė, kokiais esminiais klausimais. Taip pat parodė, kad apie darbo saugos taisykles kalbėjo su asmeniu, kuris apmokė dirbti su krova, instruktavo darbo vietoje, aikštelėje prie krovos, be to, jam ir taip buvo aišku, kad reikia laikytis saugumo reikalavimų, krano ir darbo specifika, pavojingumas jam buvo suprantami, buvo dirbęs tokius darbus. Įvykio dieną vyko įprastinis darbas, tarp savęs kontaktuodavo visada rankomis, švilpavimais. Buvo pietų metas, A. K. jau valgė, o jis ėjo dar pažiūrėti per automobilio galą į kitą pusę ir buvo nublokštas. Nukentėjusiojo įsitikinimu, jo papildomas instruktavimas ar pasirašymas, kad buvo instruktuotas, nieko nebūtų pakeitę, ir negalėjo apsaugoti nuo M. Z. neprofesionalumo, nes rąstai šiaip nenukrenta, kažkas buvo padaryta (t. 10, b. l. 65–69). 

16.       Akistatos su nukentėjusiuoju A. R. metu kaip įtariamasis G. J. taip pat tvirtino, kad A. R. buvo instruktuotas ne kartą telefonu, kadangi jis (G. J.) tuo metu turėjo karantinuotis dėl Covid-19 ligos, buvo sutarta, kad, kai A. R. grįš į Lietuvą po komandiruotės, dėl instruktavimo pasirašys fiziškai. G. J. įsitikinimu, nelaimingas atsitikimas įvyko, kai nukentėjusysis pradėjo judėti aplink kraną, pagrįstai galvodamas, kad M. Z. krovos darbus užbaigė. Akistatos metu nukentėjusysis A. R. taip pat tvirtino, kad jam pradedant darbus konkrečioje darbo vietoje ( (duomenys neskelbtini)), instruktuotas nebuvo. Neaišku, kas turėjo jį instruktuoti. Jį apmokė dirbti sunkvežimio vairuotojai, t. y. kur atsistoti, stovėti vykstant krovos darbams, kaip rašyti atitinkamus dokumentus, kaip žymėti rąstų diametrus. Nurodytas atstumas buvo įvairus – nuo 2 iki 10 metrų, nes norint matyti ant rąsto pažymėtą skaičių, reikėdavo stovėti arti mašinos. Jei rąstai buvo pažymėti nutolusioje pusėje, jis turėdavo stovėti miškovežio gale, bet jei rąstai pakrauti ir sužymėti miškovežio priekyje, turėdavo stovėti priekyje tarp konteinerio ir miškovežio. Miškovežio vairuotojas žodžiu sakydavo rąsto numeraciją. Miškovežio garsas buvo didelis, todėl vairuotojas šaukdavo. Įvykio metu jis dirbo vienas, o A. K. matavo rąstus prie kito sunkvežimio (t. 2, b. l. 117–122).

17.       Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad prieš tris metus jis buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini) “. Iki išvykimo ir po išvykimo dirbti į (duomenys neskelbtini) jis bendraudavo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbančia moterimi. Prieš pradedant dirbti, dėl darbų saugos instruktavo G. J.. Instruktažas buvo nuotoliniu būdu anksčiau, pasirašė dokumentuose vėliau, nes buvo toks susitarimas, kad dokumentus pasirašys vėliau, tai jį tenkino. Pagrindiniai saugos reikalavimai – atstumai 15 m. Jie to saugumo praktiškai ir laikėsi. UAB „(duomenys neskelbtini) “ kažką instruktavo. Su G. J. bendraudavo telefonu, susirašinėjo programėle „Trello“. Visą laiką kranininkas pasakydavo žodžiu arba sukryžiuodavo rankas ir parodydavo apie krovos pabaigą. Kai pasako, jog darbas baigtas, vadybininkai būna laisvi, kranininkas tvarkosi. Įvykio dieną krovė rąstus, M. Z. pasakė, kad baigė. Jis (A. K.) nuėjo pietauti, ėjo pro miškovežio galą, o A. R. grįžo atgal, tikriausiai ėjo pro tą pačią vietą. Kodėl A. R. ėjo pro tą miškovežį, jis nežino. Liudytojas buvo nuėjęs toliau, girdėjo krentančio rąsto garsą, skambino 112, pranešė vietą (t. 10, b. l. 74–78).

18.       Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. davė analogiškus parodymus dėl to, kad G. J. instruktavo dėl darbo saugos reikalavimų, tačiau žurnaluose pasirašė vėliau, nes G. J. sirgo Covid-19. G. J. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) juos pasitiks vadybininkai L. ir V., kurie trumpai instruktuos dėl darbo specifikos. Asmens atsakingo už darbo saugą darbo vietoje nebuvo. Darbus jie koordinavo patys naudodami „Trello“ programą. Įvykio dieną dirbo kartu su A. R., vykdė rąstų matavimo darbus. Kai miškovežio vairuotojas M. Z. pakrovė pilną mašiną, jis (A. K.) A. R. pasakė, kad eina pavalgyti prie tarnybinės mašinos (nuo miškovežio iki automobilio buvo maždaug 10 metrų). Jam (A. K.) nuėjus nuo miškovežio, kur ėjo A. R., jis nematė, nes buvo nusisukęs nuo miškovežio. Nuo miškovežio iki automobilio nuėjo maždaug per 10 sekundžių. Įlindęs į automobilį paimti maisto, išgirdo krentančio rąsto bumbsėjimą, ir po kelių sekundžių žmogaus riksmą. Tada išlindo, pamatė ant žemės gulintį ir vaitojantį iš skausmo A. R. (t. 2, b. l. 81–86).

19.       Akistatos tarp nukentėjusiojo A. R. ir liudytojo A. K. metu, A. R. teigimu, miškovežio kairėje pusėje buvo sumatuoti ir į miškovežį sukrauti rąstai, tada jis sušuko miškovežio vairuotojui, kad reikia dar papildomai pakrauti rąstų. Buvo miškovežio galo kairėje (per porą metrų nuo miškovežio). Kai sušuko, miškovežis jokių krovos darbų nuo žemės neatliko. Akių kontaktas tarp jo ir miškovežio vairuotojo buvo. Ar jam rodė kažkokius sutartinius ženklus, neprisiminė. Miškovežio variklis veikė. Kranas buvo virš miškovežio. Sušukęs, toliau judėjo pro sunkvežimio galą link kitos rąstų krūvos, kuri buvo miškovežio dešinėje pusėje. Eidamas pro miškovežio galą, pajuto didelį smūgį ties petimi, po to, slenkantį smūgį per kairį šoną ir smūgį į kažkurią vietą, nuo smūgio buvo nublokštas porą metrų nuo miškovežio. Būdamas šoke, pradėjo garsiai rėkti, kad stabdytų miškovežio vairuotoją, kad šis išjungtų kraną. Miškovežis buvo beveik pilnai pakrautas ir miškovežio vairuotojas jo nematė. Pribėgo A. K. ir nedelsiant skambino greitajai pagalbai. Liudytojas A. K. nurodė, kad paties įvykio, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis nematė. Kai buvo pakrautas pilnas miškovežis, tada jis A. R. pasakė, kad eina pietauti ir nuėjo, o A. R. liko prie miškovežio, tikslios vietos neprisiminė. Eidamas link tarnybinio automobilio, jis neatsisukinėjo ir nežiūrėjo, kurioje vietoje A. R. buvo. Įlindęs į automobilį, išgirdo rąsto bumbtelėjimą ar tai A. R. šauksmą. Atsisuko ir pamatė, kad A. R. guli ant žemės šalia miškovežio. Jis iškart bėgo prie jo ir nedelsiant skambino greitajai. A. R. bei A. K. teigimu, kėlimo krano veikimo zona nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais. A. R. parodė, kad miško mašinų operatorius M. Z. prieš nelaimingą atsitikimą nebuvo įspėjęs, kad vykdant krovos darbus, negalima prieiti ir būti pavojingoje zonoje. A. K. teigimu, buvo įspėjama, kad vykdant krovos darbus, reikia laikytis saugaus atstumo, nes rąstui slystant, yra tikimybė, kad rąstas slys maždaug apie 20 metrų, kadangi rąstas būdavo maždaug apie 11 metrų ilgio. Su A. R. yra pats bendravęs apie darbo saugą darbo metu, saugaus atstumo laikymąsi krovos metu. Pasirašytai buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis po įvykio, o prieš įvykį su darbo saugos taisyklėmis buvo supažindintas telefonu (t. 2, b. l. 104–108).

20.       Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu (liudytojas miręs), teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo V. S. parodymų (t. 10, b. l. 95) nustatyta, kad jis apmokė A. R. (duomenys neskelbtini) dirbti, t. y. apmokė kaip orientuotis aplinkoje, kaip koordinuoti transporto judėjimą. Apmokymas tęsėsi dvi dienas. A. R. turėjo tokio darbo patirties ir žinojo kas ir kaip. Nurodymą instruktuoti A. R. apie darbo pobūdį davė G. J. telefoninio pokalbiu metu, pasakė, jog atvažiuos du žmonės – vienas pas jį, kitas pas L. Č.. Įmonėje už darbuotojų saugą ir sveikatą buvo atsakingas pats G. J.. Jis vedė įvadinius instruktažus. Viskas buvo atlikta  (duomenys neskelbtini), pas jį ofise. Apie nelaimingo atsitikimo aplinkybes nežino nieko, tik tai, kad buvo sužalotas žmogus (t. 2, b. l. 87–92).

21.       Teisiamajame posėdyje liudytoja L. Č. parodė, kad ji nežino, kokiomis aplinkybėmis nukentėjo A. R., nes įvykio metu jau nebedirbo toje įmonėje. Ji pati buvo instruktuota  (duomenys neskelbtini), pasirašė, viskas buvo nepriekaištinga. Jai nebuvo pavesta instruktuoti kitus darbuotojus, jų neinstruktavo, bet žmogiškai sakydavo, kad reikia saugotis. Pačioje (duomenys neskelbtini) niekas neinstruktavo, dirbo ir tiek. (duomenys neskelbtini) su įmonės vadovu G. J. buvo susitikusi. G. J. dažnai atvažiuodavo tam, kad pasižiūrėtų kaip vyksta darbas. Visada buvo kalbama apie saugų darbą ir tai pabrėžiama. Buvo viskas aišku ir nekilo jokių klausimų išklausius instruktažą. Kai nukentėjusysis atvažiavo, jis sakė jam neaiškinti, jam čia viskas žinoma. Taisyklės buvo prikabintos programėlėje „Viber“ ar „Whatsapp“, prikabinti ir dokumentai, susiję su darbų sauga. Ten buvo surašytos saugumo taisyklės apie darbų saugumą (t. 10, b. l. 74–78).

22.       Teisiamajame posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą            M. Z. parodė, kad 2021 m. vasario 28 d. pamiškėje ((duomenys neskelbtini) ) dirbo miškovežio kranu. A. R. sumatuodavo rąstus, o jis kranu paimdavo ir kraudavo į miškovežį. Kai miškovežis buvo pilnai pakrautas, parodė ženklą, kad baigė krauti. A. R. turėjo atsitraukti ir eiti į mašiną, o jis turėjo susilankstyti kraną. Pamatęs lūžusį miškovežyje rąstą, t. y. pusę rąsto, pagalvojo jį išimti ir padėti atgal. Kai sujudino tą rąstą, krito kitas rąstas. M. Z. nuomone, jis turėjo pranešti A. R., kad dar kels rąstą, bet jo nebematė, nes šis nuėjo pro galą už miškovežio. Krisdamas rąstas sužalojo A. R.. Kaip rąstas krito, jis nematė, nesuprato, kas atsitiko. Jis įsidarbino per UAB „(duomenys neskelbtini) “. Tiek kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas, tiek ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas, koordinavo G. J.. Su kuo pasirašė sutartį, nežinojo, nuo pat pradžių viską derino su G. J.. Darbo sutartį gavo el. paštu. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl darbo saugos neinstruktavo, instruktavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. J., darbų saugos žurnaluose pasirašė. Dalis žurnalų priklausė UAB „(duomenys neskelbtini) “, dalis UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jis pats turėjo kvalifikaciją vairuoti miškovežį, turi teisę vairuotojo CE kategorijos transporto priemones, manipuliatoriaus pažymėjimą. Prieš pradėdamas dirbti pats kreipėsi dėl pažymėjimo atnaujino ir jį atnaujino, bendrai pažymėjimą turi apie 10 metų. Transporto priemonę jam perdavė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “, pasiimti tą priemonę nurodė G. J.. Jis (M. Z.) buvo instruktuotas kaip dirbti su „Epsilon S260Z96“, gavo knygas, instrukcijas, susipažino su naudojimo instrukcija. Gavęs priemonę iš karto išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), visą laiką dirbo ta pačia priemone. Kai parodė ženklą „stop“, strėlė dar nebuvo sulankstyta. Rąstai nuo miškovežio buvo apie 4 m atstumu. Rąstai buvo sudėti lygiagrečiai su miškovežiu, jis sėdėdavo ties rąsto viduriu. Gabenant krovinį jis aprišamas, miškovežis jau buvo pilnas, jei ne tas iškritęs rąstas, būtų krovinį aprišęs. Duodamas darbo baigimo signalas, matininkas pasitraukia ir tada reikia sulankstyti kraną bei perrišti krovinį. Įvykio metu dar nebuvo krovinio aprišęs, nes nebuvo nulipęs ant žemės. A. R. buvo jo dešinėje, už rąstų apie 20 m. Rąstų ilgis – 11,50 m. Priekabos ilgis trumpesnis – 10-9 m. Matininkai pažymi rąstus per jų vidurį (tiek rąstų, kiek pasiekia nuo žemės), pažymėję nueina, atsitraukia ir pažymėtus rąstus reikia krauti. Jis (M. Z.), sukrovęs rąstus, parodė ženklą, kad krovimas baigtas. M. Z. parodė, kad jis turėjo „STOP“ juostą (rulonai dideli, nežino kiek metrų), apsitverdavo ja, užtverdavo ir kelią, kad nevažiuotų transportas ir neitų pėstieji. „STOP“ juostą tvirtindavo tarp medžių. Turėjo pastatomų bokštelių, tačiau tą kartą jų nenaudojo, nes rąstų krūvos buvo mažos. Ant krano pažymėta, kad 20 m aplink automobilį yra nesaugi zona. Visada yra rizika, bet praktikoje nėra buvę, kad paėmus rąstą replėmis, rąstas iškristų, bet imant 2-3 rąstus, taip nutikti gali. Šiuo atveju buvo kraunami ploni rąstai, todėl kraudavo po 2-3 rąstus. Manipuliatoriumi dirba daugiau kaip 10 m. Kranas nesulaužytas. Mano, kad turėjo pakankamai įgūdžių dirbti manipuliatoriumi. Negalima dirbti kranu, jei pavojaus zonoje yra žmonių, jis nekeldavo rąstų, kai A. R. žymėdavo juos. Signalininkas nėra reikalingas, jis būtų reikalingas, jei jis (M. Z.) nematytų kur paimti krovinį – už tvoros ar kanale. Stropuotojas nereikalingas, nes krauna replėmis. Uoste galbūt ir naudoja stropuotoją. Prieš įvykį kranu-manipuliatoriumi dirbo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Tose įmonėse taip pat nebuvo paskiriamas krano darbo vadovas. Kol nekraudavo rąstų, leisdavo matininkams eiti ir per „Stop“ juostą. Davė ženklą „stop“ A. R., ir jis galėjo priartėti prie miškovežio, nes jau buvo baigta krauti. Jei būtų nedavęs „stop“ ženklo ir tęsęs darbą, prieiti kitiems asmenims nebūtų galima. A. R. nieko nepažeidė, tai jis (M. Z.) neįsitikino, kad pavojaus zonoje nėra žmonių. Manė, kad jų nėra. Galėjo nulipti ir pasižiūrėti, bet pamanė, kad A. R. nuėjo link mašinos. Matininkų mašiną pradedant krauti matė, prieš atnaujinant krovimo darbus neįsitikino, kad matininkai yra prie mašinos (t. 10, b. l. 57–61).

23.       Analogiškus parodymus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą          M. Z. davė ir ikiteisminio tyrimo metu tiek apklaustas kaip liudytojas, tiek ir vėliau pareiškus jam įtarimą ir apklausus kaip įtariamąjį. M. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neprieštarauja jo duotiems parodymams teisiamajame posėdyje, kad jis buvo supažindintas su gamykline įrenginio (strėlinio hidraulinio krovimo krano „Epsilon S260Z96“) instrukcija, prieš paimant įrenginį iš gamintojo įgalioto atstovo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, buvo žodžiu apmokytas saugiai valdyti (naudoti) krovimo kraną – jis buvo instruktuotas, kaip kokybiškai, pagal technologiją ir reikalavimus, saugiais darbo metodais prižiūrėti, patikrinti krovimo kraną, užtikrinti saugų įvairius krovinių bei sandėliavimo darbus atliekančio krano valdymą, siekiant išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą ir aplinką nuo žalingo įrenginio poveikio. M. Z. patvirtino, kad jam gerai buvo žinomi reikalavimai saugiam rąstų krovimui, žinojo, kad turi laikytis visų atsargumo priemonių. M. Z. vienodai parodė, kad pilnai pakrovęs mašiną, pamiškėje stovinčiam A. R. davė darbo baigimo signalą, pašaukė, kad rąstų užtenka, daugiau nereikia. Šis linktelėjo galvą (ar tai nykštį iškėlė į viršų) ir nuėjo, judėjo pro miškovežio galą link tarnybinio automobilio, kokiu atstumu jis ėjo M. Z. nebematė, ko jis ten ėjo, nežinojo (t. 9, b. l. 51–53, 69–70, 79–81, 92–94).

24.       Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad aptariamo įvykio metu, t. y. 2021 m. vasario 8 d., tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2021 m. liepos 16 d. išvadoje Nr. G 584/2021, tiek ir Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2021 m. liepos 16 d. išvadoje Nr. pG 1300/2021 konstatuotas A. R. kairio blauzdikaulio kūno lūžis viršutiniame ir apatiniame trečdaliuose (viršutiniame trečdalyje – skersinis, be poslinkio, apatiniame trečdalyje – skeveldrinis, su stambių lūžgalių poslinkiu į plotį), kairio šeivikaulio kūno lūžis (viršutiniame trečdalyje – skeveldrinis, apatiniame trečdalyje – skeveldrinis), sąlygojęs ir kairės kojos gilių venų trombozę, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 5., b. l. 124–125, 168–170).

25.       Iš 2021 m. sausio 18 d. laikinojo įdarbinimo sutartyje Nr. DS-21.01.18-0010, priede Nr. 1 užfiksuotų duomenų nustatyta, kad A. R. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ miško krovos vadybininku darbo naudotojo UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai nuo 2021 m. sausio 19 d. (t. 4, b. 1. 83–95). Tai, kad A. R. buvo oficialiai įdarbintas, patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl          A. R. nelaimingo atsitikimo darbe, t. y. nuspręsta A. R. 2021 m. vasario 8 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu (t. 2, b. l. 8).

26.       2020 m. gruodžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus G. J. įsakymu Nr. Bio-146 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pirkimų ir logistikos vadybininkas A. R. išleistas į komandiruotę  (duomenys neskelbtini). Nustatomas komandiruotės laikas nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (t. 1, b. 1. 5).

27.       Iš 2021 m. sausio 5 d. laikinojo įdarbinimo sutartyje Nr. DS-21.01.05-0129, priede Nr. 1 užfiksuotų duomenų nustatyta, kad M. Z. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ miško technikos operatoriumi darbo naudotojo UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai nuo 2021 m. sausio 6 d. (t. 4, b. l. 76–79).

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip vykdytojas ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip darbo naudotojas sudarė 2021 m. sausio 5 d. laikinojo įdarbinimo sutartį Nr. SSK-21.01.05-0001 bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip vykdytojas ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip darbo naudotojas sudarė 2020 m. gruodžio 23 d. laikinojo įdarbinimo sutartį Nr. SSK-20.12.23-0033, jomis UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip darbo naudotojos įsipareigojo suteikti laikiniesiems darbuotojams saugią paslaugų tiekimo aplinką, saugius darbo įrankius, darbo techniką ir priemones, asmenines ir kolektyvines darbo saugos priemones, taip pat numatyta, kad darbo naudotojas privalo atlikti pasirašytinai laikiniesiems darbuotojams darbų saugos instruktavimą darbo vietoje bei kitus darbo saugos instruktavimus, kurie privalomi pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Darbo naudotojo pareiga rūpintis saugiu ir sveikatai nepavojingu laikinųjų darbuotojų darbu (t. 4, b. l. 21–28, 49–56).

29.       Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. DS20-7 patvirtintų direktoriaus pareiginių nuostatų nustatyta, kad direktorius privalo užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės apsaugos, aplinkos apsaugos, higienos reikalavimų laikymąsi (t. 3, b. l. 168–169).

30.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Z. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atestuotas ir jam suteikta teisė dirbti krovimo kranų (hidromanipuliatorių) operatoriumi pagal krovimo kranų operatoriaus mokymų programą Nr.  (duomenys neskelbtini), išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , atestacijos pažymėjimas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 124–127). Taip pat iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų nustatyta, kad M. Z. supažindintas su krano „Epsilon S260Z96“ valdymu, įrenginio savybėmis pagal mokymo programą (t. 5, b. l. 4–8). Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini) “ registravimo žurnalų nustatyta, kad M. Z. supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, instruktuotas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, supažindintas su pareiginiais nuostatais (t. 4, b. l. 32–36).

31.       Iš byloje pateiktų instruktavimo žurnalų nustatyta, kad A. K. ir A. R. buvo įdarbinti 2021 m. sausio 19 d., tačiau įmonėje pasirašytinai jie neinstruktuoti (t. 4, b. l. 87–91).

32.       Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys:

                nebuvo užtikrinta, kad kranu keliamas krovinys (rąstas) būtų keliamas krano darbo zonoje nesant žmonių. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. EV90 patvirtintas „Dėl prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taikymo“ 1.8.4 punktas – vadovautis Kėlimo kranų saugaus naudojimo rekomendacijomis, šiuo atveju numatytomis 5.1.2 papunktyje, t. y. kėlimo krano veikimo zonos turi būti pažymėtos įspėjamaisiais ženklais ir užtikrinta, kad jose nebūtų pašalinių asmenų atliekant krovinių kėlimo darbus <...>, „Miško technikos operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20“, patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. DSSD-21.01.04-0003 17.8 punktas – darbo metu būtina užtikrinti, kad krano veikimo zonoje nebūtų pašalinių asmenų, 46 punktas – keliant krovinį reikia prieš tai perspėti visus esančius šalia, kad šie pasitrauktų nuo keliamo krovinio ir jo transportavimo zonos. Kelti krovinį tik tada, kai nėra pašalinių žmonių hidromanipuliatoriaus darbo zonoje, „Miško mašinų operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3“, patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. DS20-3 19 punktas – draudžiama stovėti po kraunamu kroviniu ir draudžiama atlikti krovimo darbus, jei pavojingoje zonoje yra žmonių;

        darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir / ar neatestuoto, neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens (profesija, pareigos, vardas, pavarė). Miško krovos vadybininkas A. R. nebuvo supažindintas su saugos reikalavimais būnant šalia dirbančio kėlimo krano. Dėl to ėjo kėlimo krano darbo zonoje ir buvo sužalotas nukritusio keliamo rąsto. Pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis (t. 2, b. l. 128–200).

33.       Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) užfiksuotų duomenų ir padarytos išvados nustatyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmas yra toks: 1. operatorius strėlinio hidraulinio krano griebtuvu iš miškovežio priekabos bandė paimti rąstą, kuris krito nuo priekabos ir smogė jo kritimo trajektorijoje buvusiam A. R., sužalodamas jam koją; 2. nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 24 punkto, strėlinio hidraulinio krovimo krano Epsilon S260Z96 naudojimo instrukcijos 2, 8 skyrių, UAB „(duomenys neskelbtini) “ Instrukcijos Nr. 20 17.9 papunkčio, 17.8 papunkčio, 46 punkto, UAB „(duomenys neskelbtini) “ Instrukcijos Nr. 3 19 punkto reikalavimų, kad draudžiama atlikti krovimo darbus, jei pavojingoje zonoje yra žmonių, ir tai buvo pagrindinė sąlyga nelaimingo atsitikimo kilimui. Vykdyti darbai neatitiko Kėlimo kranų saugos naudojimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijų) 6 punkto reikalavimo, kad tvarkomuoju dokumentu turi būti paskirtas kėlimo krano darbo vadovas; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtintų „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo“ 5.12 punkto reikalavimo, kad kėlimo krano veikimo zonos turi būti pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui; 3. laikinieji darbuotojai instruktuojami tiek laikinojo įdarbinimo įmonėje, tiek ir laikinojo darbo naudotojo įmonėje, todėl M. Z. ir A. R. privalėjo būti instruktuojami priimant į darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “, o jų darbo naudotojai: UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ privalėjo instruktuoti juos darbo vietoje pagal vykdomų darbų specifiką, nurodant, kaip saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje. Strėlinį hidraulinį kraną valdžiusio operatoriaus M. Z. instruktavimas / mokymas atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir lokalinių aktų reikalavimus. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad A. R. instruktuotas, prieš jam pradedant darbus konkrečioje darbo vietoje ((duomenys neskelbtini)), todėl yra pagrindo teigti, kad minėto darbuotojo instruktavimas neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų; 4. tiriamojo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad krano operatorius vykdė krovos darbus, kai krano darbo zonoje (arčiau negu 20 m atstumu nuo krano) buvo žmogus. Tai, kad miško krovos vadybininkas krovos metu buvo krano darbo zonoje, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Organizaciniu požiūriu tai, kad nebuvo pažymėta krano darbo zona, nebuvo paskirtas krano darbo vadovas ir miško krovos vadybininkas nebuvo tinkamai instruktuotas, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę; 5. krano operatoriaus veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis vykdė krovos darbus, kai krano darbo zonoje buvo žmogus, buvo pagrindinė sąlyga nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe kilimui; 6. vykstant krovos darbams, kitiems dirbantiems asmenims (ne stropuotojams) draudžiama būti krano darbo zonoje – krovimo darbai (krano judėjimas) privalo būti tučtuojau stabdomi, jeigu pašaliniai asmenys vaikšto, stovi arčiau negu 20 m nuo strėlinio krano ar priekabos, į kurią kraunami rąstai; 7. esant stipriam vėjui, perkūnijai, liūčiai, blogam matomumui, pūgai, krauti medieną į rietuves ir transporto priemones bei iškrauti iš jų draudžiama (žr., Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 165 punktą). Krano negalima eksploatuoti, jei vėjo greitis yra didesnis nei 50 km/h, o temstant ir sutemus visa darbo zona turi būti apšviesta taip, kad būtų užtikrintas saugus darbas. Nepakankamo matomumo sąlygomis darbas iškart privalo būti nutrauktas; 8. vykdant krovos darbus kėlimo krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu privalo paskirti asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kėlimo kraną. Savaeigio kėlimo krano savininko sprendimu nesudėtingiems pakrovimo ir iškrovimo darbams atlikti kėlimo krano darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą; 9. ant strėlinio hidraulinio krano privalo būti visi gamintojo numatyti saugumą pažymintys ženklai ir užrašai (taip pat ir ženklas, draudžiantis būti krano pavojingoje zonoje); 10. krano gamintojo naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad krano saugos ir valdymo sistemoje yra įspėjamasis garsinis signalas. Todėl nagrinėjamu atveju strėlinis hidraulinis kranas privalėjo turėti garsinį signalą; 11. krano gamintojas nenurodo, kada privaloma naudoti garsinį signalą, o pagal Instrukciją Nr. 20, hidraulinio krano operatorius M. Z. privalėjo naudoti garsinį signalą pradėdamas važiuoti atbuline eiga ir visais kitais galimais susidūrimo su žmonėmis ar kitomis transporto priemonėmis atvejais; 12. nepriklausomai nuo metų laiko, darbuotojams, vykdantiems medienos krovos darbus (eksploatuojant kėlimo kraną), privalomos tokios asmeninės apsauginės priemonės: apsauginiai drabužiai, darbinės pirštinės, apsauginiai batai šalmas. Vykdant kitus darbus su kranais, asmeninės apsauginės priemonės parenkamos atsižvelgiant į pavojų (pvz., klausos organų apsauga esant didesniam triukšmui, apsauginiai akiniai, apsauga nuo kritimo); 13. tarp technikos priemonės operatoriaus ir kitų prie tos priemonės dirbančių darbuotojų turi būti tarpusavio ryšys (žr., Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 23 punktą), bet norminiuose teisės aktuose nereglamentuojama, kokiu būdu (vizualiniu, garsiniu, ar ryšio priemonėmis) tas kontaktas palaikomas (t. 5, b. l. 78–85).

34.       2022 m. balandžio 20 d. ekspertės J. R. paaiškinime dėl papildomų klausimų ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) nurodyta, kad instruktavus A. R. naujoje darbo vietoje, supažindinus jį su naudojamų įrenginių veikimo instrukcijomis ir miško krovos darbų atlikimo taisyklėmis, paskyrus kranų darbo vadovą, įvertinus rizikos veiksnius nukentėjusiojo darbo vietoje ir supažindinus A. R. su šiais pavojingais veiksniais bei nurodžius, kaip jų išvengti, nelaimingo atsitikimo rizika sumažėtų, bet negalima teigti, kad nelaimingo atsitikimo būtų išvengta. Tai, kad nebuvo paskirtas kranų vadovas, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, bet pagrindinė sąlyga nelaimingo atsitikimo kilimui buvo ta, kad krovimo darbai buvo vykdomi, kai pavojingoje zonoje buvo žmogus (t. 5, b. l. 102).

35.       2022 m. rugpjūčio 26 d. ekspertės J. R. paaiškinime dėl papildomų klausimų ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) nurodyta, kad kėlimo krano darbo vadovo funkcijos nurodytos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) parengtame dokumente „Kėlimo kranu saugaus naudojimo rekomendacijos“ (toliau – Rekomendacijos), kuriame yra pateikiami minimalūs kėlimo kranų saugaus naudojimo reikalavimai, Rekomendacijų 5 skyriuje „Kėlimo krano darbo vadovo funkcijos“ 32 punkte nurodytos pagrindinės krano darbo vadovo funkcijos. Taip pat nurodyta, kad krano darbo vadovas turi:

        suplanuoti darbus su kėlimo kranu, juos organizuoti ir prižiūrėti (Rekomendacijų 32.1 papunktis);

        paskirti reikiamą stropuotojų ir, jei reikia signalininkų, skaičių (Rekomendacijų 32.2 papunktis);

                kontroliuoti, kad kranininkai ir stropuotojai vykdytų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, prireikus instruktuoti juos darbo vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus (Rekomendacijų 32.3 papunktis);

                paskirti stropuotoją signalininku, kuris turi palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su kranininku ir tiksliai nukreipti krovinį, jeigu kranininkas negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio nei tiesiogiai, nei su papildoma įranga (Rekomendacijų 32.7 papunktis);

        nutraukti kėlimo kranų naudojimą atvirame lauke, kai meteorologinės sąlygos pablogėja taip, kada kyla pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai (Rekomendacijų 32.11 papunktis);

        kėlimo krano veikimo zona turi būti pažymėta įspėjamaisiais ženklais ir turi būti užtikrinta, kad joje nebūtų pašalinių asmenų, kai keliami kroviniai (Rekomendacijų 32.13 papunktis). Pagal tyrimui pateiktą medžiagą, nelaimingas atsitikimas įvyko pavojingoje krano darbo zonoje. Krano darbo vadovas privalėjo užtikrinti saugų darbą taip, kaip nurodyta Rekomendacijų 5 skyriaus 32 punkte. Jeigu krano operatorius dėl krovinio ir technikos gabaritų negalėjo matyti visos krano darbo zonos, šią zoną turėjo kontroliuoti ir duoti nurodymus signalininkas, kurį turėtų paskirti krano darbo vadovas, taip, kaip nurodyta Rekomendacijų 5 skyriaus 32.7 papunktyje (t. 5, b. l. 107).

36.       Pažymėtina, kad G. J. inkriminuojami UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų, kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo srityje, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio (Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse) 3 punkto, 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6 punktų, 27 straipsnio (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) 1, 2 dalių, 30 straipsnio (Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose) reikalavimų pažeidimai, pažymėtina, taip pat inkriminuojami ir teisės aktų pažeidimai, kurių privalėjo laikytis būtent krano operatorius M. Z., todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar buvo priežastinis ryšys būtent tarp G. J. jam inkriminuojamos veikos (neveikimo) ir kilusių padarinių – A. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo.

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartais bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, atestuotas darbų saugos srityje (t. 3, b. l. 62), pagal 2021 m. sausio 5 d. laikino įdarbinimo sutartį Nr. SSK-21.01.05-0001, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir pagal 2020 m. gruodžio 23 d. laikinojo įdarbinimo sutartį SSK-20.12.23-0033, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, buvo atsakingas už laikinai įdarbinamų darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje bei, vykdydamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, paskyrė save darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 3, b. l. 125).

38.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. 2021 m. sausio 19 d. buvo įdarbintas kaip laikinasis darbuotojas UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbo naudotojai, tačiau įmonėje darbo saugos ir sveikatos klausimais pasirašytinai instruktuotas nebuvo (t. 4, b. l. 87–91). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) užfiksuotų duomenų taip pat nustatyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra, pažymėtina, būtent objektyvių duomenų, kad A. R. instruktuotas, prieš jam pradedant darbus konkrečioje darbo vietoje ((duomenys neskelbtini)), todėl ekspertė turėjo pagrindo teigti, kad minėto darbuotojo instruktavimas neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. 2022 m. balandžio 20 d. ekspertė J. R. paaiškinime dėl papildomų klausimų ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) nurodė, kad instruktavus A. R. naujoje darbo vietoje, supažindinus jį su naudojamų įrenginių veikimo instrukcijomis ir miško krovos darbų atlikimo taisyklėmis, paskyrus kranų darbo vadovą, įvertinus rizikos veiksnius nukentėjusiojo darbo vietoje ir supažindinus A. R. su šiais pavojingais veiksniais bei nurodžius, kaip jų išvengti, nelaimingo atsitikimo rizika, pažymėtina, sumažėtų, bet ekspertė neteigė, kad nelaimingo atsitikimo būtų išvengta, bei nurodė, kad pagrindinė sąlyga nelaimingo atsitikimo kilimui buvo ta, kad krovimo darbai buvo vykdomi, kai pavojingoje zonoje buvo žmogus (t. 5, b. l. 102). Šiuo atveju G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis A. R. dėl tuo metu susiklosčiusios situacijos, susijusios su Covid-19 pandemija, darbo saugos ir sveikatos klausimais instruktavo nuotoliniu būdu, todėl nebuvo galimybės A. R. iš karto pasirašyti instruktavimo žurnaluose. Jis pats (G. J.) buvo darbo vietose  (duomenys neskelbtini), įvertino, kad situacija normali ir galima dirbti, ta vieta niekuo neišsiskyrė, kad reikėtų specialių sąlygų. Iš aptartų liudytojo A. K. duotų parodymų nustatyta, kad jis kartu su A. R. važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad G. J., dėl buvusios Covid-19 pandemijos, instruktavo dėl darbo saugos reikalavimų nuotoliniu būdu, sutarė, kad žurnaluose jis pasirašys vėliau. Nukentėjusysis A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje neigė, jog buvo instruktuotas dėl darbo saugos ir sveikatos reikalavimų, tačiau, pažymėtina, teisiamajame posėdyje A. R., atsakydamas į prokurorės klausimą, iš esmės taip pat nepaneigė, kad G. J. kalbėjo apie saugą, tik dėl praėjusio ilgo laiko neprisiminė, kokiais esminiais klausimais. Taip pat parodė, kad apie darbo saugos taisykles kalbėjo su asmeniu, kuris apmokė dirbti su krova, be to, aikštelėje prie krovos, jam ir taip buvo aišku, kad reikia laikytis saugumo reikalavimų, krano ir darbo specifika, pavojingumas jam buvo suprantami, buvo dirbęs tokius darbus. Įvykio dieną vyko įprastinis darbas, tarp savęs kontaktuodavo visada rankomis, švilpavimais. Paties nukentėjusiojo įsitikinimu, jo papildomas instruktavimas ar pasirašymas, kad buvo instruktuotas, nieko nebūtų pakeitę, ir negalėjo apsaugoti būtent nuo M. Z. neprofesionalumo. Tai, kad A. R. turėjo būti ir buvo žinomi darbo saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant manipuliatoriaus darbo zonoje, nepaneigia ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys, iš kurių nustatyta, kad A. R., dirbdamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“, vairavo autotransporto priemonę (šiukšliavėžę su manipuliatoriumi), 2020 metais jis buvo instruktuotas darbų saugos ir sveikatos klausimais, supažindintas, be kita ko, su darbuotojo, dirbančio automobiliniu keltuvu, saugos ir sveikatos instrukcija, darbuotojo, transportuojančio, sandėliuojančio, pakraunančio ir iškraunančio įvairias medžiagas bei gaminius saugos ir sveikatos instrukcija (t. 4, b. l. 149–150, 158–184). Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. S. parodymai patvirtina, kad jis G. J. nurodymu realiai apmokė A. R.  (duomenys neskelbtini) dirbti, A. R. taip pat turėjo tokio darbo patirties ir žinojo kas ir kaip. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. Č. parodė, kad ji pati buvo instruktuota  (duomenys neskelbtini), pasirašė, viskas buvo nepriekaištinga. Jai nebuvo pavesta instruktuoti kitus darbuotojus, jų neinstruktavo, bet žmogiškai sakydavo, kad reikia saugotis. Liudytoja taip pat patvirtino, kad G. J. dažnai atvažiuodavo tam, kad pasižiūrėtų, kaip vyksta darbas. Visada buvo kalbama apie saugų darbą ir tai pabrėžiama. Kai nukentėjusysis atvažiavo, jis sakė jam neaiškinti, jam čia viskas žinoma. Be to, liudytoja patvirtino, kad taisyklės, susijusios su darbų sauga, buvo prikabintos ir programėlėje „Viber“ ar „Whatsapp“. Ir šiuo atveju aptarti duomenys iš esmės nepaneigia aplinkybės, kad, nors A. R. instruktavimo žurnaluose nepasirašė, tačiau įmonėje darbo saugos ir sveikatos, kitais su darbu susijusiais klausimais bent jau iš dalies instruktuotas buvo, šios aplinkybės teisiamajame posėdyje A. R. iš esmės nepaneigė ir pats, taip pat ir dėl savo darbo patirties ankstesnėje darbovietėje turėjo suprasti ir suprato, kad privalo laikytis darbo saugos ir sveikatos reikalavimų. Tačiau, kaip jau aptarta, netgi ir supažindinus A. R. su darbe buvusiais pavojingais veiksniais bei nurodžius, kaip jų išvengti, savaime nereiškia, kad būtų išvengta nelaimingo atsitikimo, nes pagrindinė sąlyga nelaimingo atsitikimo kilimui buvo ta, kad krovimo darbai buvo vykdomi, kai pavojingoje zonoje (arčiau negu 20 m atstumu nuo krano) buvo žmogus. Pažymėtina, kad šiuo atveju Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) konstatuota, jog krano operatoriaus veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis vykdė krovos darbus, kai krano darbo zonoje buvo žmogus, buvo pagrindinė sąlyga nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe kilimui.

39.       Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) užfiksuotų duomenų ir padarytos išvados nustatyta, kad operatorius strėlinio hidraulinio krano griebtuvu iš miškovežio priekabos bandė paimti rąstą, kuris krito nuo priekabos ir smogė jo kritimo trajektorijoje buvusiam A. R., sužalodamas jam koją, konstatuota, kad vykdyti darbai neatitiko Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 24 punkto, t. y., kad pavojingoje zonoje, kurią nurodo technikos priemonės instrukcija, draudžiama būti pašaliniams asmenims. Operatorius privalo sustabdyti darbus, kai pavojingoje zonoje atsiranda pašaliniai asmenys; strėlinio hidraulinio krovimo krano „Epsilon S260Z96“ naudojimo instrukcijos 2 skyriaus (Sauga ir sveikatos apsauga), 8 skyriaus (Krano režimas), UAB „(duomenys neskelbtini) “ Instrukcijos Nr. 20 17.8 papunkčio, 17.9 papunkčio, 46 punkto, UAB „(duomenys neskelbtini) “ Instrukcijos Nr. 3 19 punkto reikalavimų, kad draudžiama atlikti krovimo darbus, jei pavojingoje zonoje yra žmonių, ir tai buvo pagrindinė sąlyga nelaimingo atsitikimo kilimui. 

40.       Bylos duomenimis objektyviai nustatyta, taip pat ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) konstatuota, kad strėlinį hidraulinį kraną valdžiusio operatoriaus M. Z. instruktavimas / mokymas atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir lokalinių aktų reikalavimus. 2021 m. sausio 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. DSSD-21.01.04-0003 patvirtintos ,,Miško technikos operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20“ 17.8 papunktyje numatyta, kad darbo metu būtina užtikrinti, kad krano veikimo zonoje nebūtų pašalinių asmenų; 17.9 papunktyje numatyta, kad mašinos operatorius turi matyti visą krano veikimo zoną; 46 punkte numatyta, kad keliant krovinį reikia prieš tai perspėti visus esančius šalia, kad šie pasitrauktų nuo keliamo krovinio ir jo transportavimo zonos. Kelti krovinį tik tada, kai nėra pašalinių žmonių hidromanipuliatoriaus darbo zonoje; 66 punkte numatyta, kad naudoti garsinį signalą, pradedant važiuoti atbuline eiga ir visais kitais galimais susidūrimo su žmonėmis ar kitomis transporto priemonėmis atvejais. Strėlinio hidraulinio krovimo krano „Epsilon S260Z96“ naudojimo instrukcijos 2 skyriuje numatyta, kad eksploatuojant įrenginį, reikia papildomai atsižvelgti į toliau pateiktus saugos nurodymus: prieš bet kokį manipuliavimą įrenginiu arba jo eksploatavimo pradžią, operatorius privalo įsitikinti, kad nei jis, nei kiti asmenys nėra pavojaus zonoje. Pavojaus srityje 20 m aplink kraną negali būti žmonių; 8 skyriuje numatyta, kad prieš kiekvieną krano judesį būtina įsitikinti, kad nė vieno žmogaus nėra krano darbo zonoje (pavojaus zonoje). Į krano darbo zoną įžengus žmogui, tučtuojau sustabdyti krano judėjimą. Toliau dirbti kranu galima tik tada, kai visi žmonės išeina iš krano darbo zonos. Operatorius turi matyti visus krano judesius, krovinių judėjimo kelią ir patį transportuojamą krovinį. Jei operatorius negali matyti viso krovinio judėjimo kelio arba krovinio, būtina dirbti su instruktoriumi. Ir šiuo atveju akcentuotina, kad būtent M. Z. kaip krano operatorius privalėjo laikytis aptartų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir lokalinių aktų reikalavimų, valdydamas strėlinį hidraulinį kraną.

41.       Nagrinėjamu atveju tiek iš teisiamajame posėdyje, tiek ir iš ikiteisminio tyrimo metu duotų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. Z. parodymų nustatyta, kad jis davė ženklą „stop“ A. R., ir A. R. galėjo priartėti prie miškovežio, nes jau buvo baigta krauti. Jei būtų nedavęs „stop“ ženklo ir tęsęs darbą, prieiti kitiems asmenims nebūtų galima. A. R. nieko nepažeidė, tai jis (M. Z.) neįsitikino, kad pavojaus zonoje nėra žmonių. Manė, kad jų nėra. Galėjo nulipti ir pasižiūrėti, bet pamanė, kad A. R. nuėjo link mašinos. Matininkų mašiną pradedant krauti matė, o prieš atnaujindamas krovimo darbus neįsitikino, kad matininkai yra prie mašinos. Pamatęs lūžusį miškovežyje rąstą, t. y. pusę rąsto, pagalvojo jį išimti ir padėti atgal. Kai sujudino tą rąstą, krito kitas rąstas. M. Z. nuomone, jis turėjo pranešti A. R., kad dar kels rąstą, bet, kadangi A. R. buvo davęs ženklą, kad darbas baigtas, šis nuėjo pro galą už miškovežio, ir jo nebematė. Krisdamas rąstas sužalojo A. R.. Kaip rąstas krito, M. Z. nematė, nesuprato, kas atsitiko. Aplinkybę, jog M. Z. davė ženklą, kad rąstų krovos darbai baigti, patvirtina ir liudytojo A. K. parodymai, iš kurių nustatyta, kad įvykio dieną M. Z. pasakė, kad baigė rąstų krovimo darbus. Jis (A. K.) nuėjo pietauti, ėjo pro miškovežio galą. Kai M. Z. pasako, jog darbas baigtas, vadybininkai būna laisvi, kranininkas tvarkosi. Liudytojas A. K. to momento, kai ant A. R. užkrito rąstas, nematė, jis tik išgirdo krentančio rąsto garsą. Pažymėtina, kad iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo A. R. parodymų taip pat nustatyta, kad rąstų krovimo darbas buvo baigtas, buvo pietų metas, A. K. jau valgė, o jis ėjo dar pažiūrėti per automobilio galą į kitą pusę ir buvo nublokštas. Taip pat parodė, kad įvykio dieną vyko įprastinis darbas, tarp savęs kontaktuodavo visada rankomis, švilpavimais. Paties nukentėjusiojo įsitikinimu, jo papildomas instruktavimas ar pasirašymas, kad buvo instruktuotas, nieko nebūtų pakeitę, ir negalėjo apsaugoti jo nuo M. Z. neprofesionalumo, nes rąstai šiaip nenukrenta, kažkas buvo padaryta.

42.       Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) konstatuota, jog tarp technikos priemonės operatoriaus ir kitų prie tos priemonės dirbančių darbuotojų turi būti tarpusavio ryšys (žr., Miško darbų saugos taisyklių              DT 1-96 23 punktą), tačiau norminiuose teisės aktuose nereglamentuojama, kokiu būdu (vizualiniu, garsiniu, ar ryšio priemonėmis) tas kontaktas palaikomas. Šiuo atveju             M. Z. patvirtino, kad jis turėjo ir „STOP“ juostą (rulonai dideli, nežino kiek metrų), apsitverdavo ja, užtverdavo ir kelią, kad nevažiuotų transportas ir neitų pėstieji. „STOP“ juostą tvirtindavo tarp medžių. Turėjo pastatomų bokštelių, tačiau įvykio dieną jų nenaudojo, nes rąstų krūvos buvo mažos. Ant krano pažymėta, kad 20 m aplink automobilį yra nesaugi zona, t. y. šiuo atveju M. Z., G. J. užtikrinus, kad M. Z. turėtų reikiamas priemones pažymėti nesaugiai darbo vietai, M. Z., būdamas tinkamai atestuotas ir instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, ir, būdamas būtent jis kaip krano operatorius atsakingas už darbo zonos žymėjimą, šio reikalavimo nevykdė.

43.       Tačiau, kaip jau aptarta, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte                         Nr. 11-2673(21) konstatuota, jog krano operatoriaus veiksmai, pasireiškę tuo, kad             M. Z. vykdė krovos darbus, kai krano darbo zonoje buvo žmogus, buvo pagrindinė sąlyga nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe kilimui, o šiuo atveju, kaip parodė pats M. Z., jo matomumas buvo geras, o A. R. buvo krano darbo zonoje po to, kai M. Z. parodė ženklą, jog darbas baigtas, tačiau spontaniškai, apie tai neinformavęs nei A. K., nei A. R., sugalvojo dar kelti rąstą, neįsitikinęs, jog darbo zonoje ne arčiau kaip 20 m nėra žmonių, t. y. šiuo atveju būtent dėl to, kad M. Z., būdamas tinkamai atestuotas ir instruktuotas darbo saugumo ir sveikatos klausimais, tačiau nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir lokalinių aktų reikalavimų ir toliau vykdė krovos darbus, rąstas ir užkrito ant A. R. bei jį sunkiai sužalojo. Esant nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ir aplinkybė organizaciniu požiūriu, jeigu miško krovos vadybininkas A. R. ir būtų buvęs supažindintas su saugos reikalavimais, reikalingais dirbant šalia dirbančio kėlimo krano, jeigu būtų buvusi tinkamai pažymėta ir krano darbo zona, A. R. ėjo krano darbo zonoje būtent po to, kai M. Z. davė ženklą, jog rąstų krovimo darbai yra baigti. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju nepriklausomai nuo G. J. valios, pagrindinė sąlyga pasekmių kilimui buvo būtent M. Z. kaip krano operatoriaus atitinkamų aptartų teisės aktų reikalavimų pažeidimas. 

44.       Nagrinėjamu atveju inkriminuojama, kad G. J. pažeidė ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. EV-90 „Dėl prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taikymo“ 1.8.4. punkte numatytų „Kėlimo kranų saugos naudojimo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos) 6 punkto reikalavimus, t. y., kad kėlimo krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kėlimo kraną. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į nuo 2020 m. gegužės 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo naujos redakcijos ir Kėlimo kranų priežiūros taisyklių naujos redakcijos, pradėjusios galioti 2020 m. gegužės 8 d., nuostatas ir yra skirtos šių įrenginių savininkams bei su jais dirbantiems darbuotojams, siekiant suteikti informacijos kaip saugiai naudotis kėlimo kranais. Pažymėtina, kad šios nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Be to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad Rekomendacijų 5 punkte Kėlimo krano darbo vadovo dalyvavimas yra privalomas tik dviem konkrečiais atvejais, t. y., kai darbai vykdomi keliais kranais iš karto (5.3.5 papunktis) ir, kai darbai vykdomi elektros tinklų apsaugos zonoje (5.3.16 papunktis). Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, įvykio dieną kranas dirbo vienas, ne elektros tinklų apsaugos zonoje, be to, jokių kitų ypatingų darbo sąlygų nenustatyta taip pat, kartu nenustatyta ir tai, kad nelaimingo atsitikimo kilimui ir dėl to atsiradusioms pasekmėms, turėjo kokios nors blogos oro sąlygos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, jei ir daryti prielaidą, kad krano darbų vadovas būtų buvęs darbo vietoje, jis būtų organizavęs medienos rąstų krovimo darbus, šiuo atveju įvykis įvyko būtent tada, kai kranininkas M. Z. baigė dirbti su krano strėle ir apie tai informavo nukentėjusįjį, todėl logiška, kad ir darbo kranu vadovas nebūtų turėjęs pagrindo neleisti A. R. prieiti prie miškovežio, o M. Z. spontaniško darbo su kranu atnaujinimo nebūtų galėjęs nei numatyti, nei užkardyti, o, kad būtent krano darbų vadovas būtų užkirtęs kelią nelaimingam atsitikimui, yra tik prielaida. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad M. Z. darbo kranu metu pats nematė kraunamo krovinio bei darbo zonoje dirbusių vadybininkų, kad būtų reikalinga šioms aplinkybės stebėti paskirti papildomą darbuotoją – signalininką. Taip pat krano darbo zonoje nebuvo vykdomi ir jokie stropavimo darbai, o, kaip jau aptarta, M. Z. buvo tinkamai atestuotas krano operatorius, instruktuotas dėl darbo saugos ir sveikatos reikalavimų, todėl jis kaip krano operatorius ir privalėjo laikytis visų darbo kranu saugumo reikalavimų, o šiuo atveju, kaip nustatyta, būtent dėl M. Z. nerūpestingumo ir įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta A. R. sveikata.

45.       Atsižvelgiant į byloje surinktus ir aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti teisinį priežastinį ryšį būtent tarp G. J. jam inkriminuojamos veikos (neveikimo) ir kilusių padarinių – A. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, o, nenustačius priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, atsakomybė pagal BK 176 straipsnį negalima, todėl G. J. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nenustačius jo veikoje BK 176 straipsnio 1 dalies požymių.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

        

                nuteistojo G. J. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

                Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį ir skirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

                G. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

        Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. 

 

 

Teisėjos                                                                                                                   Daiva Jazbutienė

 

 

                                                                                                                        Edita Lapinskienė

 

 

                                                                                                                        Lina Nainienei