Civilinė byla Nr. e2-9874-452/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05367-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;
(S)
2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.5
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu,
sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nametas“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui,
nedalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kvėdarsta“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nametas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kvėdarsta“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nametas“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kvėdarsta“ 34 929,71 Eur skolą, 2760,13 Eur delspinigius, 11 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, grąžinti ieškovei 13,00 Eur žyminio mokesčio permoką.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2024 m. spalio 18 d. sudarė produkcijos tiekimo sutartį Nr. 24/10-18/1, kurios pagrindu atsakovei tiekė inertines medžiagas (gamtinį žvyrą ir 0,5 frakcijos sijoto smėlio/žvyro mišinį – ašą). Medžiagos buvo kraunamos ieškovės valdomame karjere į atsakovės transporto priemones. Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei buvo suteiktas 20 000 Eur prekinio kredito limitas, o sąskaitos už parduotą produkciją pateikiamos apmokėti kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigoje. Atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove iki kito kalendorinio mėnesio pabaigos arba per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo apmokėti. Laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 5 d. iki 2025 m. kovo 21 d. ieškovė atsakovei iš viso pardavė 3568,65 tonos ašo už 21 590,33 Eur sumą bei pateikė atsakovei apmokėti 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 25-NA Nr. 0128. Gautą sąskaitą atsakovė priėmė, pasirašydama 2025 m. kovo 31 d. produkcijos priėmimo-perdavimo aktą patvirtino 3568,65 tonos ašo įsigijimo faktą. Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 balandžio 16 d. ieškovė atsakovei papildomai pardavė produkcijos už 14 839,38 Eur sumą bei pateikė atsakovei apmokėti 2025 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 25-NA Nr. 0201. Gautą sąskaitą atsakovė taip pat priėmė, pasirašydama 2025 m. balandžio 25 d. produkcijos priėmimo-perdavimo aktą patvirtino 2416,79 tonos ašo bei 20 m3 gamtinio žvyro įsigijimo faktą. Suėjus 2025 m. kovo 31 d. sąskaitos apmokėjimo terminui šalys pasirašė 2025 m. balandžio 30 d. skolų suderinimo aktą, kurio pagrindu buvo fiksuota 36 429,71 Eur atsakovės neapmokėtų sąskaitų suma (21 590,33 Eur + 14 839,38 Eur = 36 429,71 Eur). Po skolų suderinimo akto pasirašymo 2025 m. gegužės 6 d. pranešimu atsakovės vadovas D. N. informavo ieškovę, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir apyvartinių lėšų trūkumu, todėl neturės galimybės apmokėti ieškovės pateiktų sąskaitų, pažymėjo, kad tikisi gauti atsiskaitymui reikalingų apyvartinių lėšų 2025 m. gegužės antrojoje pusėje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau buvo išnaudojusi visą jai suteiktą prekinio kredito limitą, tačiau suėjus 2025 m. kovo 31 d. sąskaitos apmokėjimo terminui jokių mokėjimų taip ir neatliko, ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2025 m. gegužės 12 d. raginimu apmokėti 21 590,33 Eur pradelstą skolą bei einamąją 2025 m. balandžio 25 d. sąskaitą 14 839,38 Eur sumai. Atsakovė 2025 m. gegužės 16 d. atliko dalinį mokėjimą 1500 Eur sumai, tokiu būdu sumažindama skolą nuo 36 429,71 Eur iki 34 929,71 Eur (36 429,71 Eur - 1500,00 Eur = 34 929,71 Eur).
3. Ieškovė nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu ginčo šalys susitarė, jog klientui (Atsakovei) nevykdant ar netinkamai vykdant mokėjimo prievoles pagal sutartį, jis moka 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, pradedant skaičiuoti nuo faktinio įsiskolinimo susidarymo dienos iki visiško skolos padengimo. Atsakovei pradelsus apmokėti 2 sąskaitas nuo 2 iki 26 kalendorinių dienų bendra iš atsakovės priteistina sutartinių netesybų (delspinigių) suma ieškinio parengimo dieną sudaro 2760,13 Eur.
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai tenkino ieškovės UAB „Nametas“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Kvėdarsta“ 34 929,71 Eur skolą, 2760,13 Eur delspinigius, 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37 689,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1,2 dalyse, 2 straipsnio 3 dalyje, 3 straipsnio 1,2 dalyse nustatytas taisykles ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 11 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Atsakovė UAB „Kvėdarsta“ pateikė prieštaravimus dėl ieškovės reikalavimų, nurodė, kad su jais nesutinka, nes metinės palūkanos yra labai didelės. Atsakovė mano, kad teismas palūkanas turėtų sumažinti. Taip pat nurodė, kad neturi galimybės sumokėti visą skolą, nes turi ir kitų pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, tačiau gali svarstyti jos mokėjimą dalimis.
7. Ieškovė UAB „Nametas“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus su jais nesutiko bei prašė teismo atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
8. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pateikti prieštaravimai dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo vertintini kaip formali, deklaratyvi ir iš esmės nenuoširdi procesinė gynyba, kurios tikslas - vilkinti bylą, bet ne siekti teisingo ir pagrįsto ginčo išsprendimo. Pats atsakovės elgesys rodo ne tik atsainų požiūrį į kreditorinį įsipareigojimą, bet ir sistemingą siekį išvengti atsakomybės.
9. Pažymėjo, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas toliau naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus, todėl privalo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta įstatymo norma yra dispozityvi ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį. Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju sudarydamos sutartį ginčo šalys nesusitarė taikyti CK nustatytos palūkanų normos, o ieškovė pareikštu ieškiniu pagrįstai prašo taikyti MAPKSVPĮ nustatytas procesines palūkanas.
10. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Aurimas Grudikis teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje bei atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodytą poziciją ir prašė atsakovės prieštaravimus atmesti, o preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje.
11. Atsakovės atstovas į teismo posėdį, vykusį nuotoliniu būdu, nesijungė, prašymų posėdį atidėti ar bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant nepareiškė. Atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atstovo nedalyvavimo priežastys nežinomos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
12. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad šalys 2024 m. spalio 18 d. sudarė produkcijos tiekimo sutartį Nr. 24/10-18/1. Ieškovė minėtos sutarties pagrindu atsakovei tiekė produkciją (gamtinį žvyrą ir 0,5 frakcijos sijoto smėlio/žvyro mišinį – ašą), už kurią atsakovė įsipareigojusi atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė atsakovei pateikė apmokėti 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 25-NA Nr. 0128 bendrai 21 590,33 Eur sumai bei 2025 m. balandžio 25 d. – PVM sąskaitą faktūrą 25-NA Nr. 0201 14 839,38 Eur. 2025 m. balandžio 30 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo fiksavo 36 429,71 Eur skolą. Atsakovė, gavusi ieškovės raginimą atsiskaityti, pastarajai 2025 m. gegužės 16 d. sumokėjo tik 1500,00 Eur sumą bei liko skolinga iš viso 34 929,71 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, šios aplinkybės neginčijo ir pati atsakovė (CPK 178 straipsnis).
13. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių 2024 m. spalio 18 d. sudarytos sutarties 7.1 punktu atsakovė įsipareigojo laiku neatsiskaičiusi už produkciją mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės pateiktu paskaičiavimu, atsakovės mokėtini delspinigiai sudaro 2760,13 Eur sumą.
14. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovė neginčija fakto, kad yra neatsiskaičiusi už ieškovės tiektą produkciją, taip pat neginčija ieškovės reikalaujamos priteisti 34 929,71 Eur skolos bei 2760,13 Eur delspinigių dydžio, tik teigia, kad neturi galimybės sumokėti ieškovei visą skolą. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsakovė ne tik nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog negali sumokėti visos skolos ieškovei, bet ir iš esmės nereiškė prašymo dėl teismo sprendimo atidėjimo ar išdėstymo, apsiribojo svarstymais apie galimybę skolą mokėti dalimis, todėl teismas šioje byloje nesprendžia klausimo dėl sprendimo atidėjimo ar išdėstymo. Be to, teismas pažymi, kad šalys dėl skolos išieškojimo turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnis).
15. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl ieškovės reikalaujamų priteisti 11 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydžio, kurį atsakovės manymu, teismas turėtų sumažinti.
16. Įstatymas numato pareigą skolininkui (nagrinėjamu atveju – atsakovei) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Tai yra procesinės palūkanos ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
17. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAKSVPĮ nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). MAKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis).
18. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovei atsirado nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 28 d. ieškinio bei preliminaraus sprendimo priėmimo momentas), todėl taikoma palūkanų norma, galiojusi 2025 m. sausio 1 d. Iš Europos Centrinio Banko tinklalapyje pateikiamos informacijos matyti, kad 2025 m. sausio 1 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 3 procentai, todėl procesinių palūkanų dydis, jį padidinus aštuoniais procentiniais punktais, yra 11 procentų.
19. Šalys, grindžiančios savo reikalavimus bei atsikirtimus jų nurodomomis aplinkybėmis, turi jas įrodyti. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių jos nesutikimą su teismo preliminariu sprendimu priteistų palūkanų dydžiu.
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl 2025 m. gegužės 28 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
21. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 656,25 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Kadangi preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, paliekamas nepakeistas, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kvėdarsta“, juridinio asmens kodas 176597054, 34 929,71 Eur (trisdešimt keturių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt devynių eurų 71 ct) skolą, 2760,13 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt eurų 13 ct) delspinigius, 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37 689,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1242,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „Nametas“, juridinio asmens kodas 263715190.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Nametas“, juridinio asmens kodas 263715190, žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB 2025 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9852, 13,00 Eur (trylikos eurų) permoką, išaiškinant, kad žyminį mokestį pagal pateiktą prašymą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kvėdarsta“, juridinio asmens kodas 176597054, 656,25 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) teisinės pagalbos išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „Nametas“, juridinio asmens kodas 263715190.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Virginija Breskienė