Civilinė byla Nr. 2-541/2014

Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00780-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 110.2; 110.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Globetransa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarties, kuria netenkinti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-850-479/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Globetransa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Globetransa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartimis ieškovas atsakovui išnuomojo 4 puspriekabes Shmitz SCF 24 G bei 4 vilkikus Volvo FH 12; 2008 m. balandžio 4 d. šalys sudarė automobilio Toyota Camry Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, o 2009 m. rugpjūčio 26 d. šalys dėl puspriekabių ir vilkikų sudarė išperkamosios nuomos sutartis.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuri patikslinta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimis, taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovui UAB „Globetransa“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis neviršijant 87 120 Lt, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Taip pat areštuotos transporto priemonės: vilkikas Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikas Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikas Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikas Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konteinerinė važiuoklė SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinė važiuoklė SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinė važiuoklė SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinė važiuoklė SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Camry 3.0, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jomis naudotis bei perduodant jas saugoti ieškovui.

Atsakovas UAB „Globetransa“ pateikė teismui prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį ir areštuotas transporto priemones perduoti saugoti atsakovui, nustatant, kad atsakovui leidžiama valdyti ir naudoti areštuotas transporto priemones. Nurodė, kad atsakovas yra areštuotų transporto priemonių savininkas. Transporto priemonių areštas ir jų perdavimas saugoti ieškovui bei valdymo ir disponavimo apribojimas yra neproporcingos priemonės, jos pažeidžia atsakovo interesus, nes byloje nėra ginčijama atsakovo įgytos transporto priemonių valdymo ir naudojimo teisės. Todėl net ieškinio patenkinimo atveju atsakovas būtų teisėtas transporto priemonių valdytojas ir naudotojas. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsprendžiamas iš esmės tarp šalių ginčas, nors laikinosios apsaugos priemonės turi išsaugoti tarp šalių turtinių teisių ir interesų pusiausvyrą iki teismo sprendimo dėl ginčo priėmimo. Transporto priemonių perdavimas saugoti ieškovui apsunkins atsakovo komercinę veiklą, nes atsakovas užsiima išimtinai tik krovinių gabenimu. Atsakovas nurodo, kad negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalės sumažinti vairuotojų skaičių. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad areštuotas turtas gali būti paslėptas ar perleistas kitiems asmenims.

Atsakovas UAB „Globetransa“ taip pat pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 70 000 Lt atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Nurodė, kad areštavus atsakovo versle naudojamas transporto priemones, yra apsunkinta ūkinė - komercinė veikla, apribotos atsakovo konkurencinės galimybės, atsakovas negali gauti kredito, įkeisti areštuoto turto. Užsitęsus bylos išnagrinėjimo terminui, atsakovas patirs nuostolius dėl jo turtui taikyto arešto, taip pat privalės atleisti iš darbo keturis darbuotojus ir išmokėti jiems išeitines kompensacijas. Ieškovas yra bankrutuojantis ūkio subjektas, todėl jis neturės galimybių atsakovui atlyginti galimus turtinius nuostolius, kurie atsirastų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nurodo, kad 70 000 Lt nuostolių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad teisminis procesas dar greitai nesibaigs, dėl turto arešto ir transporto priemonių perdavimo valdyti ieškovui atsakovas iš dalies nebegalės vykdyti savo ūkinės komercinės veiklos bei privalės atleisti pasamdytus darbuotojus, todėl per visą bylinėjimosi laikotarpį realiai patirs mažiausiai 70 000 Lt nuostolį, nes vien tik per vieną mėnesį iš 4 vilkikų naudojimo yra gaunama apie 40 000 Lt pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 2 d. nutartimi prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei galimų nuostolių užtikrinimo atmetė.

Dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad ginčo transporto priemonės, kurioms taikytas areštas, yra įregistruotos ieškovo nuosavybės teise, jas atsakovas nuomoja iš ieškovo, todėl, teismo vertinimu, nėra pakankamai duomenų, jog atsakovas yra ginčo turto savininkas. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, jo turtinių interesų apsauga yra itin reikšminga, iš ieškovo turto bus tenkinami visų jo kreditorių teisėti reikalavimai. Akivaizdi aplinkybė yra tai, kad turto naudojimas mažina jo vertę, o nuomos mokestis už turto nuomą nesumokėtas. Tai patvirtina, jog transporto priemonių perdavimas atsakovui pažeis ieškovo kreditorių interesus. Todėl teismas sprendė, kad laikinąsias apsaugos priemones pakeisti netikslinga.

Dėl prašymo užtikrinti galimus atsakovo nuostolius. Teismas nurodė, kad atsakovui įrodinėjant, jog dėl ginčo turtui taikyto arešto atsakovas negalės vykdyti įprastos veiklos, negaus pajamų, turės atleisti darbuotojus, pasunkės kreditavimo galimybės, jis turi pateikti konkrečius tai patvirtinančius įrodymus, jog nuostoliai yra ne tik tikėtini, bet ir realiai prognozuojami. Atsakovas, pagrįsdamas galimus nuostolius, pateikė teismui duomenis apie jo darbuotojų skaičių, tačiau vien ši aplinkybė atsakovo reikalavimų nepatvirtina. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo transporto priemonės šiuo metu vykdo kokius nors pervežimus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovui nevykdant pareigos sumokėti transporto priemonių nuomos mokestį ieškovas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, tai yra ginčo turto nuomą (CK 6.58 str.). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas versle gali naudoti kitas, jo turimas transporto priemones ir taip išvengti nuostolių. Be to, teismo nutartimi yra areštuojamos ne visos atsakovo transporto priemonės, o tik tos, dėl kurių iškilo ginčas. Turto nuoma yra verslo sandoris, todėl atsakovas privalo įvertinti ir galimą turto perdavimo ieškovui riziką, tai yra nė vienai iš ginčo šalių neturi būti suteikiamas nepagrįstas pranašumas. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo nurodyti galimi nuostoliai yra nepagrįsti realiais duomenimis ir tenkinti šį atsakovo prašymą nėra pagrindo (CPK 146, 148,178 str.). 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Globetransa“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pasisakė dėl byloje nagrinėjamo ginčo esmės. Nors byloje pareikštas reikalavimas dėl 2009 m. rugpjūčio 26 d. transporto išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau kol teismo sprendimu nebus konstatuotas ginčijamos sutarties negaliojimo faktas, nebuvo galima konstatuoti, kad šalis sieja nuomos teisiniai santykiai. Šiai dienai 2008 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartys nutrauktos, o ginčijama transporto išperkamosios nuomos sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Todėl būtent apeliantas laikytinas areštuotų transporto priemonių teisėtu savininku.
2. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti nei kad transporto priemonių savininkas yra ieškovas, nei kad bylos šalis sieja nuomos teisiniai santykiai, nei kad apeliantas nėra sumokėjęs ieškovui nuomos mokesčio. Apelianto teigimu, šalys už laikotarpį iki transporto priemonių perdavimo išperkamosios sutarties pagrindu pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo – perdavimo aktą yra visiškai atsiskaičiusios.
3. Reikalavimas dėl transporto priemonių išreikalavimo iš galimai neteisėto valdymo nėra keliamas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžiant turtu naudotis ir jį perduodant saugoti ieškovui, nesusijusios su galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu ir yra perteklinės.
4. Tai, kad ieškovas yra bankrutuojantis ūkio subjektas, tik patvirtina faktą, kad yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, nes ieškinio atmetimo atveju apeliantas neturės realios galimybės prisiteisti dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo ir arešto pritaikymo patiriamų nuostolių, jo reikalavimai bus tenkinami tik trečiąja kreditorių reikalavimų eile.
5. Ieškovui valdyti ginčo transporto priemones nėra būtina, o apeliantas yra mokus ūkio subjektas. Todėl net ir juo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, o apeliantas dėl didelio neatsargumo prarastų ginčo turtą, ieškovas savo interesus galėtų patenkinti nukreipdamas išieškojimą į kitą apeliantui priklausantį turtą, tokiu būdu ieškovo kreditorių interesai nenukentėtų.
6. Laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes apeliantas nebegali vykdyti tiesioginės komercinės veiklos, dėl negalėjimo laiku vykdyti jau prisiimtus įsipareigojimus patirs didelius turtinius nuostolius. Be to, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra ne tik areštuojamos vienintelės darbo priemonės, tačiau jomis draudžiama naudotis ir jos yra perduodamos valdyti ieškovui.
7. Ieškovas prašyme jį paskirti turto saugotoju nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms, jog ginčo turtas gali būti išvaistytas ar kitaip sumažinta jo vertė. Be to, konkuruojant dviem asmenims dėl to, kuris yra tinkamesnis vykdyti areštuoto turto saugotojo pareigas, prioritetas turėtų būti teikiamas tam asmeniui, kuris gali užtikrinti didesnes tokio turto tinkamo išsaugojimo garantijas - šiuo atveju apeliantas, nes verčiasi logistikos verslu ir turi pritaikytas sąlygas turto saugojimui ir laikymui.
8. Atsisakius taikyti galimų nuostolių užtikrinimą, būtų iškreipiamas bylos šalių lygiateisiškumo principas, nes ieškovas yra bankrutuojantis ūkio subjektas, todėl apelianto patirtų nuostolių atlyginimas taptų labiau hipotetinis. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas realiai patiria nuostolius, nes iš dalies nebegali vykdyti savo ūkinės komercinės veiklos, privalo atleisti pasamdytus darbuotojus, jau prarado turimus užsakymus ir nebegaus pajamų. Dėl šių priežasčių apeliantas realiai patiria mažiausiai 70 000 Lt, todėl įpareigojimas užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą bent minimaliai užtikrintų protingą šalių interesų santykį. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas negali naudotis transporto priemonėmis, negalės gauti pajamų, o negautos pajamos taip pat yra viena iš nuostolių išraiškos formų. Taip pat smuko apelianto kreditavimo ir veiklos stabilumo reitingai, todėl apeliantas neabejotinai patirs nuostolius ir dėl klientų mažėjimo.
9. Nors teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, t.y. ginčo turto nuomą, tačiau apeliantas pažymi, kad jis yra transporto priemonių savininkas ir jų

nenuomoja iš ieškovo. Taigi, šalių jokie nuomos santykiai nesieja.

Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Laikinosios apsaugos priemonės turi realiai užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o apeliantui valdant ir naudojant transporto priemones šie tikslai nebus pasiekti.
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje keliamas tik nuosavybės teisės į transporto priemones klausimas, nes minėtos transporto priemonės registre yra įregistruotos ieškovo vardu. Ieškovo teigimu, apeliantas valdo, naudoja ieškovui priklausančias transporto priemones.
3. Apeliantas neteisingai nurodo, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovui būtų grąžinama tik nuosavybė, bet ne valdymo ir naudojimo teisės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklauso nuosavybės teisė į transporto priemones, todėl atsakovas neturi ir teisės naudotis 4 vilkikais ir puspriekabėmis nuomos teisėmis dėl ieškovo teisinio statuso. Bankroto administratorius yra pareikalavęs grąžinti transporto priemones ir nuomos teisinių santykių netęsia.
4. Ieškovo restruktūrizavimo plano metmenų, patvirtintų 2012 m. gegužės 25 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, 7.4 punkte nurodytas turtas, kurį restruktūrizavimo proceso metu ieškovas numatė parduoti, tarp kurio nurodytos ir ginčo transporto priemonės. Taigi, 2012 m. gegužės mėnesį ieškovas laikė, kad 4 vilkikai ir 4 puspriekabės yra jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės.
5. Uždraudimas naudotis transporto priemonėmis neapsaugo restitucijos dalyko – automobilių ar jų sudėtinių dalių – nuo faktinio perleidimo tretiesiems asmenims. Todėl buvo pagrindas spręsti, kad ginčo automobilius reikia perduoti saugoti ieškovui, paliekant draudimą jais naudotis. Dėl galimo šių transporto priemonių perleidimo tretiesiems asmenims, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. 2014 m. sausio 3 d. turto priėmimo – perdavimo aktais įvykdyta taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir transporto priemonės perduotos ieškovo saugojimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti apelianto prašymai pakeisti laikinąsias apsaugos priemones bei dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinis procesas dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nutrauktinas.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido apeliantui UAB „Globetransa“ naudotis areštuotomis transporto priemonėmis, uždraudė areštuotas transporto priemones perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, paskyrė areštuotų transporto priemonių saugotoju apeliantą  UAB „Globetransa“, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Taigi, teismui leidus apeliantui areštuotomis transporto priemonėmis naudotis bei paskyrus jį areštuotų transporto priemonių saugotoju, darytina išvada, kad nebetenka teisinės prasmės skundžiamos nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes apelianto prašymas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones patenkintas.

Todėl apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012).

Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė tuo, kad dėl transporto priemonių turto arešto jis realiai patiria nuostolius, nes iš dalies nebegali vykdyti ūkinės – komercinės veiklos, privalo atleisti darbuotojus, prarado turimus užsakymus, negalės gautų pajamų, taip pat smuko apelianto kreditavimo ir veiklos stabilumo reitingai. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartimi, minėta, pakeitus taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotų transporto priemonių saugotoju paskyrus apeliantą, kuriam taip pat ir leista šiomis transporto priemonėmis  naudotis, minėti apelianto argumentai atmestini, nes jie po 2014 m. kovo 10 d. priimtos nutarties nebėra aktualūs. Šiuo metu jam uždrausta tik areštuotas transporto priemones perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti.  Tuo tarpu pastaruoju aspektu, t.y. galimų nuostolių atsiradimo aplinkybėmis dėl neturėjimo galimybės areštuotas transporto priemones perleisti, įkeisti  ar kitaip apsunkinti,  apeliantas negrindė nei savo 2013 m. gruodžio 16 d. prašymo, nei atskirojo skundo. Todėl taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą nėra pagrindo, šioje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Globetransa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutraukti.

              Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Alvydas Poškus