Administracinė byla Nr.1-1099-423 /08
Procesinio sprendimo kategorija 16.7
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,
nedalyvaujant pareiškėjui S. S. , atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą dėl išeitinės kompensacijos dalies priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 2878,0 Lt dydžio nesumokėtą išeitinės kompensacijos dalį.
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad 2000-09-28 Marijampolės policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 136 TE jis buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus Tarnybos statuto 53 str. 1d. 4p. (dėl sveikatos būklės). Šiame įsakyme buvo nurodyta išmokėti jam keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Išmokant šią kompensaciją buvo išskaičiuotas pajamų mokestis – 2878,0 Lt, todėl sumažėjo kompensacija. Mano, kad atsakovas, išskaičiuodamas pajamų mokestį iš jam išmokamos kompensacijos, pasielgė neteisėtai. Pareiškėjas teigia, kad darbdavys, atleisdamas jį iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (atleidimo metu galiojusi Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.3p redakcija), neturėjo galimybės pareikšti savo valios, nes atsiradus tokiam atleidimo pagrindui privalėjo atleisti jį iš tarnybos kitą dieną ir negalėjo pasielgti kitaip. Prašo skundą tenkinti.
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškėjas neginčija 2000 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 136 TE, kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės ir išeitinės kompensacijos dydžio. Ginčas yra kilęs dėl nepagrįsto bei neteisėto išeitinės kompensacijos, išmokėtos atleidžiant jį iš vidaus tarnybos, apmokestinimo.
Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu galiojusio Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto, patvirtinto 1991-07-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 304 (toliau Statutas) 43 straipsnyje numatyti atvejai, kai atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos išmokama išeitinė kompensacija - 43.3 punkte, t. y., kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Vidaus reikalų ministerijos centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai.
Vertinant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti jo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo, kuris tiesiogiai įtakoja ginčo dalyką, esmę bei turinį, t. y. ar tokį atleidimą pagal Statuto 43.3 p. įtakojo valiniai darbdavio veiksmai, ar tai buvo kiti tarnybos pasibaigimo padariniai, nepriklausantys nuo darbdavio valios.
Statuto 43 straipsnyje reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, tačiau jie nėra diferencijuoti pagal šalių valinį pobūdį. Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas pagal šio straipsnio 3 punktą, remiantis centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, todėl jam priklausė nustatyto dydžio išeitinė kompensacija.
Statuto, analogiškų tuo metu galiojusio Darbo sutarties įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo pagrindus, nesant darbuotojo kaltės, ryšium su tuo taikomus apribojimus, garantijas, draudimus, siekiant apsaugoti darbuotojo interesus, teisinio turinio sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl sveikatos būklės neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Tuo pačiu ir atleidžiamo pareigūno valia visiškai neįtakoja tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimo. Taigi atleidimo iš tarnybos tokiu pagrindu neįtakoja nei vienos iš šalių valia. Teisės teorijoje atleidimas tokiu pagrindu, kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, taip pat priskiriamas prie teisinių pagrindų, nepriklausančių nuo šalių valios.
Esant šio Statuto 43.3 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Būtent ši teisės norma imperatyviai įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą ir atitinkamai suponuoja jam ne tik pareigą atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pasirinkti. Darbdavys negali šios normos traktuoti kitaip, veikti savo nuožiūra, reikšti savo pozicijos. Įstatymas nenumato jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis darbdavys galėtų sulaikyti pareigūną darbe. Darytina išvada, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 43.3 p., yra saistomas tik medicinos ekspertizės komisijos išvados ir negali išreikšti savo valios, todėl išeitinė kompensacija, išmokama atleidžiant pareigūną pagal Statuto 43.3 p. (dėl sveikatos būklės), yra neapmokestinamosios pajamos. Tokia teismo praktika yra nurodyta ir 2006-11-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, administracinė byla Nr. A10-1831-06, procesinio sprendimo kategorija 16.5.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Tačiau Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1-2 d. nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas pasibaigė 2003- 09-29. Tačiau ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neprašė taikyti senaties.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažinus, kad atleidimas pagal Statuto 43.3p. nepriskirtinas prie atleidimų darbdavio iniciatyva (valia), pareiškėjo skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 2p., teisėja
n u s p r e n d ė :
Skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui S. S. 2878 Lt neišmokėtos kompensacijos dalį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Asta Urbonienė