Teismingumo byla Nr. T-46/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03131-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2017 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų O. M. ir E. N. (E. N.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 48VĮ-756-(14.48.2.) „Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklyp. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), E. N. ir O. M.“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be aukciono sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Paberžės sen., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2435 ha ploto, pirkimo–pardavimo sutartį su pareiškėjais.

Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus r. Paberžės apylinkės tarybos 1993 m. sausio 20 d. 19-ojo šaukimo 9 sesijos sprendime Nr. 1 F. T. buvo suteiktas 1 ha žemės ūkio naudmenų plotas (duomenys neskelbtini), Paberžės sen., Vilniaus r. Žemės sklype buvo pastatyti F. T. priklausę pastatai – gyvenamasis namas, ūkio pastatas, ūkio pastatas, šulinys, tualetas. F. T. 2006 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti jai skirtą 1 ha asmeninio ūkio žemę, taip pat namų valdą (duomenys neskelbtini), Paberžės sen. 2007 m. gegužės 24 d. buvo patikslintas žemės sklypo projektas, sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, apskaičiuota kaina. 2008 m. kovo mėn. buvo parengtas ir Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus bei VAVA pasirašytas įsakymas dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo pardavimo F. T., kuriame nurodyta, jog F. T. parduodamas 1 ha ploto žemės sklypas, o Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui pavedama sudaryti su F. T. valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Po F. T. mirties visą turtą paveldėjo jos vaikaičiai – pareiškėjai O. M. ir E. N., kurie kreipėsi dėl žemės sklypo įsigijimo. Tačiau 2013 m. gruodžio 18 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4721 buvo pakeistas žemės reformos žemėtvarkos projektas, o anksčiau suformuotas sklypas Nr. 642 padalintas į du sklypus, sklype Nr. 642-2 (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2) suformuojant sklypą Nr. 642-1 (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2.)-2727 nuspręsta pareiškėjams parduoti tik 0,7565 ha ploto žemės sklypą Nr. 2. Ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 48SK-4656-(14.48.111.), be kita ko, atsisakyta pareiškėjams parduoti jiems priklausančiame sklype Nr. 2 suformuotą sklypą Nr. 1. Pareiškėjai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklype Nr. 1 esantys pastatai ir, nepaisant jų nusidėvėjimo, pareiškėjams išliko teisė naudotis namų valda ir jie ja naudojasi, todėl nėra pagrindo teigti, kad statiniams nusidėvėjus, žemės sklypas tapo nebenaudojamas jų eksploatacijai. Šiuo metu pareiškėjams priklausančio žemės sklypo Nr. 2 viduryje suformuotas valstybei priklausantis žemės sklypas Nr. 1, privažiavimui prie žemės sklypo Nr. 1 pareiškėjams priklausančiame žemės sklype Nr. 2 suformuotas 0,0493 ha ploto servitutas, tačiau, remiantis skundžiamu įsakymu, žemės sklypas Nr. 1 gali būti parduotas bet kuriems tretiesiems asmenims, kas iš esmės pažeistų pareiškėjų interesus, todėl ginčijamas įsakymas Nr. 48VĮ-756-(14.48.2.) yra neteisėtas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-4/2017, konstatuota, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjų identišką skundą (ieškinį) atsisakė priimti, todėl Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonė dėl šios bylos rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. T-51, priimą byloje S. L. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. T-83/2015, priimtą byloje B. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. T-125/2015, priimtą byloje K. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Skuodo skyriaus; 2016 m. sausio 15 d. nutartį Nr. T-3/2016, priimtą byloje AB „Lifosa“ v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Pareiškėjai šioje byloje prašo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 48VĮ-756-(14.48.2.), kuriuo atsisakyta pareiškėjams parduoti kitos paskirties žemės sklypą, ir įpareigoti NŽT sudaryti su pareiškėjais ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų O. M. ir E. N. (E. N.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.