Civilinė byla Nr. 2A-972-657/2015

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01766-2014-6

                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

44.1.; 44.5.1.; 50.3.; 121.14.; 121.18.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Trijūna“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2074-736/2014 pagal ieškovės UAB „Trijūna“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Trijūna“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. V. 1.607,09 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2). Nurodė, kad 2014-05-28 ieškovė su atsakovu sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas iš ieškovės išsinuomojo automobilį „FIAT DUCATO Bela Bonaire 593“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio nuomą atsakovas sumokėjo nuomos mokestį, aptarnavimo mokestį ir 1.000,00 Lt užstatą. Automobilį ieškovė atsakovui perdavė tvarkingą, be jokių defektų. 2014-06-02 atsakovas ieškovei telefonu pranešė, kad naktį, esant užsienyje, įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sudaužyti abu automobilio galinio vaizdo veidrodžiai ir įlenktas kėbulas, bei nurodė, kad policijos nekvietė, autoįvykio niekur nefiksavo. 2014-06-04 automobilį grąžinus ieškovei, buvo surašytas defektų nustatymo aktas, kuriame fiksuota, kad sudaužyti abiejų pusių šoniniai veidrodėliai ir padaryti automobilio kėbulo įlenkimai. Automobilio remontas ieškovei kainavo viso 3.497,98 Lt. Draudimo bendrovė ieškovei išmokėjo 890,89 Lt išmoką. Kadangi atsakovas ieškovei buvo sumokėjęs 1.000,00 Lt užstatą, tai užstato suma ieškovė padengė dalį patirtų nuostolių ir iš atsakovo pareikalavo 1.607,09 Lt padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas gera valia padengti padarytą žalą nesutiko. Nuomos sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs, pasibaigus automobilio nuomos terminui, automobilį grąžinti tvarkingą, be papildomų defektų. Atsakovas nevykdė pareigos įvykus autoįvykiui kviesti policiją, tinkamai užpildyti draudiminius dokumentus, informuoti automobilio draudimo bendrovę. Tarp ieškovei padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovas privalo atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius dėl automobilio apgadinimo.

Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 23-24). Nurodė, kad išnuomotu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini). 2014-06-02 autoįvykio (duomenys neskelbtini) metu dėl krovininio sunkvežimio vairuotojo kelių eismo taisyklių pažeidimo išsinuomotas automobilis buvo apgadintas – sudaužyti abiejų pusių veidrodėliai, o priduodant automobilį paaiškėjo, kad labai nežymiai yra įbrėžtas kėbulas dešinės pusės galinėje dalyje. Dėl autoįvykio į (duomenys neskelbtini) policiją nesikreipė, kadangi įvykį sukėlusio sunkvežimio vairuotojas net nesustojęs nuvažiavo, įvykis įvyko greitkelyje anksti ryte, todėl nebūtų galima jo nustatyti. Draudimo bendrovės informuoti apie įvykį neturėjo galimybės, nes draudimo sutartis jam nebuvo įteikta, draudimo poliso jis neturėjo. Tačiau apie įvykį jis pranešė UAB „Trijūna“ direktoriui, kuris nurodė, kad pats apie įvykį praneš automobilio draudimo bendrovei. Pagal Nuomos sutartį nuomininkas atlygina žalą iki 1.000,00 Lt, tokią sumą jis yra atlyginęs, o 890,89 Lt atlygino draudimo bendrovė. Pasirašant Nuomos sutartį ieškovė jį apgavo, neteisingai nurodydama 1.000,00 Lt, o ne 2.000,00 Lt išskaitą (franšizę). Nesutinka su ieškinyje nurodyta 1.243,64 Lt suma už automobilio kairės pusės sienos ir kairės pusės galinės sienos apdailos remontą, kadangi pagal 2014-06-04 trūkumų (defektų) nustatymo aktą apgadinimas padarytas dešinės pusės kėbulo gale, o ne kairėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 73-79). Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl automobilio veidrodėlių sugadinimo fakto ir dėl jų sugadinimo padarytos žalos (nuostolių) dydžio. Ieškovo nurodytas 2.254,34 Lt (1.863,09 Lt be PVM) išlaidas patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, tarpusavio skolų užskaitymo akto ir mokėjimo nurodymo kopijos. Tačiau atsakovas nesutiko, kad jis yra atsakingas už ieškovės nurodytas 1.243,64 Lt išlaidas automobilio kairės pusės sienos ir galinės sienos apdailos remontą. Atsižvelgęs į 2014-06-04 trūkumų (defektų) nustatymo akte ir 2014-06-30 remonto sąmatoje esančius neatitikimus dėl automobilio defektų lokalizacijos, ieškovei leistinais įrodymais nepašalinus šio prieštaravimo, o pagal byloje esančius įrodymus nesant galimybės tai padaryti, atsakovui kategoriškai tvirtinant, kad automobiliui esant jo žinioje automobilio kairė pusė nebuvo apgadinta, teismas laikė neįrodytu, jog automobilio kairės pusės apgadinimai, kurių remonto darbai nurodyti 2014-06-30 sąmatoje, buvo padaryti atsakovui naudojantis automobiliu. Teismas pažymėjo, kad aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė. Teismas konstatavo, kad ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, jog žala nuomojamam automobiliui buvo padaryta dėl atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, o byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad žala automobiliui buvo padaryta nurodytu būdu, todėl teismas sprendė, kad turi būti vadovaujamasi šalių sudarytu susitarimu dėl atsakovo atsakomybės dydžio ribojimo, nes toks susitarimas yra teisėtas, turi būti vykdomas, ir kiekviena sutarties šalis turi prisiimti iš tokio susitarimo kylančius padarinius. Nors sutartyje atsakovo atsakomybę ribojanti suma buvo susieta su KASKO draudimo franšizės suma, tačiau atsakovas su ieškovės ir draudiko sudaryta sutartimi, kurioje buvo numatyta 2.000,00 Lt išskaitos suma, nebuvo supažindintas, o priešingų duomenų ieškovė nepateikė, Nuomos sutartis buvo parengta ieškovės atstovo, todėl ginčo sutartyje ir draudimo sutartyje esantis neatitikimas dėl franšizės sumos aiškintinas atsakovo naudai, laikant, kad šalys susitarė apriboti atsakovo atsakomybę konkrečia – iki 1.000,00 Lt suma, o dėl šio neatitikimo kylančius neigiamus padarinius privalo prisiimti ieškovė, nes ji nepateikė atsakovui (vartotojui) teisingos informacijos apie KASKO draudimo sutarties sąlygas ir į sutartį įrašė neteisingus duomenis apie KASKO draudimo išskaitos dydį (franšizę), dėl to kylančias neigiamas pasekmes būtų neteisinga ir nesąžininga perkelti vartotojui. Teismas sprendė, kad sutarties 4.6. punkto nuostata, kad žalos atlyginimo dydis aukščiau nurodyta suma neribojamas tuo atveju, jei atitinkamų defektų automobilio KASKO draudimas nepadengia, šiuo atveju netaikytina, kadangi ši nuostata, teismo įsitikimu, taikoma tais atvejais, kai pagal KASKO draudimo taisykles atitinkamas žalą sukėlęs įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, ar dėl  atitinkamo automobilio defekto (sugadinimo) atsiradę nuostoliai neatlyginami pagal KASKO draudimo taisykles. Šiuo atveju iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ginčo automobilį apdraudusi draudimo kompanija tiek automobilio veidrodėlių sugadinimą, tiek ir automobilio kairės pusės kėbulo apgadinimus pripažino draudžiamaisiais įvykiais ir pagal draudimo sutarties sąlygas atlygino padarytą žalą, išskaičiavusi draudimo sąlygose numatytą 2.000,00 Lt išskaitą. Teismas nesutiko, kad atsakovui pareiga atlyginti visą žalą kyla remiantis sutarties 6.5 punktu, kuris numato, kad nuomininkas įsipareigoja padarius kelių eismo taisyklių ar kitokius pažeidimus nuomos metu, nešti pilną atsakomybę ir po automobilio grąžinimo. Teismas pagrįstais pripažino atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus, kad ši sutarties nuostata yra labai neaiški, neapibrėžta ir nesuprantama. Teismas sprendė, kad ši nuostata kalba apie nuomos metu padarytus teisės pažeidimus, dėl kurių atsiranda nuostolių. Sistemiškai aiškindamas sutarties nuostatas, teismas darė išvadą, kad ji netaikoma tais atvejais, kai nuostoliai padaromi sugadinus automobilį ir/ar sugadinus/praradus papildomą įrangą, kadangi nuostolių (žalos), padarytų tokiu būdu, atlyginimo tvarką reglamentuoja specialus sutarties 4.6 punktas. Nors įvykus žalą sukėlusiam autoįvykiui, atsakovas apie jį nepranešė policijai bei draudimo bendrovei, tuo pažeisdamas sutarties 4.12 p., 4.14 p., tačiau šis pažeidimas nebuvo kliūtis ieškovui gauti draudimo išmoką. Apie eismo įvykį buvo informuotas ieškovės vadovas, kuris kaip profesionalus nuomos paslaugų teikėjas, galėjo ir privalėjo paaiškinti atsakovui, kaip riekia elgtis, be to, sutartyje nesant numatytos sąlygos, kad nepranešus apie įvykį policijai atsakovui kyla pareiga atlyginti visą padarytą žalą, todėl, teismo vertinimu, nepranešimas apie eismo įvykį policijai negali būti pagrindas netaikyti atsakovui sutartyje numatytos ribotos atsakomybės. Teismas konstatavo, kad į reikalaujamų atlyginti nuostolių sumą ieškovė nepagrįstai įtraukė pirkimo PVM – viso 607,09  Lt, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė yra PVM mokėtoja. Į bylą pateikta 2014-05-28 pinigų priėmimo kvito kopija patvirtina, kad sudarant sutartį atsakovas ieškovei sumokėjo viso 3.630,00 Lt, iš jų – 1.000,00 Lt užstatą galimiems nuostoliams atlyginti, kurio, grąžinus automobilį, ieškovė atsakovui negrąžino, šia suma padengdama dalį nuostolių dėl automobilio apgadinimų. Kadangi sutarties 4.6 punkte numatyta, kad atsakovas dėl automobilio sugadinimo atlygina ieškovei žalą iki 1.000,00 Lt, nesant pagrindo atsakovui taikyti visišką atsakomybę, teismas konstatavo, kad atsakovas prievolę atlyginti ieškovei padarytą žalą (nuostolius) yra įvykdęs, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1.607,09 Lt žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas atmetė ir reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Trijūna“ prašė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išaiškino ir taikė teisės normą, reglamentuojančią sutartinę atsakomybę. Atsakovas yra pilnai atsakingas už padarytus automobiliui defektus. Šiuo atveju per klaidą sutartyje nurodyta 1.000,00 Lt, bet ne KASKO draudimo sutartyje numatyta 2.000,00 Lt, franšizės suma, atsakovo atsakomybės dydžiui reikšmės neturi. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovo padaryto ieškovo automobilio šono apgadinimo, nors automobilis buvo apgadintas. Byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

2. Teismas byloje netinkamai vertino įrodymus, nevertino įrodymų viseto, rėmėsi nepatikimais įrodymais. Teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas autoįvykio aplinkybes tik pagal prieštaringus atsakovo ir liudytojo parodymus. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo sukurta autoįvykio versija, nors galbūt ieškovo automobilis buvo apgadintas kitomis aplinkybėmis. Teismas, nenustatęs ieškovo automobilio apgadinimo tikrųjų aplinkybių, tokią situaciją privalėjo vertinti kaip atsakovo neįrodymą savo nekaltumo dėl automobilio apgadinimo ir ieškinį patenkinti vien tik CK 6.500 straipsnio pagrindu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio kairės pusės apgadinimai, kurių remonto darbai nurodyti 2014-06-30 sąmatoje, buvo padaryti atsakovui naudojantis automobiliu, ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė UAB „Trijūna“ su atsakovu A. V. 2014-05-28 sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2014-05-28, pagal kurią ieškovė laikotarpiui nuo 2014-05-28 iki 2014-06-04 (8 paroms) už 2.480,00 Lt išnuomojo atsakovui automobilį „FIAT DUCATO Bela Bonaire 593, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionei į (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-6). Nuomojamas automobilis tą pačią dieną buvo perduotas atsakovui perdavimo-priėmimo aktu (b.l. 6). Iš byloje pateikto 2014-06-04 trūkumų (defektų) nustatymo akto, nustatyta, kad pasibaigus nuomos terminui, išnuomotas automobilis ieškovei buvo grąžintas apgadintas – sudaužyti abiejų pusių šonininiai veidrodėliai, trūkumų (defektų) nustatymo akte taip pat pažymėta, kad yra įlenkimas automobilio dešinėje pusėje (automobilio gale) (b.l. 9). Aktą be pastabų pasirašė ieškovės atstovas ir atsakovo atstovas (bendrakeleivis) N. Č.. Ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog nustatytų defektų pašalinimas kainavo 3.497,98 Lt, tame tarpe 2.254,34 Lt šoniniai veidrodėliai ir 1.243,64 Lt automobilio kėbulo remonto darbai (b.l. 7, 10-11). Byloje taip pat nustatyta, jog 890,89 Lt atlygino draudimo bendrovė „BTA Insurance Company SE“ bei nuostoliams atlyginti buvo panaudotas atsakovo sumokėtas 1.000,00 Lt užstatas (b.l. 30-31).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui atsakovas grąžino apgadintą automobilį ir dėl žalos už abiejų pusių šonininius veidrodėlius atlyginimo. Ginčo šalys nesutaria dėl to, kas turėtų atlyginti žalą už atliktus automobilio kėbulo remonto darbus, t.y. apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys dėl 289,62 Eur (1.000,00 Lt) žalos atlyginimo. Šioje byloje esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinės atsakomybės (CK 6.256 str.), bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176-185 straipsniuose, taikymu ir aiškinimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai taikė šalių sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties laikotarpiu ginčo automobilis buvo teisėtai (nuomos sutarties pagrindu) naudojamas atsakovo ir, kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog būtent tuo metu ginčo automobilis buvo apgadintas. Šalys nesutaria dėl atsakovo atsakomybės pagal nuomos sutartį apimties.

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK ir kituose įstatymuose nurodytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat nors įstatymuose nenustatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.). Sutartis yra dviejų asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, kurios tikslas – sukurti šalių tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.).

Teismas atmesdamas ieškinį konstatavo, jog nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi šalių sudarytu susitarimu dėl atsakovo atsakomybės dydžio ribojimo, laikant, kad šalys susitarė apriboti atsakovo atsakomybę konkrečia, t.y. iki 1 000 Lt suma, nes toks susitarimas yra teisėtas, turi būti vykdomas, ir kiekviena sutarties šalis turi prisiimti iš tokio susitarimo kylančius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokios teismo išvados neatitinka sutarčių teisės normų ir jų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis šalių sudarytos sutarties 4.6 punktu sprendė, kad  atsakovas atlygina žalą iki 1.000,00 Lt, tačiau ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, jog žala nuomojamam automobiliui buvo padaryta dėl atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, todėl turi būti vadovaujamasi šalių sudarytu susitarimu dėl atsakovo atsakomybės dydžio ribojimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 str.). Ieškovė savo reikalavimo teises kildina iš sutartinių teisinių santykių, kurie atsirado, vykdant tarp UAB „Trijūna“, kaip nuomotojo ir atsakovo A. V., kaip nuomininko, 2015-05-28 sudarytą automobilio nuomos sutartį Nr. 2014/05/28, pagal kurios sąlygas nuomininkas materialiai atsako už automobilio sugadinimus nuomos metu iki grąžinimo nuomotojui. Ieškovė nurodė, jog atsakovo sutartinė atsakomybė kyla dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šalių pasirašytos sutarties 4.12 punkte nustatyta, jog kiekvieno autoįvykio, automobilio sugadinimo ar vagystės atveju, nuomininkas privalo apie įvykį pranešti policijai, užpildyti draudiminius dokumentus, nufotografuoti ne tik išsinuomotą automobilį, bet ir kitas įvykyje dalyvavusias transporto priemones bei per 24 valandas nuotraukas persiųsti nuomotojui; o to nepadarius ir draudikui neatlyginus autoįvykio metu patirtos žalos, atlyginti nuomotojui žalą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti nuostolius, kadangi jie atsirado dėl ieškovo padaryto sutarties pažeidimo, kas sudaro draudiko nepadengtą sumą – 1.000,00 Lt, nes draudimo bendrovė atlygino 890,89 Lt nuostolius (atmetus 2.000,00 Lt franšizę), bei nuostoliams atlyginti buvo įskaičiuotas atsakovo sumokėtas 1.000,00 Lt užstatas pagal sutarties 2.2 punktą.

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str.). Įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to ar sutarties 4.6 punktas nustato ribotą atsakovo atsakomybę. Sutarties 4.6 punkte nurodyta, kad grąžinant automobilį, už perdavimo-priėmimo akte nenurodytus ir dėl Nuomininko kaltės ar dėl nuo Nuomininko priklausančių priežasčių atsiradusius automobilio defektus ir/ar sugadintą/prarastą papildomą įrangą Nuomininkas atlygina žalą iki 1.000 (vieno tūkstančio) litų (automobilio KASKO draudimo franšizės ribose). Žalos atlyginimo dydis aukščiau nurodyta suma neribojamas tuo atveju, jeigu atitinkamų defektų automobilio KASKO draudimas nepadengia.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.251 straipsnį žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota įstatymų, ji turi būti įgyvendinama nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei bendrųjų teisinės valstybės principų, nei teisingumo principo. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, buvo numatyta ribota atsakovo atsakomybė už nuomos metu atsiradusius automobilio defektus. Teismo nuomone, iš šios sutarties sąlygos formuluotės matyti, kad ši suma buvo susieta su KASKO draudimo sutartyje numatyta išskaita (franšize) ne didesne 1.000,00 Lt, todėl šiame punkte numatyta išimtis, kad žalos atlyginimo dydis aukščiau nurodyta suma neribojamas tuo atveju, jeigu atitinkamų defektų automobilio KASKO draudimas nepadengia, netaikoma.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo aiškinimu nesutinka. Šiuo atveju šalis sieja ne draudimo, o sutartiniai santykiai. Kaip jau minėta, šalys sutarties 4.6 punkte susitarė, kad žalos atlyginimo dydis aukščiau nurodyta suma (KASKO draudimo sutartyje numatyta išskaita (franšize) ne didesne 1.000,00 Lt) neribojamas tuo atveju, jeigu atitinkamų defektų automobilio KASKO draudimas nepadengia. Nagrinėjamu atveju bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad atlyginti padarytą žalą yra atsakovo pareiga, nes jis nesiėmė sutarties 4.12 ir 4.13 punktuose numatytų priemonių (nekvietė policijos, neužpildė dokumentų, nenufotografavo išsinuomoto automobilio, kt.), tuo užsitikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybą, ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai reikalavimų laikymąsi. Tai, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas atleistinas nuo žalos atlyginimo ar yra teisinis pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį.

Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, jog teismas netinkamai nustatė automobilio sugadinimų atsiradimo aplinkybes, todėl objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal 2014-06-04 trūkumų (defektų) nustatymo aktą apgadinimas buvo padarytas dešinės kėbulo pusės gale, tuo tarpu UAB „Kemperija“ pateiktoje 2014-06-30 sąmatoje Nr. 2014/06/30 nurodyti kairės pusės sienos ir galinės sienos remonto darbai; be to, automobilis jį grąžinus buvo iš karto išnuomotas, ir remontuotas tik praėjus 26 dienoms po automobilio grąžinimo, todėl minimi pažeidimai galėjo būti padaryti vėliau ir atsakovas už juos nėra atsakingas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš byloje pateiktų įrodymų neginčijamai nustatyta, jog grąžinant automobilį buvo ne tik sudaužyti automobilio abiejų pusių šoniniai veidrodėliai, bet ir apgadintas automobilio kėbulas. Šalys nesutaria kuri automobilio kėbulo pusė buvo apgadinta – dešinė ar kairė. 2014-06-04 Trūkumų (defektų) nustatymo akte, pasirašytame ieškovės ir N. Č. nurodyta, jog defektai (automobilio įlenkimai) nustatyti dešinėje pusėje (automobilio galas) (b.l. 11). Kaip jau minėta UAB „Kemperija“ pateiktoje 2014-06-30 sąmatoje nurodyti kairės pusės sienos ir galinės sienos remonto darbai (b.l. 37). Iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company SE“ pateiktų nuotraukų žalos atlyginimo byloje Nr. TPDP/14/01483 matyti, jog techniniai defektai ir sugadinimai buvo fiksuoti automobilio gale vairuotojo pusėje (b.l. 11-51). Atsakovas A. V., aiškindamas įvykio aplinkybes, remdamasis N. Č. parodymais, nurodė, jog ties kelio susiaurėjimu sunkvežimiui pradėjus spausti automobilį, su plevėsuojančiu diržu buvo užkabintas kairysis šonas, o pastarasis, siekdamas išvengti susidūrimo, metėsi į dešinį šoną ir kliudė bortelį, kurio aukštis buvo gal 1,8-2 m. Liudytojo N. Č. teigimu, ties kelio  susiaurėjimu, jis pristabdė automobilį, o lenkiančio sunkvežimio vairuotojas metėsi į dešinę pusę, ir su priekabos diržu kliudė automobilio veidrodėlį, o pats besitraukdamas į dešinį šoną kliudė stulpelį. Kadangi byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos automobilio pusės skiriasi, teismas vadovavosi ieškovo pateiktu Trūkumų (defektų) nustatymo aktu, pasirašytu ieškovės ir N. Č..

Kaip matyti iš atsakovo A. V. ir liudytojo N. Č. parodymų automobilis važiavo dešiniąja kelio puse, kai ties kelio susiaurėjimu jį lenkė sunkvežimis, priekabos diržu kliudęs automobilio kairę pusę. Paprastai automobilio pusė siejama su vairo vieta (kairėje ar dešinėje), todėl tiek iš UAB „Kemperija“ sąmatos ir draudimo bendrovės žalos atlyginimo bylos duomenų akivaizdu, kad techniniai defektai ir sugadinimai buvo fiksuoti automobilio gale vairuotojo (kairėje) pusėje. Tiek atsakovas, tiek liudytojas tiksliai nenurodė, kokį daiktą dešinėje kelio pusėje kliudė į dešinę pusę besitraukdamas automobilis – 1,8-2 metrų aukščio atitvarus, bortelį, stulpelį ar kelio ženklą. Nors atsakovas A. V. byloje iš viso neigė bet kokius kėbulo sugadinimus, liudytojas N. Č. tvirtino, jog kėbulas buvo apgadintas dešinėje pusėje. Ieškovės teigimu, pažeidimai buvo fiksuoti dešinėje pusėje, nes surašant trūkumų aktą, buvo žiūrima stovint prieš automobilį. Tokie ieškovės parodymai neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams – UAB „Kemperija“ sąmatos ir draudimo bendrovės žalos atlyginimo bylos duomenims. Tuo tarpu atsakovo nurodytos aplinkybės nėra nuoseklios ir pagrįstos kitais byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovas dėl įvykio nepranešė policijai, neužpildė draudiminių dokumentų, nenufotografavo išsinuomoto automobilio ir neatliko kitų pareigų, numatytų nuomos sutarties 4.12 ir 4.13 punktuose. Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog automobilio kairės pusės apgadinimai, kurių remonto darbai nurodyti 2014-06-30 sąmatoje, buvo padaryti atsakovui naudojantis automobiliu, nes ji prieštarauja bylos įrodymų visumai.

Atsakovas automobilio kėbulo remonto darbų kainos neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, bei civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą (CPK 178 str. 185 str.), ir iš esmės netinkamai įvertinęs bylos duomenis priėmė neteisingą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo A. V. ieškovei priteistina 289,62 Eur (1.000,00 Lt) žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies atlyginimas (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovė už ieškinį pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą sumokėjo 40,85 Eur žyminio mokesčio (b.l. 3, 86) bei 461,70 Eur už advokato paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ir pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b.l. 14-15, 87-88). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Todėl ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 502,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat perskirstytinos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Trijūna“ (juridinio asmens kodas 184259732) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 502,55 Eur (penkis šimtus du eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,63 Eur (keturis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  Finansų ministerijos, kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 5660).

Teisėja                                                                                                        Žibutė Budžienė