Civilinė byla Nr. 2A-982-826/2018

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08661-2017-2 

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                   2.1.1.3.2; 2.1.1.3.3; 2.1.2.4.1.1; 2.2.2.3.1.10;

                                        2.2.2.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio (pirmininko ir pranešėjo) ir A. P., 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „TG Invest-1“, atsakovės bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TG Invest-1“ ieškinį atsakovei bendrijai „Bruzdeilyno valdos“ dėl bendrijos savininkų susirinkimo nutarimų darbotvarkės klausimais pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“, J. P., A. P., K. P., N. P., A. N., D. N., M. L., A. J., E. D., N. M., M. M., O. S., J. S., E. B., V. U., V. U., D. Ž., R. V. Ž., E. P., K. P., A. N., R. N., P. P., M. T. P., R. R., A. D., A. D., uždaroji akcinė bendrovė „D. S.“, B. R., J. R., S. D., V. J., K. K., S. D., M. D., uždaroji akcinė bendrovė „Palmusta“, J. L. ir D. B.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TG Invest-1“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimus 1, 2 ir 3 darbotvarkės klausimais; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ir balsavo tik dešimt bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ narių, nutarta: 1) kaupiamųjų lėšų dydis po svarstymo nustatytas 5 Eur nuo objekto nuo 2017 m. sausio mėn. bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir tvarkymui, 2) administracinį ir eksploatavimo mokestį surinkti UAB „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio 1 d., 3) stojamąjį mokestį – 100 Eur rinkti nuo 2016 m. lapkričio 19 d. į kaupiamąją sąskaitą iš naujų narių. 2017 m. gegužės 9 d. raštu pareikalavo iš atsakovės pateikti informaciją, dėl kokio konkretaus turto, kurio bendraturtė yra ieškovė, priežiūros atsakovė susitarė su UAB „Jūros būstas“, kokios priežiūros paslaugos teikiamos, kaip paskirstomos įmokos tarp bendraturčių, tačiau atsakymas į šį paklausimą nebuvo pateiktas. Ieškovė nėra sudariusi su atsakove ar kitais asmenimis sutarčių dėl tokio pobūdžio paslaugų teikimo ir jomis nesinaudoja. Ieškovė savo bendrąja daline nuosavybe valdomuose žemės sklypuose nėra įrengus jokių statinių ir nėra niekam davusi leidimų juose atlikinėti kokius nors darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta: „Kaupiamųjų lėšų dydis po svarstymo nustatytas 5 Eur nuo objekto nuo 2017 m. sausio mėn. bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir tvarkymui.“ Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimo motyvai:

3.1.        Nurodė, kad ieškovė nors ir nėra bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ narė, tačiau turi teisę ginčyti 2016 m. spalio 30 d. šios bendrijos savininkų susirinkimo nutarimus, nes tiek skundžiamų nutarimų priėmimo susirinkime metu, tiek teikdama ieškinį buvo šios bendrijos teritorijoje esančių 53 žemės sklypų savininkė ir ginčijamo susirinkimo metu jai buvo nustatyta pareiga mokėti. 

3.2.        Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino ginčyti bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkime priimtus nutarimus ieškovė UAB „TG Invest-1“ nepraleido.

3.3.        Pripažino, kad 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo nutarimas pirmuoju klausimu priimtas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką, todėl pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo momento. Nustatyta, jog savininkų susirinkime dalyvavo ir balsavo tik 10 iš 28 objektų savininkų, kuriems ginčijamu nutarimu nustatytas 5 Eur nuo objekto kaupiamųjų lėšų dydis nuo 2017 m. sausio mėn. bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir tvarkymui, tad nebuvo reikiamo kvorumo (daugiau negu pusės visų objektų savininkų balsų). Be to, atsakovės atstovė ir bendrijos pirmininkė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tinkamai informavo visų objektų savininkus apie susirinkimą. 

3.4.        Nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Paaiškino, jog dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, t. y. administracinį ir eksploatavimo mokestį surinkti UAB „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d., priėmimo nėra būtina, kad dalyvautų ir sprendimus dėl jų priimtų visų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, esančių Bruzdeilyno k., Klaipėdos r., objektų savininkų dauguma. Užtenka, kas šiuo atveju ir buvo, susirinkime dalyvavusių bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ narių daugumos. Be to, bendrijos narių nutarimas administracinį ir eksploatavimo mokestį surinkti pavesti UAB „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio 1 d. niekuo nepažeidžia ieškovės, bendrijos narių, kitų objektų savininkų teisių ir interesų. Bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių mokesnių surinkimo, taip pat bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir profilaktinio remonto darbų paslaugas UAB „Jūros būstas“ teikia bendrijai pagal galiojančią 2014 m. vasario 1 d. sutartį.

3.5.        Nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Dėl nutarimo nustatyti stojamąjį mokestį nariui norint įstoti į bendriją nėra būtina, kad dalyvautų ir sprendimus dėl jo priimtų visų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, esančių Bruzdeilyno k., Klaipėdos r., objektų savininkų dauguma. Tokį klausimą pagrįstai svarstė ir paprasta 2016 m. spalio 30 d. susirinkime dalyvavusių bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ narių dauguma. Kad šis mokestis būtų nepagrįstai didelis ar kad būtų neaiškus jo dydis (100 Eur ketinančiam tapti bendrijos nariu bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, esančių Bruzdeilyno k., Klaipėdos r., objektų savininkui nepriklausomai nuo turimų sklypų skaičiaus), teismas nenustatė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Ieškovė UAB „TG Invest-1“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą iš dalies pakeisti – pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.        Nurodė, kad nutarimas jame pateiktu klausimu negalėjo būti priimtas atsakovės narių susirinkime, o turėjo būti svarstomas ir priimamas visų namų / sklypų Bruzdeilyno gyvenvietėje savininkų susirinkime. 

4.1.1.                      Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, jog nutarimas nepažeidžia jos teisių, nes prievolė apmokėti išrašomas sąskaitas išimtinai atsiranda pagal 2014 m. vasario 1 d. sutartį Nr. JRB-SUT-14-000006. Ji nėra šios sutarties šalis.

4.1.2.                      Buvo išspręstas mokesčių dydžio klausimas, t. y. nuspręsta, kad administracinį ir eksploatavimo mokestį turi mokėti visi 80 sklypų, esančių Bruzdeilyno gyvenvietėje, savininkai. Nutarimu buvo išspręstas ne tik UAB „Jūros būstas“ pasirinkimo dėl mokesčių surinkimo klausimas, bet ir nustatyta visų 80 sklypų savininkų pareiga mokėti administracinį ir eksploatavimo mokestį.

4.1.3.                      Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad ji objektyviai neturi prieigos prie bendrojo naudojimo objektų ir nebuvo su jais susijusi. Dabar yra susiklosčiusi nesąžininga, neteisinga ir netoleruotina situacija, kai atsakovės nariai, kurie savo reikmėms yra išnaudoję visus esamos infrastruktūros pajėgumus, tokio paties dydžio šių sistemų išlaikymo kaštus nepagrįstai perkelia jai. Mokesčiai gali būti diferencijuojami atsižvelgus į galėjimą naudotis infrastruktūra.

4.2.        Sprendime pateikti kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu soduose, ir nuorodos į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą kilusio ginčo kontekste negali būti taikomi. Ieškovei priklausantys žemės sklypai yra skirti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, o ne sodininkystei, atsakovė nėra sodininkų bendrija. Tai specialiosios teisės normos ir negali būti taikomos pagal analogiją.

5.       Atsakovė bendrija „Bruzdelyno valdos“ (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.        Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009 dėl senaties termino taikymo. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sandorio negaliojimo, šio klausimo sprendimo pareiga išskirtinai priskirtina teismui ex officio ir netaikoma ieškinio senatis. Šiuo atveju teismui nebuvo teisės ar pareigos ex officio spręsti dėl atsakovės priimtų sprendimų. Ieškinio senatis yra svarbus institutas ir vienodos teismų praktikos garantas. Ieškovė privalėjo domėtis, kokie mokesčiai yra nustatyti bendrijoje, o gavusi sąskaitą, nedelsiant išsiaiškinti mokesčių kilmę bei paskirtį.

5.2.        Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu teisėtumo, peržengė savo kompetencijos ribas. Nekonstatavęs procedūrinių pažeidimų paneigė bendrijos narių teisę pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus. Toks teismo sprendimas laikytinas neteisėtu, todėl yra naikintinas.

5.3.        Nurodė, jog ieškovė ginčijo mokesčio dydį remdamasi vien faktu, jog atsižvelgiant į jos turimo turto kiekį, ji privalės daug mokėti. Tai negali būti pažeisto teisės gynimo argumentas, nes Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime yra nurodęs, kad nuosavybė įpareigoja. Be to, šiame ginče buvo neatsižvelgta į proporcingumo reikalavimą bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymui.

6.       Ieškovė UAB „TG Invest-1“ atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

6.1.        Nurodė, kad tik 2017 m. kovo 16 d. ieškovė įgijo galimybę susipažinti su ginčijamų nutarimų turiniu ir įvertinti pastarųjų poveikį jos interesams. 2016 m. spalio 30 d. protokolą ieškovė gavo dėl savo aktyvių veiksmų ir nuo jo gavimo ir susipažinimo su jo turiniu momento, nepraleisdama sutrumpinto 3 mėnesių juridinių asmenų organų sprendimų apskundimo termino, kreipėsi į teismą su ieškiniu ginčydama nepagrįstus nutarimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, yra nepagrįsti.

6.2.        Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėtos bylos ribas. Ieškovė ieškinyje buvo aiškiai nurodžiusi, jog atsakovė yra viršijusi savo kompetenciją ir neturėjo įgaliojimų spręsti dėl mokesčių nustatymo visiems žemės sklypų savininkams. Taip pat buvo nurodyta, kad patvirtintas kaupiamųjų lėšų dydis yra neprotingai didelis ir neturi faktinio pagrindimo. Vadinasi, jau iš ieškinio atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė kelia klausimus, jog atsakovės nustatyti mokesčiai yra nepagrįstai dideli ir kad ji viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai atmestini.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalia). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės

9.       Byloje nustatyta, kad bendrija „Bruzdeilyno valdos“ įregistruota 2008 m. rugpjūčio 27 d. Bendrija 2014 m. vasario 1 d. sutartimi perdavė UAB „Jūros būstas“ bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų komunalinių paslaugų administravimą ir mokesčių už šias paslaugas surinkimą iš 40 ha teritorijos, esančios Pajūrio regioninio parko apsauginėje zonoje Bruzdeilyno k., Klaipėdos r. sav. (toliau – Bruzdeilyno kvartalas), atskirų žemės sklypų ir individualių gyvenamųjų namų savininkų. Prieš tai analogišką sutartį bendrija „Bruzdeilyno valdos“ 2008 m. spalio 21 d. buvo sudariusi su AB „City Service“. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2011 m. kovo 17 d. bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ pirmininke įregistruota J. P., kuri nėra bendrijos narė (narys jos sutuoktinis). Bendrijoje yra 12 narių. Ieškovė nėra šios bendrijos narė, yra pateikusi prašymą ja tapti.

Dėl ieškinio senaties termino

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „TG Invest-1“ nepraleido ieškinio senaties termino ginčyti bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkime priimtus nutarimus, motyvuodamas tuo, jog su skundžiamais nutarimais ji realiai supažindinta 2017 m. kovo 16 d., tad ieškinį pateikė nepraleidusi 3 mėnesių senaties termino. Atsakovė bendrija „Bruzdeilyno valdos“ apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

12.       Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės  teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

13.       Byloje ginčo nėra, kad ieškovės atstovas 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkime nedalyvavo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovė ir bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ pirmininkė neneigė, jog ieškovei jos reikalavimu bendrija nėra pateikusi ginčijamo protokolo kopijos ir prašytos informacijos. Atsakovė įrodinėjo, jog senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 10 d., t. y. kai ieškovei UAB „Jūros būstas“ elektroniniu paštu persiuntė pirmąją PVM sąskaitą faktūrą dėl sumokėjimo už bendrojo naudojimo objektų administravimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį argumentą motyvuodamas tuo, kad iš pateiktos sąskaitos faktūros turinio nėra aišku, už ką ieškovė yra skolinga, kaip apskaičiuotas mokestis. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. PVM sąskaita faktūra yra pirminis dokumentas ir jo pagrindu į apskaitą įtraukiamos išlaidų ir pajamų sumos. Ji taip pat yra įrodymas, kad pardavėjas perdavė (suteikė), o pirkėjas gavo išvardytas prekes ar jam buvo suteiktos išvardytos paslaugos. Tad ieškovė iš UAB „Jūros būstas“ jai elektroniniu paštu siųstos PVM sąskaitos faktūros subjektyviai negalėjo suvokti, kaip buvo apskaičiuota nurodyta mokėtina suma už bendrojo naudojimo objektų administravimą – už objektą Bruzdeilyno g. 1-1, Bruzdeilyno k. Ieškovė sutartinių santykių su UAB „Jūros būstas“ neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės 2017 m. vasario 13 d. siųstas UAB „Jūros būstas“ raštas, kuriuo prašoma paaiškinti, kokiu pagrindu ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra, kaip apskaičiuoti mokesčiai ir už kokius namus (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog ieškovė 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkime priimtus nutarimus gavo 2017 m. kovo 16 d., o ieškinį teismui pateikė 2017 m. birželio 19 d. (ieškinys išsiųstas į teismą 2017 m. birželio 16 d. paštu (CPK 74 straipsnio 7 dalis) (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl, įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė, ieškinį teismui pateikusi 2017 m. birželio 16 d., praleido sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis).  

Dėl individualių gyvenamųjų namų bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais

14.       Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkime (protokolo Nr. 9) priimtus nutarimus: pirmuoju darbotvarkės klausimu – kaupiamųjų lėšų dydį po svarstymo nustatyti 5 Eur nuo objekto nuo 2017 m. sausio mėn. bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir tvarkymui; antruoju – administracinį ir eksploatavimo mokestį surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d.; trečiuoju – stojamąjį mokestį – 100 Eur rinkti nuo 2016 m. lapkričio 19 į kaupiamąją sąskaitą iš naujų narių. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tik 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo nutarimas pirmuoju klausimu priimtas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką, o antruoju ir trečiuoju klausimu nutarimai priimti teisėtai. Ieškovė, atsakovė apeliaciniais skundais neskundė sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkime priimto nutarimo nustatyti stojamąjį mokestį 100 Eur ir rinkti nuo 2016 m. lapkričio 19 į kaupiamąją sąskaitą iš naujų narių. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkime priimtų nutarimų pirmuoju (atsakovės apeliacinis skundas) ir antruoju darbotvarkės klausimais (ieškovės apeliacinis skundas).

15.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo nutarimas pirmuoju klausimu priimtas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką. Savo sprendimą argumentavo tuo, jog pagal įstatymą šiam sprendimui priimti reikėjo kvorumo, tačiau jo šiuo atveju nebuvo. Apeliantė bendrija „Bruzdelyno valdos“ apeliaciniame skunde nurodė, kad spręsdamas dėl šios dalies teismas peržengė savo kompetencijos ribas. Nekonstatavęs procedūrinių pažeidimų paneigė bendrijos narių teisę pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus. Toks teismo sprendimas laikytinas neteisėtu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

16.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DGNIKPPSBĮ) nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (DGNIKPPSBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (DGNIKPPSBĮ 1 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai dėl bendrijos savininkų susirinkime priimtų nutarimų, todėl yra taikomos DGNIKPPSBĮ nuostatos, galiojusios 2016 m. spalio 30 d. – skundžiamų sprendimų priėmimo momentu (nuo 2015 m. sausio 1 d.). 

17.       Pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl kaupiamųjų lėšų dydžio nustatymo. Pagal DGNIKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą ši kompetencija, t. y. tvirtinti įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustatyti šių lėšų naudojimo tvarką, priskirta visuotiniam susirinkimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, jog apskaičiuotas kaupiamos mėnesinės įmokos tarifas tvirtinamas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimu CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalimi).

18.       Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę (DGNIKPPSBĮ 11 straipsnio 5 dalis). Visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimai (tarp jų priimti ir balsuojant raštu) registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (DGNIKPPSBĮ 11 straipsnio 13 dalis). Pažymėtina, kad tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Įstatų 7.6, 7.7, 7.8 punktuose.

19.       Nustatyta, kad Bruzdeilyno kvartale yra 80 sklypų, tačiau ne visi sklypų savininkai priklauso bendrijai (CPK 185 straipsnio 1 dalis). DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra bendrijos nariai, ar ne.

20.       2016 m. spalio 30 d. susirinkime dalyvavo ir balsavo E. B., A. N., A. J., M. M., J. S., K. P., A. P. (bendrijos pirmininkės J. P. sutuoktinis), J. L., E. D. ir V. U.. Susirinkimui pirmininkavo pirmininkė J. P., o sekretoriavo E. B.. Pagal Įstatų 4.1 p. bendrijos nariu gali būti tik individualių gyvenamųjų namų ir (ar) žemės sklypų, esančių bendrijos teritorijoje, savininkai; bendrijos nariai turi po vieną balsą; bendraturčiams, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso individualus gyvenamas namas ir (arba) žemės sklypas, atstovauja vienas asmuo jų tarpusavio susitarimu, kuris bendrijoje turi vieną balsą (Įstatų 4.4 punktas). Nustatyta, kad balsavo ne tik bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ nariai, t. y. A. N. (narė buvo jo sutuoktinė D. N.), J. L. (narys buvo jos sutuoktinis M. L.). Šių aplinkybių šalys neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Tad 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo metu du žemės sklypų savininkai, kurie nėra bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ nariai, nesant duomenų, kad jie susirinkimo metu veikė su jų sutuoktinių išduotais įgaliojimais atstovauti jiems kaip bendrijos nariams, faktiškai atstovavo jų sutuoktiniams (bendrijos nariams) ir jų bei savo interesams kaip žemės sklypų savininkai, ne kaip bendrijos narių įgalioti asmenys.

21.       Ginčijamu nutarimu nustatytas mokestis už bendrojo naudojimo objektus taip pat ir šiems žemės sklypų savininkams, kurie nėra bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ nariai: UAB „TG Invest-1“, A. N. su R. N., P. P. su M. T. P., J. P. (narys sutuoktinis, pati J. P. pirmininkavo 2016 m. spalio 30 d. susirinkimui), A. D., V. U. (narė sutuoktinė, kuri dalyvavo 2016 m. spalio 30 d. susirinkime), UAB „D. S.“, E. P. su K. P., R. R., A. D., B. R. su J. R., S. D., V. J., K. K., S. D. su M. D., UAB „Palmusta“, J. L. ir D. B. (iš viso 18 objektų). Iš jų žemės sklypuose gyvenamuosius namus turi pasistatę A. N. su R. N., P. P. su M. T. P., J. P., A. D., V. U., UAB „D. S.“, E. P. su K. P., R. R., A. D. ir B. R. su J. R.. Vadinasi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, savininkų susirinkime dalyvavo ir balsavo tik 10 iš 28 objektų savininkų, t. y. nebuvo reikiamo kvorumo (daugiau negu pusės visų objektų savininkų balsų).

22.       Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (DGNIKPPSBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu (DGNIKPPSBĮ 11 straipsnio 2 dalis).

23.       Bendrijos pirmininkė ir trečiasis asmuo E. B. nurodė, kad buvo šaukiamas visų Bruzdeilyno kvartale esančių 80 sklypų savininkų susirinkimas, kuriame galėjo balsuoti tik bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ nariai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovė neįrodė, kad apie paskirtą susirinkimą bendrijos narius ir ne tik juos informavo tinkamai (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nepateikta duomenų, kokiu būdu, kada ir kaip buvo informuoti Bruzdeilyno kvartale esančių 80 sklypų savininkai. Dalis paaiškinimus teikusių trečiųjų asmenų (O. S. ir E. B.) nurodė, kad apie šį susirinkimą jie buvo informuoti elektroniniu paštu, telefonu, dalis asmenų (P. P., M. T. P.) nurodė, kad jiems apie organizuojamą susirinkimą nebuvo pranešta. A. N. ir R. N. žemės sklypą su namu įsigijo jau po ginčijamo susirinkimo (2017 m. kovo mėn.). B. R. ir J. R. žemės sklypą su gyvenamuoju namu taip pat įsigijo jau po 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo. Apeliantė šias nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skelbimų lenta atsirado tik 2017 m. vasarą. Tad atsižvelgus nustatytas aplinkybes, laikytina, jog buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, t. y. Bruzdeilyno kvartale esančių 80 sklypų savininkai buvo netinkamai informuoti apie susirinkimą. Todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo procedūrinių pažeidimų.

24.       Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkime (protokolo Nr. 9) priimtas nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl kaupiamųjų lėšų dydžio nustatymo yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką, t. y. nebuvo reikiamo kvorumo (daugiau negu pusės visų objektų savininkų balsų), apie susirinkimą nebuvo tinkamai informuoti objektų savininkai.

25.       Antruoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta administracinį ir eksploatavimo mokestį surinkti UAB „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra būtina, jog dalyvautų ir sprendimus dėl jų priimtų visų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, esančių Bruzdeilyno k., Klaipėdos r., objektų savininkų dauguma. Užtenka, kas šiuo atveju ir buvo, susirinkime dalyvavusių bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ narių daugumos. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nutarimas jame pateiktu klausimu negalėjo būti priimtas atsakovės narių susirinkime, o klausimas turėjo būti svarstomas ir nutarimas priimamas visų namų / sklypų Bruzdeilyno gyvenvietėje savininkų susirinkime, nes jis liečia visų savininkų interesus, mokestis turi būti diferencijuojamas ir atsižvelgiama į galimybes naudotis bendru turtu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

26.       Jei įstatymo nedraudžiama, įstatymo reguliavimu nustatytos tarpusavio santykių taisyklės gali būti keičiamos ar papildomos sutartimis. Dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių įstatymo nuostatų yra dispozityvios, todėl bendraturčiai, remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, sutartimi gali nusistatyti įstatymo pateiktų taisyklių išimtis ar susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį. Asmenų laisvė sandoriais (sutartimis) nustatyti tarpusavio įsipareigojimus nėra absoliuti, nes sutarties šalių valios autonomija yra ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skaidra“, bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą byloje Č. K. v. J. A. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-386/2004; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartą, priimtą civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008; kt.).

27.       Byloje esanti UAB „Jūros būstas“ ir bendrijos sudaryta 2014 m. vasario 1 d. sutartis, 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo priimti nutarimai patvirtina, kad UAB „Jūros būstas“ atsakovei teikia bendrojo naudojimo objektų elektros įrenginių, vandentiekio ir kanalizacijos, tarp jų ir valymo, įrenginių priežiūros ir profilaktinio remonto darbų paslaugas, išrašydama kas mėnesį apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Duomenų, kad ši sutartis ar savininkų susirinkimo nutarimai ginčyti įstatymo nustatyta tvarka ir yra negaliojantys, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Kitų duomenų, kurių pagrindu UAB „Jūros būstas“ negalėtų teikti tokių paslaugų atsakovei, nepateikta. Byloje nustatyta, jog 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo metu dalyvavo bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ narių dauguma. Tad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatant, kad administracinį ir eksploatavimo mokestį surenka UAB „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d., nėra būtina, jog dalyvautų ir sprendimus dėl jų priimtų visų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, esančių Bruzdeilyno k., Klaipėdos r., objektų savininkų dauguma. Užtenka, kas šiuo atveju ir buvo, susirinkime dalyvavusių bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ narių daugumos.

Dėl bylos procesinės baigties

28.       Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30.       Apeliacinius skundus atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Žydrūnas Bertašius

                                                                                                                              Marius Dobrovolskis

                                                                                                                              Albina Pupeikienė